- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-83-467/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05559-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
- Trečiasis asmuo
- S. R., E. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“
- Atsakovas
- Nordea Bank Finland Plc
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ apeliacinį skundą ir trečiųjų asmenų S. R. bei E. R. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl papildomai priskaičiuotų palūkanų priteisimo ir vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys - S. R. ir E. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Saurida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti 2007-11-26 tarp UAB „Saurida“ ir Nordea Bank Finland Plc pasirašytos banko sąskaitos kredito (overdrafto) sutarties Nr.OS07/11/05 nutraukimą neteisėtu bei priteisti jam iš atsakovo 24624,75 Lt nepagrįstai priskaičiuotų ir nuo jo sąskaitos nurašytų palūkanų. Nurodė, jog 2007-11-26 banko sąskaitos kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui kreditą (overdraftą), kurio maksimali suma 290000 EUR ar šios sumos ekvivalentą litais sutarties 1.1 punkte nurodytose banko sąskaitose iki 2008-10-31; šis terminas automatiškai yra pratęsiamas iki 2009-10-30, jeigu nei viena iš šalių raštu nepraneša kitai šaliai apie ketinimą nepratęsti sutarties, likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki atitinkamo laikotarpio pabaigos. Ieškovo nuomone, overdrafto sutartis buvo automatiškai pratęsta iki 2009-10-30. Atsakovas 2008-12-12 faksu atsiuntė raštą, kuriuo informavo, kad ieškovas netinkamai vykdo sutartį ir dėl to taikys papildomas palūkanas, kurių maksimali riba 7,2 procento. Ieškovas 2008-12-17 ir 2009-01-28 raštuose atsakovui motyvuotai išdėstė, jog sutarties sąlygų jis nepažeidė ir prašė panaikinti papildomų palūkanų taikymą. Atsakovas 2009-02-20 pranešimu informavo ieškovą, kad, vadovaudamasis sutarties 14 skyriumi, numatančiu įsipareigojimų neįvykdymo atvejus, bankas nuo 2009-03-25 vienašališkai nutraukia sutartį. Tuo pačiu pareikalavo ne vėliau kaip iki 2009-03-25 grąžinti visą negrąžintą kredito bei overdrafto sumą su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis pagal sutartį mokėtinomis sumomis. Tikėdamasis, kad kilusį ginčą pavyks išspręsti geranoriškai, ieškovas 2009-04-17 ir 2009-04-20 raštais kreipėsi į atsakovą, prašydamas persvarstyti priimtą sprendimą nutraukti sutartį ir tęsti bendradarbiavimą. Kaip vieną iš būdų išspręsti susidariusią situaciją, ieškovas siūlė atsakovui overdrafto sutartį pertvarkyti į ilgalaikę paskolos sutartį abiems pusėms priimtinomis sąlygomis. Taip pat jis prašė grąžinti nepagrįstai priskaičiuotas papildomas palūkanas, kurios sudaro 24624,75 Lt. Apie priimtus sprendimus dėl nurodytų raštų atsakovas jo neinformavo. Overdrafto sutarties vykdymas buvo užtikrintas 2007-11-26 laidavimo sutartimi, kuria trečiasis asmuo S. R. įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis atsakovui, jeigu ieškovas neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal kredito sutartį. Atsakovas 2009-04-27 raštu kreipėsi į trečiuosius asmenis S. R. ir jo sutuoktinę E. R., laidavimo sutarties pagrindu reikalaudamas iki 2009-05-08 sumokėti visą negrąžintą skolą pagal kredito sutartį (289441,78 EUR) ir priskaičiuotas palūkanas (5216,94 EUR). Ieškovo nuomone, atsakovas, nutraukdamas sutartį, nepagrįstai vadovavosi sutarties 14 skyriaus (ypatingi sutarties nutraukimo pagrindai) 14.3.4, 14.3.5, 14.3.6, 14.3.8 punktais, netinkamai traktavo kai kurias faktines aplinkybes: ieškovo pateiktos finansinės ataskaitos nesudarė pagrindo atsakovui padaryti išvadą apie žymų ieškovo bendrovės finansinės būklės pablogėjimą; išaugusiems ieškovo įsiskolinimams įtakojo vykdoma veiklos plėtra (naujos degalinės įsigijimas) ir šią informaciją atsakovas turėjo, išdavė rašytinės formos sutikimą imti kreditą iki 4000000 Lt kitose kredito institucijose; nuo 2007-11-26 iki 2008-11-30 ir per 2008 metų gruodį UAB „Saurida“ per atsakovo banką įvykdė komercines apyvartas 8584324 EUR sumai ir tik nedidelės sumos trūko iki sutartinio įsipareigojimo, kas, tęsiant bendradarbiavimą, būtų greitai pašalinta; kreditorius nepakankamai bendradarbiavo su skolininku, nesudarė palankių sąlygų vykdyti apyvartą, kildavo nuolatinės problemos dėl vėlyvo lėšų užskaitymo; ieškovas dėjo visas pastangas, kad galėtų laiku įvykdyti įsipareigojimą dėl įkeistų žemės sklypų tikslinės naudojimo paskirties pakeitimo, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių užtruko žemės sklypo detaliojo plano ir dokumentų rengimo darbai bei jų derinimas; radęs UAB „Creditinfo Lietuva“ administruojamoje duomenų bazėje informaciją apie vykstančias 3 civilines bylas dėl skolos priteisimo iš ieškovo, atsakovas padarė neteisingą išvadą, jog yra pavojus Overdrafto sutarties vykdymui, nes neatsižvelgė į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas dar nereiškia piniginių prievolių nevykdymą kitiems kreditoriams; vien ieškovo turto arešto faktas taip pat nesudaro pagrindo nutraukti sutartį.
