- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-25
- Bylos Nr.
- 1-20-626/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11649-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Kaltinamasis
- T. Z., L. P., R. M., V. K.
- Nukentėjusysis
- J. Š., G. Š.
- Advokatai
- Aidas Mažeika, Viktoras Dovidaitis, Loreta Guižauskienė, Eglė Mockienė
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.14.4.2.3Didelės vertės turto prievartavimas (BK 181 str. 3 d.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
sekretoriaujant: Jolitai Žylienei, Beatai Rutkauskaitei, Daliai Kanopienei, Violetai Budžienei,
kaltinamojo T. Z. gynėjui advokatui Aidui Mažeikai, kaltinamojo L. P. gynėjai advokatei Eglei Mockienei, kaltinamojo R. M. gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, kaltinamojo V. K. gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, deklaravęs gyv. vietą Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebaustas, teistas: 1. Vilniaus apygardos teismo 2018-11-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 1 dalį - 400 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje;
L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB ,,A“, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Lentvaris, administracine tvarka nebaustas, teistas:
1. Lietuvos apeliacinio teismo 1999-11-04 nuosprendžiu pagal BK 295 straipsnio 1 dalį - 2 metams laisvės atėmimo, 2000-04-11 pritaikytas įstatymo ,,Dėl amnestijos akto“ nuostatos ir nuo neatliktos bausmės dalies atleistas;
2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-07-07 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 3 metams laisvės atėmimo;
3. Vilniaus apygardos teismo 2005-06-27 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį - 3 metams ir 6 mėn. laisvės atėmimo;
4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-09-15 pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (nutartis 2015-05-06 bauda pakeista areštu) - 7 paroms areštu;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-03-26 nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį – 1 metų ir 1 mėn. laisvės apribojimu, 2010-08-04 atliko bausmę (teistumas išnykęs);
6. Vilniaus apygardos teismo 2017-06-08 nuosprendžiu (pakeistas 2018-01-18 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) BK 294 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 3 metams, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje;
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB ,,M“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje;
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų raj., Vilniuje, dirbantis, administracine tvarka baustas, teistas: 1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-08 nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 8 MGL bauda, kuri sumokėta 2012-07-26, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2018-03-07, apie 19 val., Pakenės k., Kalvelių sen., Vilniaus r., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir realiai neketindamas įvykdyti įsipareigojimo, pasiskolino iš J. Š. 3000 Eur, melagingai žadėdamas juos grąžinti po kelių valandų ir už paskolintus pinigus J. Š. sumokėti 150 Eur atlygį, taip tyčia suklaidindamas pastarąjį, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė ir paskolintų pinigų negrąžino, tuo apgaule savo naudai iš J. Š. įgijo 3000 Eur,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;
Taip pat jis, 2018-05-16 apie 16 val. prie automobilių dalių parduotuvės „Meharis“, esančios adresu Panerių g. 51, Vilniuje, J. Š. paklausus ,,kas ten buvo atvažiavęs, ko tu ten kažkokį L. atsiuntei, kokius dar velnius?“, kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į veido sritį, tuo sukeldamas J. Š. fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. Z. teisme savo kaltę dėl jam inkriminuojamo sukčiavimo pripažino visiškai, o dėl turto prievartavimo - nepripažino ir teismui paaiškino, kad iš seniau pažinojo J. Š., su kuriuo užsiėmė cigarečių kontrabanda. Dėl to buvo su J. pasikeitę Blacberry telefono numeriais. Tuo telefonu galima buvo tik susirašinėti, ne skambinti. J. apie pusę metų imdavo cigaretes, tačiau už tas cigaretes tai neturėdavo pinigų sumokėti, tai nesumokėdavo visos sumos. Kartą J. Š. paklausė jo, gal jis galėtų jį supažindinti dar su kuo nors, kas užsiiminėja cigarečių kontrabanda. Jis J. supažindino su dar dviem savo pažįstamais, kurie užsiiminėjo cigarečių kontrabanda ir jie visi pelną iš kontrabandos dalydavosi lygiomis dalimis. Vėliau tie jo draugai jam pasakė, kad J. Š. imdavo pas juos cigaretes be jo žinios ir jam pusę pelno neatiduodavo. Taigi, J. Š. pradėjo jį apgaudinėti, todėl pradėjo su juo mažiau bendrauti. Tokiu būdu J. Š. jam buvo skolingas apie 6000 Eur susidariusio pelno už cigarečių kontrabandą. Gal po metų J. Š. vėl atvažiavo pas jį ir pasiūlė vėl dirbti. Tada pagalvojo, kad reikia J. Š. pamokyti, nes jį apgaudinėjo ir nedavė dalies pelno. Tuomet pasakė J., kad reikalinga tam tikra pinigų suma, o J. atsakė, kad turi tik 3000 Eur. Jis taip ir pasakė, kad šie 3000 Eur reikalingi nusipirkti cigarečių, o ne kad įdėti į kokį nors verslą. Važiavo pirkti cigarečių, o ne kad pinigus investuoti į kažkokį verslą. Dėl to jis atvažiavo pas J. į servisą ir pasakė, kad reikia paimti mašiną ir važiuoti į Pakenės kaimą. J. jam paskolino automobilį ,,Espace“. Dar važiavo jo draugas. Jis važiavo automobiliu ,,Espace“, o J. - automobiliu ,,Audi 80“. Jie važiavo per Pavilnį, link N. Vilnios žiedinės sankryžos sustojo, jis draugui pasakė, kad reikia toje vietoje pastovėti ir pažiūrėti, ar nėra policijos, o jis su J. Š. nuvažiavo link Pakenės kaimo, ten sustojo. Tada J. Š. persėdo į jo automobilį ir jam davė 3000 Eur. Tuomet J. Š. pasakė jo laukti toje vietoje. Tuo tarpu jis automobiliu ,,Espace“ nuvažiavo už parduotuvės, prie namo, sustojo truputi toliau, pastatė mašiną, padėjo raktelius į dureles. Iš tos vietos jį paėmė jo draugas ir jis nuvažiavo namo. Jis neketino grąžinti J. Š. tų 3000 Eur. Sakydamas jam, kad už tuos pinigus cigaretes pirks, jis neketino to daryti, tokiu būdu norėjo nors taip atgauti bent dalį skolos. Tada J. pradėjo jam rašyti žinutes į telefoną, klausė, kur jis dingo. Jis jam atrašė, kur stovi jo (t. y. J.) mašina, kad gali ją paimti, bet, kad pinigų nematys. J. rašė, kad jis atiduotų pinigus geruoju ir tada gyvens. Po poros dienų jam paskambino iš numerio, kurio pabaiga 0001, nepažįstamas vyriškis, prisistatė G., J. Š. broliu, pradėjo grasinti, kad galvas nutrauks. Jis nesileido į kalbas, nutraukė pokalbį. Tada jis paskambino bičiuliui L. P. ir kai susitiko su juo, paaiškino šiam visą situaciją, o būtent, kad J. jam melavo, nesidalino pelnu ir jis norėjo jį pamokyti, paėmė 3000 Eur ir, kad dabar jam skambina ir grasina. Tada jis, esant šalia L. P., paskambino tuo pačiu minėtu telefono numeriui G., su kuriuo kalbėjo L. P. ir susitarė su G. susitikti. Jis davė pašnekėti su G. L. P., nes norėjo, kad nebūtų grasinimų. L. susitarė su G. susitikti kavinėje „H“, esančioje (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Tuo metu jis nežinojo, su kuo ketino važiuoti į tą susitikimą L. P.. Jis turėjo aptartį šį reikalą su G. ir J., kad pasibaigtų grasinimai iš pastarųjų. Jis kažkiek bijojo dėl tų grasinimų. Tuo metu jis tik su L. aptarinėjo šį reikalą. Tada pažinojo V. K. ir kažkiek R. M.. Jis pats į tą susitikimą nevažiavo, nes L. pasakė, kad jam geriau būtų nevažiuoti, kad jis pats važiuos pasikalbėti. Tada L. nuvažiavo į kavinę „H“, po kiek laiko jie susitiko netoli tos kavinės. L. buvo vienas. Tuo metu V. K. ir R. M. nematė. L. pasakė, jis pakalbėjo ir gal viskas bus gerai. Taip pat L. pasakė, kad tenai nebuvo su kuo šnekėtis, taip pat jį įspėjo, kad tie žmonės gali kerštauti jo atžvilgiu, pavyzdžiui sudeginti jo mašiną. Tada jis savo automobilį laikė pas savo kaimyną. Kadangi buvo patyręs žodinius grasinimus, jam buvo pagrindas bijoti. Maždaug po savaitės ar dviejų jam sūnus pasakė, kad pas juos į namus buvo atvažiavę du nepažįstami vyriškiai ir klausė, kur T.. Jis pagalvojo apie Š..
Po to buvo įvykis prie detalių parduotuvės. Kai jis išeidinėjo iš parduotuvės, pamatė įeinantį į parduotuvę J., kuris jo paklausė, kas atsitiko. Jis jam atsakė, kad jis pamokė šį. Tada J. paklausė jo, kam jis atsiuntė savo ,,velnius“. Jis supyko dėl šių žodžių ir iškart sudavė J. vieną kartą į galvos sritį, ne į veidą. Tada J. pabandė jam suduoti. Jis J. nesužalojo. Jis mano, kad negalėjo būti padaryti tokio mąsto nustatyti J. Š. sužalojimai, kokie nurodyti specialisto išvadoje. Jis sudavė pirmas J., kadangi šis pavadino L. P. ,,velniu“. Šis žodis „čerti“ yra kalinių žargonas ir turintis negerą prasmę. Tai reiškia asmenį, teikiantį informaciją pareigūnams. Po to jis J. pasakė, kad kitą dieną galima susitikti ir pakalbėti, ką J. vadina ,,velniu“. Susitarė susitikti 17.00 val. Kitą dieną, apie 17.00 val., jis susitiko su L. P. dėl šio susitikimo, tačiau L. P. atsisakė važiuoti į J. Š. autoservisą, nes pasak pastarąjį, nebuvo apie ką šnekėtis. Tada jis gavo SMS žinutę iš J., kad neva tai jo „velniai“ išsigando ir neatvažiavo. Tada jis sulaukė skambučio, į kurį atsiliepė L. P.. Kaip suprato, J. Š. paklausė L., kodėl jie neatvažiavo į autoservisą, kad šiam reikia pakalbėti, į ką L. atsakė, kad nėra apie ką kalbėti, kad jis viską pasakė. Jis stovėjo šalia L. ir girdėjo visą šį pokalbį. Maždaug po trijų dienų jis sulaukė SMS žinutės iš J. Š., kuris prašė jo perduoti L. P., kad šis paskambintų G., kad tai yra L. P. interesais. Tuomet jis, susitikęs su L. P., perdavė šią žinutę, todėl L. P. paskambino G.. G. jam tada pasakė, kad jis iš L. P. paims daugiau pinigų, nei atidavė J.. Jis tada suprato, kad G. su L. P. galėjo turėti anksčiau kažkokių tai reikalų.
Jis su J. Š. susirašinėjo telefonu Blackberry, kurį sulaikymo metu iš jo paėmė policijos pareigūnai. O telefone J. Š. buvo įvardintas kaip „S.“ ir „R. k.“. Per laikotarpį nuo minėto pinigų paėmimo iki jo sulaikymo jis su J. ar G. apie servisą ir automobilius nešnekėjo. Su L. P., V. K. ir R. M. nebuvo tokios kalbos, kad jie gąsdins J. ir G. Š., kad atims servisą. Jis nežino, iš kur L. P. galėjo žinoti, kad J. Š. turi servisą. Kiek žino, J. Š. neseniai buvo atidaręs servisą ir apie tai mažai kas žinojo. Jis su L. nesitarė, kad L. P. gąsdins J. ir G.. Jis tik prašė L. P. pakalbėti su jais, kad jie jam negrasintų. Jis pažinojo tik J. Š., tada nežinojo, kad pastarasis turi brolį, su G. Š. tik kalbėjo telefonu. Jis yra įsitikinęs, kad jeigu jis būtų atvažiavęs pas J. Š. ir pasakytų grąžinti jam skolintus pinigus, nes tas apgaudinėja jį ir yra jam skolingas, tai J. Š. nebūtų pinigų jam atidavęs. Jo manymu, J. Š. pats suprato, kad apgavo jį, dėl ko jie nebendravo apie metus laiko. Po metų J. Š. vėl grįžo pas jį, matomai galvojo, kad viskas apsiramino, kad jis pamiršo skolą, kad jie vėl pradės dirbti. Tada jam kilo mintis pamokyti J. Š.. Tai ir buvo pasakęs J. Š., kai paėmė pinigus, nes šis nemoka dirbti. Duodamas 2018-09-13 parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 5, b. l. 114 – 119), jis nieko nepasakojo apie J. Š. skolą jam, kadangi jis nenorėjo minėti, jog jis su J. Š. užsiėmė neteisėtu cigarečių disponavimu. O kai paėmė tuos 3000 Eur, manė, kad po to jie pasikalbės ir ras kokį nors kompromisą, bet nesitikėjo, kad J. Š. pradės jam grasinti. Jis pasirinko L. P., kad šis pabendrautų su J. Š., todėl, kad L. P. atrodė „rimtesnis“, nes buvo sėdėjęs pataisos namuose. Tuomet, kai L. P. nuvyko pabendrauti su J. Š., jis buvo netoliese kavinės „H“, degalinėje „Emsi“. Tenai jie nuvažiavo ne kartu, L. P. išvažiavo į kavinę pirmas. Po to susitikimo jis dar norėjo pašnekėti su L. P.. Tai, kad L. P. nuvažiavo į susitikimą su V. K. ir R. M., jis sužinojo maždaug po vienos – dviejų savaičių. Prieš šį susitikimą jis bendravo tik su L. P., tada nieko nežinojo apie jokį ginklą. Kai susitiko su L. P. po įvykio „Emsi“ degalinėje, L. P. nieko neminėjo, kad kartu su juo į susitikimą nuėjo V. K. ir R. M.. Tada jis pastarųjų degalinėje nematė, L. P. vienas priėjo prie jo. Jis nematė, ar tuomet L. P. automobilyje buvo kokie asmenys. Po šio įvykio, po kurio laiko L. P. minėjo, kad J. Š. jį pavadino ,,velniu“, kad už tokius žodžius galima „duoti į snukį“. Taip pat jis patikslina, kad prie autodetalių parduotuvės jis klausė J. Š., ką šis jam rašė praeitą dieną. Iš tiesų tada J. Š. rašinėjo įvairias įžeidžiančias žinutes. Tada nežinojo ir nepastebėjo, kad J. Š. turėtų prie savęs diktofoną. Prieš minėtą susitikimą kavinėje „H“ jis R. M. pažinojo iš matymo. Su R. M. niekada nekalbėjo apie J. Š., nepasakojo kaip gyvena nukentėjusieji. J. Š. atiduoti tuos 3000 Eur liepė pareigūnai. Nors tai buvo J. Š. skola, jis juos vis tiek atidavė, nes tada nenorėjo pareigūnams sakyti dėl ko susidarė tokia skola. Jis buvo sulaikytas šioje byloje, nors tada jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos. Tada kaltę pripažino dėl kontrabandos. Kai buvo sulaikytas šioje byloje, tai dar nebuvo pripažinęs kaltės anoje byloje. Kai jis buvo sulaikytas jo namuose, iš pradžių kratą atliko kriminalinė policija, po to – ekonominė.
Kaltinamasis L. P. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino ir teismui paaiškino, kad po V. K. gimtadienio, kovo 6 ar 7 d., kitą dieną jam jo draugas T. Z. pasakė, kad turi problemų, kad kažkas skambina ir jam grasina. Tuomet jis kartu su R. M. ir V. K. nuvažiavo prie T. Z. namų, kur jam vienam, išlipusiam iš mašinos, T. Z. papasakojo, kad jam skambina ir atvažinėja kažkoks nepažįstamas vyriškis vardu G. ir grasina. T. Z. klausė jo, ar to G. nepažįstantis ir, ar galėtų pašnekėti su juo. Tuomet jis pagalvojo apie vieną savo pažįstamą, vardu „G.“. Todėl sutiko pakalbėti su tuo žmogumi. Paprašė T. Z. smulkiau papasakoti, kodėl tas G. pastarajam grasina. T. Z. jam papasakojo, kad ilgą laiką draugavo ir dirbo – bizniavo su tokiu J., kad J. iš pradžių nieko nepažinojo šiame biznyje, neturėjo pinigų, kad T. Z. suvedė J. su savo bičiuliais, pas kuriuos abu imdavo cigaretes perpardavinėjimui, dalindavosi pelną, bet vėliau paaiškėjo, kad J. vienas iš T. Z. draugų imdavo cigaretes to nežinant T. Z. ir neatiduodavo šiam gauto pelno dalies, kitaip tariant, „peršoka jam per galvą“ ir uždirba pinigus. T. Z. jam sakė, kad tas J. apie pusė metų nenorėjo atidavinėti pinigų didelės sumos, todėl turėjo J. pretenzijų. O prieš kelias dienas iki jų susitikimo, pasak T. Z., pastarasis norėjo J. pamokyti, t. y. neva tai T. Z. pasakė J., kad yra kažkur pirkti cigarečių, paėmė iš šio pinigus ir cigarečių jam neatvežė bei negražino pinigų. T. Z. jam sakė, kad jis neketina grąžinti J. pinigų. Iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu jis nieko nesakė apie T. Z. ir J. reikalus su cigaretėmis, nes tai buvo ne jo reikalas. Tuomet, kaip pasakojo T. Z., J. atvažiavo pas pastarąjį į namus, išgąsdino J. sūnų. Jis nežino, ar tuo metu šį pakalbį girdėjo R. M. ir V. K.. Tada dar T. Z. parodė jam savo susirašinėjimą, tenai buvo parašyta, kad „atiduok, tau bus blogai, mes žinome kur tu gyveni, tave susirasime“. Taip pat jis matė, kad T. Z. į šią žinutę buvo atsakęs – kam šie taip daro - „šokinėjote per galvas“. Tuo metu jis suprato, kad T. buvo paėmęs tuos pinigus iš J. prie maždaug porą dienų ar savaitę prieš jiems susitinkant. Suprato, kad J. norėjo nusipirkti cigarečių per T. Z.. J. turėjo gauti iškarto cigaretes, o negavo, nes T. pasakė, kad jų nebus, nes paėmė už ankstesnius reikalus, kur pavedė su pinigai. Šiose žinutėse pagrinde buvo keiksmai. Kai T. Z. jam rodė tas žinutes, kaip tik suskambo pastarojo telefonas. Kaip jis suprato, tada skambino tas G.. T. Z. iškart perdavė telefoną jam pakalbėti su G.. Jis, paėmęs T. Z. telefoną, pradėjo aiškintis su skambinančiuoju, paklausė, kas per G. ir gal tas, kuris 10 metų sėdėjo Marijampolėje. Jam atsakė, kad ne tas G.. Tada jis atsakė, kad nėra ką kalbėti. O tas G. jam į tai atsakė, kad jis atvažiuotų ir jie pakalbėtų. Jis pasakė, kad nesusitikinėja su nepažįstamais. Tas asmuo pasakė, kad jis išsigando, į ką jis atsakė, kad neturi ko bijoti. Tačiau tas žmogus atsakė, kad jam tai nėra ko bijoti, bet T. Z. yra. Be to tas G. paminėjo jam, kad jis daug metų atgal pažinojo jo kai kuriuos draugus. Tada jis ir sutiko susitikti su tuo G.. G. nurodė, kad jie susitiks „(duomenys neskelbtini) Maximoje“, „H“. G. buvo iniciatoriumi susitikti ir pats nurodė susitikimo vietą. Jis T. Z. paaiškino, kad tas žmogus, su kuriuo jis kalbėjo, buvo impulsyvus, „užsivedęs“ ir tam, kad jo neprovokuoti pasiūlė T. Z. neiti į tą susitikimą, o palaukti netoliese, ir jei būtų susitikę su pažįstamais žmonėmis ir būtų kaip nors susitarę su jais, jis pakviestų T. Z.. Jis sutiko nuvažiuoti į tą susitikimą dėl to, kad norėjo sužinoti, kas ten per G., kuris grasina T. Z.. Jis su V. K. ir R. M. nieko neaptarinėjo, kur jis ketina eiti ir su kuo susitikti. Galimai V. K. ir R. M. galėjo girdėti jo pokalbį su G. telefonu. Jis abejoja, ar anie suprato, kame reikalas. Jis apie šį T. Z. reikalą aptarė su V. K. ir R. M. tik išėję iš kavinės. V. K. ir V. M. tuo metu buvo su juo tik todėl, kad tą dieną R. M. norėjo pasveikinti su gimtadieniu V. K. ir norėjo „(duomenys neskelbtini)“ maksimoje nupirkti alkoholio.
