Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-290/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-04-18
Bylos Nr.: 2A-290/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00810-2009-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Danutė Gasiūnienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“, S. R., E. R.
Ieškovas: akcinės bendrovės „Nordea Bank Finland Plc“, Lietuvoje

Civilinė byla Nr. 2A-290/2013Proceso Nr. 2-55-3-00810-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.5.; 44.1.; 99.5.; 99.9.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Nordea Bank Finland Plc“, Lietuvoje veikiančios per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“, S. R. ir E. R. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 1 023 004,46 Lt skolą, kurią sudaro 998 383,51 Lt negrąžinto overdrafto ir 24 620,95 Lt palūkanų, 18 procentų įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą negrąžinto kredito sumą, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio surašymo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. lapkričio 26 d. ieškovas ir atsakovas UAB „Saurida“ sudarė banko sąskaitos kredito sutartį Nr. OS 07/11/05, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti banko sąskaitos kreditą (overdraftą), o atsakovas įsipareigojo padengti overdraftą, mokėti overdrafto palūkanas, palūkanas už viršytą overdrafto sumą, įsipareigojimų nevykdymo palūkanas bei papildomas palūkanas, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, pažeidė kredito sutartį, todėl ieškovas nuo 2009 m. kovo 25 d. kreditavimo sutartį nutraukė. Po kredito sutarties nutraukimo, UAB „Saurida“ neįvykdė ieškovui mokėjimo prievolių ir nepadengė susidariusios didelės skolos. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos pagal kredito sutartį UAB „Saurida“ yra skolinga ieškovui 998 383,51 Lt panaudoto overdrafto bei 24 620,95 Lt palūkanų. Už UAB „Saurida“ įsipareigojimų vykdymą laidavo UAB „Saurida“ akcininkas ir direktorius S. R., o šio sandorio sudarymui sutikimą davė jo sutuoktinė, todėl ieškovas reiškia solidarų reikalavimą laiduotojui ir jo sutuoktinei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui 998 383,51 Lt negrąžinto overdrafto ir 24 620,95 Lt palūkanų, 18 procentų metinių palūkanų už priteistą 998 383,51 Lt negrąžinto overdrafto sumą, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 7 902 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Saurida“ ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl papildomai priskaičiuotų palūkanų priteisimo ir vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, dalyvaujant tretiesiems asmenims – S. R. ir E. R., 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas pažymėjo, kad šis sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl konstatavo, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė kredito sutartį prieš terminą. Teismas nustatė, kad kredito sutarties 14.1 punkte yra numatyta, jog nutraukus kredito sutartį, ieškovas turi teisę pareikalauti nedelsiant padengti overdraftą, sumokėti palūkanas ir kitas mokėtinas sumas. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos pagal kredito sutartį UAB „Saurida“ skolinga ieškovui 998 383,51 Lt panaudoto overdrafto bei 24 620,95 Lt palūkanų. Teismas nustatė, kad už UAB „Saurida“ prievolių pagal kredito sutartį tinkamą ir visišką įvykdymą laidavo S. R. (CK 6.81str. 1 d.), o jo sutuoktinė E. R. laidavimo sutarčiai sudaryti davė sutikimą, todėl pažymėjo, kad pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, vykdomos iš bendro sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Teismas nurodė, kad laiduotojas atsako ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas už kredito grąžinimą, palūkanų, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, papildomų palūkanų sumokėjimą, kitų kredito gavėjo mokėjimo įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą. Vadovaudamasis CK 6.38 straipsniu ir kredito sutarties 16.1 punktu, teismas priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 998 383,51 Lt panaudoto overdrafto. Teismas priteisė ir 24 620,95 Lt įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, numatytų kredito sutarties 5 punkte, pagal kurį 18 procentų metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos skaičiuojamos nuo visų ieškovui nesumokėtų sumų, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios nuo Kredito sutarties pasibaigimo ar nutraukimo dienos, t. y. 2009 m. kovo 25 d., iki ieškinio surašymo dienos, t. y. iki 2009 m. gegužės 19 d. Teismas pažymėjo, kad jam nebuvo teikiami įrodymai, sudarantys pagrindą vertinti, kad sutartyse numatytos palūkanos turėtų būti vertinamos pagal teisės normas, taikytinas netesyboms, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu teismas turėtų pagrindą netaikyti sutartinių įsipareigojimų ir mažinti šalių nustatytą palūkanų dydį.