Atsakovas Nordea Bank Finland Plc (AB) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog UAB „Saurida“ iš esmės pažeidė sutartį, atsakovas 2009-02-20 ieškovui įteikė pranešimą apie kredito sutarties nutraukimą nuo 2009-03-25 pagal sutarties 14.3.4, 14.3.5, 14.3.6, 14.3.8 punktus ir pareikalavo grąžinti susidariusią skolą iki 2009-03-25. Sutartis buvo nutraukta remiantis sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimais. Pagal sutarties 14.3 punktą atsakovas turi teisę nutraukti kredito sutartį esant bent vienam iš šiame punkte nurodytų pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007-11-26 banko sąskaitos kredito sutartimi ginčo šalys sulygo dėl įvairių sąlygų, tame tarpe ir dėl sutarties nutraukimo. Sutarties 11 punktu susitarė, kad kredito gavėjas suteikia bankui teisę nuo overdrafto sąskaitos, taip pat nuo kitų kredito gavėjo sąskaitų banke visomis valiutomis nurašyti overdrafto sumą, overdrafto palūkanas, įsipareigojimų nevykdymo palūkanas ir kitas šioje sutartyje numatytas palūkanas, mokesčius, išlaidas, rinkliavas ar kaštus be atskiro kredito gavėjo sutikimo. Sutarties 14 punktas ir visa eilė papunkčių numato bankui teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Ši ginčo šalių kreditavimo sutarties sąlyga nepanaikinta, neginčyta, nepripažinta negaliojančia. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovas turėjo šalių kreditavimo sutartimi sulygtą teisę vienašališkai nutraukti sutartį, esant bent vienai sutartyje numatytai sąlygai. Sutartį atsakovas nutraukė, vadovaudamasis jos 14.3.4, 14.3.5, 14.3.6, 14.3.8 ir kitais punktais. Dokumentais patvirtinta ir ieškovas to nepaneigė, kad po overdrafto sutarties pasirašymo daugiau nei 2 mln. Lt sumažėjo UAB „Saurida“ trumpalaikis turtas, finansinės skolos, mokėtinos po vienerių metų, išaugo 5 mln. Lt finansinės skolos, mokėtinos per vienerius metus kredito įstaigoms, išaugo virš 1 mln. Lt skolos tiekėjams, mokėtinos per vienerius metus, išaugo virš 2 mln. Lt. UAB „Saurida“ apie savo nuolat didėjančius skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims neinformavo banko, kaip tai numatyta sutarties 15.5 punkto (h) dalyje, ir tokiu būdu nepateikė esminės informacijos, susijusios su įmonės finansinių įsipareigojimų vykdymo apsunkinimu. Bankas davė ieškovui 2008-03-03 leidimą imti kreditą kitose kredito institucijose ne didesnei kaip 4 mln. Lt sumai. Ieškovas pažeidė ne tik įsipareigojimą nesiskolinti didesnės negu leidžiamos sumos, bet ir pažeidė įsipareigojimą nedelsiant informuoti kredito davėją apie išaugusias savo įsiskolinimų sumas. Banko nustatyto ribojimo ieškovas nesilaikė, ką pats pripažįsta. Kito rašytinio sutikimo, suteikiančio galimybę ieškovui skolintis didesnei sumai, bankas nedavė, ieškovo nuoroda dėl žodinio sutikimo objektyviai niekuo neparemta. Ieškovas prisiėmė skolinių įsipareigojimų iš viso 7 mln. Lt sumai. Byloje patvirtinta, jog UAB „Saurida“ pažeidė ir sutarties 16.3 punktą – nevykdė numatytos sąlygos per kalendorinius metus atlikti ne mažiau kaip 8680000 eurų komercinių apyvartų – jų atlikta 100000 Lt mažesnei sumai. Ieškovas tai pripažino. Ieškovas taip pat pažeidė sutarties 16.10 punktą, numatantį pareigą ne vėliau kaip iki 2008-03-31 pristatyti bankui priimtinos formos ir turinio dokumentus, įrodančius sutarties 12.2 punkte nurodytų banko naudai įkeistų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimą dėl žemės sklypo naudojimo būdo gyvenamosioms teritorijoms teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas, pažeidęs nurodytą terminą, pateikė bankui Klaipėdos rajono savivaldybės 2008-08-28 sprendimą, kuriame numatyta, kad tvirtinamas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Ieškovas tinkamai nepagrindė, dėl kokių priežasčių žemės sklypų priklausymas nuosavybės teise S. ir E. R. užkerta kelią įregistruoti šių žemės sklypų paskirties pakeitimą. Ieškovas pažeidė sutarties 16.10 punktą, nes iki 2008-03-31 nepakeitė žemės sklypų paskirties ir pateikė žemės sklypų paskirties pakeitimą patvirtinančių dokumentų. Nemokėjimas kitam kreditoriui yra laikomas pagrindu nutraukti sutartį ir prieš laiką pareikalauti padengti overdraftą, jeigu bankas mano, kad dėl tokio nemokėjimo iškyla pavojus šio overdrafto padengimui. Ieškovui buvo iškeltos 3 civilinės bylos ir tai reiškia, kad bankas turėjo pagrįstą pagrindą konstatuoti, jog sutarties tinkamam vykdymui yra iškilusi reali grėsmė. Sutartyje šalys susitarė dėl to, jog atsakovas turi teisę vertinti ieškovo finansinę padėtį, remdamasis atsakovui prieinamais, ieškovo pateikiamais duomenimis ir teisės aktuose nustatytais kriterijais. Be to turto arešto aktų registro duomenimis bendrovės „Saurida“ turto areštuota 1143613,76 Lt sumai. Kredito sutartyje nurodyta teise nutraukti kredito sutartį ir reikalauti šioje sutartyje numatytų piniginių prievolių vykdymo atsakovas pasinaudojo, tai nurodydamas 2009-02-20 UAB „Saurida“ įteiktame pranešime Nr. 1529. Dėl konkrečių palūkanų dydžio ir jų mokėjimo sąlygų ieškovas ir atsakovas susitarė sutartyje ir šiomis sąlygomis abu privalėjo vadovautis. Pagal 6 sutarties punktą bankas turi teisę nustatyti papildomas metines palūkanas, kurių maksimali riba 7,2 procentinio punkto nuo panaudotos overdrafto sumos, jeigu yra vienas iš šiame punkte numatytų pagrindų. Atsakovas taikė šias palūkanas todėl, kad ieškovas pažeidė sutarties 15.5 punkto (b) dalį, 16.2 punkto (b) dalį, 16.3 ir 16.10 punktuose nurodytus įsipareigojimus, taip pat todėl, kad smarkiai pablogėjo ieškovo finansinė padėtis. Vertindamas banko veiksmų visumą, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad šie veiksmai, tame tarpe keliamos klientui (UAB „Saurida“) sąlygos bei banko priimami sprendimai, prieštaravo įstatymui, buvo nesąžiningi ar kitaip pažeidė ieškovo teises. Šalių sutarties 5 punkte šalys susitarė ir dėl 18 procentų įsipareigojimų neįvykdymo palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo kredito sutarties pasibaigimo ar nutraukimo dienos iki faktinio sumų sumokėjimo ieškovui (įskaitymo į ieškovo banko sąskaitą) už visas nesumokėtas sumas. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-18 nutarties išaiškinimu, konstatavo, jog šalių susitarimu numatyta sąlyga, kad palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais yra mokamos iki kredito visiško grąžinimo, reiškia, jog sutarties sąlyga mokėti už naudojimąsi pinigais galioja ir po sutarties nutraukimo. Sutarties 11 punkte yra išreikštas ieškovo sutikimas, kad atsakovas nuo ieškovo banko sąskaitų, esančių atsakovo banke, nurašytų visomis valiutomis šias sumas: overdrafto sumą, overdrafto palūkanas, įsipareigojimų nevykdymo palūkanas ir kitas šioje sutartyje numatytas palūkanas, mokesčius, rinkliavas ar kaštus be atskiro ieškovo sutikimo. Nors ieškovas ir teigia, bet byloje nenustatyta, kad buvo galimas alternatyvus iškelto ginčo šalių sutarties vykdymas, netaikant kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neatliko jokių realių veiksmų, nemokėjo sulygto kredito, palūkanų, kitų mokėjimų. Ieškovo pažadai ir pasiūlymai bankui vertintini kritiškai dėl objektyvaus nepatikimumo. Byloje nėra jokių faktinių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas gebėtų įvykdyti kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Saurida“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas įvertino tik formaliuosius bylos aspektus, tačiau neįsigilino į esminius ieškovo nurodytus argumentus, jų neanalizavo ir nevertino. Dėl to susidarė įstatyme apibrėžta situacija, kuomet nėra pilnai atskleidžiama bylos esmė. Teismas nevertino ieškovo argumentų dėl atsakovo sprendimo nutraukti sutartį tikrųjų motyvų. Overdrafto sutarties nutraukimui yra taikomos bendrosios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sutarčių nutraukimą (CK 6.217-6.218 str.). Nepaisant to, kad CK suteikia teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nurodytais atvejais, ši teisė nėra absoliuti ir turi būti saistoma šalių interesų pusiausvyros principo. Šiuo atveju teismas, vertindamas atsakovo galimybes vienašališkai nutraukti Overdrafto sutartį, privalėjo atsižvelgti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus esminio sutarties pažeidimo požymius, kuriais atsakovas taip pat turėjo vadovautis, nutraukdamas sutartį su ieškovu. Sutarties nutraukimas formaliais pagrindais, jei kitai šaliai dėl to kyla sunkios teisinės - ekonominės pasekmės, nėra ir negali būti pateisinamas. Tiek bankas, tiek UAB „Saurida" vykdė savo esminius įsipareigojimus pagal Overdrafto sutartį iki jos neteisėto nutraukimo - bankas suteikė galimybę ieškovui naudotis kreditu, UAB „Saurida“ atliko visus būtinus mokėjimus bankui pagal Overdrafto sutartį. Sutarties pažeidimą vertinant jo esmingumo aspektu, yra svarbus sutartinių prievolių vykdymo užtikrinimo klausimas. Overdrafto sutarties vykdymas yra užtikrintas S. R., UAB „Saurida" savininko ir vadovo laidavimu, o taip pat 3,5 hektarų ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka. Šios prievolių vykdymo užtikrinimo priemonės yra visiškai pakankamos, todėl banko nurodyti Overdrafto sutarties pažeidimai negali būti laikomi esminiais. Bankas rėmėsi formaliais sutartyje nurodytais pagrindais, suteikiančiais teisę nutraukti sutartį, nevertindamas tokio sutarties nutraukimo sutarties pažeidimo esmingumo aspektu (CK 6.217 str. 2 d.). Atsakovas į bylą pateikė 2008 m. spalio 29 d. kreditų komiteto susirinkimo protokolo Nr. 84 išrašą bei 2009 m. sausio 30 d. kreditų komiteto susirinkimo protokolo N r. 08 išrašą, kurie ypač reikšmingi vertinant Overdrafto sutarties nutraukimo priežastis, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Protokolo bei dokumentų, kuriais įformintas Overdrafto sutarties nutraukimas, turinio analizė leidžia teigti, kad bankas UAB „Saurida" atžvilgiu užėmė iš esmės dvilypę poziciją. Viena vertus, bankas teigia, kad yra padaryti Overdrafto sutarties pažeidimai ir nurodoma, kad sutartis gali būti nutraukta, vėliau - nutraukiama (banko 2008-12-12, 2009-02-12, 2009-02-20 raštai). Kita vertus, bankas siūlo pasirašyti papildomą susitarimą su ieškovui žymiai blogesnėmis finansinėmis sąlygomis, nei tos, kuriomis sudaryta Overdrafto sutartis (2009-02-12 banko raštas). Banko nurodyti bei teismo nustatyti sutarties pažeidimai nėra esminiai. Sutartis nutraukta konstatavus sutarties 14.3.4, 14.3.5, 14.3.6, 14.3.8 punktuose numatytus pagrindus, tačiau jie nebuvo esminiai ir pagrįsti. Teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo priteisti ieškovui 24624,75 Lt priskaičiuotų ir nuo sąskaitos nurašytų palūkanų, nes ieškovas nepažeidė sutarties punktų, kuriais atsakovas grindė vienašališką Overdrafto sutarties nutraukimą. Atsakovas nepagrįstai pasisavino 24624,75 