Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. (K.), atstovaujamos advokatės Eglės Rybelienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2245-877/2018 pagal pareiškėjos S. K. skundą dėl notaro veiksmų bei prašymą dėl termino skundui dėl notaro veiksmų paduoti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys notarė D. K., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja S. P. (K.) pateikė teismui skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. birželio 12 d. Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės D. K. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini); atnaujinti praleistą terminą skundui dėl notarės veiksmų pateikti. Pareiškėja nurodė, kad notarė nutarimą atsiuntė pareiškėjos atstovei advokatei Eglei Rybelienei. Pareiškėja buvo išvykusi į JAV, grįžo tik 2017 m. liepos 6 d., susipažino su nutarimu 2017 m. liepos 7 d. bei davė sutikimą savo atstovei teikti skundą dėl notarės veiksmų. Pareiškėja yra mirusiosios L. M. dukra. 2006 m. birželio 27 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu pareiškėjos motinai L. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), kaip asmeninis (paveldėtas) turtas buvo grąžinti žemės sklypai: 2,2600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 3,0400 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2007 m. vasario 14 d. notarė D. K. išdavė papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ½ dalį mirusiosios L. M. turtą, kitoje dalyje atsisakė išduoti papildomą teisės liudijimą, kadangi ½ dalį turto paveldėjo mirusiosios sutuoktinis V. M.. Pareiškėja nurodo, kad šiuos notarės veiksmus skundė, tačiau teismas klausimo iš esmės neišsprendė, bylą paliko nenagrinėtą. Pareiškėja nurodo, kad 2017 m. gegužės 22 d. pakartotinai kreipėsi į notarę dėl papildomo teisės liudijimo išdavimo į likusią ½ žemės dalį, tačiau 2017 m. birželio 12 d. nutarimu notarė atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą. Notarė nurodė, kad ½ dalį turto paveldėjo L. M. sutuoktinis V. M., jam mirus jo turtą paveldi įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, o šių nesant – turtas pereina valstybei, taip pat nurodė, kad šis klausimas jau buvo teismo išspręstas. Tačiau motinos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos jau po L. M. ir jos sutuoktinio V. M. mirties, o žemės sklypai, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, buvo asmeninė mirusios L. M. nuosavybė. Kadangi nuosavybės teisės buvo atkurtos po jos mirties, todėl turtas nėra laikomas sutuoktinių turtu, todėl notarė nepagrįstai atsisako išduoti pareiškėjai paveldėjimo lidijimą į kitą turto dalį. VĮ Registrų centras išrašuose nurodyta, kad jie po ½ dalį priklauso pareiškėjai ir L. M.. Valstybė per dešimt metų nesikreipė dėl paveldėjimo ir kitaip nepareiškė teisių į nuosavybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai praleistą 20 dienų terminą skundui dėl notarės nutarimo paduoti, S. P. (K.) skundą dėl notarės D. K. veiksmų atmetė.Teismas nurodė, kad L. M. atkūrus nuosavybės teises į turėtą nekilnojamąjį turtą, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme reglamentuojami nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisiniai santykiai pasibaigė, o palikėjos vardu atsiradęs turtas yra paveldimas pagal CK paveldėjimo santykius reguliuojančias normas. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini), todėl klausimai, susiję su jos turto paveldėjimu turi būti sprendžiami remiantis 1964 m. CK normomis. Tiek palikimo atsiradimo metu galiojusi, tiek ir dabartinė Lietuvos Respublikos paveldėjimo teisė nenumatė, kad palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą išimtinai paveldi tik vaikai. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies pirmą punktą, paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). L. M. palikimą priėmė duktė S. K. ir sutuoktinis V. M., todėl nuosavybės teisę į mirusiosios L. M. turtą, o taip pat ir į tą turtą, į kurį palikėjai vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisės, įgijo tiek pareiškėja S. K., tiek V. M.. Teismas konstatavo, kad notarė pagrįstai pareiškėjai išdavė papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į ½ L. M. priklausiusio turto, į kurį jai jau po mirties buvo atkurta nuosavybės teisė, dalį bei atsisakė išduoti į tą dalį, kuria paveldėjo sutuoktinis V. M.,

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja S. P. (K.), atstovaujama advokatės Eglės Rybelienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai pritaikė procesines normas reglamentuojančias paveldėjimo klausimus, todėl priėmė neteisėtą ir neteisingą nutartį. Teismas nepagrįstai taikė 1964 m. Civilinį kodeksą, nes L. M. palikimas atsirado 2006 m. birželio 27 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų pagrindu, todėl turėtų būti taikomas ne 1964 m. Civilinis kodeksas, o naujasis Civilinis kodeksas. Turtas yra asmeninė L. M. nuosavybė, jis atsirado po V. M. mirties, todėl negali būti laikomas sutuoktinių turtu ir pareiškėjai turėjo būti išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į visą ginčo turtą. Teismas bent iš dalies turėjo tenkinti pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų, nes pagal CK 5.13 straipsnį notarė turėjo išduoti apeliantei papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į ¾ žemės sklypų dalis.Apeliantės nuomone, teismo nutartis yra paremta klaidingais ir neteisėtais argumentais, lemiančiais elementarų motyvų nebuvimą, todėl nutartis turi būti panaikinta kaip visiškai neteisinga ir nepagrįsta. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos argumentus:Pareiškėja neteisingai aiškina palikimo atsiradimo laiką. Atsižvelgiant į tai, kad L. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl palikimo atsiradimo laikas yra (duomenys neskelbtini). CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, todėl teismas tinkamai pritaikė procesines normas, reglamentuojančias paveldėjimo klausimus.Teismas pagrįstai netenkino apeliantės skundo dėl notaro veiksmų. Kadangi po L. M. mirties paveldėjimo teisės liudijimą gavo duktė S. K. ir sutuoktinis V. M., nuosavybės teisę į mirusiosios L. M. turtą įgijo tiek pareiškėja S. K., tiek V. M., todėl notarė pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti papildomą pavelėjimo teisės liudijimą į tą dalį, kurią paveldėjo L. M. sutuoktinis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos dėl notarų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti yra nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI skyriaus nustatyta tvarka (CPK 511 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), t. y. notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Notaro veiklos ypatybės, nustatytos Notariato įstatyme, lemia tai, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Iš civilinės bylos ir pateiktos Paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad palikėja L. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties 1996 m. lapkričio 8 d. palikimą priėmė duktė S. K. ir 1997 m. liepos 30 d. sutuoktinis V. M.; Paveldėjimo teisės liudijimas jiems išduotas 1998 m. rugpjūčio 5 d. V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2006 m. birželio 27 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) L. M. atkurtos nuosavybės teisės į J. M. turtą. 2007 m. vasario 14 d. S. K. buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos L. M. ½ dalį turto - 1,1300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1,5200 ha žemės sklypo, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 12 d. nutarimu Kauno miesto (duomenys neskelbtini) biuro notarė atsisakė išduoti pareiškėjai S. K. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į likusią ½ dalį turto po motinos L. M. mirties. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl minėto notarės 2017 m. birželio 12 d. nutarimo atmetė. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines normas reglamentuojančias paveldėjimo klausimus, nepagrįstai taikė 1964 m. Civilinį kodeksą, nes L. M. palikimas atsirado 2006 m. birželio 27 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų pagrindu, todėl šiuo atveju turėtų būti taikomas naujasis Civilinis kodeksas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos paveldėjimo teisiniams santykiams taikomos tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. 2000 m. CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis). Palikimo atsiradimo laikas yra palikėjo mirties momentas (2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 596 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju palikėja L. M. mirė (duomenys neskelbtini), taigi palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad L. M. palikimas atsirado 2006 m. birželio 27 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies pirmą punktą, paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Nagrinėjamu atveju palikėjos L. M. palikimą lygiomis dalimis (po ½ dalį) priėmė duktė S. K. ir sutuoktinis V. M. 1964 m. CK 587 straipsnio pagrindu.Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai nuosavybės teisės yra atkuriamos po palikėjo mirties, yra laikoma, jog paveldimą turtą sudaro teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tai yra turtinė teisė, kuri tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004; 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2009; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Taigi, nagrinėjamu atveju palikėjos mirties momentu (duomenys neskelbtini) paveldimą turtą sudarė ne tik apeliantės ir V. M. pagal įstatymą paveldėtas turtas, bet ir turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Šios teisės paveldimos pagal įstatymą, įpėdiniams pagal įstatymą atliekant palikimo priėmimo veiksmus įstatyme nustatytais terminais, kurie skaičiuojami ne nuo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo dienos ar šio turto įregistravimo viešame registre momento, o nuo palikimo į turtines teises atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, po L. M. mirties jos palikimą lygiomis dalimis (po ½ dalį) priėmė duktė S. K. ir sutuoktinis V. M.. Atsižvelgiant į nutarties 14 pastraipoje nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą išvadą, jog notarė pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į L. M. priklaususio turto, į kurį po jos mirties buvo atkurta nuosavybės teisė, ½ dalį, kadangi šią dalį paveldėjo palikėjos sutuoktinis V. M., todėl pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų pagrįstai netenkintas.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, teismo nutartį motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais. Aplinkybė, jog teismo nutartis ir jos motyvai neatitinka apeliantės pozicijos, nereiškia, kad teismo priimta nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.