- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- 1-211-1082/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36009-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2001-04-06 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
2) 2002-01-22 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 272 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams; ši bausmė subendrinta su 2001-04-06 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;
3) 2002-09-11 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams; ši bausmė subendrinta su 2002-01-22 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;
4) 2004-04-20 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 181 str. 2 d. (2 epizodai), 180 str. 1 d. subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 metams; ši bausmė subendrinta su 2002-09-11 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 2 mėnesiams;
5) 2008-02-01 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir pakeitusiu 2008-05-14 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. (2 veikos), 24 str. 4 d., 302 str. 1 d., 182 str. 1 d. (dvi veikos) subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams; ši bausmė subendrinta su 2004-04-20 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams;
6) 2010-05-31 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str. laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 64 str. 1, 3 d. prie Panevėžio apygardos teismo 2008-05-14 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės pridėjus dalį, A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams; bausmę atlikęs 2014-05-30; teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. 2021 m. spalio 16 d. apie 05.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės V. B. atžvilgiu, kai konflikto metu buto miegamajame uždėjęs kojos pėdą ant lovoje gulinčios V. B. gerklės ją spaudė, po ko spyrė du kartus V. B. į sėdmenis ir vieną kartą spyrė į dešinę koją bei kumščiu sudavė vieną kartą į kairės rankos petį, po ko delnu sudavė V. B. vieną kartą į veidą ir vieną kartą į pakaušį, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. spalio 16 d. apie 20.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), besitęsiančio konflikto su sugyventine V. B. metu, buto koridoriuje spyrė jai vieną kartą į pilvą, o V. B. išbėgus iš buto ir nusileidus liftu į pirmą aukštą, nubėgo laiptais iš paskos ir delnu sudavė vieną kartą V. B. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė V. B. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. N. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, 2021-10-16 ryte jam paskambino draugo sesuo. Jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena 6 metai, išgirdo, kad jis kalba su moterimi ir užvirė konfliktas, pavydo scenos, žodis po žodžio, ji šoko į akis, ėmė draskyti, jam teko ją raminti, jis nunešė ją ant lovos, su koja prispaudė, kad nejudėtų. Viskas vyko 5.00 val. ryte, adresu (duomenys neskelbtini). Ten gyvenu jis, jo sugyventinė V. B. ir jos dukra. Konflikto metu namuose buvo V. B.. Ar dukra buvo namuose, dabar nepasakys. Įvyko buitinis konfliktas. To konflikto metu jis buvo blaivus, iš vakaro buvo gėręs, bet kai atvažiavo policininkai, jam nedavė pūsti. Sugyventinė buvo blaivi. Pripažįsta, kad kilus konfliktui panaudojo fizinį smurtą: jie abu stumdėsi, ji šoko akis draskyti, žodis po žodžio, ginčai. Jis numetė ją ant lovos ir su koja prispaudęs jos gerklę laikė ją, kad ji nejudėtų. Gal į šoną jai ir įspyrė, gal buvo tokie jo veiksmai, kas