Lt sumą, todėl teismui netinkamai nustačius aukščiau nurodytų pažeidimų buvimą ir neįvertinus jų įtakos Overdrafto sutarties vykdymui, ši suma nebuvo priteista iš atsakovo nepagrįstai. Teismas buvo nusprendęs byloje apklausti liudytojais L. N. ir T. A., kurie dirbo pas atsakovą ir rengė dokumentus, susijusius su Overdrafto sutarties pasirašymu bei jos nutraukimu. Tačiau, šiems neatvykus į teismo posėdį, teismas užbaigė bylą jų neapklausęs, tokiu būdu užkirsdamas kelią ieškovui įrodinėti ieškinį, dėl ko sprendimas negali būti laikomas teisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji asmenys S. R. ir E. R. 2010-07-19 Vilniaus apygardos teismui paduotu pareiškimu prisidėjo prie UAB „Saurida“ apeliacinio skundo ir palaikė jame išdėstytus motyvus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nordea Bank Finland Plc (AB) prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas išsamiai išaiškino CK 6.217 straipsnio 2 dalies taikymą nagrinėjamojoje byloje ir padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovas pažeidė kredito sutarties sąlygas, dėl ko atsakovas turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti šią sutartį joje nurodytomis sąlygomis. Ieškovas klaidina teismą dėl banko 2009-01-30 aštuntojo kreditų komiteto susirinkimo protokolo Nr.08 išrašo reikšmės ir turinio, tokiu būdu siekdamas pagrįsti savo gynybinę poziciją, kad bankas nutraukė kredito sutartį, nesant esminių sutarties pažeidimų. Tuo tarpu teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog banko veiksmai prieštaravo įstatymui, buvo nesąžiningi ar kitaip pažeidė ieškovo teises. Po overdrafto sutarties sudarymo atsiradusios ir bylos nagrinėjimo metu įvardintos bei patvirtintos sąlygos, atsakovui leido teisėtai ir pagrįstai spręsti, kad ieškovui yra iškilusi reali grėsmė kreditui grąžinti. Kreditų komitetas protokole nurodytus sprendimus priėmė po to, kai UAB „Saurida“ buvo įspėta apie kredito sutarties pažeidimus ir šių pažeidimų nepašalino. Kad atsakovo finansinė būklė buvo smarkiai pablogėjusi, rodo byloje esantys dokumentai. Pats ieškovas pripažįsta, kad dėl jo vykdomos veiklos pobūdžio UAB „Saurida" finansinė padėtis pablogėjo ir, nors teigia, kad įmonės padėtis yra stabili, tačiau to nepagrindžia įrodymais. Visų aplinkybių visuma sudarė nepagrįstai didelę riziką, kad UAB „Saurida" netinkamai vykdys Kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus ir tai suteikė teisę atsakovui vienašališkai šią sutartį nutraukti. Taip pat yra nepagrįstas ieškovo teiginys, kad įkeitimas ir laidavimas užtikrina banko reikalavimų patenkinimą, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamojoje byloje (Nr.2-2300-431/2010) buvo konstatuota, jog R. ir jo sutuoktinės E. R. įkeisto turto rinkos vertė yra keturis kartus mažesnė už banko reikalaujamą priteisti sumą iš UAB „Saurida“. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nebuvo Kredito sutarties 14.3.5 punkte numatytų nutraukimo pagrindų, nes UAB „Saurida“ apie savo nuolat didėjančius skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims neinformavo ieškovo, kaip tai yra numatyta Kredito sutarties 15.5 punkto (h) dalyje, ir tokiu būdu nepateikė esminės informacijos, susijusios su įmonės finansinių įsipareigojimų vykdymo apsunkinimu. Atsakovas davė ieškovui 2008-03-03 leidimą imti kreditą kitose kredito institucijose ne didesnei kaip 4 mln. litų sumai. Ieškovas ir šį įpareigojimą pažeidė. Apeliantas teigia, kad iki visiško 16.3 punkte numatyto įsipareigojimo įvykdymo trūko nepilnai 100000 EUR, tačiau esant tokiems pinigų srautams, ši suma yra labai maža, trūkstama apyvarta per trumpą laiką galėjo būti įvykdyta. Tokiu būdu ieškovas pats pripažįsta faktą, kad šią sąlygą pažeidė. Apeliantas nurodo, kad jis yra įvykdęs Kredito sutarties 16.10 punktą, t.y. pakeitęs bankui įkeistų žemės sklypų paskirtį, o pakeistos paskirties neįregistravimas registre nesudaro pagrindo laikyti, kad buvo padarytas esminis pažeidimas. Atsakovas nesutinka su tokiais apelianto teiginiais, nes iki Kredito sutartyje numatyto termino dokumentai, įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, kurie patvirtintų, kad pagal Kredito sutarties 16.10 punktą buvo pakeista žemės sklypų paskirtis, atsakovui nebuvo pateikti. Apeliantas teigia, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog UAB „Saurida“ ginčai su trečiaisiais asmenimis trukdytų įvykdyti Kredito sutartį. Šie teiginiai taip pat yra nepagrįsti, kadangi Kredito sutarties nutraukimo metu ieškovui buvo iškeltos 3 civilinės bylos ir tai reiškia, kad atsakovas turėjo pagrįstą faktą konstatuoti, jog Kredito sutarties tinkamam vykdymui yra iškilusi reali grėsmė. Juo labiau, kad civilinėse bylose pareikšti reikalavimai sudarė labai didelę sumą. Kredito sutartyje šalys susitarė dėl to, kad atsakovas turi teisę vertinti ieškovo finansinę padėtį, remdamasis atsakovui prieinamais, ieškovo pateikiamais duomenimis ir teisės aktuose nustatytais kriterijais. Šalys nenumatė, kad skolos faktą gali patvirtinti tik įsiteisėjęs teismo sprendimas. Be to pagal Kredito sutarties 14.3.8 punktą atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, kadangi UAB „Saurida“ turtas Kredito sutarties nutraukimo dieną buvo areštuotas pagal tris UAB „Saurida“ kreditorių pateiktus ieškinius ir tokiu būdu buvo realus pavojus prievolių pagal Kredito sutarti tinkamam