- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-393-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23641-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Gondas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Gondas“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Archas“, Kauno miesto savivaldybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Gondas“, atstovaujamos direktoriaus A. K. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos direktoriaus G. P. bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Archas“, atstovaujamos advokato A. B., apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3262-800/2018 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Gondas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Gondas“, dėl iškeldinimo iš patalpų, nuomos mokesčio ir baudos priteisimo, tretieji asmenys byloje – Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Archas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Gondas“ prašo pripažinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašališką 2015 m. sausio 20 d. Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą negaliojančiu ab initio ir neteisėtu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė MB „Gondas“ reikalavimus grindė tuo, kad su atsakove Kauno miesto savivaldybe 2015 m. sausio 20 d. sudarė Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei buvo išnuomota 196,98 kv. m. patalpa, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), medicinos diagnostikos veiklai vykdyti. Nuomos sutarties terminas iki 2025 m. sausio 20 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui. Pagal sutarties 21.1. punktą ieškovė įsipareigojo savo lėšomis atlikti pastato kapitalinį remontą - įrengti patalpą medicinos diagnostikos veiklai vykdyti ir įforminti tai pagal Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ne vėliau kaip per 2 (dvejus) metus nuo sutarties pasirašymo. MB „Gondas“ atliko nuomojamų patalpų remonto darbus, į patalpų pagerinimą investavo 118 845,78 Eur. Taip pat ieškovė veiklai vykdyti įsigijo dalį reikalingos medicininės įrangos, baldus, sudarė paslaugų teikimo sutartis. 2017 m. sausio 20 d. ieškovė informavo atsakovę, kad nuomojama patalpa įrengta, pateikė kadastrinių matavimų bylą, paprastojo remonto projektą bei deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau atsakovė pateikė ieškovei 2017 m. sausio 30 d. raštą, kuriame nurodė, kad sutarties 21.1. papunktis nėra įvykdytas, nes MB „Gondas“ nuomojamoje patalpoje atliktas patalpos perplanavimas be rašytinio savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimo; atliktas kapitalinis remontas, dėl ko statyba galėjo būti vykdoma tik turint statybą leidžiantį dokumentą bei kapitalinio remonto projektą, o jos užbaigimas turi būti įforminamas surašant deklaraciją bei ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija). Atlikta statyba yra savavališka, dėl ko statybos darbai negali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė vadovaudamasi sutarties 21.5. papunkčiu pareikalavo ieškovės iki 2017 m. vasario 3 d. sumokėti 14 297,55 Eur (su PVM) dydžio baudą. Statybos inspekcija 2017 m. balandžio 28 d. privalomuoju nurodymu konstatavo, kad MB „Gondas“ savavališkai atliko paprastojo remonto, keičiant gydymo paskirties pastato dalies išvaizdą. Ieškovė informavo atsakovę, kad Statybos įstatymas bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas numato savavališkos statybos įteisinimo galimybę ir MB „Gondas“ atlieka savavališkos statybos įteisinimo veiksmus. Ieškovei nustatytas terminas iki 2017 m. spalio 27 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau atsakovė nurodė, kad sutartis laikoma nutraukta nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d., o ieškovė privalo iki 2017 m. lapkričio 13 d. sumokėti 14 297,55 Eur su PVM baudą. Ieškovė 2017 m. lapkričio 10 d. raštu nurodė atsakovei, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas yra pratęstas Statybos inspekcijos sprendimu iki 2018 m. sausio 28 d. Ieškovė iki nustatyto savavališkos statybos padarinių šalinimo termino parengė reikalingus dokumentus, kreipėsi dėl savavališkos statybos įteisinimo, 2017 m. lapkričio 21 d. gavo statybą leidžiantį dokumentą, iš atsakovės pasiėmė kadastrinių matavimų bylą kadastrinių matavimų patikslinimui, kurią pateikė VĮ Registrų centrui, o 2017 m. lapkričio 30 d. iš VĮ Registrų centro buvo gauta ir kadastrinių matavimų byla. Atsakovė buvo informuota, kad visa savavališkos statybos įteisinimo procedūra užbaigta ir, kad artimiausiu metu bus pateikti visi statybos užbaigimo dokumentai, kad ši galėtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atliktus patalpų kapitalinio remonto darbus. Tačiau atsakovė tą pačią dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 29 d. raštu pranešė ieškovei, jog ieškovė nedelsiant turi atlaisvinti nuomojamas patalpas ir sumokėti baudą. Ieškovė tvirtino, kad pažeidimų, pripažintų teisės aktuose ir teismų praktikoje esminiais, nepadarė, savo prievolę mokėti nuomos mokestį vykdė ir vykdo tinkamai, įsipareigojimą savo lėšomis įrengti patalpą medicinos diagnostikos veiklai vykdyti, įvykdė, o šiai dienai pašalino ir visus formalius trūkumus, leidusius įregistruoti naujus kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą.
2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti ieškovę MB „Gondas“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti su visa manta ir perdavimo - priėmimo aktu perduoti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. 196,98 kv. m bendrojo ploto patalpą, eančią adresu: (duomenys neskelbtini); 2) per nurodytą terminą neišsikėlus ir neperdavus nekilnojamojo turto, iškeldinti MB „Gondas“ su manta nesuteikiant kitų patalpų; 3) priteisti iš MB „Gondas“ Kauno miesto savivaldybės administracijai 2 (dvejų) metų nuomos mokesčio dydžio baudą - 14 297,55 Eur (su PVM) ir 3 198,15 Eur nesumokėto nuomos mokesčio. Priešieškinį grindė argumentais, kad ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigojo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 3 d. sumokėti 2 (dvejų) metų nuomos mokesčio dydžio baudą – 14 297,55 Eur ir informavo, kad nuo 2017 m. sausio 21 d. bus pradėti skaičiuoti nuompinigiai. Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. vasario 17 d. pakartotinai pareikalavo sumokėti 2 (dvejų) metų nuomos mokesčio dydžio baudą. Statybos inspekcija informavo, kad departamentas pradėjo savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, nes ieškovės atliktiems darbams buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Kauno miesto savivaldybės administracija pakartotinai nurodė, kad ieškovė iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. turi sumokėti baudą ir susidariusį įsiskolinimą už turto nuomą nuo 2017 m. sausio 21 d., o iki nurodyto termino nesumokėjus baudos ir susidariusio įsiskolinimo, nuomos sutartis nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. bus nutraukta prieš terminą vienašališkai nuomotojo iniciatyva. Nutraukus nuomos sutartį prieš terminą, nuomininkas privalėjo per 10 darbo dienų perduoti turtą nuomotojui - Kauno miesto savivaldybei, bet iki šiol turto negrąžino, todėl nuomininkas už pradelstą laiką turi mokėti dvigubo dydžio nuomos mokestį ir visus su sutartimi susijusius mokesčius. MB „Gondas“ ir šios sutarties sąlygos nevykdo, todėl šiai dienai Kauno miesto savivaldybei yra skolingas 3 198,15 Eur.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Archas“ nurodė, kad 2014 m. kovo 7 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis tarp VšĮ Kauno Šilainių poliklinika ir Kauno miesto savivaldybės bei 2015 m. sausio 20 d. – nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis tarp Kauno miesto savivaldybės ir ieškovės. UAB „Archas“ nebuvo žinomas panaudos ir nuomos sutarčių turinys, sąlygos, VšĮ Kauno Šilainių poliklinika bei ieškovės sutartiniai įsipareigojimai atsakovės atžvilgiu. 2016 m. rugsėjo 28 d. UAB „Archas“ su VšĮ Kauno Šilainių poliklinika sudarė paslaugų pirkimo - pardavimo sutartį, kurios dalykas – VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos pastatų, adresu: (duomenys neskelbtini), vidinių fasadų ir kiemo projektinio pasiūlymo parengimo paslaugos. 2016 m. lapkričio 28 d. UAB „Archas“ sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis darbų priėmimo - perdavimo aktu perdavė atliktus darbus (projektinį pasiūlymą) savo užsakovui VšĮ Kauno Šilainių poliklinika, o VšĮ Kauno Šilainių poliklinika juos priėmė. Nei darbų priėmimo - perdavimo metu, nei po atliktų darbų perdavimo VšĮ Kauno Šilainių poliklinika UAB „Archas“ nereiškė jokių pretenzijų dėl UAB „Archas“ parengto projektinio pasiūlymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašališką 2015 m. sausio 20 d. Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. SR-0067 nutraukimą negaliojančiu ir neteisėtu; priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės MB „Gondas“ atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai 2 (dvejų) metų nuomos mokesčio dydžio baudą - 14 297,55 Eur (su PVM), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės MB „Gondas“ 353,93 Eur žyminio mokesčio valstybei ir iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovės MB „Gondas“ naudai 150,00 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. sausio 20 d. sudarė Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo lėšomis atlikti pastato kapitalinį remontą - įrengti patalpą medicinos diagnostikos veiklai vykdyti (su įeiga iš lauko) ir įforminti tai pagal Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ne vėliau kaip per 2 (dvejus) metus nuo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2017 m. sausio 20 d. Atsakovė sutartį vienašališkai nutraukė 2017 m. rugpjūčio 4 d. Tinkamai darbai pagal sutartyje aptartas sąlygas buvo įvykdyti 2017 m. lapkričio 28 d. Taigi nustatyta, kad ieškovė sutartį tinkamai įvykdė 11 (vienuolika) mėnesių vėliau negu šalių sutartimi sutartas įvykdymo terminas.