nurodyta kaltinime. Jam buvo šokas, ne viską prisimena, todėl gali būti, kad atliko spyrius ir kumščio sudavimus kaip nurodyta kaltinime. Atvyko policija, apsiklausė draugę. Gal sugyventinė iškvietė policiją. To jis nematė, bet taip galvoja. Jam tuo pačiu adresu buvo paskirta kardomoji priemonė ir jis iki 6 ryto negalėjo to adreso palikti. Kai atvyko policija, tai pasiskambino į komisariatą pasiklausti, ar gali išvežti jį, bet pasakė, kad ne, nes yra kardomoji priemonė. Tada pareigūnai, pravedę su juo ir sugyventine pokalbius, liepė eiti vienam į vieną kambarį, kitam į kitą, ir išvažiavo. Policijai atvykus, konfliktas dar nebuvo pasibaigęs, o išvykstant konfliktas tarp jų buvo jau pasibaigęs. Jis užsidarė svetainėje, o sugyventinė nuėjo į savo kambarį miegoti, smurtinių veiksmų jokių jis nebeatliko. Dukra konflikto metu nebuvo išlindusi iš kambario, reiškia jos tikrai nebuvo namuose tuo metu. Kai policija išvažiavo, jis pamiegojo, atsikėlė ir išėjo į miestą, o kai grįžo vakare, vėl prasidėjo konfliktas tarp jo ir sugyventinės. Ji liepė jam kategoriškai kraustytis iš čia. Jis jai sakė, kad policininkai sakė, kad jis negali palikti šito adreso. Vėl ji puolė jam į akis, vėl visas meilužes ėmė prikaišioti. Viskas vyko tos pačios dienos vakare, apie 21.00 val. ir tuo pačiu adresu. Konfliktas vakare buvo ne tik žodinis, jis papurtė sugyventinę, kad nusiramintų, neberėkautų, pirmame aukšte, kai ji išbėgo į laiptinę, sudavė jai delnu vieną kartą į veidą. Jis buvo piktas, kad sugyventinė veja jį iš namų, todėl tokius veiksmus ir atliko. Vakarinio konflikto metu jis buvo blaivus. Vakarinis konfliktas baigėsi tuo, kad jis pasišalino iš buto. Jis nusiplėšė tą apykoją, paskambino į policiją ir pasakė apie tai bei klausė ką daryti. Sakė palaukti, po 21.00 val. pasuks viršininkas, kuris atsakingas už apykojas. Jis suvokė, kad jo aptykoja nuplyšus, atvažiuos policija ir išsiveš, todėl jis pabėgo. Po kelių dienų jis sugyventinės atsiprašė, išsiaiškino konflikto aplinkybes, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, ji jam pretenzijų neturi, buvo nupirktas naujas telefonas, televizorius. Kartu jie vėl gyvena tuo pačiu adresu nuo 2021-12-26. Po to įvykio, kai vėl kartu gyvename, buvo dar tokių smulkių konfliktų. Iki to įvykio jokių konfliktų, kurie būtų išaugę iki smurtinių veiksmų, nėra buvę, tą dieną smurtą prieš sugyventinę jis naudojo pirmą kartą. Mano, kad jo smūgiai galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Ateityje su sugyventine planuoja kartu toliau gyventi, tuoktis, planuoja kartu vaikus. Jis savo elgesį vertina blogai, gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, juos tvirtina.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. B. parodė, kad dabar gyvena su A. N., jis jos atsiprašė ir ji jam atleido, jie susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi.
Iš V. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji nurodė, kad 2021-10-16, apie 05.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame, jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, kai jai gulint lovoje ant gerklės uždėjo dešinę koją ir ją smaugė, po to dešine koja man spyrė du kartus į sėdmenis, po to vieną kartą spyrė į dešinę koją bei kairės rankos kumščiu trenkė vieną kartą į kairės rankos petį, po to kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį į veidą ir kairės rankos delnu sudavė vieną kartą į pakaušį, tuo sukeldamas fizinį skausmą kartu gyvenantis sugyventinis A. N.. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 7-10).