Teismas sprendė, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį atsakovai privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad šalys savo susitarimu gali nustatyti kitokio dydžio palūkanas negu numato įstatymai. CK 6.210 straipsnyje numatytas palūkanų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio dydžio. Vadovaujantis kredito sutarties 5 punktu, kuris įtvirtina ieškovo teisę reikalauti įsipareigojimų nevykdymo palūkanų iki visiško ir tinkamo atsakovų prievolių vykdymo, ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 18 procentų metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistiną negrąžinto overdrafto sumą (998 383,51 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Kredito sutarties 5, 16.1 punktai, Laidavimo sutarties 1, 2.1.4 punktai).

Ieškovo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, vadovaudamasis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, teismas nuo 14 560,88 Lt sumažino iki 7 000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Saurida“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti iš dalies: sumažinti iš atsakovų priteistas palūkanas iki 9 848,38 Lt, sumažinti palūkanas, skaičiuojamas už priteistą negrąžinto overdrafto sumą nuo 2009 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iki 7,2 procentų, sumažinti ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 3 500 Lt, atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas, kuriuo netenkintas prašymas palūkanas vertinti kaip netesybas ir jas mažinti, priimtas neišanalizavus aktualios šiuo klausimu teismų praktikos. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2690-153/2010 buvo vertinama ilgalaikio kredito sutartis, kurioje buvo numatytos „įsipareigojimų nevykdymo palūkanos“. Teismas išaiškino, jog sutartyje numatytos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos iš esmės atitinka CK 6.71 straipsnio 3 dalyje nurodytus delspinigius. Delspinigiai yra mokami už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tarp bylos šalių sudarytoje sutartyje numatyta, jog 18 proc. dydžio metinės palūkanos pradedamos skaičiuoti „jei iki šios sutarties galiojimo termino pabaigos ar nutraukimo dienos kredito gavėjas neįvykdo visų mokėjimo įsipareigojimų pagal šią sutartį bankui“. Vadinasi, sutartyje numatytos įsipareigojimo nevykdymo palūkanos atlieka analogiškas funkcijas, todėl pripažintinos delspinigiais.

2. Teismas klaidingai interpretavo tarp šalių sudarytą sutartį. Nors sutartyje vartojama sąvoka „palūkanos“, pagal atliekamą funkciją, pobūdį jos turėtų būti traktuojamos kaip netesybos – delspinigiai. Tinkamai identifikavus sutartyje klaidinančiai kaip palūkanas įvardijamus delspinigius, teismas turėjo nagrinėti ir atsakovo iškeltą klausimą dėl netesybų mažinimo CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu.

3. Sutarties sąlygos buvo pasiūlytos ieškovo, UAB „Saurida“ turėjo itin menkas galimybes koreguoti sutarties sąlygas. Vadinasi, esant nesutarimui dėl vienos ar kitos sutarties sąlygos, orientuojantis į sąžiningumo, tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir kitus principus, jos aiškintinos UAB „Saurida“ naudai.

4. Spręsdamas iki kokio dydžio mažinti netesybas, teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į už overdraftą mokamų palūkanų dydį (sutarties 3 p.) bei sutarties 6 p. numatytų papildomų palūkanų, priteistini delspinigiai turėjo būti mažinami. Kaip pakankami ieškovo nuostoliams atlyginti ir civilinės atsakomybės tikslus įgyvendinti laikytini 7,2 procentų dydžio delspinigiai, kas sudarytų 9 848,38 Lt. Toks dydis atitiktų tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus, neprieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams, civilinės atsakomybės tikslams.

5. Priėmus sprendimą mažinti delspinigių dydį, turėtų būti sumažintos ir palūkanos, skaičiuojamos už priteistą negrąžinto overdrafto sumą nuo 2009 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurių dydis nustatytas vadovaujantis sutarties 5 punkte numatytu palūkanų dydžiu.