6. Teismas sprendė, kad sutartį atsakovė su ieškove nutraukė nepagrįstai, o nutraukimo priežastis buvo susijusi su kitais tarp atsakovės ir ieškovės, Kauno Šilainių poliklinika kilusiais ginčais, kurie buvo nagrinėjami teismuose. Atsakovė nesiekė sutarties išsaugoti ir nesilaikė tarp šalių pasirašytos sutarties 18.1 punkto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad „pateikus nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per nustatytą terminą, tačiau šiam per nustatytą terminą prievolės neįvykdžius ar nepašalinus pažeidimų“ sutartis pasibaigia. Atsakovė ieškovei nei viename rašte nenurodė termino trūkumams pašalinti, visuomet reikalavo sumokėti baudą ir įspėjo dėl sutarties nutraukimo. Teismas padarė išvadą, kad šalys įsivėlė į konfliktą, o atsakovė nuo pirmojo rašto ieškovei susikoncentravo ne į sutarties tęstinumą, o į jos nutraukimą ir baudos sumokėjimą.
7. Teismas nurodė, kad savivaldybės turtas yra viešosios nuosavybės teisės objektas, todėl savivaldybių sudaryti sandoriai negali prieštarauti jų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, kad savivaldybės turtas turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, ir šis turtas negali tenkinti vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus ar poreikius, turi tarnauti visuomenės poreikiui. Teismas mano, kad būtent šios sutarties išsaugojimas, užtikrintų aukščiau paminėtus tikslus, nes nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta jokių pažeidimų draudusių atsakovei sudaryti sutartį su ieškove, prieštaravimų ar draudimų tęsti sutartį joje aptartomis sąlygomis.
8. Teismas mano, kad nustatyti pažeidimai nors ir sudarė pagrindą nutraukti sutartį, tačiau buvo skuboti, atsakovė neįvertino, kad ieškovė vykdydama sutartį įsipareigojimus prisiimtus sutartimi didesne dalimi vykdė ir įvykdė t. y. visą laikotarpį mokėjo nuomos mokestį, o taip pat atliko statybos darbus, įrengė patalpas tinkamas medicinos įstaigai vykdyti diagnostinius tyrimus. Sutartis buvo ilgalaikė, t. y. šalys buvo sutarusios dėl 10 (dešimties) metų laikotarpio, o tai yra pakankamas pagrindas imtis priemonių sutarčiai išsaugoti. Ieškovė derinusi ginčo pastatų remonto projektą su trečiuoju asmeniu UAB „Archas“, galėjo klysti dėl statybą leidžiančių dokumentų, nes buvo konsultuojama profesionalių architektų bei darbai buvo atliekami pagal jų paruoštą paprastojo remonto projektą. Teismas padarė išvadą, kad nustatytas pažeidimas, t. y. tinkamas statybas patvirtinančių dokumentų neparengimas, negali būti pripažįstamas esmine sąlyga sutarčiai nutraukti, žinant kad yra galimybė įteisinti savavališkomis statybomis pripažintą statybą, per nustatytą terminą.
9. Teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas sumokėti 2 (dvejų) metų nuomos mokesčio dydžio baudą - 14 297,55 Eur sumą yra pagrįstas. Ieškovė gavusi iš atsakovės 2017 m. sausio 30 d. raštą, kuriame nurodyti teisės aktų neatitikimai, privalėjo imtis veiksmų t. y. kreiptis į architektus, reikalauti vykdyti tarp jų pasirašytos sutarties sąlygas, o ne susirašinėti su atsakove bandant įrodyti statybos teisėtumo faktą. Pati ieškovė galėjo kreiptis į statybas prižiūrinčią instituciją siekiant išsiaiškinti kokie statybos darbai yra priskirtini kapitaliniam remontui, kokie paprastajam remontui. Teismas manė, kad ieškovei sumokėjus baudą, atsakovė būtų sudariusi galimybes ir nustačiusi terminą savavališkai statybai įteisinti. Atsakovės nurodytas baudos sumokėjimo terminas 2017 m. rugpjūčio 3 d. patvirtina, kad atsakovė tikėjosi, jog ieškovė vykdys sutarties sąlygas.
10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė iš dalies kalta, nes net keturis kartus ieškovei kreipusis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo delsiama jį išduoti ir tik statybų inspekcijai tarpininkaujant leidimas buvo išduotas. Taigi nėra pagrindo priteisti dvigubo nuomos mokesčio.
11. Teismas, tenkinęs ieškinį, neturi pagrindo trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti nei iš ieškovės, nei iš atsakovės bei neturi pagrindo pripažinti advokato išlaidų pagrįstomis, nes dalis paslaugos aprašyme nurodytų atliktų darbų ir už jas apmokėtų sumų nėra numatyta Teisingumo ministro rekomendacijose. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Archas“ konsultavo ieškovę, darbus ieškovė atlikinėjo pagal trečiojo asmens jos užsakymu padarytą patalpų projektą, kuris galimai suklaidino ieškovę. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauti aiškūs atsakymai, kokiu pagrindu trečiasis asmuo atliko paprastojo remonto supaprastintą projektą, kuriame užsakovu įrašyta MB „Gondas“. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo veikė savo rizika, dėl ko turi prisiimti iš to kilusias pasekmes, advokato atstovavimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovė MB „Gondas“, atstovaujama direktoriaus A. K., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą dalyje, kuria buvo patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl 14 297,55 Eur dydžio baudos priteisimo iš ieškovės atsakovės naudai ir priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 4 765, 85 Eur dydžio baudą bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas baudą pritaikė formaliai, neatsižvelgdamas į pačios atsakovės, o taip pat kitų asmenų kaltę, lėmusius sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą laiku, nukrypus nuo suformuotos teismu praktikos sprendžiant netesybų mažinimo klausimą. Priteistos baudos dydis neatitinka protingumo, proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų apeliantės atžvilgiu, sutartinė atsakomybė apeliantės atžvilgiu taikyta neatsižvelgiant į pačios atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Archas“ veiksmus ir kaltę, sąlygojusius apeliantės negalėjimą laiku įvykdyti sutarties 21.1. p. numatytą įsipareigojimą.