Taigi, jis kartu su V. K. ir R. M. atvyko į kavinę „H“, esančią (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Jie atvažiavo automobiliu Audi A8, kam priklausė automobilis nežino, vairavo V. K.. Tenai įėjo trise. Jis užėjo pirmas, viduje ieškojo pažįstamų veidų, pamatė savo pažįstamą, pravarde „Č.“, su kuriuo pasisveikino, paklausė, ar jis ten yra su G. Tačiau nuo kito staliuko pakilo vaikinas, pasakė, kad jis yra G.. Jis priėjo prie to G., prisėdo prie to paties staliuko ir paklausė, iš kur šis jį pažįsta. G. atsakė, kad su juo susitikinėjo gal prieš 10-12 metų. Jis lyg ir buvo matęs anksčiau G., bet neprisiminė, kur konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis. Pokalbis buvo apie kažkokius automobilius. Tuo metu jis sėdėjo priešais G.. R. M. šalia jo, jam iš kairės, o V. K. – jam iš dešinės, bet G. ir J. pusėje. Nei vienas iš jų neturėjo jokio peilio. Jei kas turėtų, jis tai pamatytų. Niekas iš jų nebuvo išsitraukę jokio peilio. Tada jis paklausė, kaip yra situacija su T., ir G. atsakė, kad čia jo, G., pinigai ir, kad T. įžūliai „metė“ J. ir, kad T. bet kokiu atveju turės grąžinti jam pinigus. Jis atsakė, kad galimai T. turės grąžinti, bet, kad yra tokia T. pozicija, kad J. jį apgaudinėjo ir todėl T. neketina jų grąžinti. Kai jis kalbėjo apie tuos pinigus, jis tik išreiškė T. poziciją. Jis vienareikšmiškai negali teigti, kad J. buvo skolingas T. Z.. Kaip jis suprato, tarp jų buvo ilgalaikiai santykiai ir kas ką apgaudinėjo, gali tik jie pasakyti. Tada G. pasakė, vartodamas keiksmažodžius, kad T. bus blogai. Tuomet G. atsistojo, tada vilkėjo ilgą odinę striukę ir pademonstravo pistoletą dėkle. Jis pasakė, kad rimti žmonės taip nesielgia ir nesimėto grasinimais, kad čia yra kaip vaikų darželis, kad G. atėjo su pistoletu pagąsdinti, o jie ketina kažką daryti, tai tegul daro. Taip pat jis pasakė, kad jo patarimas tiek J., tiek T. – elgtis normaliai, kad toliau darytų tą biznį ir kažkaip tuos pinigus atidirbtų. To pokalbio metu kalbos apie servisą nebuvo. Apie jį nekalbėjo ir V. K. ir R. M.. Niekas iš jų nežinojo nieko apie tą servisą, apie jų turimą turtą ir įmones. Jis net nežinojo, kad J. Ir G. Š. turėjo servisą. Taip pat ir nukentėjusieji neminėjo nieko apie servisą. Buvo kalbama tik apie T. Z. ir biznį su cigaretėmis. Nei vienas iš jų nebuvo ištarę grasinančių žodžių nukentėjusiesiems. Pokalbio metu V. K. ir R. M. nekalbėjo su J.. Gal buvo momentas, kai G. ir J. kalbėjo vienu metu. Nepamena, kad vienu metu jis kalbėjo su G., o kuris nors iš jo bičiuliu kalbėjo su J.. Galimai kas nors iš jų galėjo nukentėjusiesiems arba tarpusavy pasakyti žodį „kolchoznikai“, nepamena. Atvirkščiai, nukentėjusieji kalbėjo pakeltu tonu, o jie juos ramino. Tačiau G. ir J. toliau tęsė grasinimus, todėl jis atsistojo ir pradėjo eiti link išėjimo, o G. ir J. pradėjo šaukti „kur einat velniai?“. Tada V. K. atsisuko ir paklausė: „kas tau velniai?“. Bet R. M. suėmė V. K. už pečių ir paragino išeiti, o jis pasakė V. K. ir R. M., kad anie juos provokuoja. „Velnias“ yra įžeidžiantis žodis. Į šiuos žodžius jis pats nereagavo. Patikslina, kad kai V. K. atsisuko ir ėjo link J. Š., nebuvo arti priėjęs prie J. Š., iki stalo buvo 3-4 metrai. Kai jie tada išeidinėjo, abu nukentėjusieji ar vienas iš jų buvo atstoję, bet nuo stalo, atrodo, jie nebuvo nuėję. Nebuvo tokios situacijos, kad J. Š. būtų atstatęs ranką ir blokavęs kažkokį smūgį. Kaip tik jų susitikimo tikslas buvo, kad išvengti konflikto, todėl jis ir nepaėmė T. Z.. Deja, to susitikimo metu nebuvo prieita kompromiso. Jis mano, kad tokiu būdu J., sakydamas žodį „velniai“, esant jo broliui ginkluotam, norėjo sukelti konfliktą, parodydamas, kad turi rimtus ketinimus, o T. Z. greičiau grąžintų tuos pinigus.
Po kažkiek laiko su G. kalbėjo telefonu. Šis pokalbis buvo lyg iš dviejų dalių, nes buvo nutrūkęs ryšys. Kaip jis pastebėjo, byloje yra tik viena dalis to pokalbio, o didesnė dalis pokalbio neprijungta. Nėra tos dalies, kur yra G. grasinimai jam, pasakymas, kad iš jo paims pinigus. Nėra tos dalies, kur kalbama apie peilį ir ginklą. Jo manymu ta pokalbio dalis, kurios nėra byloje, yra jo nekaltumą įrodantis pokalbis. Pokalbis buvo apie tai, kad G. pasakė, kad bet kokiu atveju atgaus iš T. savo pinigus. To pokalbio metu G. pasakė, kad „ko jūs atbėgote į H su peiliu?“. Jis į tai atsakė, kad nieko nežinantis apie peilį, bet už tai pats G. į susitikimą atėjo su pistoletu. Tada G. pasakė, kad tuos pinigus paims iš jo, nes žino, kur „plaukioja“ jo pinigai. Taip pat G. ištarė, kad „reikia pakalbėti ir laukiame“, iš ko jis suprato, kad jis turi atvažiuoti ir toliau aiškintis.
Tuo metu dar T. Z. rodė jam susirašinėjimą su grasinimais, neva tai, „kur prapuolė L., ko neatvažiavo į servisą“ ir su visokiais įžeidžiančiais pasisakymais su žodžiu „velnias“. Jis pats matė nukentėjusiųjų žinutes T. Z. ,,Blackberry“ telefone.
Jis daugiau nebuvo susitikęs su nukentėjusiaisiais. Vieną kartą kalbėjo telefonu su G.. Tada T. Z. jam pasakė, kad susitarė susitikti su nukentėjusiaisiais servise. Tačiau jis atsisakė ten važiuoti, nes jam to nereikėjo. T. norėjo padėti tašką šioje situacijoje. Nukentėjusieji rašė T. žinutes. Susitikimą servise inicijavo pareigūnas A. N.. Tada jis to nežinojo. Servise susitikti susitarė T. su J.. Jam atrodo J. tai pasiūlė. Jam atrodo, kad į servisą niekas iš jų nenuvažiavo. Jis iš bylos žino apie incidentą prie auto detalių parduotuvės. Jis asmeniškai nereikalavo iš nukentėjusiųjų perduoti ar perrašyti kam nors turtą. Neminėjo nieko, kad paims servisą, nežinojo, kad nukentėjusieji tuomet turėjo servisą. Jis nemano, kad servise esančio turto, automobilių vertė - 9200 Eur, jis mano, kad tas turtas bevertis. Tai matyti iš dokumentų. Tenai automobilių sąvartynas. Jis žino iš T. Z., kad J. ir G. Š. buvo atvažiavę pas T. Z. į namus ir šiam grasino. T. Z. sūnui. Po įvykio kavinėje T. Z. statė savo automobilį pas kaimyną, nes bijojo, kad nukentėjusieji jo nepadegtų.
Dėl neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo L. P. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta ir teismui paaiškino, kad kratos jo namuose metu, vazelėje, buvusioje spintelėje, rasta narkotinė medžiaga, kuri gulėjo su kitais smulkiais daiktais, buvo ne jo, apie jos buvimą jo namuose, nieko nežinojo. Jei žinotų, kad tokia yra, jis prieš įleidžiant pareigūnus į namus, prarytų ją arba būtų anksčiau ją sunaikinęs. Kai jis buvo sulaikytas ir suimtas, kalėjime, jo sutuoktinė jam pasakojo, kad kažkada prie jo namų dirbo darbininkai ir jie galimai paliko tą žolę, o žmona rado ir ketino jiems vėliau grąžinti. Kai jis buvo po kratos sulaikytas, jį nuvežė į dispanserį, kur jam liepė pasišlapinti, bet jis tada nenorėjo šlapintis,, prašė paimti j kraują, bet buvo atsisakyta, nes, kaip jam buvo paaiškinta, toks testas kainuotų. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotų L. P. parodymų pabaigą (t. 6, b. l. 182 -184), kaltinamasis L. P. parodė, kad tyrėja 3 – 4 kartus taisė tą protokolą, iškreipė jo žodžius tyrimui palankia linkme, o ten, kur jis ranka įrašė parodymus, tie yra teisingi.
Kaltinamasis V. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir teisme paaiškino, kad 2018-03-07 buvo jo gimtadienis. Tą dieną jį šventė su L. P., kartu išgėrinėjo, o 2018-03-08 buvo trise: jis , L. P. ir R. M.. Tą dieną L. P. ir jis kartu su R. M. važiavo pas jam iš anksčiau pažįstamą T. Z.. Atvažiavus pas T. Z., prie pastarojo namų, jis girdėjo, kad T. Z. kažkas grasino dėl cigarečių biznio. Tada suskambėjo T. Z. telefonas ir L. P. pagalvojo, kad tai skambina jo pažįstamas ir grasina T.. Pokalbio esmės negirdėjo, tik suprato, kad L. P. kviečia susitikti, tačiau pastarasis nelabai norėjo važiuoti į susitikimą, sakė, kad su nepažįstamais nesusitinka. Tuomet jie trise: jis, L. P. ir R. M. važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ Maximą. L. P. norėjo eiti kažkur ten, kur jam reikėjo, o jis su R. M. norėjo nueiti į pačią Maximą nupirkti alkoholio. Kai užėjo į prekybos centro vidų, jis su R. M. nusprendė, kad eis kartu su L. P. ir po to nueis kartu į parduotuvę. Tai buvo jo ir R. M. sprendimas eiti kartu su L. P.. L. P. jų nekvietė ir neprašė. Jis net nežinojo, dėl ko konkrečiai eina į restoraną L. P.. Jis jiems pasakė, kad reikia. Jie visi užėjo į „H“ restoraną. Kad L. P. atėjo į restoraną su kažkuo susitikti, jis suprato, kai jie įėjo į restoraną. Pradžioje L. P. su kažkuo pasisveikino, o po to kažkas iš kitoje vietoje sėdėjusių nukentėjusiųjų pasakė „pas mane“ ir pakilo iš savo vietos. Kas konkrečiai, dabar nepamena. Tada L. P. atsisėdo pirmas prie nukentėjusiųjų staliuko. L. P. su nukentėjusiaisiais kalbėjo apie situaciją su T. Z.. Koks buvo šio susitikimo tikslas, jis nelabai galėjo suprasti, nes nesigilino. Dar važiuojant į (duomenys neskelbtini) ,,Maximą“ kažkiek girdėjo, kad lygtai buvo grasinama T., lyg tai pastarojo sūnui atvažiavę į T. namus. Gal kažkiek girdėjo apie grasinimus T. Z. ir pačioje kavinėje. Suprato, kad kažkas dėl T., buvo kalbama apie kažkokius pinigus, apie biznį, nežinojo apie kokią sumą ėjo kalba. Jis pats pokalbyje nedalyvavo, nelindo į kalbas. Jis nieko negąsdino. Iki to laiko nematė ir nepažinojo nukentėjusiųjų. Nei vienas iš jų neprovokavo nukentėjusiųjų. R. M. nesakė, kad reikėjo anksčiau susidoroti su nukentėjusiaisiais. Nebuvo reikalauta perleisti, perrašyti turtus, automobilius. Jis nukentėjusiųjų nevadino ir negirdėjo, kad juos kas vadintų „kalchoznikais“. Tuo tarpu nukentėjusieji elgėsi agresyviai, kaip provokatoriai. Jis matė pas nukentėjusįjį G. Š. prie dešinės pusės, priekyje, pakabintą ant diržo ginklo dėklą ir ginklą po odine striuke. Tą ginklą jis pamatė iškart užėjęs į „H“ ir atsisėdęs prie nukentėjusiųjų staliuko. Tas nukentėjęs iš pradžių sėdėjo, o pokalbio metu buvo atsistojęs ir stovėjo taip, kad matytųsi ginklas. Jis mano, kad specialiai jiems tokiu būdu demonstravo, kad turi ginklą. Po to, kai jie visi trys ketino išeiti, L. atsistojo pirmas, po to R. ir jis, J. pasakė: „kur einate „čerti“ (velniai)?“. Jam tas labai nepatiko ir jis pasisuko į J., kad šio paklausti, kur jis mato velnius. Prie nukentėjusiųjų nebuvo arti priėjęs, juos tada skyrė kokie 3 – 4 metrai. Jis dėl to supyko, kad visi ji visada vadindavo vardu, o tada kažkokie nepažįstami žmonės jį ,,velniu“ apvadino. Peilio neturėjo. Tuo metu jis nieko nepastebėjo, kad kas nors būtų nukritę ant grindų šalia nukentėjusiųjų. Tada L. jam pasakė, kad tai yra provokacija, o R. M. paėmė jį už pečių ir jie visi išėjo. Jie visi įsėdo į mašiną, o po to prie jų privažiavo T. Z.. Jie įsėdo į du automobilius ir nuvažiavo prie T. Z. draugo namų, kur T. Z. paliko savo automobilį, nes nenorėjo, kad nukentėję padarytų kokią nors automobiliui žalą, nes pastarieji grasino T. Z., kad jam padarys ką nors blogą. Po to jie keturiese aptarinėjo susitikimą. Keturiese apie nukentėjusiųjų servisą, automobilius nieko nešnekėjo, apie tai sužinojo tik iš jam pateikto įtarimo. Po šio susitikimo iki sulaikymo su nukentėjusiaisiais kontakto neturėjo. Telefoniniuose pokalbiuose su jais nedalyvavo. Neketino su draugais susitikti su nukentėjusiaisiais autoservise.
Kaltinamasis R. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir teismui paaiškino, kad 2018-03-08 susiskambino su V. K. ir nusprendė jį pasveikinti su gimtadieniu. Jis susitiko su pastaruoju. Su V. K. buvo ir L. P.. Tada jie susėdo į automobilį ir L. P. paminėjo, kad reikia kažkur nuvažiuoti su kažkuo susitikti. Daugiau L. P. nieko neaiškino, kur jam reikėjo važiuoti. Jie nuvažiavo, kaip vėliau sužinojo pas T. Z.. Iki to karto T. Z. nepažinojo. L. P. išlipo iš automobilio, o jis su V. K. liko laukti automobilyje. Tada jis negirdėjo jokių telefono skambučių ir telefoninių pokalbių. O po to jie visi trys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ,,Maximą“. Jis su V. K. nusprendė nupirkti ,,Maximoje“ alkoholio. Užėjus į prekybos centrą, L. P. pasakė, kad jam reikia užeiti su kažko susitikti, pakalbėti. Jis su V. K. nusprendė nueiti kartu su juo, o po to nueiti į ,,Maximą“. Tas jo ir V. K. ketinimas eiti kartu su L. P. susiformavo beveik ant kavinės įėjimo slenksčio. L. P. jų neprašė eiti kartu. Jie visi trys užėjo į „H“, kur nuo staliuko, kur sėdėjo du žmonės, pakilo vienas iš jų, kaip tada suprato, su kuriuo L. P. buvo susitaręs susitikti. Jie atsisėdo prie vieno stalo. Jis, atrodo, sėdėjo pradžioje prie nukentėjusiųjų, o po to atsisėdo iš stalo krašto. Girdėjo, kad buvo kalbama apie cigaretes, pinigus. Nebuvo šnekama apie mašinas, servisą. Nukentėjusieji kalbėjo pakeltu tonu, buvo nepatenkinti, bet jis nesuprato kodėl, į tai nesigilino. Tuo tarpu L. P. ir V. K. tonas buvo normalus, nepakeltas. Jis asmeniškai nukentėjusiesiems negrasino, nereikalavo perrašyti automobilius. V. K. beveik nebendravo su nukentėjusiaisiais, daugiausia su jais bendravo L. P.. Iš jų trijų jokių reikalavimų nukentėjusiesiems nebuvo. Iki to susitikimo nukentėjusiųjų nepažinojo, nieko apie juos nežinojo, nežinojo, kuo jie užsiima. Jis viso pokalbio metu tylėjo. Nukentėjusieji reikalavo pinigų, G. Š. turėjo ant juosmens ginklą. Jis matė tą ginklą, kai krašte sėdėjo ir buvo momentas, kai G. Š. atsistojo ir kažką sakė, tuomet pamatė ginklą. Pokalbio eigoje L. P. atsistojo ir jam su V. K. pasakė „kylam ir einam“. L. P. ėjo pirmas, jis – iš paskos, po jo – V. K.. Kažkuris iš nukentėjusiųjų pasakė frazę, panaudodamas žodį „velniai“. Tada jis atsisuko į nukentėjusiuosius ir pastebėjo, kad ir V. K. atsisuko į nukentėjusiųjų pusę ir lygtai žengė link jų. Tuomet jis suėmė V. K. už peties ar paėmė už rankos ir patraukė link savęs bei šiam pasakė eiti iš ten. Jie visi trys išėjo, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Atrodo nuvažiavo vėl prie T. namų. Tada irgi nedalyvavo jokiuose pokalbiuose, sėdėjo automobilyje ir tiek, T. nieko nepasakojo apie minėtą susitikimą su nukentėjusiaisiais. Tuo metu galimai jis vilkėjo pūkinę liemenę, bet gali būti, kad susitikimo metu buvo palikęs ją automobilyje. Peilio su savimi neturėjo. Jis asmeniškai nesakė ir negirdėjo, kad kiti pravardžiuotų nukentėjusiuosius „kolchoznikais“.
Nukentėjusysis J. Š. teisme parodė, kad iki įvykio visų kaltinamųjų nepažinojo, išskyrus T. Z.. 2018-03-06, dienos metu pas jį į servisą UAB „B.“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvažiavo vienas T. Z. automobiliu „Škoda“ - UAB „B.“ ir pasakė, kad yra geras reikalas, galima užsidirbti pinigų, bet reikia 3000 Eur. Neminėjo, koks tai buvo reikalas. T. Z. paprašė jo paskolinti tokią sumą valandai. Jis sutiko, kadangi pažinojo T. Z.. Pinigus ne iškart davė, o juos pasiskolino pas savo brolį G. Š., kuriam pasakė, kad pinigų jam reikia porai dienų. Brolis nieko neklausė, kam jam reikalingi tie pinigai. Brolis jam davė pinigus kupiūromis po 100 ir po 50 Eur. Dėl šios skolos jokio paskolos raštelio ar rašytinės sutarties nesudarė. Pinigus T. Z. jis perdavė tą pačią dieną, vakare, ant Šumsko kelio, prie kažkokio kaimo, pavadinimo neprisimena. Į tą vietą važiavo su T. Z. skirtingomis mašinomis, T. Z. važiavo priekyje, rodė kelią, o jis – jam iš paskos. Jis niekur nebuvo nusukęs nuo to kelio. Kai T. Z. sustojo stotelėje, sustojo ir jis. Tada T. Z. pasakė duoti pinigus ir jo palaukti, ir pasakė, kad už penkiolikos minučių sugrįš ir dar duos jam 100 Eur, kad jis šiam paskolino pinigų. Jis pinigus perdavė tiesiog prie kelio. T. Z. kažkur nuvažiavo savo automobiliu, o jis liko jo laukti savo automobilyje. Jis liko laukti, laukė apie valandą, o T. Z. kaip nuvažiavo, taip ir nepasirodė. Jis paskambino T. Z. iš anksčiau turėtų numeriu, o šis paklausė jo, kokie dar pinigai ir pradėjo jam grasinti. T. Z. atsakymas jam „Kokie pinigai, apie ką tu čia?“ buvo kaip pajuoka. T. Z. juokaudamas pasakė, kad pinigus išsikeitė į monetas ir kad jis pasiimtų didelį maišą bei atvažiuotų jų pasiimti. Tada jis suprato, kad T. Z. jį apgavo. Iš karto grasinimų nebuvo, o tik tokie juokai. Tą kartą jis savo automobilio T. Z. neskolino, nors šito gerai neatsimena. Į policiją iš karto nesikreipė, nes galvojo, kad gal pastarasis atiduos pinigus kitą dieną, be to buvo jau vėlu, todėl nuvažiavo namo ilsėtis. 3000 Eur jam yra nemaža suma. Atiduodamas pinigus apie paskolos sutarties ar kito dokumento surašymą nepagalvojo. Jis seniai pažinojo T. Z., žinojo, kur pastarasis gyvena, juo pasitikėjo, buvo geri santykiai ir nesitikėjo, kad jis taip pasielgs. T. Z. anksčiau kartais užvažiuodavo pas jį į autoservisą, į baldų cechą, kur jo draugams darė baldus. Jis norėjo uždirbti, todėl ir atidavė jam pinigus. Iki šito reikalo su T. Z. jokių piniginių reikalų neturėjo, jam nebuvo skolingas.