6. Nors teismas formaliai nurodė, jog išlaidos teisinei pagalbai apmokėti mažintinos atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas, pagal pateiktas išlaidų ataskaitas matyti, jog mokėtinas atlyginimas už konkrečius darbus gerokai viršija rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius. Išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas sumažino nežymiai – nuo 8 575,88 Lt iki 7 000 Lt. Ieškovo advokatui išleistos sumos turėjo būti sumažintos ne iki 7 000 Lt, o iki 3 500 Lt. Byla nebuvo itin sudėtinga, išskirtinė, reikalaujanti specialių teisinių žinių, kas reiškia, jog nėra pagrindo viršyti rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių.

Atsiliepimas

Atsakovai S. R. ir E. R. sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja tuos pačius, kaip ir apeliaciniame skunde, išdėstytus argumentus.

Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo mažinti ieškovo nurodytas įsipareigojimų nevykdymo palūkanas. Tiek CK, tiek kredito sutartyje yra nustatyta, kad už įsipareigojimų vykdymo pažeidimą kredito gavėjas moka palūkanas. Bankas ir UAB „Saurida“ (verslo subjektas) aiškiai susitarė, kad UAB „Saurida“ pažeidus prievoles pagal Kredito sutartį, bankas taikys kredito sutarties 5 punkte nustatytas 18 procentų dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanas.

2. Apeliantas nepagrįstai tapatina du skirtingus teisinius institutus: netesybas ir kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamos kompensacinės palūkanos, nurodyta: jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kito. Taigi įstatymu leidėjas aiškiai numatė, kad palūkanas už termino pažeidimą šalys gali nustatyti sutartyje, kas ir buvo padaryta kredito sutarties 5 punkte numatant 18 procentų įsipareigojimu nevykdymo palūkanas.

3. Kad Bankas pagrįstai ir teisingai taiko kredito sutarties 5 punktą, yra pripažinta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-83-467/2011, kurioje teismas išnagrinėjo UAB „Saurida“ iškeltą klausimą dėl kredito sutarties 5 ir 6 punktų taikymo.

Šalies argumentai

4. Apeliantas vadovaujasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, pagal kurį kredito sutarties nutraukimo dieną palūkanų norma siekė 15,21 procentų, tačiau apeliaciniu skundu prašo palūkanas sumažinti nuo 18 procentų iki 7,2 procentų, kas reiškia, jog prašomos palūkanos yra lygios vien tik pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytiems 7 procentiniams punktams, kuriais turi būti didinama VILIBOR norma. Toks atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas.

5. Byloje nėra įsipareigojimų nevykdymo palūkanų mažinimo pagrindų. Sutartimi buvo sulygta, kad 18 procentų metinės palūkanos yra laikytinos minimalia Banko nuostolių suma dėl kredito sutarties pažeidimo. Atsakovas niekada neginčijo šios sutarties sąlygos. Sutartimi sulygtų palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teismas keisti negali, išskyrus atvejus kai priteistos palūkanos yra neprotingai didelės. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Banko suteikto ir UAB „Saurida“ negrąžinto kredito (overdrafto) suma (neskaičiuojant palūkanų ir kitų mokėjimų pagal sutartį) yra didelė – 998 383,51 Lt. UAB „Saurida“ nuo 2009 m. kovo 25 d. (t. y. jau daugiau kaip 2,5 metų) nėra atlikusi jokio mokėjimo, nors iš esmės niekada neginčijo kredito grąžinimo pareigos. Būtina įvertinti kredito sutarties šalių specifiką – dėl kredito suteikimo bei palūkanų dydžių nustatymo derėjosi bankas ir įmonė, kurios verslo vystymui yra reikalingos skolintos lėšos. Bankas, siekdamas veikti saugiai ir patikimai bei įvertinęs kredito suteikimo riziką, nustatė 18 procentų įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, kurios pagal CK 6.261 straipsnį yra laikomos minimaliais nuostoliais. 18 procentų metinių palūkanų norma atitinka 0,05 procentus delspinigių už kiekvieną praleistą dieną.