vykdymui. Šiuo metu yra įregistruoti keturi UAB „Saurida“ turto areštai. Atsakovas, vertindamas ieškovo finansinę padėtį ir Kredito sutarties tinkamo vykdymo rizikas, rėmėsi viešais Turto arešto aktų registro duomenimis (CK 4.262 str.). Apeliantas teigia, kad jis nepadarė sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimų, todėl nuo jo sąskaitos buvo nepagrįstai nuskaičiuotos papildomos palūkanos. Tačiau Kredito sutarties 6 punkte yra numatyta, kad bankas turi teisę nustatyti papildomas metines palūkanas, kurių maksimali riba 7,2 procentinio punkto nuo panaudotos overdrafto sumos, jeigu yra vienas iš šiame punkte numatytų pagrindų. Remdamasis šia Kredito sutarties sąlyga atsakovas 2008-12-12 raštu informavo UAB „Saurida“, kad bankas taiko ieškovui 7,2 procentinio punkto palūkanas nuo tos dienos, kai ieškovas gavo šį raštą. Atsakovas taikė šias palūkanas todėl, kad ieškovas pažeidė Kredito sutarties 15.5 punkto (b) dalį, 16.2 punkto (b) dalį, 16.3 ir 16.10 punktuose nurodytus įsipareigojimus, taip pat todėl, kad buvo Kredito sutarties 14.3.4 punkte numatyta sąlyga. Kredito sutarties 11 punkte yra išreikštas ieškovo sutikimas, kad atsakovas nuo ieškovo banko sąskaitų, esančių atsakovo banke, nurašytų visomis valiutomis šias sumas: overdrafto sumą, overdrafto palūkanas, įsipareigojimų nevykdymo palūkanas ir kitas šioje sutartyje numatytas palūkanas, mokesčius, rinkliavas ar kaštus be atskiro ieškovo sutikimo. Todėl jokių neteisėtų veiksmų, kaip teigia ieškovas, atsakovas neatliko. Kredito sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad nuo visų UAB „Saurida” nesumokėtų sumų yra skaičiuojamos 18 % įsipareigojimų neįvykdymo palūkanos. Atsakovas rėmėsi šia sutartine sąlyga ir nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos (2009-03-25), kadangi ieškovas nebuvo ir nėra įvykdęs mokėjimo prievolių atsakovui, skaičiuoja 18 procentų dydžio įsipareigojimų neįvykdymo palūkanas, t.y. nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos yra skaičiuojamos ne 7,2 % papildomos palūkanos, o 18 % dydžio įsipareigojimų neįvykdymo palūkanos. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, tačiau tokie apelianto teiginiai nėra pagrįsti įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas ir trečiasis asmuo S. R. apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovas – prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Saurida“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti 2007-11-26 tarp UAB „Saurida“ ir Nordea Bank Finland Plc pasirašytos banko sąskaitos kredito (overdrafto) sutarties Nr.OS07/11/05 nutraukimą neteisėtu, konstatavęs, jog ieškovas pažeidė Kredito sutarties 14.3.4, 14.3.5, 14.3.6, 14.3.8 ir kitus punktus, o pagal Kredito sutarties 14.3 punktą atsakovas turėjo teisę nutraukti Kredito sutartį esant bent vienam iš šiame punkte nurodytų pagrindų. Apeliaciniame skunde ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo galimybes nutraukti Kredito sutartį, privalėjo atsižvelgti į CK 6.217 straipsnio 2 dalį, kuri numato esminius sutarties pažeidimo požymius, bet teismas į tai neatsižvelgė. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra išsamiai išaiškinęs nurodytos teisės normos taikymą nagrinėjamojoje byloje.
Apeliantas tvirtina, kad atsakovo valią nutraukti Kredito sutartį įrodo ne esminiai Kredito sutarties pažeidimai, bet faktas, jog ieškovas nepasirašė papildomo susitarimo jam nepalankiomis sąlygomis. Tokį teiginį ieškovas kildina iš atsakovo į bylą pateikto banko 2009-01-30 aštuntojo kreditų komiteto susirinkimo protokolo Nr.08 išrašo (b.l. 63, t.2) turinio, kuriame nurodytos sąlygos, kaip tvirtina apeliantas, leidžia teigti, jog bankas svarstė ne UAB „Saurida“ tariamus ar tikrus Overdrafto sutarties pažeidimus, bet siekį pakeisti Overdrafto sutartį, padidinti palūkanas ir paspartinti kredito grąžinimą. Tolesni banko veiksmai rodo, kad protokolo nutarimai buvo nuosekliai įgyvendinami. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip neįtakojančius teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Atsakovas yra banko įstaiga, kurios verslo rizika yra kreditų teikimas. Dėl to ir kreditų komitetas svarsto sutarčių su banko klientais pažeidimo atvejus, sprendžia, ar konkrečiu atveju tolesnis sutarties vykdymas yra ekonomiškai pagrįstas ir ar klientas nesudaro pernelyg didelės rizikos dėl sutarties neįvykdymo. Tai matyti ir iš apelianto minimo 2009-01-30 aštuntojo kreditų komiteto susirinkimo protokolo Nr.08 išrašo (b.l. 63, t.2). Reikalavimas pakeisti sutartį yra vienas iš būdų išspręsti situaciją, kai klientas pažeidžia sutartį (CK 6.223 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs banko veiksmų visumą, konstatavo, jog šie veiksmai, tame skaičiuje ir ieškovui keliamos sąlygos bei banko priimami sprendimai, neprieštaravo įstatymui, buvo sąžiningi ir nepažeidė ieškovo teisių. Pažymėtina, jog kreditų komitetas protokole nurodytus sprendimus priėmė po to, kai ieškovas buvo įspėtas apie Kredito sutarties pažeidimus (2008-12-12 raštu – b.l. 23, t.1) ir šių pažeidimų nepašalino, nors jam buvo taikytos papildomos palūkanos už įvykdytus pažeidimus. Dėl to apelianto teiginys, kad protokolas buvo priimtas, siekiant klientui nustatyti blogesnes finansines sąlygas ir tariamai dėl to, kad jis nesutiko su šiomis sąlygomis, sutartis buvo nutraukta, yra nepagrįsti ir neįrodyti.