Kitą dieną nuvažiavo pas brolį. Galvojo, kad brolis išsiaiškins, nes tai buvo jo pinigai. Negavęs pinigų, sekančią ar dar kitą dieną jis nuvažiavo pas brolį ir papasakojo tą situaciją. Tada, galimai kovo 8 d., brolis paskambino T. Z. išsiaiškinti dėl pinigų. T. Z. broliui pasakė palaukti, kad perskambins. Po to broliui paskambino galimai L. P., sutarė dėl susitikimo. L. P. broliui paskambino maždaug valandos laikotarpiu po skambučio T. Z.. Kai skambino L. P., telefono numeris buvo tas pats, t. y. T. Z.. Telefono numeris buvo T. Z., bet kalbėjo L. P.. Brolis ir L. P. susitarė susitikti, kaip jis tada suprato – tam, kad jam būtų grąžinti pinigai. L. P. liepė atvažiuoti prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, į kavinę „H“.
Tenai jis nuvažiavo su broliu. Atvažiavo pirmi, atsisėdo prie staliuko, esančio prie sienos. Su savimi nei jis, nei jo brolis ginklo neturėjo. Ginklą ir leidimą ginklui brolis turi, bet to susitikimo metu ginklo brolis neturėjo. Kol jis prie baro pirko kavą, į kavinę atvyko trys kaltinamieji, kaip vėliau sužinojo: R. M., V. K., L. P.. T. Z. neatėjo. Su kitais „H“ lankytojais kaltinamieji nebendravo. Jie iš karto atėjo prie jų staliuko. Tada šiuos kaltinamuosius pamatė pirmą kartą. Vieno iš šių vaikinų – R. M. ranka buvo sugipsuota. Tie vaikinai prisėdo prie jų staliuko Jis sėdėjo su broliu prie sienos, jis – broliui iš kairės. Priešais jį atsisėdo V. K., priešais brolį – L. P., o R. M. atsisėdo broliui iš dešinės, stalo šone. Taip jie visi sėdėjo visą laiką. Tuo metu prie baro buvo baro darbuotoja. Jis matė dvi barmenes. Kavinėje buvo ir kitų lankytojų. Atėję vaikinai pasakė, kad jie yra nuo T., jam nekilo abejonių, kad tie vaikinai galėjo būti nuo kokio kito asmens, ne nuo T. Z.. Tie vaikinai pradėjo kalbėti, sakė jam ir broliui pamiršti pinigus. Kalba ėjo apie tuos skolintus 3000 Eur. To pokalbio metu L. P. grasino jam, sakė, kad jeigu jis kažko ieškos, atims jo servisą ir jo mašinas. Daug kalbėjo ir R. M., kuris sėdėjo priešais jį ir irgi grasino. V. M. jam neleido nieko pasakyti, klausė jo, ko jis ieško, sakė, kad, ar jam dar neaišku, kad jį apmovė, kad jis pamirštų pinigus, kad jei jis ieškos tų pinigų, turės problemų. V. K. buvo ramiausias, nors irgi gąsdino, liepdamas jam tylėti, sakė ir baisius žodžius, tokius kaip „pakasim“, „nužudysim“. Kaltinamieji daugiau kalbėjo su broliu, nes pinigai buvo jo. Tuo metu jis kažką pasakė apie T. Z., į ką V. K. pasakė: „Tu kaip jį pavadinai, tuoj mes tave čia vietoje pribaigsim“. V. K. dar kitų kaltinamųjų paklausė, ar šie girdėjo, kaip jis pavadino T. Z.. Jis pasakė, kad T. Z. yra negeras žmogus. Jam atrodo, kad jis T. Z. pavadino velniu. Tada jis buvo supykęs, nes atvažiavo kažkokie žmonės, todėl ir paklausė „kur tas velniukas“. Brolis vaikinams pasakė, kad pinigai jo, prašė grąžinti pinigus. Tada jis ir pasakė rusų kalba: „kur tas velnias, kuris mane apsuko“. Tada tas užsipuolė jį ir pasakė: „Kaip tu jį pavadinai, tuoj neatsikelsi, tuoj tave pakasiu vietoje“. Jis galvojo, kad į susitikimą atvažiuos T. Z.. Kai jis vaikinų paklausė, kur tas, kodėl jis neatvažiavo, turėdamas omeny T. Z., tai tie vaikinai puolė klausinėti jo, kaip čia jis T. Z. pavadino. „Čiortas“ – kaip jis pavadino T. Z. – jo nuomone, tai žmogus, kuris apgauna žmones. Tai negeras žmogus. Tarp kalinių šis žodis reiškia, kad žmogus blogas. Šio pokalbio jis neįrašinėjo. Kai jis jų paklausė, kas čia per grasinimai, jie pasakė, kad jeigu dar jis nesuprato, tai tuoj supras, ir tada vaikinai pakilo, apie kažką pakalbėjo, ir vienas iš jų – R. M. puolė jį su peiliu rankoje. Tuo metu jis dar sėdėjo prie staliuko, o R. M. stovėjo šalia jo. Viskas vyko greitai. Jis nematė, iš kur R. M. tą peilį išsitraukė. Kai R. M. užsimojo peiliu, jis atstatė ranką ir blokavo smūgį, t. y. atmušė maždaug ranka ir V. M. ranką, kurioje buvo peilis, ir peilis, pralėkęs pro šalia jo sėdintį brolį, nukrito ant grindų, po stalu. Jeigu jis nebūtų atmušęs to peilio ranka, R. M. galėjo jam pataikyti į širdį, nes buvo užsimota į krūtinės sritį. Patikslina, kad šio susitikimo metu jis sėdėjo arčiau durų, į centrą. Pakilę nuo savo vietų kaltinamieji šiek tiek priėjo prie įėjimo durų ir pakalbėjo tarpusavy. Tada R. M. atsisuko ir puolė jį su peiliu. Tuo metu jis sėdėjo prie sienos, už stalo. Jo ir R. M. stalas, prie kurio jis sėdėjo, jų neskyrė, nes R. M. stovėjo arčiau jo iš stalo šono. R. M. užsimojo, o jis, truputį kilstelėjęs iš savo vietos, bet nepilnai atsistojęs, peilį atmušė ranka, peilis nukrito ant grindų. Brolis tuo metu buvo iš kitos jo pusės. Jis nepamatė, iš kur R. M. išsitraukė tą peilį. R. M. atsisuko į jį, jau turėdamas rankoje peilį. Peilį R. M. laikė dešine ranka. Dešine ranka jis ir užsimojo. Peilis buvo pasuktas smaigaliu į jį. Jis nežino, kodėl jį užsipuolė peiliu, gal supyko, kad bandė kažką vaikinams sakyti.
Jis nežino, ar kas nors iš kavinėje esančių žmonių galėjo pamatyti šį incidentą. Jis nežino, kodėl ant to peilio nebuvo nei jo, nei brolio pirštų pėdsakų. Peilis buvo didelis, A4 formato lapo dydžio, nepamena su kokia rankena, jo geležtė - maždaug 30 centimetrų, nesulenkiamas. Po to jis jautė skausmą rankoje, tačiau dėl to pas medikus nesikreipė. Tuo tarpu visi vaikinai greit pasišalino pro duris į prekybos centrą, o brolis pakėlė nuo žemės peilį. Peilis nukrito šalia brolio, todėl brolis tą peilį ir paėmė. Jis nepastebėjo, kur brolis įsidėjo tą peilį. Kaltinamieji peilio patys nepaėmė gal todėl, kad išsigando, nes kavinėje buvo žmonių. Kai išėjo kaltinamieji, jie neužilgo irgi išėjo pro kitas kavinės duris į lauką. Iškart nuvažiavo pas brolį į namus brolio automobiliu Volkswagen Passat. Namuose brolis perdavė jam tą peilį. Tuo metu brolio namiškių namuose nebuvo. Brolio namuose buvo tik dviese, niekas kitas jų pokalbio girdėti negalėjo. Vykdamas iš kavinės į brolio namus, žinojo, kad brolis tą peilį turi. Jis matė, kaip brolis peilį pakėlė iš po stalo. Po to, kai brolis atidavė jam peilį, jis jį padėjo į savo mašiną, į dėtuvę. Paskui suvyniojo į popierių ir paslėpė dėtuvėje. Į policiją peilį nunešė, įdėjęs jį į maišelį. Peilį nunešė tą pačią dieną, kai ėjo rašyti pareiškimą.
Kadangi šis įvykis buvo penktadienį, tai pirmadienį, po išeiginių jis kreipėsi į policiją. Patikslina, kad galimai įvykis „H“ buvo ketvirtadienį, o penktadienį turėjo daug darbų, į policijos komisariatą nuvažiuoti nespėjo, o paskui buvo išeiginės, todėl nusprendė važiuoti pirmadienį. Į įvykio vietą pareigūnų nekvietė, nes tie kaltinamieji pabėgo, o jis su broliu nežinojo nei jų vardų, nei pavardžių. Nepaisant to, kad jie prisistatė, nuo ko atėjo, bet tuo metu jis buvo šoke, tai apie įvykį iš karto ir nepranešė. Jis norėjo pats nuvažiuoti į policiją ir parašyti pareiškimą. Nei jis, nei jo brolis nebuvo dirbę policijoje. Jis kreipėsi būtent į vyriausiąjį policijos komisariatą, nes manė, kad šis įvykis buvo rimtas, nes tuo peiliu galėjo jį ir užmušti. Jis nežino, ar brolis vyriausiajame policijos komisariate pažinojo ką nors iš pareigūnų. Kai savo iniciatyva nuvyko į komisariatą, budinčiam pareigūnui išdėstė visą situaciją. Budintysis iškvietė kažkokį pareigūną ir šis jį nuvedė pas pareigūną, kuris viską surašė, kaip viskas buvo. Pirmoji jo apklausa buvo kovo 12 d. jis nepamena, kieno iniciatyva įvyko apklausa 2018-08-29, 07.35 val.. Paskui buvo kviečiamas į komisariatą telefonu ar šaukimu. Porą kartų pats skambino pasidomėti, kaip vyksta tyrimas. Patikslina, kad pareiškimą iš jo paėmė pareigūnė moteris, o paskui apklausinėjo tyrėjai vyrai.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus atpažįstant asmenis pagal nuotraukas suklydo sakydamas, kad peiliu buvo užsimojęs V. K., vietoj R. M., kadangi šie asmenys jam labai panašūs buvo. Tačiau vėliau jis patikslino, kuris iš kaltinamųjų. Apie tai, kad vienas iš kaltinamųjų buvo su sugipsuota ranka, policijai jis iš karto nenurodė gal todėl, kad dėl šoko neatsiminė šito. Paskui, gal po savaitės nuo parodymų davimo, prisiminė tą visą situaciją ir daugiau aplinkybių. Teismui pagarsinus dokumentą (t. 1, b. l. 50), nukentėjusysis patikslino, kad tarp pirminės apklausos ir nuotraukų parodymo sėdėjo kažkur kabinete ir laukė. Tyrėja viena su juo bendravo. Tą dieną jam buvo rodomos ir nuotraukos. Nuotraukos jam buvo parodytos kompiuteryje. Buvo parodyta gal 50 asmenų nuotraukų. Jam taip pat rodė ir nuotraukas, atspausdintas ant lapo. Tarp tų jam parodytų šešių nuotraukų buvo kaltinamieji, kuriuos atpažino. Nuotraukas rodė pareigūnas vyriškis. Kokiame kabinete jam rodė nuotraukas, neprisimena. Į prancūziškų automobilio detalių parduotuvę atvyko apie 16 val. Atvyko nupirkti dalių jo servise remontuojamiems automobiliams. Kokius automobilius tada remontavo, dabar neprisimena. Detalės, kurios jam reikėjo, parduotuvėje nebuvo, bet detalę tą dieną užsakė. Jo autoserviso vertė tuo metu buvo apie 30 000 eurų. Autoservise buvo daug mašinų. Servisas ir mašinos priklausė jam ir jo įmonei. Jis yra vienintelis bendrovės akcininkas. T. Z. dar prieš kelias savaites prieš minėtą pinigų atidavimą, buvo atvažiavęs į jo autoservisą ir klausė, kieno čia mašinos. Jis jam pasakė, kad tai jo mašinos. Jis mano, kad L. P. apie jo turėtą autoservisą ir automobilius galėjo pasakyti T. Z.. Taip pat jis mano, kad T. Z. nenorėjo papulti į kažkokią situaciją, todėl pats neatvyko į susitikimą, galimai T. Z. norėjo, kad kiti kaltinamieji pagrasintų jiems ar dar ką padarytų, jie galimai buvo pasidalinę tuos 3000 Eur ir T. Z. pasiuntė kitus kaltinamuosius jiems pagąsdinti – tai buvo T. Z. plano – kaip pagrobti tuos 3000 Eur – dalis. Tuo laikotarpiu jokių piniginių reikalų su kaltinamaisiais neturėjo.
Maždaug praėjus savaitei po šio įvykio, jis atsitiktinai sutiko T. Z. prie vienos automobilių detalių parduotuvės, esančios Panerių g., Vilniuje, prie įėjimo. Jis atvažiavo į parduotuvę paimti detalių apie 16 val. Atvyko nupirkti stabdžių žarnos servise remontuojamam automobiliui „Renno Spice“. Detalės, kurios jam reikėjo, parduotuvėje nebuvo, bet detalę tą dieną jis užsisakė. Susidūrimas su T. Z. įvyko jam įeinant į parduotuvę, o šiam iš jos išeinant. Kai susidūrė su T. Z., jo paklausė, kada šis atiduos jam jo pinigus, į ką T. Z. atsakė, kad jis dar nesuprantantis, ko nori, ir iškart trenkė kumščiu jam į kairį žandą. Norėjo smogti dar, bet jis sušuko ir T. Z. išėjo. Smūgis buvo suduotas jiems būnant lauke, prie parduotuvės lauko durų. Nueidamas T. Z. dar pasakė, kad jei jis nori susitikti dar, tai jie gali susitikti sekančią dieną, 6 val. ryte, kad T. Z. atvažiuos į jo servisą ir viską išsiaiškins. Dėl T. Z. jam suduoto smūgio jis kreipėsi į medikus galimai sekančią dieną. Taip pat dėl įvykio pranešė policijai, jam buvo atlikta ekspertizė. Patikslina, kad tiksliai nepamena, kada tiksliai buvo tas atsitiktinis susitikimas su T. Z. - gal po dviejų ar trijų savaičių, gal ir daugiau po įvykio kavinėje „H.“. Jis prie parduotuvės pokalbį tarp jo ir T. Z. įrašinėjo diktofonu, kurį jam prieš tai davė pareigūnai, kurie jam liepė įrašinėti pokalbius, jei bus kokie nors susitikimai po pirmos apklausos. Tą diktofoną jis visada nešiojosi su savimi kišenėje ir buvo labai lengva jį įjungti. Kai tik jis pamatė T. Z., jis iškart įjungė diktofoną ir pradėjo kalbėti su T. Z.. Patikslina, kad jis jau išlipęs iš mašinos, pamatė T. Z., stovintį prie stiklinių durų. Tada jis iš karto įjungė diktofoną, pakilo laipteliais ir susitiko T. Z..
Nukentėjusiajam parodžius įvykio vietos apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 106 – 112), J. Š. parodė, kad fotonuotraukoje Nr. 1 yra pavaizduota minėta autodetalių parduotuvė. Žiūrint į parduotuvę, jo automobilis buvo pastatytas toliau į dešinę, t. y. ne prieš langus, ne prie gatvės, o toliau esančioje aikštelėje į dešinę. Būdamas toje aikštelėje, parduotuvėje pamatė T. Z., nes parduotuvės durys stiklinės. T. Z. stovėjo prie durų viduje ir su kažkuo kalbėjo, tuo tarpu jis įjungė diktofoną ir nuėjo į parduotuvę. Jis, važiuodamas į tą parduotuvę, nežinojo, kad toje parduotuvėje gali būti T. Z., jį sutiko atsitiktinai. Diktofone yra tuščio įrašo, nes jis šiek tiek laukė, kol T. Z. su kažkuo kalbėjo, galimai su pardavėju. Jis norėjo, kad T. Z. išeitų iš parduotuvės. Jis laukė T. Z., nes norėjo paklausti apie jo pinigus, tą iškart ir padarė, kai T. Z. įėjo iš parduotuvės. Po susitikimo prie parduotuvės jis iš karto nuvyko į policiją, kur pateikė diktofoną. Jam buvo paliktas kontaktinis telefonas, galimai darbuotojo D. V.. Susitikimo su T. Z. prie parduotuvės iš anksto su pareigūnais nederino, pareigūnai jam nesakė, kada ir kur važiuoti. Jis pats nuvažiavo ir atsitiktinai sutiko T. Z.. Po smūgio sudavimo jis į parduotuvę nuėjo. Išskyrus įrašą, kuris yra byloje, daugiau įrašų su diktofonu nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus (t. 2, b. l. 1 - 5), nukentėjusysis J. Š. parodė, kad galimai kovo 7 d. T. Z. jam rašė žinutes. Įvykio metu ir po to jis naudojosi tik vienu mobiliojo ryšio telefonu, kurio numerio pabaiga – 077. Jis nežino, kodėl neišsisaugojo kovo 7 d. susirašinėjimo. Teismui pagarsinus (. 2, b. l. 160 – 181), nukentėjusysis parodė, kad 2018-12-03 tyrėjas apžiūrėjo jo telefoną, kurį buvo pateikęs apžiūrai. Telefone yra išsaugotas ir apžiūrėtas gegužės 17 d. įvykęs susirašinėjimas mobiliąja programėle su T. Z.. Šito susirašinėjimo nepateikė anksčiau, nes po viso to šoko neprisiminė, pareigūnams tik paminėjo, kad kalbėjosi su T. Z. telefonu. Gegužės 17 d. kartu jis broliu garaže laukė atvykstančio T. Z.. Tada vyko susirašinėjimas su T. Z.. Į bylą jis iš karto to susirašinėjimo nepateikė, nes niekas jo neklausė dėl to ir neprašė parodyti. Tada, kai jie laukė garaže, buvo ir policijos pasala. Gynėjui pacitavus telefoninio pranešimo, parašyto T. Z. 18.06 val., tekstą rusų kalba, nukentėjusysis parodė, kad jis tokių žodžių nerašė. Tokio teksto nepamena. Jie nieko nerašė, laukė, kada atvažiuos. Jo autoserviso teritorijoje kamerų tuo metu nebuvo. Jis yra neteistas. Prieš 5 metus buvo baustas administracine tvarka už cigarečių kontrabandą. Toje byloje teismo salėje sėdintys kaltinamieji nefigūravo. Kontrabandą darė vienas. Kontrabandą, už kurią buvo baustas, darė už savus pinigus. Niekam nėra skolingas. Automobilių remonto verslą turi seniai. T. Z. gynėjas jam grąžino visus 3000 Eur. Pretenzijų dėl turtinės žalos neturi. Jam padaryta moralinė žala, nes trenkė į veidą. grasino, bet civilinio ieškinio dėl to neteikia. Jo manymu mašinas neteisėtai perrašyti galima pasitelkiant grasinimus. Tos mašinos, kurias tuo metu turėjo, turėjo vertę. Kai kurios mašinos buvo pataisytos, kai kurios – ne. Buvo sunkvežimis, jis pataisytas, veikiantis, turėjo nedidelių defektų dėl pakabos. Šitas aplinkybes T. Z. gal žinojo, nes jis buvo atvažiavęs, klausinėjo, kas su kokia mašina yra. Jis jam sakydavo, kokia mašina pardavimui, kokia - taisymui, kokia - detalėms ir pan. Serviso teritorija nuomojama. Jis ten vykdo veiklą vienintelis. Serviso patalpas nuomoja, tačiau ten esanti įranga yra jo. Autoserviso įranga apie 10 000 Eur vertės. Yra įmonės vardu registruoti automobiliai ir vilkikas. Vilkiko vertė apie 14 000. Įmonės vardu registruoti trys automobiliai, įskaitant vilkiką. Jo vardu registruotų automobilių vertė virš 20 000 Eur. 9200 Eur– suma nurodyta per maža, nes iš tikrųjų apie 20000 Eur. Tyrėjams davė sąrašą, kiek kas kainuoja.