6. Rekomendacijose nurodyti dydžiai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Teismas gali nukrypti nuo rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismas, remdamasis Rekomendacijomis, daugiau nei per pusę sumažino Banko pateiktų išlaidų dydį: nuo 14 560,88 Lt iki 7 000 Lt, todėl nėra pagrindo šių išlaidų dydį mažinti dar labiau.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Ieškovas prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 26 d. ieškovas ir atsakovas UAB „Saurida“ sudarė banko sąskaitos kredito sutartį Nr. OS 07/11/05, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti banko sąskaitos kreditą (overdraftą), o atsakovas įsipareigojo padengti overdraftą, mokėti overdrafto palūkanas, palūkanas už viršytą overdrafto sumą, įsipareigojimų nevykdymo palūkanas bei papildomas palūkanas (1 t., 14-25 b. l.). Už UAB „Saurida“ įsipareigojimų vykdymą laidavo UAB „Saurida“ vienintelis akcininkas ir direktorius S. R., o jo sutuoktinė E. R. šio sandorio sudarymui davė sutikimą (1 t., 10-12, 13 b. l.). Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį, ieškovas nuo 2009 m. kovo 25 d. kreditavimo sutartį nutraukė (1 t., 26-32 b. l.). Laiduotojas savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį taip pat neįvykdė (1 t., 29 b. l.). Iki ieškinio pateikimo teismui dienos pagal kredito sutartį UAB „Saurida“ yra skolinga ieškovui 998 383,51 Lt panaudoto overdrafto bei 24 620,95 Lt palūkanų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Varėnos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-47-770/2010 pagal ieškovo UAB „Saurida“ ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl papildomai priskaičiuotų palūkanų priteisimo ir vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys S. R. ir E. R., 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad bankas pagrįstai nutraukė su atsakovu overdrafto sutartį, jam nevykdant sutartinių įsipareigojimų, bei priskaičiavo sutarties 6 (a) punkte nustatytas palūkanas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-83-467/2011UAB „Saurida“ apeliacinis skundas atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl kompensacinių palūkanų dydžio – apelianto manymu, sutartyje numatytos palūkanos turi būti prilyginamos delspinigiams ir sumažintos iki 7,2 procentų. Teisėjų kolegija šiems apelianto teiginiams nepritaria dėl žemiau nurodytų motyvų. Banko sąskaitos kredito sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad nuo visų UAB „Saurida“ ieškovui nesumokėtų sumų yra skaičiuojamos 18 procentų įsipareigojimų neįvykdymo palūkanos, kurios yra skaičiuojamos nuo kredito sutarties pasibaigimo ar nutraukimo dienos iki faktinio sumų sumokėjimo ieškovui (įskaitymo į ieškovo banko sąskaitą) už visas nesumokėtas sumas (1 t., 15 b. l.). CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Palūkanų dydis yra įtvirtintas CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tačiau ginčo atveju šalys susitarė dėl didesnių palūkanų nei nustato įstatymas. CK 6.261 straipsnyje nurodyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausias Teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Taigi kaip ir netesybos, sutartyje sulygtos palūkanos nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo užtikrinimą, skolininkui pažeidus prievolę laiku atsiskaityti. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 str.).