12.2. Patvirtino, kad ieškovė įrengė nurodytą patalpą medicinos diagnostikos veiklai vykdyti (su įeiga iš lauko), ir šiuos darbus atliko tinkamai ir laiku, t. y. iki 2017 m. sausio 20 d. Pažymėjo, kad atsakovės priešieškinis bei atsikirtimai į ieškinį buvo grindžiami ne ta aplinkybe, kad darbai nepadaryti, bet tuo, kad ieškovė atliko paprastojo, o ne kapitalinio remonto darbus ir nepateikė statybą leidžiančio dokumento, t. y. neįvykdė antrosios sutarties 21.1. punkto sąlygos - neįformino atliktus darbus pagal Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
12.3. Teismas, priteisdamas tokio dydžio baudą, neatsižvelgė į tai, kiek šiuo konkrečiu atveju dėl nesavalaikio sutartinių įsipareigojimų įvykdymo buvo trečiojo asmens UAB „Archas“ kaltės. Trečiasis asmuo parengė paprastojo remonto supaprastintą projektą ir nurodė, kad leidimas/pritarimas tokiems darbams neprivalomas. Tačiau kompetentingai institucijai nustačius, kad vis dėlto apeliantės atlikti remonto darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, apeliantė nedelsiant pradėjo savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, t. y. parengė kapitalinio remonto projektą, kreipėsi į atsakovę dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, dėl ko 2017 m. lapkričio 21 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ir apeliantė įvykdė sutarties 21.1. punkte numatytą įpareigojimą - įformino remonto darbus pagal Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Taigi trečiojo asmens UAB „Archas“ netinkamas veikimas ir netinkamas projekto parengimas neabejotinai sąlygojo apeliantės sutartinių įsipareigojimų pavėluotą įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Teismas, konstatavęs ir pačios atsakovės dalinę kaltę pasireiškusią tuo, kad atsakovė net keturis kartus apeliantei kreipusis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo delsė jį išduoti, ir tik Statybos inspekcijai tarpininkaujant leidimas buvo išduotas, tačiau priteisdamas ieškovei visą 14 297,55 Eur baudą, į atsakovės kaltę net neatsižvelgė ir priteistinos baudos dydžio nesumažino.
12.5. Teismas konstatavo atsakovės kaltę ir ja grindė savo išvadą dėl dvigubo nuomos mokesčio priteisimo nepagrįstumo, tačiau ne atsakovės kaltė buvo pagrindas atmesti šį priešieškinio reikalavimą. Pažymėjo, kad dvigubo dydžio nuoma numatyta sutarties 13 punkte, pagal kurį dvigubo dydžio nuomos mokestis mokamas tuo atveju, jei ieškovė laiku, t. y. per 10 darbo dienų, kaip numatyta sutarties 19 punkte, neperduotų patalpas atsakovei. Taigi dvigubo dydžio nuoma pagal sutartį būtų mokėtina tik tuo atveju, jei sutarties nutraukimas būtų pripažintas teisėtu.
12.6. Atsakovės lūkesčiai gauti sutartyje nustatytą nuomos mokestį nebuvo pažeisti, nes ieškovė nuo 2017 m. sausio 21 d. iki dabar visą laiką mokėjo sutartyje nustatytą nuomos mokestį, komunalines paslaugas, žemės nuomos mokestį, į atsakovės turto pagerinimą ieškovė investavo daugiau nei 120 000 Eur. Taigi atsakovė pagal sutartį gavo tokią naudą, kokią tikėjosi gauti sudarydama nuomos sutartį ir kokia buvo aptarta nuomos sutartyje.
12.7. Teismas neteisingai apskaičiavo ir iš ieškovės priteisė 353,93 Eur dydžio žyminį mokestį. Nurodė, kad už atsakovės neturtinį priešieškinio reikalavimą (dėl iškeldinimo) mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis, o už pareikštą 17 495,70 Eur turtinį reikalavimą mokėtinas 394 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į patenkintų (priteisė 14 297,55 Eur) ir atmestų (atmetė neturtinį reikalavimą ir dėl 3 198,15 Eur sumos priteisimo) priešieškinio reikalavimų dalį, žyminis mokestis yra skaičiuotinas nuo priteistos 14 297,55 Eur sumos, kas sudaro 322 Eur, o ne 353,93 Eur sumą.
Šalies argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, atstovaujama direktoriaus G. P., prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą ir MB „Gondas“ ieškinį atmesti, o Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant įrodymų ir įrodinėjimo vertinimo taisykles, neteisingai nustačius bylos faktines aplinkybes, atlikus netinkamą sutarčių aiškinimą, nukrypstant nuo teismų praktikos, suformuotos šiuo klausimu.
13.2. Ieškovė MB „Gondas“ vykdyta savavališka statyba, nesant projekto ir negavus statybą leidžiančio dokumento, kėlė pavojų žmonėms, nes statinys, kuriame buvo vykdyti kapitalinio remonto darbai ne bet koks, o ypatingas, nes tai gydymo įstaiga, t. y. įstaiga kurioje lankosi socialiai labai pažeidžiama asmenų grupė - ligoniai. Ieškovė nepateikė nei statinio projekto techninės užduoties, nei sutarties su projektuotu. Ir nors 2018 m. rugpjūčio 24 d. MB „Gondas“ pateikė projektavimo darbų sutarties projektą, tačiau ši sutartis nėra nei vienos iš šalių pasirašyta. Mano, kad MB „Gondas“ teikdamas teismui nepatvirtintus, nepasirašytus ar ne jos užsakymu rengtus dokumentus, tik klaidino teismą, o Kauno apylinkės teismas priimdamas sprendimą rėmėsi nepagrįstais įrodymais.
13.3. Pažymėjo, kad jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Kauno apylinkės teismas spręsdamas, ar atsakovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, turėjo vertinti, ar atsakovė įrodė, kad MB „Gondas“ padarė 2015 m. sausio 20 d. Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutarties 21.5 punkte nurodytą pažeidimą, nevertindamas, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Taigi nagrinėjamu atveju tik atsakovei neįrodžius nurodyto pažeidimo, galėjo būti konstatuota, kad sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė neteisėtai.
13.4. Ieškovei MB „Gondas“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, atsakovė dar kelis kartus įspėjo ieškovę apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir dėl to kilsiančias pasekmes, ir tik po to, kai Statybos inspekcija nustatė, kad buvo atlikta savavališka statyba, atsakovė nutraukė sutartį. Be to minėtas nekilnojamasis turtas yra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, kuri yra priskiriama prie viešosios nuosavybės teisės objektų, todėl mano, kad tinkamas sutarties nuostatų vykdymo užtikrinimas laikytinas viešuoju interesu, o besitęsiantis sutarties nuostatų nevykdymas - esminiu CK 6.217 straipsnio prasme sutarties ir viešojo intereso pažeidimu.
13.5. Atsakovės sprendimas nutraukti sutartį buvo priimtas tik po daugiau nei pusės metų ir ne vieną kartą paraginus MB „Gondas“ įvykdyti sutartį ir sumokėti baudą, tačiau MB „Gondas“ visiškai ignoravo šiuos apeliantės prašymus. Pažymėjo, kad nors MB „Gondas“ vykdė statybos darbus išnuomotose patalpose, tačiau neaišku kokiais projektais vadovavosi, todėl tokie neteisėti MB „Gondas“ veiksmai negali būti laikomi teisėtais, o sutartiniai įsipareigojimai tinkamai įvykdyti.
13.6. Galimai G. O. išsinuomavus patalpas iš Kauno miesto savivaldybės VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje (tuo metu VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos vadovu dar iki 2016 m. rugsėjo 30 d. būnant jo tėvui V. O.), MB „Gondas“ atlikinėjo savavališkus statybos darbus be jokių projektų, leidimų ir t.t. Kitaip tariant MB „Gondas“ sulaukė išskirtinių privilegijų iš V. O., kurių pagrindu su savivaldybės turtu elgėsi savo nuožiūra pažeidžiant teisės aktus. Pažymėjo, kad nors Kauno apylinkės teismas vadovavosi G. O. parodymais ir teigė, kad su juo MB „Gondas“ pasirašė sutartį, tačiau nei sutarties dėl konsultavimo paslaugų teikimo, nei sąskaitų faktūrų už suteiktas konsultavimo paslaugas teismui nebuvo pateikta.
Šalies argumentai
14. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Archas“, atstovaujamas advokato A. B., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria Kauno apylinkės teismas atmetė trečiojo asmens UAB „Archas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – priteisti trečiajam asmeniui UAB „Archas“ 2105,40 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Teismas tik išėjęs į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, atnaujino bylos nagrinėjimą ir 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi, kai byla iš esmės jau buvo išnagrinėta, UAB „Archas“ įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu. Dėl pernelyg vėlyvo trečiojo asmens įtraukimo į bylą nėra jokių trečiojo asmens neteisėtų veiksmų ir/ar neveikimo. Trečiojo asmens įtraukimas į bylą faktiškai ją išnagrinėjus objektyviai sąlygojo tai, kad trečiasis asmuo buvo priverstas susipažinti su visa bylos medžiaga, kurios apimtis yra gana didelė, perklausyti teismo posėdžių garso įrašus, formuoti poziciją, teikti atsiliepimą ir dėl to patyrė nemažos apimties išlaidų už teisines paslaugas (2299 Eur).