Iš nukentėjusiosios V. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog A. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sugyventinis, yra santykiuose 5 metai, o nuo 2021-01 mėn. kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvena ir jos dukra K. B., gim. (duomenys neskelbtini). Yra šeima, ji pilnai išlaiko šeimą. 2021-10-16, apie 05.30 val., namuose, miegamajame tarp jos ir A. kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji buvo įsiaudrinus, susinervinus, šaukė ant A. dėl jų asmeninių problemų, provokavo A., dėl to yra tikra. Konflikto metu ji gulėjo lovoje ir A. norėdamas ją nuraminti, kad ji nebešauktų ant jo, užlipęs ant lovos V. B. ant gerklės uždėjo dešinę koją (pėdą) ir ją tokiu būdu bandė nuraminti, kažkiek buvo paspaudės su pėda, bet nestipriai, nejautė smaugimo ar dusimo, ji vis tiek nenurimo ir tada A. spyrė jai du kartus į sėdmenis, po ko vieną kartą spyrė jai į dešinę koją bei kairės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į kairės rankos petį, po to kairės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą, po ko kairės rankos delnu sudavė vieną kartą į pakaušį. Visi šie smūgiai nebuvo stiprūs, nesukėlė jai didelio fizinio skausmo, jokių žymių ant jos kūno neliko, jokių mėlynių nebuvo, jokių sužalojimų nepatyrė. Po šio įvykio pas jas V. B. į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė kaimynai, ji policijos nekvietė. O atvykus policijos pareigūnams ji paprašė, kad A. išvežtų, pareiškimo nerašė, tačiau A. negali pasišalinti iš jos namų, nes jam paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Išvykus pareigūnams ji nuėjo miegoti. Įvykio metu namuose buvo ir konfliktą girdėjo, tačiau nieko nematė jos nepilnametė dukra K. B., gim. (duomenys neskelbtini). A. įvykio metu buvo neblaivus, ji buvo blaivi. Tada 2021-10-16, jau apie 20.30 val. namuose, tarp jos ir sugyventinio A. dėl rytinio įvykio vėl įvyko konfliktas, kurį vėl gi išprovokavo ji, pradėjo vėl kibti prie A., kurio metu, buto koridoriuje A. dešine koja spyrė jai vieną kartą į pilvą, o tada jai išbėgus iš buto ir liftu nusileidus į pirmą aukštą kviesti policijos (lifte iškvietė policiją), iš paskos laiptais nusileidęs A., jai kairės rankos delnų vieną kartą sudavė į veidą. Visi šie smūgiai taip pat nebuvo stiprūs ir nesukėlė jai stipraus fizinio skausmo. Po šių smūgių pas ją jokių smurto žymių neliko, mėlynių nebuvo, sužalojimų nebuvo. Tada ji grįžo į butą, o A. išėjo. Atvykus policijos pareigūnams ji parašė pareiškimą ir buvo apklausta. Be to, ryte įvykusio konflikto metu A. sudaužė jai priklausantį „Phillips“ televizorių (200 eurų vertės) ir mobilaus ryšio telefoną „Huawei Lite 30“ (100 eurų vertės). Dėl sugadinto turto jokių pretenzijų neturi A., pareiškimo nerašys, civilinio ieškinio nereiškia, kadangi A. pilnai atlygino turtinę žalą ir atsiprašė. Dėl patirto fizinio smurto V. B. taip pat neturi pretenzijų A., nes jis jos atsiprašė, viską išsiaiškino tarpusavyje ir ji labai gailisi, dėl to, kad parašė pareiškimą, nors jie viską galėjo išsiaiškinti dviese. Ji pati kalta, dėl to, kad pati kibo prie A., šaukė, provokavo jį, negalėjo nusiraminti, o jis kitaip negalėjo jos sudrausminti. Į ligoninę po įvykio nesikreipė, medikų pagalbos jai nereikėjo, jokių sužalojimų pas ją nebuvo, pas teismo med. ekspertus nevyko ir nevyks. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 43-46).
Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 13-22).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti įvykio vietoje apgadinti daiktai: 106 cm. įstrižainės „Phillips“ televizoriaus ekrane matomi du suskaldymai, vienas dešinėje pusėje ir kitas per televizoriaus ekrano vidurį, tai pat matomas kairės pusės viršuje L formos subraižymas. Vienos vidaus kambario durys šviesiai rudos spalvos su kairiajame krašte įmontuotais pailgais trikampiais nepermatomais stiklais, sidabrinės spalvos rankena, ties minėtų durų kairės pusės apačia matomas lūžis. Kitos vidaus kambario duris šviesiai rudos spalvos su sidabrinės spalvos rankena, ant kurių matosi dešinės pusės viduryje išmušta skylė. Apžiūrėtas mobilusis telefonas „Huawei Lite 30“, įvairių spalvų per puse perlenktas rėmelis, suskaldytas galinis ir priekinis stiklas (b. l. 23-25).