Ginčo atveju ieškovas prašė taikyti CK 6.261 straipsnyje ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kompensuojamąsias palūkanas, kurios laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Šių palūkanų dydis įtvirtintas Banko sąskaitos kredito sutarties 5 punkte, kuriame numatytos 18 procentų metinės palūkanos. Ieškovas kompensacines palūkanas iki bylos iškėlimo teisme paskaičiavo konkrečia pinigų suma – 24 620,95 Lt, o nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo, sutartyje nurodytu palūkanų procentu (18 procentų).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sutartyse numatytos palūkanos negali būti vertinamos pagal teisės aktus, taikytinus netesyboms. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad sutarties 5 punkte sutartos palūkanos, atsižvelgiant į sutarties tikslus ir sutarties aiškinimą, turėtų būti prilyginamos delspinigiams. Delspinigiai ir palūkanos yra skirtingi teisiniai institutai, kuriuos reglamentuoja skirtingos teisės normos, jų skaičiavimui taikomi skirtingi senaties terminai, todėl atsakovas be pagrindo savo apeliaciniame skunde vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiama dėl netesybų mažinimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mažinamos teismo, jeigu jos prieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 straipsnis.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006) ir kitas aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje sutarties šalių teisiniai santykiai kilo iš banko sąskaitos kredito sutarties, kurią sudarė du juridiniai asmenys laisva valia ir sutartyje apibrėžė savo teisių ir pareigų apimtį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas buvo priverstas kreiptis į banką dėl sutarties sudarymo, kad buvo verčiamas sudaryti tokią sutartį, todėl atmestini apelianto argumentai, kad sudarydamas sutartį jis negalėjo derėtis dėl sutarties sąlygų. Ieškovas nėra vienintelis bankas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kredito ar paskolų teikimo sritis nėra monopolizuota, taigi atsakovas turėjo galimybę pasirinkti kredito įstaigą ir derėtis dėl sutarties sąlygų. Kaip jau buvo nurodyta, CK 6.210 straipsnyje yra įtvirtinti įstatyminiai palūkanų dydžiai, tačiau nurodyta, kad įstatymas arba sutartis gali nustatyti kitą palūkanų dydį. Taigi sutartyje nustatytos 18 procentų kompensacinės palūkanos neprieštarauja įstatymams, kadangi įstatymas leidžia susitarti dėl kitokio, nei įstatyme nurodytų palūkanų dydžio. Svarbu, kad sutartyje nustatytos palūkanos neprieštarautų sąžiningumo bei protingumo principams. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu reiktų mažinti šalių nustatytą palūkanų dydį. Lyginant priteistinų palūkanų dydį su įsiskolinimo suma, negalima teigti, kad paskaičiuotos palūkanos (24 620,95 Lt) yra neproporcingos įsiskolinimui (998 383,51 Lt), taip pat nėra pagrindo išvadai, kad įsipareigojimų nevykdymo palūkanos leidžia ieškovui be pagrindo praturtėti. Atsakovo įsiskolinimas siekia beveik vieną milijoną litų, atsakovas nuo 2009 metų, t. y. nuo sutarties nutraukimo, skolos sumažinti nesistengia, naudojasi ieškovo pinigais. Šiuo atveju ieškovas yra bankas – kredito, paskolų teikimas yra viena iš banko veiklos sričių, todėl atsakovas negali naudotis banko pinigais be užmokesčio ar mokėdamas simbolinę kainą. Sutartyje nustatytą palūkanų dydį lyginant su ginčo laikotarpiu galiojusiomis palūkanomis pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (15,21 procentai), matyti, kad sutartyje nustatytos palūkanos (18 procentų) yra didesnės vos trimis procentiniais punktais. Pažymėtina, kad 18 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,049 procentus. Taigi tokio palūkanų dydžio negalima pripažinti neprotingu ar nesąžiningu. Atsakovas prašo palūkanų dydį sumažinti iki 7,2 procentų per metus, kas per vieną dieną sudarytų 0,019 procentų. Palūkanų sumažinimas iki atsakovo nurodyto dydžio paneigtų šalių sutarties laisvės principą, ieškovo interesų užtikrinimą bei suteiktų atsakovui galimybę, pažeidus sutartinius įsipareigojimus, naudotis ieškovo pinigais už palyginti nedidelį užmokestį.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo mažinti sutarties 5 punkte nustatytų kompensacinių palūkanų dydį nuo 18 iki 7,2 procentų, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kompensacinių palūkanų priteisimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 263 str. 