14.2. Trečiasis asmuo neturėjo ir neturi jokio suinteresuotumo vienokia ar kitokia bylos baigtimi, be to, iš esmės palaikyti tik vieną ar kitą proceso šalį neleido ir kompleksinis ginčas (ieškinys ir priešieškinis). Trečiasis asmuo teismo prašė spręsti ginčą savo nuožiūra, tačiau išdėstė savo poziciją, kiek tai lietė ar galėjo liesti patį trečiąjį asmenį bei pateikė situacijos vertinimą dėl kilusio ginčo.
14.3. Trečiasis asmuo nėra ginčą iniciavęs subjektas, ginčas prasidėjo be trečiojo asmens valios, taip pat nėra ginčo atsakomybės subjektas, kadangi nėra sutarties, dėl kurios vienašalio nutraukimo vyksta ginčas, šalimi. Taigi, šiuo motyvu teismui atmetus trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, susidaro paradoksali, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams prieštaraujanti situacija, kai asmuo „pats turi susimokėti“ už procesą, nors jo neiniciavo, nėra atsakomybės subjektas, nagrinėjamoje apimtyje neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Trečiojo asmens nuomone, teismas atitinkama proporcija trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas turėjo priteisti tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo, kadangi buvo pilnai tenkintas ieškinys ir iš dalies tenkintas priešieškinis.
14.4. Trečiojo asmens atstovas advokatas A. B. trečiajam asmeniui apmokėjimui pateikė 2018 m. rusėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą 2976,60 Eur sumai (30.75 val. x 80 Eur/val.) bei mokėjimo nurodymą tokiai pačiai sumai. Atkreiptinas dėmesys, kad atstovavimo apimtis šioje byloje sudaro 22.25 val., t. y. – 10.5 val. mažiau nei nurodyta sąskaitoje. Šis laikas buvo skirtas kitiems trečiojo asmens pavedimams, o šioje byloje sugaištam laikui (22.25 val.) pagrįsti buvo pateikta ataskaita. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismo prašė priteisti ne visą sąskaitoje nurodytą sumą (2976,60 Eur), o tik tiek, kiek konkrečiai buvo sugaišta šioje byloje (2299 Eur). Esant minėtoms aplinkybėms, teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, kad trečiasis asmuo teismo prašo priteisti didesnes, nei realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos.
14.5. Trečiasis asmuo pripažino, kad ataskaitoje padarė klaidą (ataskaitos 19 p.), todėl teismo prašė priteisti 160 Eur + PVM, kurie nėra susiję su nagrinėjama byla. Pateiktos ataskaitos turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad visos kitos pozicijos yra tiesiogiai ir vienareikšmiškai susijusios su nagrinėjama byla (susipažinimas su byla, pozicijos aptarimas su klientu, taikaus susitarimo su ieškovu projekto rengimas, pasirengimas bylai, atsiliepimo rengimas, atstovavimas teisme ir pan.). Teismas niekaip nepagrindė savo išvados, kad trečiojo asmens atstovo išlaidos nėra pagrįstos, tuo tarpu, ataskaitos turinys akivaizdžiai patvirtina, kad kiekvienoje pozicijoje nurodytas veiksmas yra atliktas sprendžiant tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą.
14.6. Pažymėjo, kad ieškovė savo reikmėms naudojo trečiojo asmens VšĮ Kauno Šilainių poliklinika parengtą projektinį pasiūlymą ir tai darė savo rizika. Trečiasis asmuo šiuo atveju nėra ir negali būti atsakingas už bet kokias galimas ieškovės neigiamas pasekmes. Ieškovė pagal sutarties su atsakove nuostatas nuomojamų patalpų kapitalinį remontą turėjo atlikti per 2 (dvejus) metus, tačiau veiksmų ėmėsi tik likus 3 (trims) mėnesiams iki sutartinio termino pabaigos. Taigi, kaip konstatavo teismas, ieškovė nesilaikė rūpestingo ir apdairaus asmens standarto.
Atsiliepimas
15. Ieškovė MB „Gondas“, atstovaujama direktoriaus A. K., atsiliepime į atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą dalyje, kuria buvo patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl 14 297,55 Eur dydžio baudos priteisimo iš ieškovės atsakovės naudai, panaikinti ir priimti naują sprendimą - priešieškinį šioje dalyje atmesti arba priteistą baudą sumažinti nuo 14 297,55 Eur iki 4 765,85 Eur; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Pažymėjo, kad sutarties 18.1. punkte šalys nusimatė, jog vienašališkai sutartis nuomotojo iniciatyva nutraukiama kai pateikus nuomininkui (ieškovei) rašytinį įspėjimą apie būtinybę įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimą per nustatytą terminą, tačiau šiam per nustatytą terminą prievolės neįvykdžius ar pažeidimų nepašalinus. Taigi atsakovė norėdama vienašališkai nutraukti sutartį, privalėjo ieškovei raštu nustatyti protingą terminą sutarties 21.1. punkte numatytos prievolės įvykdymui ir tik ieškovei per nustatytą terminą šios prievolės neįvykdžius, vienašališkai nutraukti sutartį. Tačiau atsakovės raštuose niekada nebuvo nurodytas joks terminas ieškovei įvykdyti sutarties 21.1. punktą.
15.2. Net jei iš atsakovės 2017 m. lapkričio 2 d. rašto būtų galima preziumuoti, kad atsakovė leido ieškovei pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. įvykdyti sutarties 21.1. punktą, tai ir šiuo aspektu sutartis nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo nutraukta nepagrįstai, nes Statybos inspekcijos sprendimu savavališkos statybos padarinių šalinimo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. sausio 28 d., kai tuo tarpu ieškovė statybos darbus pagal teisės aktų reikalavimus įformino dar 2017 m. lapkričio 28 d. ir pateikė atsakovei. Tačiau kaip matyti iš atsakovės raštų, atsakovė sutartį nutraukė ne dėl sutarties 21.1. punkto savalaikio neįvykdymo, bet dėl sutarties 21.5. punkto neįvykdymo, t. y. baudos nesumokėjimo.
15.3. Atsakovė nenustatė ieškovei papildomą terminą sutarties įvykdymo trūkumams pašalinti arba sutarčiai įvykdyti (įteisinti savavališką statybą), kad atsakovė nesilaikė tarp šalių pasirašytos sutarties 18.1. punkto reikalavimo bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu patvirtinto Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos tvarkos aprašo 67 ir 68 punktų, kad atsakovė nesiekė išsaugoti ilgalaikės sutarties nepaisant to, kad ieškovė prisiimtus įsipareigojimus didesne dalimi įvykdė laiku ir tinkamai, mokėjo nuomos bei kitus mokesčius, todėl pagrįstai teismas vienašališką sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu.
15.4. Atkreipė dėmesį, kad vertinant liudytojo G. O. parodymus, jie reikšmingi tik ta apimtimi, kiek tai buvo susiję sprendžiant, ar ieškovė savalaikiai kreipėsi dėl projekto parengimo ir ar ji statybos darbus atliko pagal projektą. Liudytojas nurodė, kad jis 2016 m. viduryje, t. y. kai dar net nebuvo jokių ginčų nei su VšĮ Kauno Šilainių poliklinika, nei su Kauno miesto savivaldybe, kreipėsi į trečiojo asmens UAB „Archas“ vadovą G. Č. dėl projekto, pateikė jam sutarties kopiją, jam buvo patikinta, kad sutartyje numatyti darbai paprasti ir priskirtini paprastojo remonto darbams, kad projektas buvo parengtas UAB „Archas“, pagal kurį ir buvo atliekami statybos darbai.