Iš bendrojo pagalbos centro rašto matyti, kad centras pateikė informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo 2021 m. spalio 16 d. 05:42:06 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 16 d. 20:46:55 val. centro iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių garso įrašus (b.l. 62).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti bei perklausyti iš Bendrojo pagalbos centro gauti pokalbio garso įrašai: viename garso įraše V. B. prisistačiusi moteris prašo iškviesti policiją bei praneša, kad sugyventinis ant jos puola, draskosi, mušė, grasina, įžeidinėja, žemina. Kitame garso įraše vyriškas balsas praneša, kad (duomenys neskelbtini) bute kažkas mūšas, daužosi, moterį vėjoja, rėkauja, baladoja baisiai (b. l. 63-66).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir liudytojos I. P. apklausos protokolo matyti, kad juose nurodyta, jog 2021-10-16 jis dirbo ekipaže pagal nustatytą grafiką. Dirbant apie 20.50 val. buvo gautas pranešimas iš budėtojų, kad reikia vykti (duomenys neskelbtini), kur pranešėjos sugyventinis ją įžeidinėja. Nuvykus nurodytu adresu nustatyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji V. B., gyvenanti ten pat. Atvykus V. B. nurodė, kad namuose minėtu adresu įvyko žodinis konfliktas su sugyventiniu A. N., ko pasėkoje prieš išeidamas iš namų A. N. vieną kartą spyrė jai į krūtinę, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat V. B. nurodė, kad konflikto metu A. N. sudaužė televizorių, išmėtė daiktus. A. N. dar prieš jiems atvykstant pasišalino iš buto. V. B. buvo akivaizdžiai susijaudinusi, matėsi, kad ji bijo, ant jos kūno jokių smurto žymių nepastebėta ir neužfiksuota. Buvo nustatyta, kad bute taip pat gyvena nepilnametė K. B., gim. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus aplinką bute, nustatyta, kad buvo sulaužyti baldai ir sugadinti kiti buities objektai. V. B. nustatytas 0,00 prom. girtumas. Apvažiavus tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), A. N. nebuvo rastas (b. l. 26-27, 56-59).
Iš ataskaitų žiūryklės išrašų matyti, kad 2021-10-16 5.42 val. policijoje gautas pranešimas, kad kaimynų bute, (duomenys neskelbtini), triukšmas, grumtynių garsai, rėkavimas, galimai kažkas mušasi; 2021-10-16 20.47 val. V. B. pranešė policijai, kad jos sugyventinis drąskosi, įžeidinėja (b.l. 28-33).
Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body Cam“ vaizdo įrašai (3 vnt.). Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu 2021_1016_210250_003.MP4 per specialią programą, kuri skirta peržiūrėti vaizdo įrašus, matomas spalvotas vaizdas. Vaizdo įrašo trukmė 05:30 min. Vaizdo įraše yra užfiksuotas policijos pareigūnų fiksuoti vaizdai nuo vaizdo kameros ant kūno. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kaip pareigūnai važiuoja liftu ir bendrauja. Po ko išeina iš lifto ir eina link buto Nr. 54, buto durys praviros. Įėjus pareigūnas eina link moteriškės (nukentėjusioji V. B., toliau V. B.) virtuvėje, pasisveikina. Bute taip pat yra mergina (V. B. dukra). Pareigūnas pasako, kad pas A. N. (tyrimo metu nustatyta, kad pokalbis vyksta apie įtariamąjį A. N., toliau A. N.) yra apykojė. V. B. pasakė, kad A. N. šiuo metu bute nėra, kad jam šiuo metu darbas pagal grafiką. V. B. pasakė, kad buvo labai didelis konfliktas, kad ji grįžo iš draugės ir ją užpuolė, sudaužė televizorių (rodo televizorių ant sienos), telefoną sudaužė, duris sudaužytos dar po praeito konflikto, kad yra A. N. kraujo. V. B. nurodo, kad ji nevartojo alkoholio, kad A. N. prieš išeinant spyrė jai krūtinę ir išvadino „žertva, suka, aš tave užmušiu“. V. B. nepilnametė dukra (vaizdo įraše girdima, kaip mergaitė pasako, kad jai 15 metų) pasakė, kad "šiąnakt mačiau", kaip jos motiną V. B. smaugė A. N.. V. B. nurodė, kad nežino kur pasišalino A. N.. Po ko V. B. kalba su pareigūnais apie A. N. apykoję. V. B. patvirtino, kad prieš tai dėl jų su A. N. konflikto jau buvo kviesta policija, kad jie negali išsiskirti dėl to A. N. apykojės, nes jos aparatas stovi V. B. bute. V. B. yra paaiškinta, kad jie turi kreiptis į probaciją dėl apykojės aparato buvimo vietos nustatymo, kad policija, pas ją dažnai važiuoja, o V. B. nurodė, kad kitą kartą jos gali nebebūti. V. B. patvirtina policijos pareigūnui, kad A. N. „šiandien“ išeidamas spyrė jai į krūtinę ir sukėlė jai fizinį skausmą. Daugiau jokios reikšmingos informacijos tyrimui neužfiksuota. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu 2021_1016_210751_004.MP4 per specialią programą, kuri skirta peržiūrėti vaizdo įrašus, matomas spalvotas vaizdas. Vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Vaizdo įraše yra užfiksuotas policijos pareigūnų fiksuoti vaizdai nuo vaizdo kameros ant kūno. Vaizdo įrašo matoma V. B. dukrai, kuri sako, kad nelabai mato motinos ir A. N. konfliktus, nes būna užsidarius savo kambaryje. V. B. ir policijos pareigūnas kalbasi apie apykoję ir kad pati V. B. privalo kreiptis dėl apykojės aparato perkėlimo į kitą vietą, ji aiškina, kad nežino, kur galėjo pasišalinti A. N.. V. B. pasako, kad A. N. nebuvo išgėręs prieš pasišalinant. V. B. nustatinėjamas girtumas, jai nustatytas 0,00 prom. Daugiau jokios reikšmingos informacijos tyrimui neužfiksuota. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu 2021_1016_211250_005.MP4 per specialią programą, kuri skirta peržiūrėti vaizdo įrašus, matomas spalvotas vaizdas. Vaizdo įrašo trukmė 03:37 min. Vaizdo įraše yra užfiksuotas policijos pareigūnų fiksuoti vaizdai nuo vaizdo kameros ant kūno. Vaizdo įraše pareigūnas klausia, iš kur pritaškytas kraujas bute, negauna atsakymo. Policijos pareigūnas paklausia, kaip apsirengęs A. N., nesigirdi atsakymo. Policijos pareigūnas užsirašo V. B. duomenis ir A. N., jos dukros (b. l. 35-36).
Kaltinamasis A. N. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiosios V. B. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, atlikęs visus kaltinime nurodytus veiksmus prieš ją ir tuo sukėlęs jai fizinį skausmą. Šie jo parodymai iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios V. B. duotais parodymais, liudytojos I. P. parodymais, ataskaitų žiūryklės išrašuose bei bendrojo pagalbos centro pateikto pokalbio garso įrašuose, vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis, apžiūrų protokolais, tarnybiniu pranešimu, taipogi – kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Nėra abejonių, kad A. N. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui – tyčia uždėjus kojos pėdą ant lovoje gulinčios V. B. gerklės ją spaudžiant, spiriant du kartus V. B. į sėdmenis ir vieną kartą spiriant į dešinę koją, kumščiu suduodant vieną kartą į kairės rankos petį, po ko delnu – vieną kartą į veidą ir vieną kartą į pakaušį, spiriant vieną kartą į pilvą, delnu suduodant vieną kartą į veidą, sukėlė V. B. fizinį skausmą, ką patvirtina ne tik pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios, bet ir liudytojos parodymai, tarnybinis pranešimas bei kiti rašytiniai bylos duomenys, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo.