Nukentėjusysis G. Š. teisme parodė, kad galimai 2018-03-07, dienos metu jo brolis J. Š. atvažiavo pas jį ir paprašė jo paskolinti 3000 Eur dviem – trims valandoms, žadėjo grąžinti kitą dieną ar po dviejų dienų, nesakė kokiu tikslu. Jie kartais skolindavo vienas kitam pinigus servisui ar mašinai nusipirkti. Tą kartą jis irgi paskolino prašomą sumą po 50, 100 Eur kupiūromis. Tačiau galimai sekančią dieną, gal po dviejų dienų brolis pasakė, kad jis tuos pinigus paskolino dviem dienoms vieniems asmenims už 100 ar 150 procentų ir kad tie asmenys neatiduoda jam tų pinigų ir neigia ėmę iš brolio pinigus bei neatsako į brolio skambučius. Brolis paminėjo vieno iš tų asmenų vardą – T., kad tas T. neatiduoda pinigų. Tada jis pasiūlė broliui paskambinti tam T.. Brolis jam davė T. telefono numerį ir jis iš savo telefono paskambino tuo numeriu. Kai T. atsiliepė, jis šiam pasakė, kad skambina nuo J., paklausė, kodėl T. neatiduoda pinigų J., siūlė susitikti, tuo tarpu T. klausė jo, kas jis toks ir koks jo reikalas, tada liepė palaukti jo, sakė, kad perskambins. Maždaug po pusvalandžio jis dar skambino tam T., tačiau šis liepė jam dar laukti. Vėliau paskambinęs, T. pasakė jiems atvažiuoti į parduotuvę Maximą, esančią (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, į „H“ kavinę. Tai T. jiems pasiūlė susitikti „H“. Jam atrodo, kad jam perskambino T., nes pažino to vyriškio, kuriam iš pradžių skambino, balsą. Dar prieš susitinkant minėtoje kavinėje jis ir tas T. skambino vienas kitam. Jis galvojo, kad tie žmonės, kuriam jo brolis skolino pinigus, renka pinigus ir ketina juos atiduoti jiems toje kavinėje. Jam su broliu važiuojant į kavinę, paskambino (neprisimena, ar iš to telefono numerio, kuriuo skambino T.) kitas vyriškis, prisistatęs L., kuris jo klausė, kas jis toks ir ar jis ne tas G., kurį ką tik paleido iš Marijampolės. Jis atsakė, kad ne, kad jį domina tik pinigai. Jis neatsimena, ar buvo skambinta vien tik iš T. mobilaus telefono, ar ir iš kitų telefonų. Jis su broliu pirmi atvažiavo į „H“ kavinę. Jis atsisėdo prie staliuko, esančio prie įėjimo į kavinę iš „Maximos“ pusės, iš dešinės. Toje pusėje šalia to staliuko kitų staliukų nebuvo. Kavinėje be jų buvo kitų žmonių, bet jie sėdėjo toliau nuo jų. Tuo metu jis su savimi neturėjo jokio ginklo. Jis turi leidimą ginklui ir turi ginklą, kurį laikė namuose, esančiuose Šalčininkų raj., bet į susitikimą ginklo neėmė, nes važiavo į žmonių lankomą vietą. Paprastai ginklą nešioja ant diržo arba prie krūtinės, šone. Jis nedirba objektuose, kur reikalingas ginklas. Jis nepamena, ką tuo metu vilkėjo. Kol jo brolis J. pirko kavą, į kavinę užėjo tris vyriškiai, vienas iš jų, kaip vėliau paaiškėjo – L., paklausė jo, ar jis laukia T.. Jis pats neprisistatė, kas esąs, jo tik paklausė, koks jo vardas, į ką jis atsakė, kad G., po to jo paklausė, ar ne tas G., kuris iš Marijampolės paleistas, į ką jis neigiamai atsakė. Šie vaikinai atsisėdo šalia jo: prieš jį atsisėdo L., jam iš dešinės – jauniausias iš jų (R. M.), iš kairės – V. K., jo brolis atsisėdo šalia jo, jam iš kairės. Viso susitikimo metu vaikinai nesėdėjo visą laiką savo vietose, jie nuolat judėjo, persėdo į kitas vietas. Šie vaikinai prisistatė esantys nuo T. ir kadangi jie laukė asmens, vardu T. (T.), todėl jis su broliu ir pradėjo pokalbį su tais vaikinais. Jis konkrečiai atvažiavo į šį susitikimą, nes norėjo atgauti savo pinigus. Jam tada buvo tas pats, iš ko juos atgaus: ar iš T., ar kitų asmenų. Tuo metu pats T. nebuvo atvykęs. Iš tų trijų atvykusių vyrų nei vieno balsas nebuvo panašus į T.. O L. balsas buvo panašus į to vyro, kuris klausė jo telefonu apie jam nepažįstamą G.. Jis daugiausia šnekėjo su L., kuris klausė jo, kas jis toks, į ką jis atsakė, kad ne to vyro reikalas, kad jei šie paėmė pinigus, turi juos grąžinti, nes pinigai buvo jo. Tačiau L. atsakė, kad jam ir broliui pinigų negražins, kad juos apgavo, kad jie yra nevykėliai, kad ką norės, tą ir apgaudinės. Tuo tarpu, kai jis pasakė, kad jis yra J. brolis, R. M. pakeltu tonu sakė, kad „reikia jį gesinti ir nebus problemų“. R. M. tai pasakė kaip ir L., bet jam susidarė įspūdis, kad taip specialiai garsiai pasakė, kad ir jis su broliu girdėtų. Tokius R. M. žodžius jis suprato kaip grasinimus. Vaikinai buvo agresyvus jo ir brolio atžvilgiu, o V. K. pasakė, kad jo brolis J. yra kaimietis, kad tegul anas sėdi kaime. L. dar jam sakė, kad jis nelįstų į ne savo reikalus, bet šiaip L. jam ir jo broliui negrasino. V. K. kalbėjo ir apie servisą, o būtent, kad reikia ten nuvažiuoti ir viską paimti. Patikslina, kad R. M. kalbėjo apie jo autoservisą, būtent, kad ten reikia nuvažiuoti, viską paimti, uždaryti, paimti visas mašinas, konkrečių mašinų neminėjo. Jis kalbėjosi su draugu. Jis patikslina, kad ir L. sakė savo draugams, kad reikia važiuoti į servisą ir pasiimti. Jis taip suprato, kad šie vyrai jau iš anksto buvo sugalvoję atimti iš jo servisą ir, kad iš karto tai padarys. Kaip jis suprato, visi vaikinų išsakyti žodžiai buvo susiję su žodžio „nužudyti“ reikšme. Tie vyrai kalbėjo vienu metu, todėl jis visų jų žodžių negirdėjo, nes daugiausia šnekėjo su L.. L. kalbėjo ir su jo broliu J., jam sakė, kad šis tylėtų, nekalbėtų, kad su J. bus vėliau išsiaiškinta. Jis suprato, kad tokiu būdu tokiais žodžiais yra grasinama J.. Jis pats ant tų vaikinų nešaukė, niekam negrasino. Pokalbio pabaigoje jie taip visi nieko ir nesutarė. Tada tie vyrai atsistojo ir ketino išeidinėti, tačiau staiga jis net nesuprato, kaip atsitiko, bet prie sėdinčio J. prišoko R. M., apėjęs stalą, bei pamatė, kaip jo brolis pusiau atsistojo, susikabino su R. M.. R. M., stovėdamas virš J., ketino smogti peiliu J. maždaug į krūtinės sritį, tačiau J., pilnai neatsistojęs visu ūgiu, atstatė savo pakeltą ranką, sulenktą per alkūnę, dėl ko R. M. ranka, laikanti peilį, riešu atsitrenkė į J. rankos dilbį, ir R. M. išmetė peilį, kuris pralėkė pro jį ir nukrito ant grindų, priekyje jo. Jis matė, kad tas peilis buvo pas V. K.. Kol jie visi sėdėjo, peilio pas nieką nematė. Po šito vaikinai iškart išėjo, peilio nepasiėmė. Nuo sėdinčio J. iki išėjimo buvo gal kokie 3 – 4 metrai. Šis bendravimas su kaltinamaisiais buvo apie 30 minučių. Galimai to pokalbio metu jis nebuvo pakilęs iš savo vietos ar atsistojęs. Jis pakėlė nuo grindų tą peilį. Peilis buvo medžioklinis, maždaug A4 formato lapo ilgio, galimai sulenkiamas, su šviesia geležte. Peilį paėmė nemūvėdamas pirštinių, jis įsidėjo peilį į savo kišenę, į nieką nevyniojo. Jis su J pabuvo apie porą minučių ir taip pat išėjo iš kavinės. Kavinėje buvę žmonės niekaip nesureagavo į šį incidentą. Jis su broliu nekvietė policijos, nežino, kodėl taip nepadarė. Jis su J. nuvažiavo pas jį į namus, kur jis tą peilį išsiėmė ir atidavė J., pasakė šiam, kad važiuotų į policiją. J. laikė tą peilį rankose. Kur J. įsidėjo tą peilį, jis neatkreipė dėmesio. J. pasakė, kad pats važiuos į policiją, o jis jam liepė tai padaryti iškart. Galimai minėto pokalbio su kaltinamaisiais kavinėje J. ir vartojo žodį „velnias“. Tuo metu buvo pavartota daug necenzūrinių žodžių. Paprastai J. savo kalboje su juo žodžio „velnias“ nevartoja. Po kiek laiko jis buvo klausęs J., kaip sekėsi policijoje ir šis jam sakė, kad neblogai, kad parašė pareiškimą, kad kvietė į apklausą ir apklausė. Po poros mėnesių J. jam papasakojo, kad buvo nuvažiavęs į parduotuvę ir sutikęs T., kad J. pasisveikino ir paklausė T., kada šis gražins pinigus, o T. jam atsakė, kad J. nesuprantantis su kuo turi reikalų ir tada T. J. sudavė į veidą, taip pat, kad pastarasis J. paskyrė susitikimą autoservise sekančią dieną. Tai jis sužinojo tą pačią dieną, kai J. pasakė jam, kad T. smogė J.. Jis nežinojo, kad J. nešiojo su savimi pasiklausymo įrangą. Nuo įvykio „H“ kavinėje iki to laiko, kai J. sutiko T., J. nieko nekalbėjo apie serviso reikalus. J. per tą laiką kažką pirko, pardavinėjo automobilius, bet kaltinamiesiems nieko neperdavė. Jis asmeniškai negirdėjo, kaip J. su T. tarėsi dėl susitikimo. Susitikimas kitą dieną ar dar sekančią dieną. Jis nuvažiavo į J. priklausantį servisą. J. buvo išsigandęs. Jis sakė, kad bijo kaltinamųjų, bijo kur nors važinėti, išlipa ir žiūri, kad būtų žmonių, tamsiu paros metu negrįždavo, jis J. patarė būti atsargiam. Kai jis su J. autoservise kartu laukė atvykstančių žmonių, tai tada jis nerašė SMS nei vienam iš kaltinamųjų, galimai brolis ką nors parašė, galimai, kad G. nori pakalbėti. Teismui pagarsinus SMS žinučių išklotinę (t. 1, b. l. 192 – 194), liudytojas parodė, kad tada galimai laukė kaltinamųjų autoservise, o šiems nepasirodžius, parašė žinutę, kad užsilaukė. To pokalbio tiksliai neatsimena. Jis nepamena, kad būtų prašęs brolio, kad šis parašytų žinutę, kad jam paskambintų L. P.. Tą kartą servise policijos darbuotojų pasalos nematę. Niekas iš pareigūnų jo neprašė susisiekti su T. Z. ar L. P.. Tą kartą į servisą niekas neatvyko, todėl jis greitai išvažiavo. Servise buvo apie 10 minučių. Jam dėl šio įvykio nebuvo padaryta žala. J. jam grąžino 3000 Eur, kuriuos, pasak J., atidavė T. advokatas. Dėl jų pretenzijų neturi, ieškinio nereiškia. Jis patikslina, kad tiksliai pamena, kad J. su peiliu puolė V. K.. V. K. buvo su gipsuota ranka, o L. sulaikė V., kad šis nieko nebedarytų, kad po to visi kaltinamieji greitai išėjo iš restorano, o peilio nepaėmė, nes nespėjo. Jis nežino, ar jo brolis pažinojo kitus kaltinamuosius išskyrus T.. Jis nežino, iš kur kaltinamieji sužinojo apie brolio turimą servisą. Jei brolis planuotų parduoti servisą, tai tikrai jį informuotų. Dėl automobilių pardavimo ne visada su juo konsultuojasi. Brolis tuo metu turėjo krovininį automobilį, lengvąjį automobilį ,,Civic Honda“, vieną ar kelis ,,Audi“ automobilius, tiksliai visų automobilių nepamena. Jis pats išsigando dėl šio įvykio. Rimtai vertino situaciją, sužinojo, kad L. P. domėjosi, kur jis gyvena, kas jį labai neramino. Jis su broliu nebuvo nuvykę pas T. Z. į namus. Įvykio kavinėje „H“ metu visus ten buvusius kaltinamuosius matė pirmą kartą, L. P. pirmą kartą pamatė teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas D. V. teisme parodė, kad jis prisidėjo prie šios bylos tyrimo, kai jis buvo pradėtas. Vadovavo tyrimui vyriausiasis tyrėjas A. N.. Tada jis nebuvo pavaldus A. N., paprasčiausiai tuo metu padėjo tame ikiteisminiame tyrime. Visu nurodymus šiame tyrime duodavo A. N.. Šioje byloje jis rašė protokolus, nepamena, kokius, dalyvavo slaptuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, rašė šių veiksmų atlikimo protokolus. Asmeniškai nebendravo su kaltinamaisiais ar nukentėjusiaisiais. Jis žino, kad buvo 2018-05-16 nukentėjusiojo ir T. Z. konfliktas prie „Mehario“ parduotuvės. Žino, kad buvo sekimas, visus veiksmus atliko tyrėjas A. N.. Tik kitą dieną sužinojo, kad buvo konfliktas tarp T. Z. ir J. Š.. Galimai 2015-05-16 nebuvo T. Z. vienintelė sekimo diena. Pamena, kad vieną kartą nepavyko paimti sekimo. Nukentėjusįjį J. Š. pirmą kartą pamatė, kai šis parašė pareiškimą policijoje, bet tada su juo nebendravo. Jam teko tik nukentėjusįjį J. Š. kviesti telefonu į apklausas, galimai pas jį buvo nuvykęs iškviesti į apklausas, kai jis neateidavo. Jis žino, kad šioje byloje buvo sankcionuoti veiksmai, leidžiant juos atlikti neatskleidžiant savo tapatybės J. Š. ir daugiausi J. Š. dėl tokių veiksmų instruktavo A. N.. Jis davė J. Š. diktofoną, tačiau nežino, koks tai tiksliai buvo diktofonas. Jam atrodo, kad jis dalyvavo pasaloje J. Š. autoservise. Laukė atvykstančių žmonių, bet niekas neatvažiavo. Šiuos slaptus veiksmus organizavo A. N.. Pasalos metu J. Š. naudojosi mobilaus ryšio telefonu, jam kažkas pastoviai skambino. Buvo ne vienas pokalbis, jų nepamena. Galimai ir buvo susirašinėjimas žinutėmis, nepamena. Teismui pagarsinus daiktų apžiūros protokolą (t. 3, b. l. 44) liudytojas D. V. parodė, kad šis protokolas ir rašomos žinutės pasalos metu J. Š. stebimos nebuvo. Pareigūnai buvo rūsyje, o J. Š. vaikščiojo po teritoriją. Niekas jo nestebėjo, jis pats rašė žinutes. 2018-05-21 protokolą yra pasirašęs A. N.. Jis nepamena tokio pokalbio tarp L. P. ir J. Š. iš T. Z. telefono, kai J. Š. ragino L. P. atvykti į autoservisą. Jis nepamena, ar autoservise buvo G. Š., galimai buvo atvažiavęs ir po to išvažiavo. Niekas neragino G. Š. kontaktuoti su kaltinamaisiais. Jis nepamena, ar kaltinamųjų atžvilgiu buvo atliekami slapti sekimo veiksmai areštinėje ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje (t. 2, b. l. 96). Jei būtų vykdomi, tai būtų surašytas protokolas. Jei nebuvo, galėjo dėl to būti surašytas tarnybinis pranešimas. Galimai jam teko apžiūrėti daiktinius įrodymus šioje byloje. Buvo apžiūrėjęs J. Š. telefoną (2018-12-07 apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 146). Nepamena, kokiomis aplinkybėmis šis telefonas buvo paimtas. J. Š. buvo nurodęs šio telefono atrakinimo kodą. Jei J. Š. pavardė neįrašyta į apžiūros protokolą, tai reiškia jis ir nedalyvavo telefono apžiūroje. Ginklų, peilių neteko apžiūrėti. Narkotinių medžiagų neapžiūri, nes jie supakuojami ir išvežami. Jis dalyvavo sulaikant V. K. šioje byloje. Buvo atliekama pastarojo bute krata. Tada jam neteko bendrauti su V. K. mergina. Kiek žino, ji buvo išvežta į komisariatą, kur ją apklausinėjo tyrėja. Jis toje apklausoje nedalyvavo. Galimai jis konvojavo įtariamuosius šioje byloje. T. Z. buvo sekamas ne vieną kartą. Jis mano, kad byloje nėra visų T. Z. sekimo protokolų, todėl, kad jie bylai nebuvo reikšmingi. Ne jis šioje byloje sprendė, kokia informacija yra reikšmingai šiai bylai, kokia – ne bei kokią reikia sunaikinti. Jam nieko nežinoma, ką J. Š. rašė T. Z.. Nežino, ar pareigūnai inspiravo J. Š. susirašinėjimą su T. Z. 2018-05-15. Teismui pagarsinus dokumentą veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas 2018-05-30 (t. 2, b. l. 108 – 113), liudytojas D. V. parodė, kad jam yra žinoma, kokia informacija buvo sunaikinta. Šie pokalbiai buvo nereikšmingi, todėl sunaikinti, kokie konkrečiai pokalbiai, nepamena. R. M. atžvilgiu nebuvo vykdomas pasiklausimas, galimai todėl, kad nebuvo žinomas jo mobilaus ryšio telefono numeris. Ištrinti telefoniniai paprastai ištrinami ir iš serverio. Paprastai technikams siunčiami nutarimai sunaikinti tam tikrą informaciją ir jie tai padaro, o tiksliai kaip, jis to nežino. Atliekant slaptus veiksmus, kuriuose dalyvavo J. Š., jis nežino, ką konkrečiai A. N. instruktavo J. Š.. Jis mano, kad A. N. nebuvo davęs J. Š. nurodymų, kur ir kada šis turėtų specialiai pasirodyti. Apie J. Š. ir T. Z. incidentą prie autodetalių parduotuvės jis sužinojo kitą dieną. Jis nežino, ar tada į įvykio vietą buvo nuvažiavę kokie nors pareigūnai. Nežino, kas galėjo įrašyti tą J. Š. ir T. Z. susitikimo prie parduotuvės vaizdą. Prieš tai apie tą parduotuvę jokių kalbų nebuvo. J. Š. pasiklausymo technika buvo išduota ne visam slaptų veiksmų atlikimo laikotarpiui, bet ją pastarasis dažnai turėjo. Pas juos technikos išdavimo – paėmimo fiksavimo žurnalų nėra. Tokią techniką jie gauna iš kito skyriaus. Jis nežino, kokia konkrečiai technika buvo išduota J. Š.. Gaudami iš kito skyriaus techniką, ne visada pildydavo tai žurnale. Kai būdavo naudojama kokia technika, įrašydavo į protokolą, koks buvo naudojamas informacijos šaltinis.