15.5. Atsakovės argumentai, kad byloje nepateikta nei sutartis dėl konsultavimo paslaugų, sudaryta tarp liudytojo G. O. ir MB „Gondas“, nei sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas, taip pat teisiškai nereikšmingi bei nepaneigia fakto, kad tokios paslaugos faktiškai buvo teikiamos. Juo labiau, kad paslaugų teikimą patvirtina ne tik liudytojo G. O. parodymai, pačios ieškovės MB „Gondas“ patvirtinimas, bet ir rašytiniai įrodymai, t .y. G. O. el. susirašinėjimas su UAB „Archas“ vadovu G. Č..
16. Ieškovė MB „Gondas“, atstovaujama direktoriaus A. K., atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Archas“, apeliacinį skundą prašo trečiojo asmens UAB „Archas“ apeliacinį skundą ieškovės MB „Gondas“ atžvilgiu atmesti.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Nors trečiasis asmuo ir nėra su šalimis ginčijamame materialiniame teisiniame santykyje, dėl kurio vyksta procesas, tačiau trečiojo asmens veiksmai yra materialiniame teisiniame santykyje suteiktų paslaugų ieškovei ir jai atsiradusių nuostolių aspektu. O tai reiškia, kad trečiasis asmuo pagal šio ginčo esmę ir jo atžvilgiu galimų atsirasti neigiamų pasekmių (atgręžtinio reikalavimo atveju) yra ieškovės pusėje. Trečiasis asmuo UAB „Archas“ turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi, ypač priešieškinio reikalavimų tenkinimo dalyje.
16.2. Trečiasis asmuo UAB „Archas“ teikė ieškovei paslaugas, t. y. konsultavo ieškovę, parengė ginčo patalpų Paprastojo remonto supaprastintą projektą, pagal kurį ieškovė atliko statybos darbus, suklaidino ieškovę nuosekliai tvirtindamas, kad numatomi atlikti statybos darbai nėra kapitalinio remonto, o paprastojo remonto darbai, kad jų atlikimui nereikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas (leidimas), el. susirašinėjimuose nurodydamas, kad jeigu sutartyje yra numatyta kapitalinis remontas - tai visai nereiškia, kad privalu rengti kapitalinio remonto projektą. Tačiau buvo konstatuota, kad ieškovės atlikti statybos darbai laikytini savavališka statyba, ir kad ieškovės atlikti statybos darbai yra kapitalinio remonto, o ne paprastojo remonto darbai, kad tokiems darbams reikalingas kapitalinio remonto, o ne paprastojo remonto projektas, ir kad ieškovės atliktiems darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
16.3. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą teigti, kad dėl ieškovei priteistos baudos už nesavalaikį ir netinkamos dokumentacijos parengimą atitinkamą riziką turi prisiimti ir trečiasis asmuo UAB „Archas“ . Pirmosios instancijos teismui priteisus iš ieškovės baudą ir tokiam teismo sprendimui įsiteisėjus, ieškovė įgys atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš trečiojo asmens UAB „Archas“ nuostolių atlyginimo, o tai suponuoja pagrįstą išvadą teigti, jog trečiasis asmuo yra suinteresuotas ir veikė ieškovo pusėje. Taigi, teismui iš dalies tenkinus priešieškinį, t. y. vieną priešieškinio reikalavimą atmetus, o kito reikalavimo patenkinus 82 procentus, visas priešieškinis buvo patenkintas 41 procentu. Taigi, trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jo naudai iš atsakovės proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai. Vadinasi, trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovės nepatenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, t. y. 59 procentų sumai nuo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos.
16.4. Iš pateiktų paslaugų sąrašo 18 pozicijos, trečiasis asmuo suteikė bylos referavimo G. Č. paslaugas, viso 0.25 val. už 20 Eur (be PVM) sumą. Sutinkamai su Rekomendacijų 9 punktu, šių teisinių paslaugų laikas apvalinimas nuliui ir už jas trečiasis asmuo nepagrįstai prašo atlyginimo.
16.5. Trečiasis asmuo yra parengęs ir teismui pateikęs atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, už kurio parengimą nurodė 3.50 val. 280 Eur (be PVM) sumai. Tačiau atskiro atsiliepimo į ieškinį nerengė, todėl šios išlaidos (280 Eur be PVM) taip pat negalėtų būti priteistinos. Įvertinus ir į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Archas“ sutinka su teismo išvada, jog ataskaitos 19 punkte nurodyta suma 160 Eur be PVM nesusijusi su šia byla, trečiojo asmens išlaidos už 13, 14, 18 ir 19 punktuose nurodytas teisines paslaugas (viso 490 Eur be PVM) negali būti atlyginamos. Trečiasis asmuo nurodo, kad šioje byloje buvo sugaišta 22.25 val., skaičiuojant po 80 Eur be PVM už l val., kas sudarytų 1780 Eur be PVM. Iš šios sumos išminusavus 490 Eur be PVM sumą už 13, 14, 18, 19 pozicijose nurodytas teisines paslaugas, galutinė bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 1290 Eur be PVM, t. y. 1560,90 Eur su PVM, bet ne 2105,40 Eur su PVM, kaip nurodo trečiasis asmuo.
17. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, atstovaujama direktoriaus V. Š., atsiliepime į ieškovės MB „Gondas“ patikslintą apeliacinį skundą prašo MB „Gondas“ apeliacinį skundą atmesti; pakeisti 2018 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir MB „Gondas“ ieškinį atmesti, o Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas į ieškovės patikslintą apeliacinį skundą grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir atsakovės apeliacinis skundas, papildomai nurodant šiuos argumentus:
17.1. Sutarties 21.5 punkte šalys susitarė dėl vienašališko sutarties nutraukimo sąlygų, t. y. jei nuomininkas neįvykdo 1 punkte nurodyto įsipareigojimo, t. y. savo lėšomis atlikti pastato kapitalinį remontą - įrengti patalpą medicinos diagnostikos veiklai vykdyti (su įeiga iš lauko) ir įforminti tai pagal Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ne vėliau kaip per 2 (dvejus) metus nuo sutarties pasirašymo dienos, jis privalo mokėti 2 (dvejų) metų nuomos mokesčio dydžio baudą ir pradeda mokėti sutarties nuompinigius. Pažymėjo, kad MB „Gondas“, pasirašydama sutartį, su tokia sąlyga sutiko, šios sąlygos įstatymu nustatyta tvarka neginčijo. Susitardamos dėl atvejų, kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, šalys MB „Gondas“ ir Kauno miesto savivaldybė įgyvendino sutarties laisvės principą.
17.2. Ieškovė per 2 (dvejus) metus nuo sutarties pasirašymo dienos neįrengė patalpos medicinos diagnostikos veiklai vykdyti (su įeiga iš lauko) ir neįformino tai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl Kauno miesto savivaldybė 2015 m. sausio 20 d. Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartį nutraukė pagristai.
Šalies argumentai
17.4. Ieškovė teigia, kad prievolės neįvykdė laiku ir dėl Kauno miesto savivaldybės kaltės, nes ji delsė išduoti statybos leidimą. Atsakovė pažymėjo, kad jei į Kauno miesto savivaldybę kreipiasi dėl statybos leidimo išdavimo ir tam, kad jis būtų išduotas nėra pateikiami visi dokumentai, arba jie yra pateikiami netinkami dokumentai, akivaizdu, kad toks leidimas nėra išduodamas, todėl ieškovės argumentas dėl Kauno miesto savivaldybės kaltės laikytinas nepagrįstu.
17.5. Atsižvelgiant į tai, kad MB „Gondas“ yra verslininkas, kuriam keliami aukštesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, o kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir gali numatyti, kad jeigu jis vykdydamas sutartį nesilaikys sutarties sąlygų, gali kilti tam tikros pasekmės. Šiuo atveju bylos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad MB „Gondas“ tik 2016 m. rudenį susirūpino išsinuomotų patalpų projektavimu, todėl akivaizdu, kad tik MB „Gondas“ šioje situacijoje veikė savo rizika, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.