Taigi, aukščiau nurodytų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vartodamas fizinį smurtą sukėlė V. B. fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš savo sugyventinę, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo prieš sugyventinę atlikti smurtiniai veiksmai, teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. N. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau buvo ne kartą teistas, teistumas jam išnykęs, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, nedirba, bet yra registruotas Užimtumo tarnyboje.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, netaikant intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant trumpesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kartu kaltinamajam skiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.
Gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė BK 38 straipsnio pagrindu kaltinamąjį A. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja. Šį prašymą posėdžio metu palaikė ir kaltinamasis bei nukentėjusioji.
Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015). Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat kad yra nustatytos kitos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015).
Šioje byloje kaltinamasis A. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, jis susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą, kaltinamasis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau, teismo manymu, vien šios aplinkybės nėra pakankamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas taikyti.
Jau minėta, kad viena būtinų sąlygų BK 38 straipsnio taikymui yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2006). Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus.
Kaip minėta, kaltinamasis A. N. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau tai, jog nesunkus nusikaltimas yra mažiausiai pavojingas iš visų nusikaltimų kategorijų, savaime neleidžia teigti, kad konkretaus padaryto nesunkaus nusikaltimo pavojingumas yra mažas. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į labai svarbią įstatymo ginamą vertybę – žmogaus sveikatą, ir nors byloje nustatyti padariniai nėra žymūs bei sunkūs – konstatuotas fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei, tai nemenkina, nemažina A. N. kėsinimosi dalyko vertingumo. Antra, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas pasireiškė besitęsiančiais gan aktyviais smurtiniais veiksmais sugyventinės atžvilgiu. Kaip matyti, tarp kaltinamojo ir jo sugyventinės ryte kilęs žodinis konfliktas peraugo į smurtinius veiksmus, kurie nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir neapsiribojo vienu nepageidaujamu kontaktu nukentėjusiosios kūnui. Be to, net dėl kaltinamojo ir jos sugyventinės konflikto (ryte) atvykus policijai, praėjus tam tikram laiko tarpui, tos pačios dienos bėgyje (vakare) vėl dėl tų pačių priežasčių toliau konfliktuojant su sugyventine, kaltinamasis vėl griebėsi smurtinių veiksmų sugyventinės atžvilgiu. Tokie kaltinamojo veiksmai liudija apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą bei parodo jo asmenybės ypatumus, kuomet konflikto su šeimos nariu sprendimui pasirenkamas fizinio smurto vartojimas ir jis tęsiamas net po policijos apsilankymo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinime nurodytus veiksmus A. N. atliko būdamas techninėmis priemonėmis stebimas policijos, jo paties teigimu – dėvėdamas apykoją, tai yra kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo kitoje baudžiamojoje byloje laikotarpiu. Kaltinamasis teisme parodė, kad kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos metu jis nusiplėšė tą apykoją ir apie tai pranešė policijai, po to, suvokdamas, kad atvažiuos policija ir išsiveš, jis pabėgo.
Pastebėtina ir tai, kad nors kaltinamojo A. N. teistumas išnykęs, jo ankstesni teistumai apibūdina jo asmenybę, o dalis jo teistumų taip pat yra susiję ir su smurto vartojimu.
Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir teismo teisę, o ne pareigą taikyti BK 38 straipsnyje įtvirtintą susitaikymo institutą, teismas sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo kaltinamajam A. N. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. N. išieškotinos 8,96 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti, kurios priteistinos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. N. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išieškoti iš kaltinamojo A. N. 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 euro centų) proceso išlaidų (teismo procesiniams dokumentams įteikti) valstybei.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.