Liudytoja D. K. teisme parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą kaltinamųjų atžvilgiu. Ji pradėjo ikiteisminį tyrimą ir priėmė J. Š. protokolą-pareiškimą. Tą dieną atėjusi viršininkė nurodė priimti pareiškimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai viršininkas paskiria dirbti su tam tikru pareiškimu ar ikiteisminiu tyrimu. Kai po viršininkės atėjimo paėmė pareiškimą, ji iš karto apklausė nukentėjusįjį J. Š.. Apklausoje tuo metu dalyvavo tik jie dviese – pašalinių asmenų nebuvo. Yra susiklosčiusi tokia praktika, kai priėmus pareiškimą, tą pačią dieną atliekama apklausa ir daiktų paėmimas. Peilis buvo paimtas savanoriško pateikimo protokolu, galimai tą pačią dieną, kai buvo rašytas pareiškimas (t. 1, b. l. 25). Galimai ji pati paėmė peilį. Kai rašė protokolą, peilis jau buvo pas ją. Nevažiavo pas nukentėjusįjį paimti to peilio. Greičiausi ji dėl to surašė poėmio protokolą. Peilį ji pati iš karto supakavo. Biologai pirmiausia nuima antspaudus nuo daiktų. Jie turi specialius paketus, juos gauna jau sunumeruotus, kad būtų paprasčiau ir lengviau (t. 1, b. l. 76, 81-82, 89-90). Protokole-pareikškime (t. 1, b. l. 1-2) nurodytas laiko tarpas, nes tarp ikiteisminio tyrimo veiksmų yra susidaręs toks laiko tarpas, apklaustajam reikėjo duoti laiko susipažinti su protokolu. Viskas, ką nukentėjusysis sakė, buvo surašyta protokole-pareiškime. Dėl pirmo atpažinimo pagal nuotraukas iš karto po apklausos tą pačią dieną, 14.45 val., paaiškino, nors trumpas laiko tarpas tarp apklausos ir atpažinimo, tačiau čia žvalgai paruošia nuotraukas. Prie šio ikiteisminio tyrimo buvo priskirti žvalgai A. N. ir D. V., o analitikas – K. C.. Žvalgai suklijuoja nuotraukas ant lapo, kadangi jie dirba bendrai. Visi slaptieji veiksmai šitoje byloje buvo sankcionuoti. Susitikimas gegužės 16 d. prie auto detalių parduotuvės buvo aptartas su žvalgais ir prokuroru, suderintas tyrimo planas, sankcionuoti veiksmai, o toliau dėl visų tų veiksmų – žvalgai. Apklausos protokolo-pareiškimo pabaiga užfiksuota tada, kada ji pabaigė apklausą, o po to susipažįsta. Jai nekilo įtarimų, kad nuotraukos padarytos po protokolo-pareiškimo, o ne po jos apklausos. Būtent šitų asmenų nuotraukos buvo parinktos, nes jei žvalgai sako, kad jie žino įtariamuosius, tai jie ir sudaro fotolentelę. Ji nedirbo su telefoninių pokalbių pasiklausymais, sekimais bei tyrimais neatskleidžiant savo tapatybės. Telefoninių pokalbių, neturinčių reikšmės bylai, sunaikinimą vykdo tas, kas vykdo kontrolę. Pradžioje J. Š. atpažino V. K., kaip asmenį, užsimojusį ant jo peiliu, o po to, bylos eigoje patikslino, kad tai buvo R. M.. Visa tai buvo rašoma pagal nukentėjusiojo žodžius. Galimai papildomos apklausos metu išaiškėjo, kad buvo sumaišyta. J. Š. nesipainiojo įvykio aplinkybėse, pasakojo nuosekliai, papildomos apklausos buvo daromos dėl turto, buvo papildomai teikiami dokumentai. Prie jos žvalgai nebendravo su nukentėjusiuoju iki pareiškimo priėmimo. Transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis pateikė nukentėjusysis. Jei buvo dėl turto, tai prašė pateikti patvirtinančius dokumentus: kam jis priklauso, įsigijimą, dėl tos vertės. Nesikreipė į dokumentus surašiusius asmenis. Parodymus rašė pagal J. Š. parodymus. J. Š. nebuvo informuotas apie medicininių dokumentų gavimą, kad būtent V. K. buvo su sugipsuota ranka. Protokole surašoma tai, ką pateikė nukentėjusysis ar kitas proceso dalyvis, bet informacija apie bylą nėra teikiama, ir jis tikrai nežinojo. Ji neatsisakė imti parodymus iš V. K.. Jei būtų prašęsis jį papildomai apklausti, tikrai būtų apklaususi. Gruodžio 5 d. iš J. Š. buvo paimtas ,,Blackberry‘‘ telefonas. Įvykio vietoje buvusių kamerų vaizdo įrašus užklausinėjo ne ji. Tai žvalgai gavo tokią užduotį ir važiavo į kavinę paimti tos dienos buvusius įrašus. Ji matė vaizdo įrašą, gautą iš ,,H‘‘ kavinės, tačiau jo neapžiūrinėjo. Neatkreipė dėmesio, kad vaizdo įraše yra nevientisas laikas. Žvalgas pasiėmė vaizdo įrašą, surašė vaizdo įrašo apžiūros protokolą ir atidavė jai. Vaizdo įrašas yra vienas: dažniausiai jis apžiūrimas ir būna prie bylos. Vaizdo įrašai buvo saugomi seife. Tuo seifu gali naudotis ji viena, kabinete dirba viena. Ji žiūrėjo vaizdo įrašą, bet nukentėjusiajam jo nerodė. Jai pateiktas įrašas kompakte buvo prie bylos jos kabinete. Parodymų patikrinimą vietoje „H“ su nukentėjusiaisiais nedarė. Atsiradus naujoms aplinkybėms nebuvo daromas parodymų patikrinimas vietoje, nebuvo tikrinama, kur kas sėdėjo, kur nukrito peilis. Jie važiavo tik į patį pirminį, įvykio vietos apžiūra buvo atlikta ,,H“, o parodymų patikrinimo vietoje nebuvo. Jai nekilo įtarimų, kad broliai skirtingai pasakoja, kas kur sėdėjo kavinėje to susitikimo metu. Parodymų patikrinimą su J. Š. darė tik epizode dėl 3000 eurų, nes pasirinko tokią taktiką, ir kitame turto prievartavimo epizode tiesiog nebuvo atliktas toks veiksmas. Jeigu daromos telefoninių pokalbių išklotinės, tai analizuojamos išklotinės ir analizuojami pokalbiai, surašomi du skirtingi procesiniai dokumentai, o įeinantys ir išeinantys skambučiai yra įrašyti į kompaktinį diską. Visa išklotinė yra įrašyta, nes jeigu yra susipažįstama su informacija, gaunamos telefoninės išklotinės, analitikai pagal suformuluotas užduotis atlieka analizę ir visą išklotinę įrašo į kompaktinį diską. Pagal 2018-03-14 teisėjo nutartį buvo pradėta klausytis T. Z. telefoninių pokalbių, bet ji fiziškai tų pokalbių nesiklausė, kadangi tai darė žvalgai. Gegužės 16 d. susitikimo tarp T. Z. ir J. Š. įvykęs telefoninis pokalbis yra įdėtas byloje, nes visi reikšmingi bylai telefoniniai pokalbiai yra byloje: žvalgai surašo protokolus.
Liudytojas A. N. teisme parodė, kad kaltinamieji jam pažįstami, kadangi dalyvavo bylos, kurioje jie buvo įtariamieji, tyrime. Su kaltinamaisiais santykiai tarnybiniai. Patvirtino, kad buvo kaip žvalgas šioje byloje: dalyvavo sulaikymuose, daiktų apžiūroje, kratose, telefoninių pokalbių kontrolėje ir visuose kituose veiksmuose, kurie buvo atlikti byloje, surašyti protokolai. Ikiteisminio tyrimo veiksmuose dalyvavo nuo pat pradžių (nuo kovo 12 d.). Tyrimo pradžioje teko bendrauti su nukentėjusiuoju J. Š., iš kurio tyrėja paėmė pareiškimą ir jį apklausė. Nukentėjusysis J. Š. kreipėsi, nes jo pažįstamas paprašė paskolinti pinigų, bet tas asmuo, kuris iš jo paėmė pinigus, dingo. Tada jis jam paskambino ir pareikalavo grąžinti pasiskolintus pinigus, 2000 ar kiek tūkstančių, tas asmuo pasakė, kad negrąžins, sutarė, kad susitiks su juo, galimai kitą dieną ar tą pačią. Į susitikimą atvyko jau ne tas asmuo, kuriam jis paskolino pinigus, bet kiti trys jam nepažįstami asmenys, pradėjo jam grasinti, sakė, atims verslą, jį sužalos, turtą ir t. t. Šias bylos aplinkybes nukentėjęs jam papasakojo, dar prieš parašant pareiškimą, kai aiškinosi aplinkybes, dėl ko jis atvyko į policiją. Jis iš viršininko buvo gavęs nurodymą pabendrauti su nukentėjusiu asmeniu, galimai jis buvo pirmas pareigūnas aiškinęsis su nukentėjusiuoju. Peilį nukentėjusysis galimai tą pačią dieną atnešė. Po jo bendravimo nukentėjusysis nuėjo pas tyrėją, asmuo nebuvo pasišalinęs. Peilį iš nukentėjusiojo fiziškai paėmė tyrėja. Pirminės žodinės apklausos metu J. Š. nurodė vardą ,,L.“, t. y. asmens, kuris reikalavo, o prieš tai buvo ,,T.“ vardas, paskui žmogaus, kuriam jis paskolino tuos pinigus. Tuos asmenis pavyko nustatyti. Įtariamųjų asmenybės buvo nustatytos iš pokalbių, nukentėjusiojo J. Š. apibūdinimo kur jie gyvena, kaip atrodo. Nuotraukos, kurios buvo pateiktos atpažinti nukentėjusiajam, buvo suklijuotos taip greitai dėl to, kad kai buvo pabendrauta su nukentėjusiuoju, tie asmenys, kaip paaiškėjo, buvo žinomi, nes prieš porą metų dėl jų irgi buvo pareiškimas dėl panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos. Prieš oficialų atpažinimą nukentėjusiajam jis asmeniškai jam nuotraukų nerodė ir nematė, kad tai darytų kažkas iš jo kolegų. Dėl V. K., R. M., T. Z. parinkimo atpažinimui, tai yra duomenų bazės, o kadangi jie anksčiau atlikinėjo tyrimą, žinojo tą asmenų ratą ir pagal nukentėjusiojo apibūdinimą kaip atrodė asmenys, atrinko, duomenys sutapo ir nukentėjusysis atpažino, kad šitie asmenys dalyvavo pokalbyje. Nukentėjusiajam neoficialiai įvairių asmenų, tame tarpe ir kaltinamųjų, nuotraukos nebuvo rodomos. Nuotraukas surado ar jis, ar iš jo kolegų, kurie tame tyrime irgi dirbo. Patį protokolą suformavo tyrėja, galimai ir tuos asmenis, kuriuos atpažinti. Kovo 12 d. dalyvavo kavinės „H“ apžiūroje. Jos metu buvo restorano ,,H“ vadovė, jie teiravosi dėl kamerų. Vadovė parodė, kaip tos kameros filmuoja, ir ten buvo išimtas vaizdo įrašas. Byloje po pirmo apsilankymo buvo reikalaujama pateikti įrašą dokumentų pateikimo protokolu, nes buvo aiškinamasi, ar yra fiksuojami vaizdo įrašai, ar nėra. Pačioje kavinėje jie turėjo įrenginį vaizdo įrašams peržiūrėti, galėjo pasijungti ir pažiūrėti. Jis pats asmeniškai žiūrėjo tuos vaizdo įrašus. Laikas sutapo su nukentėjusiojo nurodytu laiku, kada jis ten buvo. Dėl to, kad vaizdo įraše šokinėja sekundės, jis neatkreipė dėmesio, bet kiek yra susidūręs praktikoje, tai yra vaizdo kamerų sistema, kad tada, kai nevyksta judėjimas, ji neįrašinėja, o kai prasideda judėjimas, ji iš karto vėl įrašinėja. Jis pats specialiai su vaizdo įrašu nieko nedarė, įrašo nemontavo, koks jis buvo pateiktas, toks ir buvo įdėtas į bylą. Peilis ,,H“, kaip paaiškino, atsirado, kai atvyko su broliu į susitikimą su T. Z., atvažiavo ne T. Z., o trys asmenys, ir pokalbio metu, prieš pokalbio pabaigą, vienas iš asmenų užsimojo peiliu ir norėjo suduoti. Tą peilį išmušė, ir teko pasišalinti. Teismui turėjo būti perduotas originalus diskas, gautas iš ,,H“, kurio apžiūra fiksuota (t. 1, b. l. 43-45). Tuo metu, kai tyrimo eigoje buvo nuspręsta dėl nukentėjusiojo dalyvavimo, nukentėjusiajam buvo duotas garso įrašymo įrenginys – diktofonas. Diktofonas galimai buvo duotas, kai buvo sankcionuoti veiksmai. Diktofoną J. Š. davė jis. Tas diktofonas buvo paimtas iš nukentėjusiojo po to, kai jis atvyko po susitikimo su T. Z.. Technikos išdavimas žurnale neregistruojamas. Apie J. Š. ir T. Z. susitikimą prie auto detalių parduotuvės sužinojo, kai J. Š. paskambino ir pasakė, kad susitiko T. Z., jo pasiteiravo, kada pinigus grąžins, o tada pastarasis jį sumušė, pagrasino, kad nieko negrąžins ir dar vieną susitikimą organizavo, kad važiuos dar į kapines pasikalbėti, ir jis buvo kviestas atvykti pasiaiškinti telefonu. Apie tai, kad buvo sumuštas, prašė pinigų, jis sužinojo jau po įvykio. Šis įvykis prie autodetalių parduotuvės nebuvo specialiai iš anksto suorganizuotas. Vaizdo įrašas atsirado, nes buvo atliekamas sekimas. T. Z. buvo sekamas ne tik gegužės 16 d., kai vyko susitikimas prie parduotuvės, bet ir kitas dienas. Byloje protokolų nėra, kadangi nebuvo užfiksuota reikšmingų duomenų, ir, galimai, jų aplamai nebuvo užfiksuota. Dėl D. V. tarnybinio pranešimo apie gegužės 16 d. vykdomą T. Z. sekimą, tai buvo užfiksuotas įvykis, todėl buvo paminėta, tačiau nesakoma, kad buvo nuo ryto iki vakaro atliekamas sekimas su įtariamuoju. Tą dieną sekdami T. Z. specialiai nieko neorganizavo, tai yra, susitikimo su nukentėjusiuoju. 2018 m. gegužės 16 d. T. Z. sekimą filmavo įslaptinti pareigūnai. Slapto sekimo protokolą (t. 2, b. l. 82-84) surašė iš sekimo suvestinės, nes yra surašytas sekimo protokolas. Jam buvo perduota informacija ir surašytas protokolas. Kad įvyko nukentėjusiojo sumušimas, patvirtino objektyviai, nes yra vaizdo įrašas pridėtas ir jame matosi, kad buvo sumuštas. Vaizdo įraše nukentėjusiojo užsimojimas dešine ranka kumščiu daugiau panašu į gynybos veiksmą. Ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo reikšta pretenzijų dėl protokolo ištaisymo. Gali būti, kad sprendimas sunaikinti dalį informacijos buvo priimtas prieš pateikiant gynybai ir kitiems proceso dalyviams pranešimus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Kai priimamas sprendimas, kad reikia naikinti dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos, tuomet nedelsiant priimamas sprendimas informuoti proceso dalyvius, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai baigti, yra informuojamas prokuroras, kodėl nereikšmingi ir prokuroras priima nutarimą. Informaciją, kokie duomenys yra nereikšmingi bylai pateikė jis, o sprendimą sunaikinti priėmė prokuroras.
Buvo atlikta skambučių analizė ir pokalbių tarp J. Š. ir T. Z. išklotinė (t. 2, b. l. 160-178). Tą dieną dar vykę kiti skambučiai tarp šitų asmenų, jei jie nebuvo susiję su užfiksuotu pokalbiu, buvo sunaikinti nesulaukus bylos pabaigos. Prokurorui yra rašomas tarnybinis pranešimas, kad duomenys yra nereikšmingi bylai. Po pusės metų telefono išklotinę galima gauti, tačiau jų turinio ne. Gegužės mėnesio skambučių išklotinės yra pridėtos prie bylos. Dėl vaizdo įrašo kompakto apžiūros buvo surašytas apžiūros protokolas. Jį apžiūrėjo savo darbo kompiuteryje, kiek laiko apžiūrinėjo, surašyta apžiūros protokole. Tas kompaktas buvo prie bylos pas tyrėją kabinete. Jie turi seifus, pasideda, jei su ikiteisminiu tyrimu susieta byla, duomenis deda į seifą, ir prieigą turi patys. Telefoniniai pokalbiai yra surašomi gavus visų įeinančių ir išeinančių skambučių duomenis. Vyksta visi skambučiai, susirašinėjimai, jei yra kontroliuojami, fiksuojami ir atrenkama tai, kas reikšminga tyrimui, parašomi protokolai, pokalbiai įrašomi ir patalpinami prie bylos, o nereikšmingi pokalbiai yra sunaikinami. Patvirtino, kad kaltinamųjų prašymai surinkti papildomai informaciją bei telefonų išklotines buvo, tačiau tyrėja daugiau sprendė prašymus, nes jie buvo tik žvalgai. T. Z. ir L. P. parodymų patikrinimo dėl kitų skambučių byloje nėra, kodėl nepatikrino kaltinamųjų parodymų dėl kitų buvusių skambučių, tai visą laiką stengiasi pateikti duomenis, kurie eina už ir prieš, pateikiami duomenys, kurie yra reikšmingi pačiam tyrimui: ir nukentėjusiajam, ir įtariamajam. Jei kiti duomenys buvo sunaikinti, vadinasi, jie buvo nereikšmingi.
Liudytoja S. P. teisme parodė, kad kaltinamieji jai nepažįstami ir nematyti. 2018 m. kovo mėn. dirbo restorano „H“ vadove. Tuo momentu, kai buvo įvykis, ji nedirbo, bet buvo atėjęs pareigūnas, kuris paprašė kavinės vaizdo įrašų. Ji elektroniniu paštu kreipėsi į Suomiją ir jie atsiuntė video failą. Prieš užklausdama Suomijos įmonės, ji turėjo informuoti regiono vadovę I. G.. Kitą dieną atėjo pareigūnas ir pasižiūrėjo. Paklausus pareigūno, ar kažką pamatė, jis pasakė, kad ne, nes kamerų išdėstymas prastas. Ji pasakė, kad pirminės kameros labai gerai veikė, tačiau buvo labai daug elektros sutrikimų, tos kameros sudegė ir buvo pastatytos laikinos kameros, bet jos buvo nukreiptos daugiau į seifą, kasos liniją ir tarnybinį įėjimą. Visos salės neapima tos kameros. Dėl kamerų specifikos liudytoja paaiškino, kad yra kompanija, kurioje samdomi darbuotojai rūpinasi tokiais dalykais. Jos pareiga buvo pranešti, kad jos neveikia. Ji kameras gali pažiūrėti tik realiu laiku kas dabar vyksta, tačiau jų atsukti negali. Dėl kamerų ji turi pranešti Suomijos įmonei “Pinusas”. Ji neatkreipė dėmesio, ar kameros laikas ištisai, ar šokinėja sekundėmis. Vaizdo įrašo negali įtakoti, ištrinti ar iškirpti. Ji kompakto neįrašinėjo ir neteikė, darbo metu prie kompiuterio pareigūnas su kitu darbuotoju žiūrėjo. Ji būtent tų įvykių vaizdo įrašų nematė. Iš darbuotojai ar lankytojų, negirdėjo, kad buvo muštynės ar konfliktas.
Liudytoja K. C. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, su jais nesieja jokie santykiai. Šioje byloje atliko telefono išklotinių analizę, tačiau nepamena, kurio asmens. Liudytoja patvirtino, jog teikė analizę (t. 2, b. l. 160-181) ir paaiškino, kad telefoniniai skambučiai turi būti visi, ji negalėjo praleisti. SMS yra 14.28 val., tada 15.18 val., 14 lape yra 14.28 val., o paskui 14.34 val. (tarnybinio pranešimo 6 ir 14 lapai). Pokalbio turinio išklotinių ji nedarė, jos veiksmai šioje byloje – bokštų ir telefono išklotinių analizė. Parodė, kad telefonas registruojasi prie bokšto, jeigu asmuo juda, keičiasi vieta ar kas nors, bet kokiu atveju visą laiką eina tiesioginis ryšys. Todėl toje išklotinėje kiekvieną sekundę yra žmogaus judėjimas. Telefonas fiksuojamas prie bokšto, nors ir nevyksta jokie telekomunikaciniai įvykiai. Tarnybinio pranešimo 6 lape yra skambučių, ten viena dalis, o kitame puslapyje – visai kita.
Liudytoja I. G. teisme parodė, kad ji yra UAB „L“ (restorano “H.” tinklas) regiono vadovė. Paaiškino, kad restorane „H”, esančiame (duomenys neskelbtini) g., prie kamerų neprieina ir negali lysti. Tuo atveju, jei reikia įrašų, kreipiamasi į suomių arba estų bendrovę „H“. Bendrovė yra IT komanda. Jiems nusiunčia iš policijos gautą raštą, kokių tiksliai įrašų reikia, ir jie tuos įrašus paruošia. Tuo metu informuojama policija, kad gali ateiti su savo USB laikmena ir kai policija ateina, įkiša savo laikmeną į kamerų serverį, tada IT skyrius perkelia įrašą į USB. Įrašas nėra iškeliamas ant darbalaukio, jis yra serveryje. 2018 m. kovo pradžioje S. P. siuntė užklausą į „H“. ,,H.“, esančio (duomenys neskelbtini) g., vadovė ar darbuotojai prisiliesti prie įrašų stebėjimo kamerų negali. Įrašus atsidaryti galima, tačiau matomas gyvas vaizdas, t. y., nėra galimybės jį atsukti, ištrinti, pakoreguoti. Matosi kas tuo metu darosi kavinėje. Šiuo metu veikia 4 kameros. Ji pradėjo dirbti nuo 2017 m., tai nuo to laiko ir veikia tos pačios kameros. Kameros reaguoja į judesį, jei tuo metu nėra judesio, tai neįrašinėja. Kameros mato kasos zoną ir šiek tiek salės, visos kitos trys kameros turėtų matyti tarnybines patalpas. Virš stalų galimai butaforinės kameros.
Liudytojas T. V. teisme parodė, kad 2018-03-08 buvo (duomenys neskelbtini) g. H.. Buvo atvykęs su savo pažįstamu, su kuriuo anksčiau bendravo telefonu dėl mašinos pirkimo. Tuo metu užėjo M., K. ir jo pažįstamas L., kuris su juo pasisveikino (nurodo į L. P.). Šį asmenį tarp tos kompanijos pažino. Restorane buvo šiek tiek triukšmo, nes tie asmenys, kurie buvo paminėti, sėdėjo prie stalo ir bendravo su dviem asmenimis. Prieš ateinant kompanijai, tie du vyriškiai jau sėdėjo. Jų bendravimas baigėsi konfliktu. Vienas iš tų dviejų atsistojo, buvo su striuke ir matėsi, kad pas jį yra ginklo dėtuvė. Ginklą iš tų dviejų asmenų turėjo mažesnis. Matė ginklą, tačiau nežino, ar jis tikras, ar ne. Kai įvyko triukšmas, tai ši kompanija atsistojo ir išėjo. Kai kompanija išeidinėjo, tai vienas iš tų dviejų šaukė iš paskos. Klausė, kur jus einate velniai rusų kalba. Buvo toks žargonas rusų kalba „ velniai“-„čerti“. Taip pat prieš išeinant kompanijai, vienas iš jų bandė grįžti prie tų dviejų asmenų t. y. R. M. ar V. K.. Arti jis nebuvo priėjęs, kiti jį sulaikė. Pas asmenis peilio nematė. Jo akivaizdoje smurto nebuvo ir ketinimo panaudoti smurtą jis nematė. Kiti du asmenys irgi išėjo. Jie išėjo pro Maximos išėjmą, ilgai netruko po kompanijos išėjimo. ,,H“ nesilanko dažnai. Tą kartą buvo apie 20 minučių. Restorane jis nieko neužsisakė, pažįstamas užsisakinėjo. Atstumas nuo jų iki kampanijos buvo apie 6-8 metrai. L. pažįsta nuo 1999 m. Su juo susipažino suėmimo metu. L. atvažiavo pas jį paprašyti paliudyti prieš naujus metus. Jis atvažiavo prie jo namų. Anksčiau jis nebuvo prie jo namų, esančių (duomenys neskelbtini) Trakuose. Jie nesiskambina, iš matymo pažįstami. Turinys jam nebuvo pasakytas, ką turi liudyti.
Liudytoja M. B. teisme parodė, kad 10 metų yra kaltinamojo V. K. sugyventinė. 2018 m. rugpjūčio 29 d. jų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo atlikta krata. Kratos atlikimo metu V. K. jai pasakė išmesti telefonus. Ji juos išmetė per langą, o V. K. tuo metu nuėjo atidaryti duris. Tada pareigūnai pradėjo ją gąsdinti, jog bus ,,prirašyta prie bylos“, uždaryta 2 paroms. Jai pagrasino dėl to, kad ji išmetė telefonus per langą. Pareigūnai atėmė jos asmeninius daiktus – telefoną, kuris jai yra labai svarbus dėl darbo reikalų. Jie patys rado išmestus telefonus, vieni pareigūnai ,,laužėsi pro duris“, o kiti stovėjo prie lango. Kratos metu taip pat buvo rasti jos asmeniniai pinigai – 3000 Eur, kurie jai yra grąžinti. Parodė, kad ji vėliau paklausė V. K., kodėl jai reikėjo tuos daiktus išmesti, bet jis paaiškino, kad jis pirko iš žmogaus telefoną ir pareigūnams atvykus suprato, kad čia dėl to telefono ir paprašė jos išmesti. V. K., prieš sulaikymą, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nes jo firma bankrutavo – Lietuvoje jie užsidarė, jų filialas atsidarė užsienyje. Tą dieną ji neišėjo į darbą, patyrė didelį šoką, kreipėsi pas tam tikrus specialistus, kadangi sutriko nervų sistema, yra pažyma. Kitoje kratoje ar kituose procesiniame veiksme ji nedalyvavo. Svečiuose, pas kitus įtariamuosius, atliekant procesinius veiksmus, nebuvo. Pareigūnai ją išvežė kratos atlikimo dieną ir tą pačią dieną buvo apklausta. Pas pareigūnus buvo trumpą laiką, bet buvo kalbėta, kad gaus 8 metus laisvės atėmimo, teiravosi, gal planuoja šeimą, vaikus. Buvo klausiama, kaip čia taip gyvena, kad ji nieko nežino, klausė ar pažįsta jo draugus. Ją apklausinėjo tyrėja, kuri buvo trumpų, šviesių plaukų, ir kuri po to pasirašė protokolą. Tyrėja apklausos pabaigoje davė paskaityti, ar viskas teisingai surašyta, ir pasirašyti, tačiau jai buvo šokas.
Liudytojas V. B. teisme parodė, kad dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, šiuo metu nebedirba. 2018 m. vasarą kartu su F. S. ir A. M. atvyko į L. P. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini) atlikti kratą. Jis ėjo iš tos pusės, kur yra vidinis kiemas, ten yra vidinis langas, keli pareigūnai stukseno į duris, jis matė, kad L. P. priėjo prie durų, pažiūrėjo pro akutę, pamatė, kad ten policija ir bandė jau bėgti atgal, kad neatrakinti durų, bet bėgdamas atgal pamatė pro langą, kad pareigūnai stovi vidiniame kieme, tada jam nebuvo kur trauktis ir jis atidarė ne įėjimo duris, o vidinio kiemo balkono duris. Įsilaužiant į L. P. gyvenamąją vietą triukšmas buvo sukeltas realiai paties L. P., kai jis ant jų pradėjo rėkauti ,,ką jūs čia ir vėl terorizuojat“ ir šoko į stovėseną. Jie davė jam nurodymus: ramiai, gulkis, duok rankas, bet čia buvo jo išprovokuotas triukšmas. Kažkuriuo metu mergaitė nusileido, berniuko nematė. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė ėjo su juo, ji turėjo įeiti pro centrinį ėjimą su tyrėja. Kadangi jie neatidarė durų, kai jau L. P. buvo sulaikytas, tada jis įėjo ir atrakino duris įleisti kitus pareigūnus. Užėjo į vidų, paskelbė nutartį, paklausė, ar neturi ieškomų ar draudžiamų daiktų, jis atsakė, kad namuose turi truputį ,,žolės“, bet pasakė, kad neatsimena, kur padėjo, pasakė patiems ieškoti. Tuomet padarė kratą, ,,žolę“ (kanapes) surado F. S.. L. P., kai pamatė, kad F. S. artinosi prie tos vietos, kur ,,žolė“, pradėjo kelti isteriją, rėkti, muistytis, matėsi, kad jis susinervino, pradėjo jaudintis, sakyti, kad jį pakišinėjame. „Žolę“ rado praeinamojoje patalpoje, tokioje kaip virtuvė ir koridorius, dešinėje pusėje, kur stovi spintos. Svoris buvo mažiau gramo, maišelio dydis buvo keli kvadratiniai centimetrai. Aptinkant kanapes tai matė ir L. P., jo žmona, M. Suprato, kad kanapės priklauso L. P., nes prieš atliekant kratą jis pasakė, kad turi ,,žolės“ ir pasakė, kad patys ieškotų. Taip pat surado vogtą vandens motociklą. L. P. buvo sulaikytas. Suradus ,,žolę“ O. N. nesakė, kad tai jos ,,žolė“. Negali pasakyti apie tai, ar pareigūnas jai grasino, tačiau iš jos buvo iniciatyva. Ji pati klausė ,,kas būtų, jei aš ant savęs paimčiau kaltę, ar galėčiau“, toks pokalbis vyko terasoje lauke, kai L buvo išvežtas, o jie liko saugoti motociklo. Kartu buvo ir M. Jis skambino ekspertui dėl vandens motociklo, išsiaiškinti, ar jis yra vogtas. Ekspertas atsakė, kad viešojoje erdvėje rodoma, jog jis yra galimai vogtas, bet reikia įsitikinti, todėl reikalinga atlikti ekspertizę. Todėl, atlikus kratą, jis su kolega pasiliko vien dėl to, kad įtarė, jog motociklas yra galimai vogtas. Baigiant kratą, kai L. P. buvo išvestas, jis su M laukė, kol atvažiuos transportas pasiimti vogto motociklo, tuo metu į namus dar užėjo L. P. žmonos draugė. L. P. žmona, priėjusi prie jo klausė, kas būtų, jei kaltę dėl ,,žolės“ prisiimtų ji, ar ji tokiais savo veiksmais padėtų išvengti atsakomybės savo vyrui. Jis atsakė, kad tai yra neįmanoma, ir kad kiekvienas už savo veikas turi atsakyti pats. Šioje kratoje dalyvavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė, nes ten gyvena nepilnamečiai vaikai, tyrėja R. K., kuri surašinėjo protokolą. Be kratos šioje byloje L. P. surašė siuntimą į narkologinį įsitikinti, ar jis vartojo narkotines medžiagas ar ne, nes jis atsisakė priduoti šlapimą. Nedavė pasirašyti jo atsisakymą, nes L. P. niekur niekada nepasirašo, jis nuo visko atsisakydavo. Neprivalėjo duoti jam pasirašyti, filmuoti atsisakymą.
Liudytojas F. S. teisme parodė, kad maždaug prieš metus gavo pavedimą nuvažiuoti su vyriausiaisiais tyrėjais V. B., A. M. ir R. K. sulaikyti L. P. ir pas jį namuose, esančiuose Lentvaryje, atlikti kratą. Kratą atlikti jis važiavo apsirengęs civiliais drabužiais, tačiau buvo du mobiliosios kuopos pareigūnai, kurie buvo apsirengę su uniforma. Atvažiavo nežymėtais automobiliais. Jis buvo prie centrinių durų. Jie skambino į duris ir beldėsi, tačiau jos buvo atidarytos ne iš karto. Stovint prie durų jis jų nematė, į tą pusę yra langai, todėl galėjo matyti, kad atvyko pareigūnai. Duris atidarė sugyventinė. Užėjus į namus L. P. buvo supažindintas su nutartimi dėl kratos atlikimo. Namuose buvo jo sugyventinė ir vaikas, su jais buvo Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė bei du mobiliosios kuopos pareigūnai. Supažindinus su nutartimi buvo pareikalauta atiduoti/pateikti nutartyje išvardintus daiktus. Daiktų sąrašą sudarė R. K.. L. P. pasakė, kad namuose nieko neturi, tik rusiškai pasakė, kad turi ,,piatka“, taip vadinamas ,,žolės“ gramas ir mažiau, tai yra slengas ar žargonas. Jie pasakė, kad jis pateiktų turimą ,,žolę“, tačiau jis atsakė – ieškokite. Pradėjus daryti kratą, virtuvės spintelėje buvo rastas indelis, kuriame buvo ,,žolės“ rutuliukai. Svetainė yra sujungta su virtuve, spintelė buvo jo akių aukštyje, jos viduje stovėjo keli indeliai ir viename indelyje buvo maišelis. Iš spintelės paėmė indelį ir jį atidaręs pamatė, kad ,,turi“. Atliekant šį veiksmą, visi buvo priešais patį L., kadangi svetainė sujungta su virtuve, jis sėdėjo svetainės viduryje, bet ne prie stalo, ir tai buvo priešais langus, L. P. tiesiai žiūrėjo į jį, šalia L. prie stalo sėdėjo tyrėja, kolega buvo šalia, ten buvo kitos spintelės, L. P. žmona sėdėjo prie stalo. L. P. elgėsi ramiai, jis visada ,,vieno veido“, tiesiog ramiai matė tą dalyką ir nieko nesakė. ,,Žolė“ buvo ne smulkinta, o vadinamos ,,šiškos“, tai buvo vientisi gabaliukai, kaip granulės, kurios buvo vienoje polietileninio maišelio atraižoje, jis buvo praardytas, užspaustas ir padėtas atgal. Kad tai „žolė“ iš pradžių jis suprato vizualiai, o po to atsirado kvapas, nes maišelis buvo praviras, tiesiog vėl užvyniotas. Ten buvo pumpurėliai, nesmulkinta „žolė“. Jis neklausė, kam priklauso ,,žolė“, kadangi nuo to laiko, kai L. P. pasakė, kad namuose yra ta ,,piatka“ praėjo 5-10 minučių, todėl kalbos nebuvo reikalingos. Kratos metu jis su L. P. sugyventine nebendravo, girdėjo, kad ji kalba, tačiau pokalbio turinio negali pasakyti. Negirdėjo, ar ji ką nors aiškino apie „žolę“. Atlikus kratą viduje jie išėjo į lauką ir rado motociklą, kuris stovėjo prie durų, nebuvo paslėptas, tačiau L. P. jo neparodė. Jie aiškinosi, kur yra kėbulo numeris, skambinosi vietoje, kaip surasti kėbulo numerį. Užtruko prie motociklo tirdami, ar jis paieškomas, ar ne. Tuo metu, kai ten buvo L. P. sakė, kad ,,atvarė“ draugai ir paliko motociklą. Po kratos kartu su L. P. ir mobiliosios kuopos pareigūnais važiavo į komisariatą, o kolegos liko laukti, kol atvyks „vežimėlis“ išgabenti vogtą motociklą. Komisariate buvo surašytas siuntimas atlikti šlapimo ekspertizę. Komisariate buvo pokalbis, kad L. P. atsisako duoti šlapimą, jam buvo paaiškinta, kas vyks, kad važiuos, tai buvo pokalbio forma, atskirai atsisakymas nebuvo fiksuojamas.
Liudytoja O. N. teisme parodė, kad yra L. P. sugyventinė, gyvena apie 5 metus. 2018 m. vasaros pabaigoje jų namuose, esančiuose Lentvaryje, buvo atlikta krata. 07.00 val. ryto, kai visi miegojo, pradėjo laužtis pareigūnai. Jie atsibudo nuo triukšmo ir lėkė prie durų jas atrakinti. Pareigūnai laužė duris iš vienos ir iš kitos pusės. Mergaitė iššoko iš antro aukšto. L. atidarė lango duris iš terasos pusės, jie iš karto įlėkė su šautuvais, vartė daiktus. Po to metė lapus ant stalo ir liepė skaityti, jie nieko neaiškino, sakė bus krata ir turi tam leidimą. Jie nesakė, kad namuose yra draudžiamų daiktų. Kratos metu pas juos namuose buvo surasta narkotinė medžiaga – ,,žolė“. Ją surado pareigūnas F. S.. „Žolė“ buvo rasta kambaryje svetainėje prie virtuvės. Virtuvė su svetaine yra viena patalpa, aukštoje lentynoje, kuri yra kaip spinta, su durelėmis, molinėje vazelėje buvo „žolė“. Tą momentą, kai iš vazelės buvo traukiama „žolė“, ji matė. Pareigūnas numetė „žolę“ ant stalo ir klausė kieno, ji iš karto pasakė, kad ji ją įsinešė į namus. Tai girdėjo visi pareigūnai, ir V. B., ir tas, kuris ją surado. Apie tai, jog namuose yra ,,žolė“ jos vyras nežinojo, ji asmeniškai žinojo. Ji pradėjo aiškinti situaciją, tačiau pareigūnai juokėsi ir neklausė. Kratos metu ir ,,žolės“ suradimo momentu L. buvo toje pačioje patalpoje truputėlį toliau, ji taip pat buvo toje pačioje patalpoje, ji buvau prie pareigūno, kažkokia moteris buvo. Vėliau kitas pareigūnas nusivedė ją į vonios kambarį ir pradėjo grasinti, klausdamas jos ,,ar bus kas tavo vaikus prižiūrės, nes tave gali paimti, uždaryti, atimti motinystės teises, vairavimo teises, nebegalėsi dirbti savo darbo pagal specialybę“. Kratos metu paėmė daugiau daiktų, telefoną, raktų, kuriuos sukrovė į maišelį ir išsivežė. Ji visą laiką norėjo pasiaiškinti dėl ,,žolės“, pas tyrėją nuėjo du kartus. ,,Žolę“ ji surado prie ežero esančioje pavėsinėje po kėde, kadangi jie gyvena prie ežero, todėl ateina daug žmonių. Prieš porą dienų iki kratos pas ją buvo atėję vaikai iš globos namų ir padėjo sunešioti akmenis, šiukšles. Ten visą laiką būna prišiukšlinta ir ji prašė, kad jai padėtų, kažkuris iš jų pasikabino ant kėdės megztinį. Po kėdute rado eurų, kortelę ir buvo tos ,,žolytės“. Ji viską surinko ir atsinešė į namus, kadangi galvojo, kad vaikai sugrįš. Suprato, kad tai ,,žolė“, kanapės, nes yra mačiusi per televizorių. „Žolė“ nebuvo supakuota, mažas gumuliukas. Pas ją liko tie pinigai, ,,Maximos“ ar ,,Iki“ parduotuvės kortelė. Nevartoja narkotinių medžiagų, o geria tik raminamuosius vaistus. Kai L. P. buvo išvežtas, ji ir du pareigūnai liko namuose, kadangi laukė, kol atvažiuos tralas paimti vandens motociklą. Ji pasiskambino draugei, kad ji gali ateiti su vaikais. Atėjus draugei su vaikais, pareigūnas V. B., kalbėdamas rusiškai, prie draugės sakė ,,nebūt durai, neimk savęs nieko, liksi be vaikų, be teisių, be darbo“. Ji pati pareigūno neklausė, kas jai būtų, jei prisiimtų kaltę.
Liudytojas A. M. teisme parodė, kad šiuo metu dirba Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus viršininku. 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo Antrojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas. 2018 m. rugpjūčio 29 d. kratoje L. P. namuose dalyvavo kaip padedantis pareigūnas. Jis nuo pat pradžių dalyvavo kratoje, apžiūrėjo virtuvę, kambarius, vonios kambarį ir antrą aukštą. Kratos metu buvo rastas kanapių nedidelis kiekis. Kaltinamasis kratos metu, kai jo paklausė, ar turi draudžiamų medžiagų pasakė, kad rūko kanapes, turi „petichatką“, tačiau paklausus kur, pasakė „ieškokit“. L. P. kratos metu sėdėjo, šalia buvo atrodo „Aro“ pareigūnai. Sulaikytas elgėsi įžūliai. Kratos metu buvo rastas vandens motociklas, dėl ko laukė tralo, kol jis atvažiuos. Tuo metu L. P. žmona bendravo su jais. Žmona svarstė, kas būtų, jei ji prisiimtų kaltę už vyrą. Vėliau pas L. P. žmoną buvo atėjusi moteris.
Liudytoja J. K. teisme parodė, kad nepažįsta tik Z. Yra L. P. žmonos draugė ir kaimynė. Santykiai draugiški. Jai 2018 m. rugpjūčio 29 d. ankstų rytą paskambino draugė O. N. verkdama ir pasakė, kad vyksta krata. Ji paprašė pažiūrėti vaikus, nes jie išsigandę ir verkia. Jai moteris, galimai iš vaikų teisių, atvedė į kiemą dukrą ir sūnų. Vaikai pasakojo, kad L. gulėjo ant žemės, buvo surakintas. Sakė, kad stukseno į langą. Jie labai išsigando. Mergaitė krito nuo laiptų, nes išsigando. Mažasis visa laiką rodė rankas, kad surakintos. Jai paskambino draugė ir pasakė, kad gali atvesti vaikus. Jai atvedus vaikus buvo du pareigūnai. Ji dalyvavo, kuomet jie įkalbinėjo O. neimti ant savęs narkotinių medžiagų. O. buvo visą laiką sukrėsta, o pareigūnai sėdėjo juokėsi, laukė tralo, kol paims vandens motociklą. O. pasakojo, kad pavėsinėje rado maišelį, ji įtarė, kad darbininkai paliko. Ji jai pasakojo ir tą dieną ir ankščiau, kad rado. Tenai parko zona ir palikti galėjo bet kas.
Byloje ištirti rašytiniai įrodymai
Šalies argumentai
Nukentėjusysis J. Š. 2018-03-12 protokole – pareiškime nurodė, kad 2018-03-06, apie 14 val., į UAB „B.“ autoservisą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atvažiavo pažįstamas T., pasiūlė „prasukti reikalą“ bei užsidirbti 150 Eur. Jam sutikus, pasakė kad reikia paskolinti 3000 Eur, kam neaiškino, nurodė, kad vėliau juos grąžins bei dar sumokės 150 Eur. Susitiko 2018-03-07, apie 18.30 val., autoservise, skirtingais automobiliais nuvažiavo į Pakenę. T. važiavo pirmas, jis iš paskos. Pamatęs, kad T. sustojo, persėdo į jo automobilį atidavė 3000 Eur. Paėmęs pinigus, T. jam liepė laukti bei stebėti aplinką. T. išvažiavo, o jis laukė apie 40 minučių, nesulaukęs, paskambino T., kuris liepė jam privažiuoti. Atvažiavęs jis pamate savo automobilį, kuris buvo tuščias, automobilis buvo neužrakintas, o raktai gulėjo vairuotojo durelių kišenėje. Vėl paskambinus ir paklausus kur pinigai, T. jam pasakė, kad pinigus išsikeitė į monetas, tada jis suprato, kad jį apgavo. Pinigus jis buvo pasiskolinęs iš savo brolio G. Š., kuris 2018-03-08 apie 17 val. paskambinęs T., paklausė apie paskolintus pinigus, T. brolio klausė, ar pastarasis pažįsta L. bei susitarė susitikti maždaug už 20 minučių kavinėje bare (duomenys neskelbtini) - Dzūkų gatvių sankryžoje, Vilniuje. Sutartu laiku niekas neatvažiavo, todėl brolis vėl paskambinęs T. paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio prekybos centro, kuriame yra „Maxima“, kavinę „H“. Apie 18 val. į kavinę įėjo 3 vyriškiai, kurie priėjo prie jų ir paklausė, ar tarp jų yra G, broliui atsakius, kad tai jis, vaikinai prisėdo prie jų staliuko. Brolis prašė jam grąžinti pinigus, tačiau vyriškis, prisistatęs vardu ,,L.“ pasakė, kad pinigai jau „nuėjo“ į zoną, į „obsciagą“ ir kad pinigus jie pamirštų, o dėl to, kad jis bando atgauti savo paskolintus pinigus, vyriškiai pradėjo jam grasinti ir sakė, kad jis dar turės atiduoti savo autoservisą su automobiliais, o jeigu neatiduos ir grasins, tai padarys jį invalidu ir užčiaups amžiams. Vienas iš atvykusių į pokalbį vyriškių, užsimojo peiliu, bet J. Š. vyriškio ranką atmušė ir peilis nukrito ant žemės, sužalotas nebuvo, o vyriškiai skubiai išėjo iš kavinės (t. l., b. l. 1-2).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis užfiksuota įvykio vieta - greito maisto restoranas „H“, esantis (duomenys neskelbtini) g. 112, Vilniuje (t. l, b. l. 33-38).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolais užfiksuota, kad 2018-03-15 UAB „B B“ restorano vadovė S. P., pateikė 2018-03-08 vaizdo įrašą, kuriuo užfiksuotas greito maisto restoranas „H“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikotarpiu nuo 17.20 val. iki 19.14 val.. Įraše matyti, kad 17.59 val. J. Š. yra kavinėje, prieina prie prekystalio, vėliau 18.02.27 val. jis prieina prie asmens su tamsios spalvos striuke (veido asmens nesimato, teismo posėdžio metu J. Š. patvirtino, kad tai jo brolis G. Š.); šis asmuo sėdi prie staliuko, prie kurio 18.03.14 val. prieina trys vyrai (jų veidai nesimato dėl nekokybiško vaizdo ir dėl to, kad vaizdo fiksavimo kamera nustatyta tokiu, kampu, kad minėtoje vietoje yra fiksuojama tik asmens apatinė kūno dalis), matyti, tik kad vienas iš jų apsirengęs tamsios spalvos sportiniu kostiumu, ant kurio švarko ant rankovių matosi baltos juostos, tokios pat juostos yra ir ant kelnių šonų, šis asmuo atsisėda prie staliuko ant raudonos spalvos sėdimos dalies, t. y. toje pusėje, kur sėdi ankščiau atėjęs asmuo, o kiti du asmenys, kurie matosi tik iki pusės (pas vieną tamsios spalvos kelnės, pas kitą mėlynos spalvos kelnės), atsisėda ant kėdžių kitoje stalo pusėje. o J. Š. lieka stovėti prie prekystalio. Atėję į kavinę vyrai prisėda prie staliuko, 18.04.25 val. prie staliuko, prie kurio sėdėjo pirmiau paminėtas asmuo, vilkintis tamsios spalvos striuke, prieina ir J. Š. , paėmęs padėklą su gėrimais. 18.10.28 val. vyriškiai iš kavinės išeina. Asmuo, apsirengęs tamsios spalvos kelnėmis ir striuke (G. Š.) vaikšto salėje, 18.11.42 val. vėl atsisėda prie staliuko, 18.19.16 atsistoja ir išeina (t. l, b. l. 40-42, 43-45); Apžiūrėjus šį vaizdo įrašą pakartotinai teisme nustatyta, kad nei vienas iš atėjusių į kavinę asmenų, t. y. kaltinamųjų R. M., L. P. ir V. K., nuo to laiko, kai atsisėdo prie staliuko, prie kurio buvo nukentėjusieji, nebuvo persėdęs, t. y. nuo 18.04 val. iki 18.10 val.; nukentėjusieji iš kavinės išeina tuščiomis rankomis, t. y. nesimato, kad ką nors neštųsi iš kavinės, nukentėjusysis J. Š. po peržiūros vaizdo įrašo teismui nurodė, kad peilį jo brolis paėmė ne iš karto, pirma pavaikščiojo, t. y. paėmė 18.11 val., jie dar kartu prie stalo pasėdėjo, nes apsvarstė, ar kreiptis į policiją ir tik tada išėjo (teismo pastaba - vaizdo įrašas karpytas, yra tarpai po keliasdešimt sekundžių, nes kaip patvirtino vaizdo įrašą pateikusi liudytoja S. P. kamera reaguodavo į judesį, t. y. tik sujudėjus pradėdavo filmuoti) (t. 11, b. l. 1-9).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis J. Š. atpažino T. Z. kaip asmenį, kuriam jis 2018-03-07 paskolino 3000 Eur (t. 1, b. l. 50-53), L. P., kaip asmenį ,,L“, kuris jam grasino kavinėje ,,H“ ir reikalavo atiduoti autoservisą su automobiliais (t. 1, b. l. 54 - 57), o R. M. ir V. K., kaip asmenis, atėjusius į kavinę kartu su L. P., o V. K., dar ir kaip asmenį, kuris jį puolė su peiliu (t. 1, b. l. 58-61, 62-65).
2018-09-24 pakvitavime nurodyta, kad J. Š. gavo 3000 Eur, kaip turtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 71, 72).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolais užfiksuota, kad nukentėjusysis J. Š. pateikė sulenkiamą peilį „Espada“, kuriuo, kaip jis pats nurodė, jam buvo grasinama kavinėje ,,H“ 2018-03-08 (t. l, b. l. 75).
Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro 2018-07-17 specialisto išvadoje Nr. 140-(1628)-IS1-4044 konstatuota, kad nukentėjusiojo J. Š. pateiktas peilis yra pramoninės gamybos (gamintojas - firma Cold Steel Ine., JAV) lenktinis medžioklinis peilis „ESPADA“, turintis geležtės fiksavimo mechanizmą, peilis šaltiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas ir civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas (t. l, b. l. 81 - 82).
Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro 2018-09-11 specialisto išvadoje Nr. 140-(1628)-ISl-4943 konstatuota, kad J. Š. pateikto sulenkiamo peilio rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1, Nr. 2), tačiau netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. l, b. l. 89 - 90).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-05-23 specialisto išvadoje Nr. G 1629/2018(01) nurodyta, kad nukentėjusiajam J. Š. po įvykio 2018-05-16 objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (t. 1, b. l. 105).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis užfiksuota vieta – Panerių g. 51, Vilnius, parduotuvė ,,Meharis. Prancūziškų automobilių dalys“ – kurioje 2017-05-16 (teismo pastaba, rašymo klaida, matyt turėjo būti 2018-05-16) susitiko A. Š. (pastaba, turėtas omeny J. Š.) ir T. Z. (t. 1, b. l. 106 – 112).
Prie apklausos protokolo nukentėjusysis J. Š. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Blackberry IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus, patvirtinančius UAB ,,B“ priklausančių transporto priemonių įsigijimą (PVM sąskaitas faktūras Serija TAR Nr. 17-2, Serija LEI Nr. 315, 2016-05-08, 2017-07-29, 2017-11-20, 2017-10-03, 2018-01-21, 2017-07-18, 2017-05-21, 2018-01-12, 2018-01-27 pirkimo-pardavimo sutartis), autoserviso - UAB ,B“ turto, kurio vertė 11130 Eur, sąrašo kopiją (t. 1, b. l. 134-145).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo J. Š. pateikto mobiliojo ryšio telefono „Blackberry“ atmintyje jokio susirašinėjimo tarp abonentų nebuvo aptikta (t. l, b. l. 146-148); telefonas pagal pakvitavimą grąžintas J. Š. (t.1, b. l. 149).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis G. Š. atpažino L. P., kaip asmenį ,,L“, kuris jam ir jo broliui J. Š. grasino kavinėje ,,H“ ir reikalavo iš J. Š. atiduoti autoservisą su automobiliais (t. 1, b. l. 155 - 158).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (pagal 2018-03-14 Vilniaus miesto ikiteismini tyrimo teisėjo V. Bugelevičiaus nutartį Nr. IBPS-V-514425) užfiksuota, kad 2018-05-17 pokalbis vyksta tarp nukentėjusiojo G. Š. (G) (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir L. P. (L), nors skambinama į T. Z. telefoną (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), pokalbio turinys patvirtina, kad kalbama apie negrąžintus pinigus, minimas 2018-03-08 L. P. ir G. Š. susitikimas, taip pat T. Z. suplanuotas 2018-05-17 susitikimas dėl paimtų ir negrąžintų pinigų (G.: ,,o kas tu? Nesuprantu“, L.: ,,Tas, su kuriuo buvai susitikęs, tai ą, tau šimtą kartų prisistatyti reikia?“; G.: ,,A, L., na, vadinasi, T sakė šiandien atvažiuos, reikia čia apie šį bei tą pasiklabėti, laukiam“; G.: ,,Aš noriu savo pinigų, aš vis tiek juos atgausiu“, L.: ,,Aš nieko neėmiau iš tavęs“; G. :,, Na, tu iš manęs nieko neėmei, tu iš J ėmei, arba T. ėmė iš J., aš tau... nežinau, kuris ten iš jūsų ėmė, bet tai mano pinigai, vis tiek juos atgausiu, supranti, kad ir kaip būtų“, L.: ,,Sėkmės tau“) (t. 1, b. l. 192-194).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. N. 2018-05-31 slapto sekimo protokole nurodyta, kad 2018-05-16 vadovaujantis BPK 160 str., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-14 nutartį Nr. IBPS-V-51493, slapta sekant T. Z., buvo pastebėta ir užfiksuota, kad adresu Panerių g. 51, Vilniuje, pastarasis emocingai kalbėjo ir smūgiavo ranka vyrui, kuriam suteikta pravardė „Ryšys1“ (t. y. J. Š.), į veidą (nufilmuota) (t. 2, b. l. 82-84).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. N. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo 2018-05-30 protokole nurodyta, kad vadovaujantis BPK 158 str., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-28 nutartį Nr. IBPS-V-623175, buvo atlikti veiksmai, neatskleidžiant savo tapatybės, t. y. garso įrašymo priemonėmis fiksuotas J. Š. (J.) pokalbis su T. Z., 2018-05-16 jų susitikimo metu, adresu Panerių g. 51, Vilniuje, prie parduotuvės „Meharis“. Pokalbio metu J. Š. nurodo, kad T. Z. (T.) privalo jam grąžinti pinigus, T. Z. nesutinka, nurodo: ,,Juokauji“, tu dar džiaukis, kad snukis sveikas liko, ir išvis, jei tik pamatysiu,..., kur nors Subačiaus g. o gal čia, gal tave čia patiest? Iškart į mentūrą lėksi“. Pokalbio metu J. Š. mini, kad T. Z. atsiuntė L į susitikimą ir dar kažkokius velnius. T. Z. dėl to supyksta; ,,Žinai, ką velniu išvadinai?“; ,,Kad tu jį velniu išvadinai, žinai, kas tada tau bus“, ,,tu už velnią dabar turėsi atsakyti, supratai“; kai J. Š. užsimena apie užpuolimą peiliu, T. Z. nesupranta apie kokį užpuolimą su peiliu eina kalba: ,, Su kokiu dar peiliu?“ ,,McDonald‘se?“, ,,Neskiesk“, po to aptaria susitikimą 2018-05-17 15 val. kartu su G. Š. pas J. Š. servise (t. 2, b. 1. 108-113).
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2018-03-14 nutarimu paimtos mobiliojo ryšio telefono abonentinių numerių: (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė“ J. Š.), (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“ T. Z.), (duomenys neskelbtini) (UAB,, Bitė“ G. Š., įeinančių/išeinančių skambučių ir SMS žinučių išklotinės su celių bokštų koordinatėmis laikotarpiu nuo 2018-03-05 iki 2018-03-11. Taip pat duomenys apie nustatytų mobiliojo ryšio operatorių bokštų (celių), kurių veikimas apima Vilniaus r., Kalvelių sen., Pekenės k., 2018-03-07 laikotarpiu nuo 17:00 val. iki 21:00 val., bei mobiliojo ryšio operatorių bokštų (celių), kurių veikimas apima adresą (duomenys neskelbtini) g. 112, Vilnius, 2018-03-08 laikotarpiu nuo 17:00 val. iki 19:00 val., veikimo zonoje buvusius telekomunikacinius įvykius (nurodant abonentų telefonų numerius), telefoninių pokalbių sujungimus, jų datas, pokalbių laiką trukmę, išklotinėse užfiksuotų abonentų priklausomybę, gautus ir išsiųstus SMS ir kitus pranešimus. Atliktos analizės pagrindu buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, juose nurodyta, kad išanalizavus telefono abonentų ir ryšio bokštų, adresu Vilniaus r., Kalvelių sen., Pekenės k. 2018-03-07 laikotarpiu nuo 17 val. iki 21 val. ir (duomenys neskelbtini) g. 112, Vilnius, 2018-03-08 laikotarpiu nuo 17 val. iki 19 val. gautas išklotines, sutapimų nerasta. Nustatyta, kad T. Z. laikotarpiu nuo 2018-03-06 13/17 val. kontaktavo su K. Z., Vilniaus r. savivaldybės administracija ir UAB ,,Geri Architektai“, taip pat šiuo laikotarpiu nustatyti sutapimai tarp telekomunikacinio ryšio bokštų: TELE 2 T. Z. (duomenys neskelbtini); BITĖ J. Š. (duomenys neskelbtini): abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini), kuris priklauso T. Z., skambino 2018-03-07 11.42 val. J. Š., taip pat 2018-03-08 nuo 16. 57 val. kontaktavo su G. Š., būdamas laikotarpiu nuo 17.59 val. iki 19.09 val. A854 (duomenys neskelbtini) g. 112 telekomunikacinio ryšio bokštų veikimo zonoje (t. 2, b. l. 155-159, 160-178, 179-181).
Kratos ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad T. Z. gyvenamojoje vietoje, adresu Subačiaus g. 133, Vilniuje 2018-08-29 buvo rasta ir paimta: mobiliojo ryšio telefonas ,,BlackBerry“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele ,,labas 4G+“ Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefonas „Huawei ALE -121“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefonas ,,Coolpad E501“ IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir Micro SD kortele ,,San Disk“ 16 GB; mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung" IMEI (duomenys neskelbtini) , su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir MicroSD ,,SanDisk“ 4GB; pinigai - 3625 Eur; mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės „labas“ laikiklis, telefono numeris (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės „labas“ laikiklis, telefono numeris (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės „PILDYK ID“ laikiklis, telefono numeris (duomenys neskelbtini);LR asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota T. Z. vardu; kuriuos apžiūrėjus tyrimui reikšmingų duomenų nebuvo rasta (t 3, b. l. 27-31, 32-41); telefonas ,,Huawei ALE -121“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 3625 Eur grąžinti K. Z., o mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės „Labas“ ir ,,PILDYK ID“ laikikliai, telefono Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) bei LR asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) - grąžinti T. Z. (t. 3, b. l. 31, 42, 43).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad T. Z. gyvenamojoje vietoje rastame ir paimtame mobiliojo ryšio telefone ,,BlackBerry" IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele ,,labas 4G+" Nr. (duomenys neskelbtini), buvo aptiktas susirašinėjimo 2018-05-17 dienos turinys su abonentu „S.“. Susirašinėjimo turinys susijęs su tuo, jog „S.“ parašo, jog G nori pakalbėti su T. Z., kuris paprašė atsiųsti G. numerį. Pasiteirauta ar T. Z. atvyks į servisą, nes G. neturi laiko laukti. T. Z. abonentinis numeriu buvo atsakyta,-tuoj, palauk. Taip pat, „S“ parašė, jog tegu L paskambina G į nurodytą numerį, tai jam pačiam į naudą (t. 3, b. l. 44-50);
Kratos ir daiktų apžiūros protokolais užfiksuota, kad L. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) Trakų r. bei automobilyje ,,Mitsubischi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta: augalinės kilmės medžiaga; mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės ,,Labas“ laikiklis, telefono numeris (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės ,,PILDYK ID“ laikiklis, telefono numeris (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės ,,PILDYK ID“ laikiklis, telefono numeris (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės laikiklis, telefono numeris +(duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefonas ,,iPhone“, ID: (duomenys neskelbtini), IC: (duomenys neskelbtini), su ,,Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini), su ,,Pildyk" SIM kortele; mobiliojo ryšio telefonas ,,BlackBerry“ su ,,Labas 4G“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini); vaizdo kamera serijos Nr. 090511386 su valdymo pultu ir laidais, bei MicroSD kortele ,,Toshiba“ 16 GB; maršrutizatorius; GPS siųstuvas; pinigai - 1500 eurų; rankinė, su 50 Eur, Revolut kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), pramoginio laivo bilietas, registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, vandens motociklas, priekaba. Apžiūrėjus paimtuose telefonuose esančią informaciją ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (t 3, b. l. 67-81, 135-147);1500 Eur ir mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung" IMEI (duomenys neskelbtini), su ,,Pildyk“ SIM kortele, SIM kortelių laikikliai, vaizdo kamera su pultu ir laidais, Micro SD kortelė ,,Toschiba“, maršrutizatorius, GPS siųstuvas pagal pakvitavimą grąžinti O. N. (t. 3, b. l. 148, 151).
Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro specialisto 2018-09-05 išvadoje Nr. 140-(4343)-ISl-4831 konstatuota, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, rasta L. P. gyvenamojoje vietoje yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,318 g, A 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 13,3 %. (t. 3, b. l. 92-94).
Kratos ir daiktų apžiūros protokolais, fotolentelėmis užfiksuota, kad R. M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo rasta ir paimta: sportinis kostiumas (kelnės ir džemperis, tamsiai mėlynos spalvos, per džemperio rankovę eina dvi baltos spalvos ištisinės juostos); mobiliojo ryšio telefonas ,,Blackberry" IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,Labas 4G+" Nr. (duomenys neskelbtini); radijo stotis „Motorola“; radijo stotis „Midland“; radijo stotis „Midland“ (t.3 b.l. 158-162, 172-177, 178-179, 180-185); 3 radijo stotys grąžintos gynėjai advokatei L. Guižauskienei (t. 3, b. l. 187).
Kratos ir daiktų apžiūros protokolais, fotolentelėse užfiksuota, kad V. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rasta ir paimta: pinigai - 3400 Eur; mobiliojo ryšio telefonas Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini) su Tele2 SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini); televizorius „Lumatron“ su pakrovėju; Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. LTU (duomenys neskelbtini); SIM kortelės laikmena su PIN ir PUK kodais, SIM kortelės „Labas“ laikmena, telefono numeris (duomenys neskelbtini); SIM kortelės „Labas" laikmena, telefono numeris (duomenys neskelbtini); SIM kortelės „Pildyk“ laikmena (duomenys neskelbtini); bei rankos įtvaras (langetė), (t. 4 b.l. 7-12, 13-21), 3400 Eur, televizorius, langetė, SIM kortelės (5 vnt.) bei kiti daiktai pagal pakvitavimą grąžinti M. B. (t. 4, b. l. 22, 57).
Savanoriško daiktų pateikimo, jų apžiūros protokolais užfiksuota, kad V. K. naudojamame automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta: mobiliojo ryšio telefonas “Huawei” be galinio dangtelio, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Pildyk Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel Onetouch" IMEI (duomenys neskelbtini), be maitinimo elemento su SIM kortele “Labas 4G+” Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel Onetouch", IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas 4G” Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel Onetouch”, be dangtelio ir maitinimo elemento, IMEI (duomenys neskelbtini); laikmena nuo SIM kortelės „Pildyk ID”, su PIN ir PUK kodais, telefono numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus telefonus, jokios reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nerasta (t. 4, b. l. 43-46, 48-55), automobilis grąžintas M. B. (t. 4, b. l. 47).