Kredito sutarties 14.3.4 punkte numatyta, kad atsakovas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu smarkiai pablogėjo kredito gavėjo finansinė būklė. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad atsakovo pateikti dokumentai ir argumentai, jog UAB „Saurida“ finansinė būklė buvo smarkiai pablogėjusi, neatitinka faktinių aplinkybių, tačiau kokios tos faktinės aplinkybės nenurodo. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai tvirtina priešingai, t.y., jog Kredito sutarties galiojimo terminu UAB „Saurida“ finansinė būklė smarkiai pablogėjo: 2010-02-18 pažyma dėl UAB „Saurida" finansinės būklės (b.l. 42-43, t.2), UAB „Saurida" finansinių ataskaitų dokumentai (118-123, 166-169, 207-209, t.1), UAB „Creditinfo Lietuva" informacija apie ieškovo kreditorių pradėtas teismines skolų išieškojimo bylas, taikytus areštus (b.l. 98-115, 139-157, t.1), paties ieškovo pripažinimas, jog UAB „Saurida" finansinės padėties pablogėjimą 2008 metais lėmė įmonės vykdomos veiklos pobūdis ir finansų krizė. Visų šių įrodymų ir aplinkybių visuma sudarė nepagrįstai didelę riziką, kad UAB „Saurida" netinkamai vykdys Kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus ir tai suteikė teisę atsakovui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Nors apeliantas ir tvirtina, kad jis yra pajėgus įvykdyti Kredito sutartį, kad nėra jokios rizikos sutarties neįvykdymui, tačiau tokių savo teiginių nepagrindžia įrodymais (CPK 178 str.). Sutarties įvykdymą užtikrinančios priemonės (laidavimas, įkeitimas) nerodo kredito gavėjo (skolininko) ūkinės ir finansinės padėties būklės, nes įkeitimo ar laidavimo faktai nėra susiję su Kredito sutarties pažeidimų konstatavimu. Be to Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje (Nr.2-2300-431/2010) 2010-04-09 buvo nustatyta, kad S. R. ir jo sutuoktinės E. R. turto, kuriuo užtikrinama Kredito sutartis, rinkos vertė yra keturis kartus mažesnė už banko reikalaujamą priteisti sumą (b.l. 84-85, t.2). Todėl apelianto teiginys, kad įkeitimas ir laidavimas užtikrina banko reikalavimų patenkinimą, yra nepagrįstas.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nebuvo Kredito sutarties 14.3.5 punkte numatytų sutarties nutraukimo pagrindų, kadangi jo (ieškovo) įsiskolinimą įtakojo vykdoma veiklos plėtra, o atsakovas žinojo apie ieškovo įsiskolinimus. Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovas apie savo didėjančius skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims neinformavo atsakovo, nors tai ir yra numatyta Kredito sutarties 15.5 punkto (h) dalyje. Tokiu būdu ieškovas nesilaikė savo sutartinio įsipareigojimo - teikti informaciją, susijusią su įmonės finansinių įsipareigojimų vykdymo apsunkinimu. Atsakovas davė ieškovui 2008-03-03 leidimą imti kreditą kitose kredito institucijose ne didesnei kaip 4 mln. litų sumai. Ieškovas nesilaikė ir įsipareigojimo nesiskolinti didesnės negu atsakovo leidžiamos sumos (b.l. 44, t.2). Tokiu būdu ieškovas padarė pažeidimą, numatytą Kredito sutarties 16.2 punkto (b) dalyje. Ieškovo pareigos informuoti atsakovą apie Kredito sutartyje nurodytus įvykius pažeidimas yra esminis sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, kadangi, nuslėpdamas informaciją, ieškovas apsunkino sąlygas atsakovui įvertinti ieškovo finansinę būklę ir įvertinti rizikas, susijusias su ieškovo galėjimu tinkamai įvykdyti Kredito sutartį. Aplinkybė, kad bankas atsisakė finansuoti UAB „Saurida“ nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), įsigijimą, nereiškia, jog bankas buvo informuotas, kad šio turto įsigijimui ieškovas skolinsis lėšas iš trečiųjų asmenų.
Ieškovas pripažįsta, kad jis pasiskolino pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų neinformavęs atsakovo ir ši aplinkybė yra nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Nepaisant to, apeliantas teigia, kad, nors bankas 2008-03-03 leidimu ir sutiko, jog ieškovas imtų kreditą kitose kredito institucijose ne didesnei kaip 4 mln. litų sumai, tačiau bankas žodžiu vėliau sutiko, kad ieškovas skolintųsi iš UAB SEB lizingas dar papildomai 3000000 Lt nekilnojamojo turto įsigijimui. Šią aplinkybę, apelianto teigimu, patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja UAB „Saurida" finansų direktorė J. A.. Tačiau tokie apelianto argumentai atmestini, kadangi Kredito sutarties 16.2 punkte yra neginčijamai nustatyta, jog be išankstinio raštiško banko sutikimo kredito gavėjas negali prisiimti skolinių įsipareigojimų didesnei negu 350000 eurų sumai“. Ieškovas šią Kredito sutarties nuostatą taip pat pažeidė. Faktą dėl didesnių, negu turėjo rašytinį atsakovo leidimą, finansinių įsipareigojimų prisiėmimo pripažįsta ir pats ieškovas, kito rašytinio sutikimo, suteikiančio galimybę ieškovui skolintis didesnei sumai, atsakovas nedavė, o minėtos liudytojos parodymai (b.l. 54-56, t.2) dėl to, kad bankas buvo žodžiu informuotas apie UAB „Saurida“ ketinimą skolintis pinigus iš trečiųjų asmenų, neturi jokio teisinio pagrindo ir vertintini kritiškai, nes bankas tokias aplinkybes neigia, o UAB „Saurida" finansų direktorė liudytoja J. A. yra artima UAB „Saurida" savininko ir direktoriaus S. R. giminaitė. Pirmosios instancijos teismas iš paminėtų bylos duomenų (banko 2010-02-18 pažymos, ieškovo paaiškinimų) padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas pažeidė Kredito sutartį, nes prisiėmė skolinių įsipareigojimų iš viso 7 mln. litų sumai, nors pagal Kredito sutartį turėjo rašytinį atsakovo sutikimą tik dėl 4 mln.litų.
Apeliantas nesutinka ir su atsakovo nurodytu bei pirmosios instancijos teismo konstatuotu Kredito sutarties 16.3 punkte numatyto pažeidimo padarymu, t.y. kad jis neįvykdė Kredito sutartyje numatyto dydžio apyvartų atsakovo banke. Tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad iki visiško 16.3 punkte numatyto įsipareigojimo įvykdymo trūko nepilnai 100000 EUR, tačiau esant tokiems pinigų srautams, ši suma yra labai maža, trūkstama apyvarta per trumpą laiką galėjo būti įvykdyta. Tokie apelianto argumentai akivaizdžiai rodo, kad ieškovas pats pripažįsta faktą, kad šią sąlygą pažeidė (CPK 187 str.). Tai matyti ir iš byloje esančių įrodymų: šalių susirašinėjimo, ieškovo pažymos (b.l. 165, t.1), atsakovo pateiktos finansinių apyvartų pažymos (b.l. 45, t.2). Pažymėtina, kad Kredito sutarties 16.3 punkte numatytos sąlygos tinkamas laikymasis yra vertinamas per vienerius kalendorinius metus, todėl atmestinas ieškovo argumentas, jog jam iki įsipareigojimo įvykdymo trūko 100000 EUR, kaip nereikšmingas. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovas per kalendorinius metus buvo įvykdęs 8112588,61 EUR apyvartą, kas rodo, jog iki įsipareigojimo tinkamo vykdymo buvo likusi žymiai didesnė suma negu nurodo apeliantas. Kadangi ieškovo nurodyto įsipareigojimo dėl Kredito sutartyje numatyto dydžio apyvartų atsakovo banke neįvykdymo faktas yra akivaizdus, atmestini kiti apelianto skundo argumentai (dėl vėlyvo lėšų užskaitymo, ieškovo nuostolių dėl negalėjimo laiku patikrinti sąskaitų likučių ir atlikti pavedimų tretiesiems asmenims, ir pan.) atmestini kaip nepagrįsti.
Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jis yra įvykdęs Kredito sutarties 16.10 punktą t.y. pakeitęs bankui įkeistų žemės sklypų (kurie priklauso trečiajam asmeniui UAB „Saurida" savininkui bei direktoriui S. R. ir jo sutuoktinei E. R.) paskirtį, o pakeistos paskirties neįregistravimas registre nesudaro pagrindo laikyti, kad buvo padarytas esminis pažeidimas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka, kadangi jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų. Atsakovas tvirtina ir tai matyti iš bylos duomenų, kad iki Kredito sutartyje numatyto termino (2008-03-31) dokumentai, įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, kurie patvirtintų, kad pagal Kredito sutarties 16.10 punktą buvo pakeista žemės sklypų paskirtis, atsakovui nebuvo pateikti. Tokie dokumentai atsakovui nebuvo pateikti ir iki pat Kredito sutarties nutraukimo dienos, t.y. iki 2009-02-20 atsakovo pranešimo įteikimo ieškovui apie Kredito sutarties nutraukimą. Dėl to yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Kredito sutarties atitinkama sąlyga buvo pažeista, kas sudarė pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį. Ieškovo jau po sutartyje nurodyto termino pateiktas 2008-08-28 Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimas, iš kurio matyti, kad tvirtinamas žemės sklypų, esančių Trušelių k., Klaipėdos r., detalusis planas. Tačiau pagal viešųjų registrų duomenis žemės sklypų paskirtis nebuvo pakeista. Ieškovas byloje neįrodė, dėl kokių priežasčių nebuvo atlikta šių žemės sklypų paskirties pakeitimo teisinė registracija, nors pagal Kredito sutarties 16.10 punktą tokia registracija buvo būtina ir to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos. Kaip rodo byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai ieškovo nurodomi žemės sklypų paskirties pakeitimai nėra įregistruoti iki šiol. Šios aplinkybės sudarė pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį dėl šios sutarties 16.10 ir 14.3.5 punktų pažeidimų, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
Apeliantas nurodo, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog UAB „Saurida“ ginčai su trečiaisiais asmenimis trukdytų įvykdyti Kredito sutartį. Tačiau bylos duomenys tvirtina, kad Kredito sutarties nutraukimo metu ieškovui buvo iškeltos trys civilinės bylos, ko neneigia ir apeliantas. Šiose civilinėse bylose pareikšti reikalavimai sudarė pakankamai didelę sumą - 982282,24 Lt. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovo prievolės šiose bylose yra ginčytinos ir skolos faktas gali būti patvirtintas tik teismo sprendimu, nes pagal Kredito sutarties sąlygas atsakovas turi teisę vertinti ieškovo finansinę padėtį, remdamasis atsakovui prieinamais, ieškovo pateikiamais duomenimis ir teisės aktuose nustatytais kriterijais. Ieškovui pareikšti didelės sumos piniginiai reikalavimai sudarė pakankamą pagrindą atsakovui manyti, jog ieškovas pažeidė mokėjimo pareigą kitiems kreditoriams ir kad kyla grėsmė kredito sutarties įvykdymui, t.y. tokiu būdu ieškovas pažeidė Kredito sutarties 14.3.6 punktą.
Apeliantas taip pat nesutinka, jog ieškovo turtui pritaikytas areštas sukelia pavojų Kredito sutarties įvykdymui. Tokiu būdu apeliantas neneigia, kad Kredito sutarties nutraukimo dieną buvo areštuotas jo turtas, tačiau mano, jog tai nesukėlė realaus pavojaus tinkamam Kredito sutarties vykdymui. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta. Kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovas, vertindamas ieškovo finansinę padėtį ir Kredito sutarties tinkamo vykdymo rizikas, rėmėsi viešais Turto arešto aktų registro duomenimis (CK 4.262 str.). Pagal šiuos duomenis Kredito sutarties nutraukimo dieną ieškovo turto buvo areštuota 982282,24 Lt. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad vien tik turto areštas nesudaro pagrindo manyti, jog yra rizika tinkamam ieškovo prievolių pagal Kredito sutartį vykdymui ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nereiškia, kad iš ieškovo bus išieškoma nurodyta suma, nes Kredito sutarties 14.3.8 punkte yra nurodyta, kad pagrindas bankui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį yra ieškovo turto areštas ar kitoks apribojimas, bet ne įsiteisėjusio teismo sprendimo ar jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto turėjimas. Faktas, kad ieškovo turtas areštuotas yra akivaizdus, pagrįstas viešais registro duomenimis, to nepaneigia ir ieškovas. Riziką, kad ieškovas neįvykdys Kredito sutarties, sudaro tai, kad areštas yra taikytas labai didelei pinigų sumai.