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantas taip pat kelią bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti mažinimo klausimą. Ieškovas už advokato teisines paslaugas prašė priteisti 14 560,88 Lt (2 t., 167 b. l.). Teismas šias išlaidas sumažino iki 7 000 Lt, tačiau apeliantas mano, kad toks bylinėjimosi išlaidų dydis, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bylos sudėtingumą, yra per didelis ir turėtų būti sumažintas iki 3 500 Lt.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalūs išlaidų dydžiai reglamentuoti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Už ieškinio surašymą ieškovas sumokėjo 1 338,75 Lt (1 t., b. l.34-36), šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl pagrįstos ir priteistinos; tai, kad teismui nustačius, jog ginčas spręstinas ne dokumentinio proceso tvarka, o pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir ieškovas pateikė kitą ieškinį, nesąlygoja papildomų ieškinio parengimo išlaidų priteisimo; ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (1 t., b.l. 89-92) už kurį atlyginimas pagal Rekomendacijų 8.15. punktą siektų 400 Lt; ieškovas pateikė dubliką (1 t., 135-139 b. l.) už kurį atlyginimas pagal Rekomendacijų 8.3. punktą siektų 1 400 Lt; ieškovas prašė priteisti 453,75 Lt už patikslintą ieškinį (1 t., 165-173, ), tačiau patikslintas ieškinys iš esmės nesiskiria nuo pradinio ieškinio, išskyrus, kad į bylą atsakovu įtrauktas ir UAB „Saurida“, todėl šios išlaidos nepriteistinos (1 t. 185-186 b. l.); ieškovas prašė apmokėti 1 361,25 Lt už pasirengimą kliento atstovavimui ir atstovavimą teisme (1 t. 191-192 b. l.), tačiau tokia suma nepagrįsta ir pagal Rekomendacijų 8.18 punktą mažintina iki 200 Lt; ieškovas prašė apmokėti 1 512,50 Lt už pasirengimą kliento atstovavimui ir atstovavimą bei už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą, tačiau ši suma vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 ir 8.18 punktais mažintina iki 600 Lt; atsižvelgiant į tai, kad buvo tariamasi dėl taikos sutarties tarp šalių sudarymo, yra pagrindas iš dalies priteisti ieškovo patirtas išlaidas už taikos sutarties projekto parengimą, jas sumažinant nuo 3 478,75 iki 400 Lt (8.15.); už prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo priteistini 400 Lt pagal Rekomendacijų 8.15 punktą (2 t., b. l. ); už pasirengimą kliento atstovavimui ir atstovavimą teisme išlaidos nuo 1 633,35 Lt mažintinos iki 200 Lt (2 t., 171-173); ieškovas prašė apmokėti 892,38 Lt už taikos sutarties pasiūlymo teisinį įvertinimą, pasirengimą kliento atstovavimui ir atstovavimą teisme, tačiau ši suma vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punktu mažintina iki 200 Lt (2 t., 168-169 b. l.). Pagrįstos ir Rekomendacijas atitinkančios išlaidos už advokato teisinę pagalbą pagal atliktus paskaičiavimus sudarytų 5 138,75 Lt. Tokiu atveju yra pagrindas ieškovui priteistas 7 000 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažinti iki 5 138,75 Lt.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 14 230 Lt žyminį mokestį (1 t., 9, 57 b. l.), pagrįstomis išlaidomis pripažinti 968 Lt už įkeisto turto vertinimą (2 t. 13 b. l., 3 t., 191 b. l.) ir 1 506,90 Lt už pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimą (1 t., 194-196 b. l., 2 t., 186, 187, 188, 189-190, 192-193 b. l.). Tokiu atveju bendra ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 21 843,65 Lt (14 230 Lt+5 138,75 Lt+968 Lt+1 506,90 Lt). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bendras iš kiekvieno atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas nuo 7 902 Lt iki 7 281 Lt (21 843,65 Lt/3) (CPK 93 str., 98 str. 2 d., Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str.). Ieškovas prašo priteisti 3 058,28 Lt išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos, vadovaujantis Rekomendacijų 8.10 punktu, mažintinos iki 1 600 Lt ir priteistinos ieškovui lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 533,33 Lt (CPK 93 str., 98 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip: priteisti ieškovui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 112025592), iš atsakovų S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“, į. k. 266916280, po 7 281 Lt (septynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 112025592), iš atsakovų S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“, į. k. 266916280, po 533,33 Lt (penkis šimtus trisdešimt tris litus, 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė