- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-106-366/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36009-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Sigitas Bagdonavičius, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus,
nuteistajam A. N.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. ir nukentėjusiosios V. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-03-17 nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta jam laisvės apribojimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. N. galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. N. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. spalio 16 d. apie 05.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės V. B. atžvilgiu, kai konflikto metu buto miegamajame uždėjęs kojos pėdą ant lovoje gulinčios V. B. gerklės ją spaudė, po ko spyrė du kartus V. B. į sėdmenis ir vieną kartą spyrė į dešinę koją bei kumščiu sudavė vieną kartą į kairės rankos petį, po ko delnu sudavė V. B. vieną kartą į veidą ir vieną kartą į pakaušį, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2021 m. spalio 16 d. apie 20.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), besitęsiančio konflikto su sugyventine V. B. metu, buto koridoriuje spyrė jai vieną kartą į pilvą, o V. B. išbėgus iš buto ir nusileidus liftu į pirmą aukštą, nubėgo laiptais iš paskos ir delnu sudavė vieną kartą V. B. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė V. B. fizinį skausmą.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba bylą nutraukti, atleidžiant jį (A. N.) nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius BK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti BK 38 straipsnio yra sąlygotas teisėjos Ritos Dirkės šališkumo, jos išankstinio priešiško nusistatymo jo atžvilgiu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šiai teisėjai buvo pareikštas nušalinimas, nes teisėja jo (A. N.) atžvilgiu 2021-10-26 nagrinėjo intensyvios priežiūros pakeitimo į suėmimą klausimą pagal to paties prokuroro Gražvydo Kazlausko pareiškimą, kurį tenkino. Todėl nagrinėdama šią baudžiamąją bylą, teisėja jau turėjo savo išankstinį nusistatymą kaltinamojo asmens atžvilgiu ir atitinkamą jo asmenybės vertinimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo. Minėta aplinkybė dėl teismo šališkumo yra pagrįsta, todėl nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, tokiu nuosprendžiu buvo iš esmės pažeistos kaltinamo asmens teisės į teisingą baudžiamąjį procesą, nešališką teismą.
2.2. Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji V. B. jokių pretenzijų neturi, pati pripažino iniciavusi tarpusavio konfliktinę situaciją, t. y. elgėsi provokuojančiai ir rizikingai, kas laikytina A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ankstesni teistumai išnykę, dauguma teistumų yra susiję su nepilnametyste, kas eliminuoja recidyvo institutą (BK 27 straipsnio 1 dalis). Su nukentėjusiąją susitaikė, toliau gyvena kartu, veda bendrą ūkį, kartu augina nepilnametę V. B. dukrą iš ankstesnių santykių. Minėtos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad ateityje nenusikals, todėl galimas BK 38 straipsnio taikymas.
3. Nukentėjusioji V. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendį ir bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (BK 38 straipsnis). Skunde nurodoma, kad A. N. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, jokia žala nebuvo padaryta, o ir konfliktinę situaciją su sugyventiniu išprovokavo pati. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. N. teistumas išnykęs, jis yra pasitaisęs, jokia nusikalstama veika neužsiima. Gyvena abu faktinėje santuokoje, kartu augina nepilnametį vaiką iš jos (V. B.) ankstesnės santuokos. Nors teismas turi teisę, o ne pareigą taikyti susitaikymo institutą, šiuo atveju iš teismo nuosprendžio motyvų ir argumentų nesuprantama, dėl kokios priežasties netaikytas BK 38 straipsnis, kuriame įtvirtinta galimybė asmeniui būti pripažintam kaltu, jeigu jis pažeis to paties straipsnio 3 ar 4 dalis. Tikėtina, jog teisėja buvo priešiška, turėjo išankstinį nusistatymą A. N. atžvilgiu, dėl ko A. N. pagrįstai reiškė jai nušalinimą.
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėja – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde.
7. Nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališka teisėja, kuri turėjo iš anksto suformuotą nuomonę apie kaltininko asmenybę, nes jo atžvilgiu yra priėmusi nutartį švelnesnę kardomąją priemonę keisti į suėmimą. Dėl šios priežasties teisėja netaikė BK 38 straipsnio, nors buvo visos sąlygos A. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
8. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio turinį, teismo posėdžio protokolą ir garso įrašą, nenustatė teisės į nešališką teismą pažeidimo požymių, o atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės netaikymo motyvai paremti išimtinai tik šioje byloje esančiais duomenimis, kuriais teismas darė išvadas tiek dėl A. N. asmenybės, tiek dėl jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.
9. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis teisėjos šališkumą sieja su jo atžvilgiu nagrinėtu švelnesnės kardomosios priemonės keitimo į suėmimą kausimą, dalyvaujant tam pačiam prokurorui Gražvydui Kazlauskui. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą jei jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2021-10-26 nutartimi A. N. taikyta intensyvi priežiūra pakeista į suėmimą (b. l. 70-81). Minėta nutartis priimta ikiteisminio tyrimo stadijoje kitoje byloje, nesusijusioje su nagrinėjama byla. BPK 58 straipsnis nenumato pagrindo teisiamajam nušalinti teisėją, jei jis yra priėmęs jo atžvilgiu procesinį sprendimą kitoje byloje. Duomenų, jog ta pati teisėja šioje byloje būtų ikiteisminio tyrimo metu sprendusi A. N. suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimus, ar sankcionuotų kitų procesinių prievartos priemonių taikymą, teisėjų kolegija nenustatė.
10. Nuteistojo gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuota praktika byloje Nr. 2K-143-2012, kuris nušalinimo institutą aiškina plečiamai. Susipažinus su šioje LAT byloje priimta 2012-03-27 nutartimi, matyti, kad skundžiamas teisėjos sprendimas nenusišalinti šioje nutartyje pateiktam LAT išaiškinimui neprieštarauja. Nutartyje nurodyta, kad teisėjo šališkumas, įvertinus konkrečias aplinkybes, galėtų būti nustatytas tokioje situacijoje, kai teisėjas ikiteisminio tyrimo stadijoje sankcionuoja prievartos priemonių taikymą, o po to nagrinėja su tuo ikiteisminiu tyrimu bent iš dalies susijusią bylą, tokiu atveju proceso dalyviams teismas gali atrodyti esąs šališkas. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23900-21, kuriame teisėja sprendė kardomosios priemonės klausimą A. N. atžvilgiu, visiškai nėra susijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla, todėl teisėjo šališkumui konstatuoti nėra jokio pagrindo.
11. Taigi, nuteistasis ir jo gynėja nepateikė realių faktų, kurie keltų bent kokią abejonę dėl baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos nešališkumo ar rodytų šios teisėjos asmeninį tendencingumą, todėl atmetamas apeliacinio skundo prašymas panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
12. Nuteistojo A. N. ir nukentėjusiosios V. B. apeliacinių skundų prašymai atleisti A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu, taip pat netenkinami.
13. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms.
14. Teismas nustatė, kad yra formalus pagrindas atleisti A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nes A. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, jis susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą. Tačiau teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumą, anksčiau jo padarytų nusikaltimų pobūdį, padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad A. N. nedarys naujų nusikaltimų, todėl nutarė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto netaikyti.
15. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis A. N. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jo veiksmai buvo nukreipti į labai svarbią įstatymo ginamą vertybę – žmogaus sveikatą, padarytas nusikaltimas pasireiškė besitęsiančiais gan aktyviais smurtiniais veiksmais sugyventinės atžvilgiu. Tarp A. N. ir jo sugyventinės ryte kilęs žodinis konfliktas peraugo į smurtinius veiksmus, kurie nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir neapsiribojo vienu nepageidaujamu kontaktu nukentėjusiosios kūnui. Buvo iškviesta policija, tačiau jai išvykus, tos pačios dienos bėgyje A. N. vėl griebėsi smurtinių veiksmų sugyventinės atžvilgiu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad A. N. jam inkriminuotus veiksmus atliko būdamas techninėmis priemonėmis stebimas policijos, t. y. intensyvios priežiūros taikymo kitoje baudžiamojoje byloje laikotarpiu. Vertindamas A. N. asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis ir anksčiau yra teistas už smurto vartojimą. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir teismo teisę, o ne pareigą taikyti BK 38 straipsnyje įtvirtintą susitaikymo institutą, teismas pagrįstai nutarė neatleisti A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės.
16. Teismo išvadą dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto nebuvimo (pagrįstas teismo manymas, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų) nepaneigia nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad teistumai jo atžvilgiu išnykę ir kad konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad naikinti ar keisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-03-17 nuosprendį nuteistojo A. N. ir nukentėjusiosios V. B. apeliacinių skundų argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. N. ir nukentėjusiosios V. B. apeliacinius skundus atmesti.