Apeliantas, tvirtindamas, kad jis nepadarė sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimų, nurodo, kad nuo jo sąskaitos buvo nepagrįstai nuskaičiuotos papildomos palūkanos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kredito sutarties 6 punkte yra numatyta, jog bankas turi teisę nustatyti papildomas metines palūkanas, kurių maksimali riba 7,2 procentinio punkto nuo panaudotos overdrafto sumos, jeigu yra vienas iš šiame punkte numatytų pagrindų. Remdamasis šia Kredito sutarties sąlyga atsakovas 2008-12-12 raštu informavo ieškovą, kad bankas taiko ieškovui 7,2 procentinio punkto palūkanas nuo tos dienos, kai ieškovas gavo šį raštą. Atsakovas taikė šias palūkanas todėl, kad ieškovas pažeidė Kredito sutarties 15.5 punkto (b) dalį, 16.2 punkto (b) dalį, 16.3 ir 16.10 punktuose nurodytus įsipareigojimus, taip pat todėl, kad buvo Kredito sutarties 14.3.4 punkte numatyta sąlyga (smarkiai pablogėjo ieškovo finansinė padėtis). Atsakovas taip pat nurodė, kad papildomų palūkanų skaičiavimas bus nutrauktas, kai nebeliks Kredito sutarties 6 punkto (a) dalyje nurodytų sąlygų šias palūkanas taikyti. Atsakovui pranešimas apie papildomų palūkanų taikymą buvo išsiųstas ir faksu, todėl pagal Kredito sutarties 18.3 punktą palūkanos skaičiuojamos nuo įteikimo dienos, o faksu siunčiamo dokumento įteikimo diena pagal Kredito sutartį yra laikoma ta diena, kai fakso pranešimas perduodamas, t.y. 2008-12-12. Pažymėtina, kad ieškovas nei Kredito sutarties 6 punkte numatytos sąlygos dėl papildomų palūkanų, nei atsakovo 2008-12-12 rašto dėl papildomų palūkanų taikymo pagrįstumo neginčijo ir neginčija, tiesiog nurodo, kad tokios palūkanos jam neturėjo būti taikytos, bet toks teiginys yra nepagrįstas. Be to Kredito sutarties 11 punkte yra išreikštas ieškovo sutikimas, kad atsakovas nuo ieškovo banko sąskaitų, esančių atsakovo banke, nurašytų visomis valiutomis šias sumas: overdrafto sumą, overdrafto palūkanas (Kredito sutarties 3.1 p.), įsipareigojimų nevykdymo palūkanas (Kredito sutarties 5 p.) ir kitas šioje sutartyje numatytas palūkanas, mokesčius, rinkliavas ar kaštus be atskiro ieškovo sutikimo. Kredito sutarties 11 punkto 3 dalyje yra numatyta, kad atsakovas turi teisę nuskaityti nuo ieškovo banko sąskaitų šiame punkte nurodytas sumas iki visiško ir pilno ieškovo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymo. Be to lėšų nuskaitymo galimybė yra įtvirtinta ir CK 6.922 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas konstatavo, apie tai pranešęs ieškovui, kad pastarasis pažeidė Kredito sutartį, todėl apskaičiavo ir nuskaitė nuo ieškovo banko sąskaitos 7,2 procentinio punkto papildomas palūkanas. Todėl atsakovas, priešingai nei teigia ieškovas, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
Kredito sutarties 5 punkte ieškovas ir atsakovas susitarė, kad nuo visų ieškovo nesumokėtų sumų yra skaičiuojamos 18 proc. įsipareigojimų neįvykdymo palūkanos, kurios yra skaičiuojamos nuo Kredito sutarties pasibaigimo ar nutraukimo dienos iki faktinio sumų sumokėjimo ieškovui (įskaitymo į ieškovo banko sąskaitą) už visas nesumokėtas sumas. Atsakovas rėmėsi šia sutartine sąlyga ir nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos (2009-03-25), kadangi ieškovas nebuvo ir nėra įvykdęs mokėjimo prievolių atsakovui, skaičiuoja 18 proc. dydžio įsipareigojimų neįvykdymo palūkanas. Tokiu būdu nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos yra skaičiuojamos ne 7,2 proc. papildomos palūkanos, o 18 proc. dydžio įsipareigojimų neįvykdymo palūkanos. Todėl atsakovas Kredito sutartyje numatytų sąlygų dėl palūkanų skaičiavimo ir nuskaitymo nepažeidė, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, kadangi ieškovo kviestiems liudytojams (L. N. ir T. A.) neatvykus į teismo posėdį, nutarė baigti nagrinėti bylą ir tokiu būdu ieškovui buvo užkirstas kelias įrodyti ieškinį. Iš tikrųjų, kaip tvirtina bylos duomenys, teismas, nutaręs apklausti liudytojais paminėtus asmenis, jiems neatvykus į teismo posėdį, nutarė bylą užbaigti be šių liudytojų apklausos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl tokio procesinės teisės normų pažeidimo byla nebuvo išspręsta neteisingai, nes apeliantas konkrečiai nenurodo, kokias faktines aplinkybes, susijusias su nagrinėjama byla ir kurių nebūtų galima nustatyti iš kitų byloje esančių įrodymų, galėtų paliudyti L. N. ir T. A.. Vien tik formalus teiginys, kad liudytojai nebuvo išklausyti, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovui buvo užkirstas kelias įrodyti ieškinį. Juo labiau, kad nurodytus liudytojus į teismo posėdį buvo nuspręsta kviesti 2010-01-15 posėdyje. Ieškovas kontaktus pateikė teismui ir teismas nurodytais adresais išsiuntė šaukimus. Tačiau šaukimai nebuvo įteikti, kadangi ieškovo nurodytais adresais kviečiami liudytojai nebuvo rasti. Teismas atidėjo posėdį ir pakartotinai išsiuntė šaukimus tikslu kviesti liudytojus kitais ieškovo nurodytais adresais į 2010-02-18 posėdį. Tačiau liudytojai ir į šį teismo posėdį neatvyko. Taip pat liudytojai nedalyvavo ir kituose dvejuose teismo posėdžiuose – 2010-03-29 ir 2010-04-29. Pirmosios instancijos teisme vyko net keturi posėdžiai, į kuriuos buvo kviečiami ieškovo nurodyti liudytojai, tačiau jie nei į vieną posėdį neatvyko. Ieškovui nebuvo užkirstas kelias pačiam surasti jo kviečiamus liudytojus, tačiau ieškovas to nepadarė. Dėl to teismas pagrįstai nusprendė užbaigti bylą, neapklausus nurodytų liudytojų. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.). Be to iš esmės teisėtas bei pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 4265,28 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir valstybei 4,35 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Saurida“ (juridinio asmens kodas 266916280) atsakovo Nordea Bank Finland Plc (AB) (banko kodas 1680235-8) naudai 4265 (keturis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis) litus 28 centus išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir valstybės naudai 4 (keturis) litus 35 centus pašto išlaidų.