Atsiliepimas
18. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, atstovaujama direktoriaus pavaduotojos N. P., atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Archas“ apeliacinį skundą prašo UAB „Archas“ bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo MB „Gondas“; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą ir MB „Gondas“ ieškinį atmesti, o Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Trečiojo asmens UAB „Archas“ bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš ieškovo MB „Gondas“, kadangi atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nei teikiant procesinius dokumentus, nei teismo posėdžio metu neprašė teismo UAB „Archas“ įtraukti trečiuoju asmeniu; trečiasis asmuo UAB „Archas“ nepalaikė atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir jos pateikto priešieškinio, o teismo prašė spręsti ginčą savo nuožiūra. Taip pat Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo jokių teisinių santykių su trečiuoju asmeniu UAB „Archas“, kai tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „Archas“ ieškovui MB „Gondas“ parengė paprastojo remonto supaprastintą projektą, taip pat vyko konsultacijos tarp UAB „Archas“ vadovo ir tariamo MB „Gondas“ konsultanto G. O..
19. Trečiasis asmuo UAB „Archas“, atstovaujamas advokato A. B., atsiliepime į ieškovės MB „Gondas“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracija apeliacinius skundus prašo tarp ieškovo MB „Gondas“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos kilusį ginčą spręsti savo nuožiūra.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė galimai neteisėtai vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį, o ieškovė, vykdydama tarp šalių sudarytą sutartį, nebuvo pakankamai apdairi, rūpestinga, todėl yra pagrindas jai taikyti sutartines netesybas. Teismo priimtas sprendimas savo turiniu pilnai atitinka trečiojo asmens ginčo vertinimą.
Šalies argumentai
19.2. Trečiasis asmuo atmeta ieškovo argumentus dėl trečiojo asmens tariamai neteisėtų veiksmų, sąlygojusių civilinės atsakomybės ieškovui taikymą. Savo argumentus trečiasis asmuo išsamiai išdėstė savo apeliaciniame skunde ir teismo prašo jais vadovautis.
19.3. Galima trečiojo asmens civilinė atsakomybė prieš ieškovą nėra šios bylos dalykas, išeina iš šios bylos ribų, todėl šioje byloje dėl jos negali būti sprendžiama. Ieškovas savo apeliaciniu skundu apeliuoja į tai, kad ieškovo atžvilgiu taikyta bauda turėtų būti mažinama dėl paties atsakovo ir trečiojo asmens galimai neteisėtų veiksmų, kas reikštų, kad teismui tenkinus tokį ieškovo prašymą, trečiajam asmeniui šioje byloje būtų taikyta civilinė atsakomybė, nors trečiasis asmuo šioje byloje nėra atsakomybės subjektas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
Žemesnės instancijos teismas
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
22. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį visiškai, pripažino atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašališką 2015-01-20 Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą negaliojančiu ir neteisėtu; tenkindamas priešieškinį iš dalies, priteisė iš ieškovės MB „Gondas“ atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai 2 (dvejų) metų nuomos mokesčio dydžio baudą - 14 297,55 Eur (su PVM) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą priešieškinio dalį atmetė, paskirstė tarp šalių ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.
23. Ieškovė MB „Gongas“ skundžia tą sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl 14 297,55 Eur baudos priteisimo iš ieškovės atsakovės naudai. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti pilna apimtimi. Trečiasis asmuo UAB „Archas“ apeliaciniu skundu prašo priteisti jo patirtas bylinėjimo išlaidas už teisines paslaugas.
24. Byloje nustatyta, kad ieškovė MB „Gondas“ (toliau – ieškovė) su atsakove Kauno miesto savivaldybe (toliau – Savivaldybė arba atsakovė) 2015-01-20 sudarė Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovei 10 m. buvo išnuomota 196,98 kv. m. patalpa 2-225, esanti (duomenys neskelbtini), medicinos diagnostikos veiklai vykdyti. Pagal Nuomos sutarties 21.1. punktą ieškovė įsipareigojo savo lėšomis atlikti pastato kapitalinį remontą - įrengti 1 punkte nurodytą patalpą medicinos diagnostikos veiklai vykdyti (su įeiga iš lauko) ir įforminti tai pagal LR statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ne vėliau kaip per 2 metus nuo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2017-01-20. Ieškovė atliko statybos darbus 2016 m. pabaigoje ir 2017-01-20 informavo atsakovę, kad nuomojama patalpa įrengta, pateikė kadastrinių matavimų bylą, paprastojo remonto projektą bei deklaraciją apie statybos užbaigimą, nes būtent atsakovė turėjo kreiptis dėl registravimo Nekilnojamojo turto registre. 2017-01-30 raštu Nr. (33.200)2-414 atsakovė informavo ieškovę, kad Nuomos sutarties 21.1. papunktis nėra įvykdytas, nes: ieškovės nuomojamoje patalpoje 2-225 atliktas patalpos perplanavimas be rašytinio savivaldybės administracijos direktoriaus (ar jo įgalioto asmens) rašytinio sutikimo (sutarties 11.2 p. p.); pateiktoje kadastro duomenų byloje užfiksuota, kad atliktas kapitalinis remontas, dėl ko statyba galėjo būti vykdoma tik turint statybą leidžiantį dokumentą bei kapitalinio remonto projektą, o jos užbaigimas turi būti įforminamas surašant deklaraciją bei ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos; atlikta statyba yra savavališka, dėl ko statybos darbai negali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo raštu atsakovė tai pat informavo ieškovę, kad vadovaudamasi sutarties 21.5. papunkčiu reikalauja ieškovės iki 2017-02-03 sumokėti 14 297,55 Eur (su PVM) dydžio baudą, kad svarstomas klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. Šalių tarpusavio susirašinėjimas rodo, kad jos nesutarė dėl statybos dokumentų, atliktų darbų priskyrimo tam tikrai statybos rūšiai. Pati atsakovė 2017-03-08 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl statybų teisėtumo. Po Savivaldybės kreipimosi į Statybos inspekciją, 2017-04-28 buvo surašytas privalomasis nurodymas ieškovei iki 2017-10-27 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šis terminas Statybos inspekcijos 2017-10-20 sprendimu buvo pratęstas iki 2018-01-28. Ieškovė, įsitikinusi ir supratusi, kad jos atlikti statybos darbai negali būti įregistruoti, bei sužinojusi, kad jie yra laikomi savavališka statyba, ėmėsi veiksmų juos pašalinti ir iš pačios Kauno miesto savivaldybės administracijos gavo statybą leidžiantį dokumentą, 2017-11-29 pasiėmė kadastrinių matavimų bylą kadastrinių matavimų patikslinimui, kurią pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialui, o 2017-11-30 buvo gauta informacija, kad savavališkos statybos įteisinimo procedūra baigta. Atsakovė 2017-11-29 pakartotinai informavo ieškovę, kad laiku neįvykdžius 2015-01-20 Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutarties ši sutartis nuo 2017-08-04 vienašališkai nutraukta prieš terminą.
25. Analizuodama ir vertindama Savivaldybės apeliacinio skundo argumentus dėl Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, jog CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos reglamentuoja nuomos santykius. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog neterminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį šalys gali nutraukti bet kada, nenurodydamos pagrindo, prieš nustatytą terminą įspėjusios viena kitą (CK 6.480 straipsnis). Tačiau terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas, todėl terminuotos sutarties atveju šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra labiau ribojama. Įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui; antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Taigi sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), arba įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.498 straipsnis). Tačiau sutarties nutraukimas, nenustačius, ar nebuvo galima jos išsaugoti, pažeidžia favor contractus principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).
26. Nagrinėjamoje byloje šalys, sudarydamos Nuomos sutartį, joje detaliai aptarė atsakovės (t. y. nuomininko) teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Pagal ginčui aktualų Nuomos sutarties 21.5 punktą, jeigu nuomininkas (t. y. ieškovė) neįvykdo 21.1 papunktyje nurodyto įsipareigojimo, jis privalo mokėti 2 (dviejų) metų nuomos mokesčio dydžio baudą ir pradėti mokėti sutarties 2 punkte nurodytus nuompinigius. Šiuo atveju nuomos sutartis gali būti nutraukta vienašališkai nuomotojo iniciatyva. Sutarties 21.1 papunktyje numatyta viena iš papildomų sąlygų, kad nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis atlikti pastato kapitalinį remontą – įrengti 1 punkte nurodytą patalpą medicinos diagnostikos veiklai vykdyti (su įeiga iš lauko) ir įforminti ne vėliau kaip per 2 (dvejus) metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą vienašališkai nuomotojo iniciatyva pateikus nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ir pašalinti pažeidimus per nustatytą terminą, tačiau šiam per nustatytą terminą prievolės neįvykdžius ar nepašalinus pažeidimų (sutarties 18.1 papunktis), numatytų 18.1.1 – 18.1.5 papunkčiuose. Vienas iš tokių atvejų – jei nuomininkas nevykdo kitų šioje sutartyje nurodytų sąlygų (18.1.5 p. p.), yra Nuomos sutarties 21 punkte numatytos papildomos sąlygos.
28. CK 6.497 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą, įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino. Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 str. 3 d.).
29. Nuomos sutarties 18.1 papunkčio sąlygos, Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos tvarkos aprašo 67 ir 68 punkte aptartas reglamentavimas, CK 6.497 straipsnio 3 dalies, o taip pat CK 6.217 straipsnio 3 dalies nuostatos teikia pagrindą išvadai, kad atsakovė, norėdama vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį, pirmiausia turėjo nustatyti protingą terminą Nuomos sutarties 21.1 papunktyje numatytos prievolės (t. y. įvykdymui ir tik ieškovei per nustatytą terminą šios prievolės neįvykdžius (šioje byloje nustatytos savavališkos statybos įteisinimą), vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį.
30. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad toks terminas (aptartas šios nutarties 29 pastraipoje) ieškovei nebuvo nustatytas.
31. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalys įsivėlė į konfliktą ir atsakovė nuo pirmojo rašto ieškovei susikoncentravo ne į Nuomos sutarties tęstinumą, o į jos nutraukimą ir baudos sumokėjimą.
32. 2017-01-30 raštu Nr. (33.200)2-414 atsakovė informavo ieškovę, kad Nuomos sutarties 21.1. papunktis nėra įvykdytas, pagal Nuomos sutarties 21.5. papunktį pareikalavo ieškovės iki 2017-08-03 sumokėti 14 297,55 Eur (su PVM) dydžio baudą ir nurodė, kad svarstomas klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.
33. Pažymėtina, kad pagal Nuomos sutarties 21.5 papunktį, jei nuomininkas neįvykdo 21.1 papunktyje nurodyto įsipareigojimo, jis privalo mokėti 2 (dviejų) metų nuomos mokesčio dydžio baudą ir pradeda mokėti sutarties 2 punkte nurodytus nuompinigius. Šiuo atveju nuomos sutartis gali būti nutraukta vienašališkai nuomotojo iniciatyva.
34. Vėliau, 2017-02-17 raštu Nr. 60-2-124 Savivaldybė, vadovaujantis Nuomos sutarties 21.5 punktu pareikalavo ieškovės sumokėti dviejų metų nuomos mokesčio dydžio baudą – 14 297 Eur (su PVM). 2017-07-27 raštu Nr.(33.200)R-2531 Savivaldybė prašė atsakovės iki 2017-08-03 sumokėti dviejų metų nuomos mokesčio dydžio baudą – 14 297 Eur (su PVM), taip pat iki nurodytos datos sumokėti 2 028,23 Eur susidariusį įsiskolinimą už turto nuomą nuo 2017-01-21 pagal nuomos sutarties 2 punktą bei nurodė, kad jeigu iki nurodyto termino ieškovė nesumokės nurodytos baudos ir susidariusio įsiskolinimo, vadovaujantis Nuomos sutarties 18.1.4 ir 21.5 papunkčiais, ši nuomos sutartis nuo 2018-08-04 bus nutraukta prieš terminą vienašališkai nuomotojo iniciatyva ir susidaręs įsiskolinimas išieškomas LR teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Nuomos sutarties 18.1.4 papunktį, ši sutartis nutraukiama prieš terminą vienašališkai nuomotojo iniciatyva (sutarties 18 p.), pateikus nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per nustatytą terminą, tačiau šiam per nustatytą terminą prievolės neįvykdžius ar nepašalinus pažeidimų (sutarties 18.1 p. p.): jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio 2 mėnesius iš eilės ir nemoka kitų mokesčių (sutarties 18.1.4 p. p.). 2017-11-02 raštu Nr. (33.200)R-3523 Savivaldybė pakartotinai informavo ieškovę, kad laiku neįvykdžius Nuomos sutarties 21.1 papunktyje prisiimtų įsipareigojimų, ši nuomos sutartis nuo 2017-08-04 vienašališkai nutraukta prieš terminą ir pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2017-11-13 turtą perduoti savivaldybei bei sumokėti dviejų metų nuomos mokesčio dydžio baudą – 14 297 Eur (su PVM). Kaip matyti iš šio rašto turinio, Nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta, nes ieškovė iki 2017-08-03 nesumokėjo baudos ir iki Statybos inspekcijos nustatyto termino – 2017-10-27 – nepašalino savavališkos statybos padarinių ir nepateikė atsakovei statybos darbų įforminimo dokumentų. Tenka pažymėti, kad minėto rašto pateikimo dienai savavališkos statybos padarinių šalinimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, nes šis terminas Statybos inspekcijos 2017-10-20 sprendimu buvo pratęstas iki 2018-01-28, o tuo labiau jis nebuvo pasibaigęs vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą dienai, t. y. 2017-08-04. Pažymėtina ir tai, kad bauda pagal Nuomos sutarties 21.5 papunktį yra šios sutarties 21.1 papunkčio nevykdymo sankcija, kuri nepatenka į 18.1.4 papunktyje numatytą atvejį, kai sutartis nutraukiama prieš terminą vienašališkai nuomotojo iniciatyva. Atsakovės priešieškinio faktinės aplinkybės ir jos ieškovei adresuotas 2017-07-27 raštas teikia pagrindą išvadai, kad minėtu raštu atsakovė pareikalavimo dvigubo dydžio nuomos mokesčio (t. y. mokestį kaip sankciją už 21.1 p. p. nevykdymą) pagal sutarties 13 punktą, kuris numato, kad laiku neperdavęs šios sutarties 1 punkte nurodyto turto pagal šioje sutartyje nustatytas sąlygas, už pradelstą laiką nuomininkas moka dvigubo dydžio nuomos mokestį ir visus su šia sutartimi susijusius mokesčius (už komunalines paslaugas, administravimą ir kt.), bet ne nuompinigių sutarties 2 punkto prasme.
35. Apibendrinant pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, nes atsakovė nebuvo nustačiusi ieškovei papildomą terminą sutarties įvykdymo trūkumams pašalinti arba sutarčiai įvykdyti (įteisinti savavališką statybą), t. y. vienašališkai nutraukdama nuomos sutartį savo iniciatyva atsakovė nesilaikė Nuomos sutarties 18.1.15 (21.1 ir 21.5 p. p.) papunkčio, Aprašo 67 ir 68 punktų, CK 6.497 straipsnio 3 dalies, CK 6.217 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų, o taip pat atsakovė nesiekė išsaugoti ilgalaikės sutarties (šalys buvo sutarusios dėl 10 metų laikotarpio) ir neįvertino tai, kad ieškovė vykdydama Nuomos sutartį, įsipareigojimus, prisiimtus sutartimi, didesne dalimi vykdė ir įvykdė, t. y. visą laikotarpį mokėjo nuomos mokestį, o taip pat atliko statybos darbus, įrengė patalpas tinkamas medicinos įstaigai vykdyti diagnostinius tyrimus, be to, 2017-11-30 savavališkos statybos įteisinimo procedūra buvo baigta.
36. Kaip matyti iš Nuomos sutarties 21.5 papunkčio, šalys susitarė dėl netesybų ieškovei netinkamai vykdant 21.1 papunktyje nurodytą įsipareigojimą.
37. Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Tačiau tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas.
38. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Prie aplinkybių ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama mažinant netesybas, priskirtina: šalių sutartinių santykių pobūdis ir sutarties tikslai, tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, šalių statusas (ar šalys yra vartotojai, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas), skolininko elgesys, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, sutarties šalių interesų pusiausvyra. Taip pat atsižvelgtina į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą ir leistinas jo taikymo išimtis, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo), šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).
40. Komercinėmis sąlygomis sudaromos gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nustatomos netesybos visų pirma skirtos skatinti nuomininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus ir neturi tapti nuomotojo galimybe gauti nepagrįstą finansinę naudą dėl pernelyg didelio netesybų dydžio.
41. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė Nuomos sutartimi siekiamą tikslą iš esmės gavo – ieškovė visą laikotarpį mokėjo nuomos mokestį, o atsakovė dėl ieškovės netinkamai ir ne laiku įvykdytos Nuomos sutartyje 21.1 papunktyje apibrėžtos sąlygos nenurodė, kokius konkrečiai nuostolius ji patyrė ir jų byloje neįrodinėjo (CPK 12, 178 straipsniai).
42. Remdamasis byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti dvigubo nuomos mokesčio. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus Nuomos sutarties nutraukimą negaliojančiu ir neteisėtu, kas reiškia ieškovės pareigos nebuvimą perduoti atsakovei šios sutarties 1 punkte nurodytą turtą (t. y. nuomojamas patalpas), ieškovė neturi pareigos mokėti, o atsakovė neturi teisės reikalauti dvigubo nuomos mokesčio Nuomos sutarties 13 punkto prasme.
43. Atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl dvigubo nuomos mokesčio priteisimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino, kad dėl ieškovės netinkamo įsipareigojimo vykdymo iš dalies kalta ir atsakovė, nes net keturis kartus ieškovei kreipusis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo delsiama jį išduoti ir tik Statybų inspekcijai tarpininkaujant leidimas buvo išduotas, tačiau šios aplinkybės visiškai neįvertino spręsdamas dėl baudos atsakovei priteisimo. Pagal jau minėtą Nuomos sutarties 21.5 punktą, tuo atveju, jei ieškovė neįvykdo sutarties 21.1 papunktyje nurodyto įsipareigojimo laiku, ji privalo mokėti dviejų metų nuomos mokesčio dydžio baudą, t. y. 14 297 Eur (su PVM). Dalį sutarties 21.1 papunkčiu prisiimto įsipareigojimo ieškovė įvykdė laiku, t. y. įrengė 1 punkte nurodytą patalpą medicinos diagnostikos veiklai vykdyti (su įeiga iš lauko), tačiau neįformino tai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus sutartyje nustatytu terminu. Sutiktina su pirmosios instancijos argumentais, kad ieškovė yra verslininkas, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ir, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, pati turėjo pareigą, o ne perkelti ją trečiajam asmeniui, išsiaiškinti, kokie darbai priskirtini kapitaliniam remontui, kokie paprastajam remontui, o to nepadariusi, faktiškai veikė savo rizika. Tačiau vertintina ir tai, kad Statybų inspekcijai 2017-04-28 privalomuoju nurodymu Nr. PSNSP-20-170428-00047 konstatavus savavališką statybą ir nurodžius ieškovei iki 2017-10-27 pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis procesas, kaip prieš tai jau minėta, užsitęsė ir dėl pačios atsakovės delsimo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Be to, atsakovės priešieškinio pareiškimo metu (2018-01-26) ieškovė jau buvo gavusi statybą leidžiantį dokumentą (2017-11-21), iš VĮ Registrų centro Kauno filialo buvo atsiėmusi kadastrinių matavimų bylą su kadastrinių matavimų patikslinimais (2017-11-30), kas leidžia daryti išvadą, kad savavališkos statybos įteisinimo procedūra buvo baigta, t. y. įforminta pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Be to, nors ieškovė tinkamai ir laiku neįvykdė Nuomos sutartimi (21.1 papunktis) prisiimto įsipareigojimo, atsakovė gavo tokią naudą, kokią ji tikėjosi gauti sudarydama Nuomos sutartį ir jokio nuostolio nepatyrė. Tuo tarpu ieškovė investavo lėšas į ieškovei priklausantį turtą ir papildomai dar turi pareigą sumokėti baudą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju Nuomos sutartyje nustatytos ir pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos – bauda 14 297 Eur (su PVM), yra per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai sumažinti netesybų dydį už Nuomos sutarties netinkamą vykdymą pagal sutarties 21.5 papunktį 2/3 dalimis, t. y. nuo priteistos 14 297 Eur (su PVM) iki 4 765,67 Eur (su PVM) sumos. Pažymėtina, kad netesybų dydis sumažintas atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą bei vertinant sutarties šalių elgesį ir jų interesų pusiausvyrą. Tokiu atveju skundžiamu sprendimu priteista 14 297 Eur (su PVM) bauda ir suma, nuo kurios priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, mažintina iki 4 765,67 Eur (su PVM) sumos.
44. Būtina atsižvelgti į tai, kad liudytojas G. O. yra buvusio Šilainių poliklinikos vadovo V. O. sūnus ir galimai, kaip nurodo atsakovė, faktinis ieškovės vadovas, todėl suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau šios aplinkybės nepaneigia teismo teisės įvertinti liudytojo G. O. parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas liudytojo G. O. parodymus, kartu rėmėsi kita bylos medžiaga.
45. Į esminius apeliacinių skundų argumentus materialiniu teisiniu aspektu atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
46. Nepriklausomai nuo to, koks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Tokiu atveju teisėjų kolegija iš dalies pakeisdama skundžiamą sprendimą ir todėl perskirstydama bylinėjimosi išlaidas, tuo pačiu pasisako ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei (ne)priteisimo ieškovei ir trečiajam asmeniui.
47. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme abi šalis atstovavo teisininkai, todėl atstovavimo išlaidos šalių nebuvo patirtos ir nepriteistinos. Atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už paduotą priešieškinį (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Atsižvelgiant į patenkintą priešieškinio reikalavimų dalį (4 765,67 Eur), iš ieškovės valstybei priteistina 107,23 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).Tokiu atveju skundžiamu sprendimu iš ieškovės valstybei priteista 353,93 Eur žyminio mokesčio suma mažintina iki 107,23 Eur. Pažymėtina, kad iš atsakovės ieškovei priteistina žyminio mokesčio suma nekeičiama.
48. CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kuri taikytina ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Trečiasis asmuo UAB „Archas“ byloje dalyvavo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje. Atsižvelgiant į tai, jog patenkintas ieškinys ir dalis vieno iš trijų priešieškinio reikalavimų, trečiasis asmuo turi teisę į 89 proc. jo turėtų išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.
49. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018-04-23 nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas UAB „Archas“. Trečiojo asmens išlaidos byloje maksimaliai galėtų būti 3 981,60 Eur (atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį parengimas, 3 kitų dokumentų surašymą, atstovavimą teisme 3 val., Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.19 p.). Sugretinus trečiojo asmens prašomas priteisti faktiškai patirtas išlaidas už advokato pagalbą byloje (2 299 Eur) su paskaičiuotais galimais maksimaliais dydžiais (3 981,60 Eur), akivaizdu, kad trečiojo asmens patirtos išlaidos yra mažesnės nuo galimų maksimalių išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Tokiu atveju, kadangi trečiasis asmuo turi teisę į 89 proc. jo turėtų išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, prašoma priteisti šių išlaidų suma mažinama iki 2 038 Eur ir ji priteisiama iš atsakovės trečiojo asmens naudai.
50. Teisėjų kolegija, iš esmės tenkindama ieškovės apeliacinį skundą, priteisia iš atsakovės ieškovei 214 Eur žyminio mokesčio, jos sumokėto paduodant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, trečiajam asmeniui UAB „Archas“ iš atsakovės priteisima 50 poc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą) – 580,80 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš atsakovės trečiajam asmeniui priteisiamų išlaidų sumos sumuojamos ir priteisiama 2 618,80 Eur (2038+580,80) bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti:
priteistą iš ieškovės MB „Gondas“, juridinio asmens kodas 302994940, atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, 2 (dvejų) metų nuomos mokesčio dydžio baudą - 14 297,55 Eur (keturiolika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 55 ct) (su PVM), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, pakeisti ir priteistą baudą bei sumą, nuo kurios priteistos 5 (penkių) procento dydžio metinės palūkanos, sumažinti iki 4 765,67 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 67 ct) (su PVM) sumos;
priteistą iš ieškovės MB „Gondas“, juridinio asmens kodas 302994940, 353,93 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 93 ct) žyminio mokesčio valstybei sumą sumažinti iki 107,23 Eur (vieno šimto septynių eurų 23 ct).
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188764867, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Archas“, juridinio asmens kodas 300112988, 2 618,80 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniolika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.