Kratos ir daiktų apžiūros protokolais, fotolentelėmis užfiksuota, kad V. K. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., buvo rasta ir paimta 20 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 20 vnt. pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurie perduoti Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Veiklos skyriui, sprendimui pagal Administracinių nusižengimų kodeksą priimti ( t. 4, b. l. 68-72, 73-77, 78-78-79, 80-83).
VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės pateiktoje V. K. asmens sveikatos istorijos kopijoje užfiksuota, kad 2018-02-23 V. K. diagnozuotas kairės plaštakos II piršto proksimalinės falangos lūžimas (t. 4, b. l. 128-132).
Asmens kratos protokole užfiksuota, kad prie R. M. buvo rasta ir paimta: mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ IMEI Nr. l: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini); Micro SD kortele "Kingston" 32GB; trijų raktų ryšulys; vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus telefoną ir Micro SD kortelę, jokių ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (t 4 b. l. 149-152, 153-158), visi daiktai, išskyrus MRT ,,Huawei“ su Micro SD kortele grąžinti gynėjai advokatei L. Guižauskienei (t. 3, b.l 187).
Akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo J. Š. ir V. K., protokole užfiksuota, kad prieštaravimų panaikinti nepavyko, kiekvienas iš jų patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. J. Š. - kad V. K. buvo atvykęs kartu su kitais dviem asmenimis į kavinę ,,H“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, kurioje jam buvo grasinama nužudymu, nurodyta, kad jis savo pinigų, duotų T. neatgaus, grasino atimti autoservisą ir mašinas, bei žadėjo padaryti jam didelių problemų, jeigu jis turi kažkokių pretenzijų T. ir nori atsiimti savo pinigus. V. K. susitikimo metu jam liepė užsičiaupti, sakė ,,tuchni“, sakė, kad jis turės problemų, kad jį ,,zakapajet“, t. y. nužudys, o kitas, kartu buvęs asmuo jam sudavė. Be to dar papildomai nurodė, kad V. K. jam pasakė: ,,tu lochas uždusk“, ,,visai padarysim invalidu“, ,,palamajem“. To pirmesnių parodymų metu nebuvo nurodęs, nes buvo šoke ir galimai neprisiminė; o V. K. – kad jokių grasinimų negirdėjo, atsidūrė susitikime atsitiktinai, buvo pokalbis ir P. pasakė, kad ,,patys išsiaiškinkite". Priešingai, J. Š. elgėsi agresyviai. Jis pastarajam jokių grasinimų neišsakė. Niekas iš jų J. Š. jokių smūgių nesudavė (t. 6, b. l. 1-5).
Duomenys, gauti iš VRM Centrinės duomenų bazės bei VĮ ,,Registrų centras“, patvirtina, kad UAB „B.“, kurios direktorius ir J. Š., 2007-09-19 registruota Juridinių asmenų registre, tačiau duomenų apie jos veiklas nėra, veiklos tikslai – variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba; iš Creditinfo – kad įmonės įstatinis kapitalas 2009-12-15 yra 10.000,00 Lt (teismo pastaba - kas atitinka 2896,20 Eur) (t. 8, b. l. 61-75).
Apžiūros protokolu užfiksuota, kad dalyvaujant įtariamajam L. P. ir jo advokatei E. Mockienei, papildomai apžiūrėti pas L. P. gyvenamojoje vietoje rasto ir paimto mobiliojo ryšio telefonas ,,BlackBerry“, be IMEI Nr. su ,,labas 4G“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), informacijos nepavyko, nes įvedus L. P. nurodytus kodinius žodžius ,,gala“ ir ,,blackberry“, telefono atidaryti nepavyko, o informacija buvo ištrinta automatiškai. L. P. paaiškino, kad matyt buvo prieš tai pareigūnų vedami kodai, kurie buvo klaidingi, todėl trečią kartą įvedus neteisingą kodą telefonas atsinaujina ir prašo naujo kodo (t.8 b. l. 182-185, 186-187, 188).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2019-01-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-03-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo leista laikotarpiu nuo 2018-03-14 iki 2018-06-14 klausytis T. Z. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšiais tarp jų perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. Atliekant T. Z. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių kontrolę buvo gauti ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-11649-18 reikšmingi duomenys: 2018-05-21 buvo surašytas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (teismo pastaba - t. 1, b. l. 192-194, aptartas pirmiau), kuriame užfiksuotas pokalbis tarp G. Š. ir L. P., pokalbio pradžios laikas 15:23:33 val., o trukmė 1 min. 41 sek. (t. 8, b. l. 194-195).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą šioje dalyje, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis T. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas - tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Taigi sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai pasireiškia alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai – nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas).
Kaltinamojo T. Z. kaltę dėl jam inkriminuojamo BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo patvirtina tiek jo paties prisipažinimas įvykdžius šį nusikaltimą, tiek kito šioje byloje kaltinamojo L. P., nukentėjusiųjų J. Š. ir G. Š., liudytojo A. N. parodymai, taip pat ir kiti byloje ištirti objektyvūs duomenys (nukentėjusiojo J. Š. protokolas-pareiškimas, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, pakvitavimas dėl 3000 Eur nukentėjusiajam J. Š. sumokėjimo bei kiti rašytiniai įrodymai). Teismo vertinimu neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2018-03-07 apie 19 val. Pakenės k., Kalvelių s., Vilniaus r., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir pažadėjęs juos grąžinti po kelių valandų bei už skolinimosi paslaugą sumokėti 150 Eur, T. Z., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, paėmė iš nukentėjusiojo J. Š. 3000 Eur, nors realiai neketino įvykdyti šio įsipareigojimo, t. y. grąžinti pinigų ir taip tyčia suklaidino nukentėjusįjį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme T. Z. patvirtino, kad su nukentėjusiuoju J. Š. praeityje užsiėmė cigarečių kontrabanda, supažindino pastarąjį dar su keliais savo draugais, prekiaujančiais cigaretėmis, o gautą pelną dalindavosi lygiomis dalimis. Tačiau sužinojo, kad nukentėjusysis J. Š. jį pradėjo apgaudinėti – dalį pelno pasiimdavo sau. Nukentėjusysis jam liko skolingas 6000 Eur, todėl nusprendė jį pamokyti, pasiūlė užsidirbti ir pasakė, jog reikalingi 3000 Eur cigarečių pirkimui. Įsitikinęs, kad jeigu jis būtų ir prašęs J. Š. grąžinti jam skolintus pinigus, nes tas apgaudinėja jį ir yra jam skolingas, tai J. Š. nebūtų jam atidavęs pinigų. Sutartu laiku susitiko, kiekvienas skirtingu automobiliu važiavo į Pakenės kaimą, J. Š. persėdo į jo automobilį ir jam davė 3000 Eur. Tuomet jis nukentėjusiajam pasakė jo laukti o pats nuvažiavo už parduotuvės. Iš tos vietos jį paėmė jo draugas ir jis nuvažiavo namo. Gautų iš nukentėjusiojo J. Š. 3000 Eur jam grąžinti neketino. Nukentėjusysis J. Š. teisme patvirtino, kad pasitikėdamas T. Z. dėl jų ankstesnės pažinties, suviliotas jo pasiūlymu užsidirbti 150 Eur už kelioms valandoms jam skolinamus 3000 Eur, sutiko pastarajam duoti jo prašomą sumą, kurią pasiėmė iš savo brolio G. Š.. Jokio paskolos raštelio iš T. Z. neprašė surašyti ir pinigus jam perdavė tos pačios dienos vakare. Perdavęs pinigus, kurį laiką, apie valandą, laukė T. Z., nes pastarasis taip jam liepė. Tačiau nesulaukęs, pats jam paskambino, o paklausęs kur pinigai ir išgirdęs atsakymą: ,,Kokie pinigai, apie ką tu čia?“, suprato, kad yra T. Z. apgautas. Neatgavo pinigų ir po vėlesnių reikalavimų bei paprašęs brolio, kad jis dėl pinigų grąžinimo išsiaiškintų su T. Z.. Kaltinamasis L. P. teisme patvirtino, kad T. Z. jam pasakojo, jog ilgą laiką bizniavo su J (teismo pastaba J. Š.), tačiau vėliau pastarasis sužinojo, kad nukentėjusysis, imdamas cigaretes iš jų bendrų draugų, nesidalina pelnu, todėl pastarasis norėjo J pamokyti, t. y. pasakė J., kad yra kažkur pirkti cigarečių, paėmė iš šio pinigus ir cigarečių jam neatvežė bei negražino skolintų pinigų. Matė T. Z. susirašinėjimą su nukentėjusiuoju, kuriame buvo žinutės apie tai, jog nukentėjusysis reikalauja grąžinti pinigus, tačiau T. Z. jam atrašė, kam jis taip daro, t. y. - „šokinėjote per galvas“. Kad J. Š. davė T. Z. pinigus, kurių vėliau neatgavo, patvirtino ir nukentėjusysis G. Š., teisme nurodęs, jog brolis (t. y. J. Š.) 2018-03-07 atvažiavo pas jį, prašė dviem, trims valandoms paskolinti 3000 Eur bei žadėjo kitą dieną grąžinti. Kitą dieną iš brolio sužinojo, kad jis paskolino pinigus asmeniui vardu T. už 100 ar 150 procentų ir, kad jis neatiduoda jam tų pinigų ir išvis neigia ėmę iš brolio pinigus, neatsako į skambučius. Dėl pinigų grąžinimo jis pats paskambino T., susitarė su juo susitikti kavinėje ,,H“. Į kavinę atvyko kiti asmenys, t. y. kaltinamieji L. P., R. M. ir V. K., o pareikalavus grąžinti pinigus, L. P. atsakė, kad jam ir broliui pinigų negrąžins, kad juos apgavo, kad jie yra nevykėliai, kad ką norės, tą ir apgaudinės. Liudytojas A. N. teisme nurodė, kad nukentėjusysis J. Š. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, jis su juo bendravo dar iki jam parašant pareiškimą. Nukentėjusysis papasakojo, kad pažįstamas jam asmuo paprašė paskolinti pinigų, tačiau gavęs pinigus, vėliau dingo. Kai jis paskambinęs jam pareikalavo grąžinti pinigus, pastarasis atsakė, kad pinigų negrąžins, sutarė, kad susitiks su juo, galimai kitą dieną ar tą pačią. Į susitikimą atvyko jau ne tas asmuo, kuriam jis paskolino pinigus, bet kiti trys jam nepažįstami asmenys, pradėjo jam grasinti, sakė, atims verslą, jį sužalos, turtą ir t. t. Šias bylos aplinkybes nukentėjęs jam papasakojo, dar prieš pateikus pareiškimą.
Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, pagrįstai darytina išvada, kad būtent T. Z. panaudota apgaulė turėjo lemiamą įtaką nukentėjusiojo J. Š. apsisprendimui atiduoti jam 3000 Eur, kuriuos, kaip jis pats prisipažino teisme, neketino nukentėjusiajam grąžinti, to nepadarė ir vėliau, nukentėjusiajam reikalaujant atiduoti pinigus. Tai, kad kaltinamasis turėjo tikslą pamokyti nukentėjusįjį ir paimamus (skolinamus) iš jo pinigus vertino kaip paties J. Š. jam neatiduotą pelno dalį už cigarečių kontrabandą, jo veiksmų teisiniam įvertinimui kaip sukčiavimui reikšmės neturi. Todėl pripažintina, kad T. Z. veikė tiesiogine tyčia, nes pastarasis suprato, jog pateikdamas nukentėjusiajam J. Š. apgaulingą informaciją dėl ketinamo sandorio (neva cigarečių įsigijimo), remdamasis pastarojo pasitikėjimu, iš jo gavo pinigus (3000 Eur), kurių grąžinti neketino ir juos užvaldė savo naudai.
BK 182 straipsnyje numatytą sukčiavimą kvalifikuojantis požymis – turto vertė, nustatomas pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuojama, kai turto vertė viršija 5 MGL, bet yra ne didesnė nei 250 MGL dydžio suma). Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad T. Z. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai, kaltinamasis iš nukentėjusiojo J. Š. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL (3000 Eur sudaro 60 MGL), todėl kaltinamojo veiksmai neteisėtai apgaulės būdu užvaldant J. Š. turtą – 3000 Eur, teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio3 dalyje, kvalifikavimo
L. P., R. M., V. K. ir T. Z. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami kartu 2018-03-08, apie 17 val., G. Š. pokalbio telefonu metu T. Z. pareikalavus gražinti iš J. įgytus 3000 eurų, bei T. Z. sutikus susitikti pasikalbėti, pastarasis pats į sutartą susitikimą neatvyko, o vietoje savęs į susitikimą su J. Š. ir G. Š., 2018-03-08, apie 18 val., į greito maisto restoraną „H“, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, atsiuntė L. P., R. M. ir V. K., kurie veikdami bendrai, T. Z. nurodymu, turėdami tikslą įbauginti J. Š. ir G. Š., žinodami apie tai, kad T. Z. iš J. Š. apgaulės būdu įgijo 3000 eurų ir juos siekdami išlaikyti, kartu žodžiais jiems grąsindami pavartoti fizinį smurtą, L. P. grasino šiuos padaryti invalidais, užčiaupti amžiams, o R. M. sakant, kad su J. Š. reikėjo jau susidoroti anksčiau, po ko R. M. ranka, kurioje buvo laikomas lenktinis medžioklinis peilis „Espada“, suduodant vieną smūgį J. Š. į veido sritį, tuo sukeliant šiam fizinį skausmą, o kad J. Š. siekia atgauti minėtus 3000 Eur, tuo pačiu metu L. P. vertė perduoti turtinę teisę į didelės vertės turtą, t. y. J. Š. įmonę, UAB „B“, visus įmonės vardu registruotus automobilius ir vilkiką, kurių bendra vertė 31026 Eur, bei J. Š. vardu registruotus automobilius, kurių bendra vertė 9200 Eur, t. y. L. P., R. M., T. Z. ir V. K., veikdami kartu, grasinant panaudoti fizinį smurtą bei panaudojus fizinį smurtą, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, vertė J. Š. neatlygintinai perduoti turtinę teisę į didelės vertės turtą bei susilaikyti nuo reikalavimo grąžinti T. Z. perduotų 3000 eurų, o T. Z. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad tęsdamas virš paminėtus veiksmus, siekdamas išlaikyti apgaulės būdu įgytus iš J. Š. 3000 Eur, 2018-05-16 apie 16 val. prie automobilių dalių parduotuvės „Meharis“, esančios adresu Panerių g. 51, Vilniuje, J. Š. paprašius grąžinti minėtus 3000 eurų ir paklausus, kodėl vietoje savęs jis atsiuntė kitus asmenis aiškintis, kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į veido sritį, tuo sukeldamas J. Š. fizinį skausmą ir toliau grasino fiziškai susidoroti, sakydamas, kad nukentėjusiajam bus ,,chana“, t. y. kaip padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Objektyviai Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyta veika pasireiškia neturint teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai kito asmens vertimu savo ar kitų asmenų naudai perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, grasinant prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojant kitokią psichinę prievartą, fizinį smurtą, atėmus asmeniui laisvę, sunaikinus ar sugadinus jo turtą arba kitokiu būdu padarius jam didelės turtinės žalos. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Nusikaltimo sudėtis yra formali, turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Vertinant vertimą perduoti turtą lydinčią psichinę prievartą teismas pažymi, kad psichinė prievarta baudžiamojoje teisėje visada turi būti reali. Realumas yra vienas iš psichinės prievartos požymių. Grasinimas yra realus, kai kaltininkas atlieka veiksmus siekdamas įbauginti nukentėjusįjį, o turto prievartavime grasinimu kaltininkas siekia nukentėjusįjį įbauginti tam, kad šis, įbaugintas kaltininko grasinimų, perduotų kaltininkui savo turtą. Svarbu, kad psichinės prievartos realumas yra tikrinamas iš kaltininko pozicijų, kiek jo tyčia buvo nukreipta realiai įgyvendinti reiškiamus grasinimus. Tai nustatoma ne vien tik subjektyviais kaltinamojo parodymais, bet ir objektyviais įrodymais. Taigi, esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.
Šiame kontekste pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltimas turi savo prasmę, kaltinamojo veiksmai visada turi savo tikslą ir (ar) motyvą, net jei tikslas ir (ar) motyvas nėra konkrečios inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Visiems šioje byloje kaltinamiesiems inkriminuotas nusikaltimas yra BK skirsnyje, nustatančiame nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, todėl šio nusikaltimo tikslas yra gauti svetimą turtą, o motyvas – savanaudiškumas. Darant nusikaltimą nuosavybei kaltininko tikslas yra įgyti svetimą turtą, padaryti nukentėjusiojo turtą savu, naudotis juo savo nuožiūra ir taip praturtėti, gauti turtinės naudos. Toks kaltininko veiksmų tikslas yra ir prievartaujant turtą.
Nagrinėjamoje byloje pareikštame kaltinime pagal BK 181 straipsnio 3 dalį nurodyta, kad T. Z. nurodymu kaltinamieji L. P., V. K. ir R. M. prievartavo didelės vertės turtą panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, turėdami tikslą įbauginti nukentėjusiuosius J. ir G. Š., žinodami, kad T. Z. iš J. Š. apgaulės būdu įgijo 3000 Eur bei siekdami juos išlaikyti.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2018-03-08, apie 18.00 val., kaltinamieji L. P., V. K. ir R. M. susitiko su nukentėjusiaisiais J. Š. ir G. Š. kavinėje „H“, (duomenys neskelbtini)., Vilniuje. T. Z. šiame susitikime nedalyvavo. Šių faktų neginčija proceso dalyviai, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno iš kaltinamųjų tikslo minėto susitikimo su nukentėjusiais metu, vertino kiekvieno iš jų santykį su nukentėjusiaisiais iki susitikimo ir susitikimo metu.
Bylos duomenis, kaltinamasis T. Z. ir nukentėjusysis J. Š. pažinojo vienas kitą apie 10 metų. Pasak T. Z., juos siejo tik tai, kad jie užsiimdavo cigarečių kontrabanda arba, įsigiję kontrabandines cigaretes Lietuvoje, jas perparduodavo. Nors nukentėjusysis J. Š. šias aplinkybes teisme neigė, tačiau iš byloje esančių duomenų apie T. Z., J. Š. teistumus ir administracines nuobaudas matyti, kad T. Z. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018-11-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 201 straipsnio 1 dalį, o J. Š. – 2016-04-07 administracine tvarka pagal ATPK 163² str. 4 d., t. y. abu bausti už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis).Teismas yra nustatęs ir to neginčija pats kaltinamasis T. Z., kad pastarasis dieną prieš minėtą susitikimą apgaulės būdu buvo išviliojęs iš nukentėjusiojo J. Š. 3000 Eur kaip neva tai negautą pelną už cigarečių įsigijimą ir šių pinigų J. Š. neketino grąžinti, kadangi juos laikė J. Š. skola jam. Bylos duomenimis nukentėjusiojo J. Š. brolis G. Š., kuris ir buvo paskolinęs tuos 3000 Eur J. Š., ir kurio T. Z. visiškai nepažinojo ir nežinojo, kad J. Š. turi brolį, 2018-03-08 skambino T. Z., neprisistatė, kas esantis, ir reikalavo grąžinti savo pinigus. Anot T. Z., G. Š. jam grasino ir T. Z. dėl to išsigando.
Tuo tarpu kiti kaltinamieji – L. P., V. K. ir R. M. iki 2018-03-08 susitikimo „H“ nukentėjusiųjų visai nepažinojo, išskyrus L. P. - tik tiek, kad T. Z. kažkada turėjęs reikalų su kažkokiu J.. Šie kaltinamieji anksčiau nukentėjusiųjų niekada nebuvo matę, apie juos nieko nežinojo, tame tarpe apie nukentėjusiųjų turtinę padėtį, turimas įmones ir turtą bei jų vertę. Apie J. Š. perduotus T. Z. 3000 Eur ir jų negrąžinimą T. Z. papasakojo tik vienam atvykusiam prie jo namų L. P. tą pačią dieną, kai T. Z. su grasinimais paskambino G. Š.. Nors tuo metu prie T. Z. namų kartu su L. P. atvyko ir jo bičiuliai R. M. ir V. K., byloje nėra objektyvių duomenų ir tokių valstybinis kaltintojas nepateikė, patvirtinančių, kad pastarieji dalyvavo T. Z. ir L. P. pokalbyje ir buvo informuoti apie minėtus T. Z. ir J. Š. finansinius reikalus bei 3000 Eur paėmimą. Nustatyta, kad tuoj po šio pokalbio L. P., V. K. ir V. M. nuvažiavo į prekybos centrą „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad po susitikimo su T. Z. prie pastarojo namų iki susitikimo su nukentėjusiaisiais (maždaug 20 minučių bėgyje) L. P. būtų informavęs apie šį susitikimą, jo tikslą ir kitas aplinkybes V. K. ir R. M.. Šis susitikimas buvo spontaniškas, iš anksto neplanuotas. Nukentėjusieji taip pat patvirtino, kad po skambučio su L. P. jie ne už ilgo nuvažiavo į susitikimo vietą. Taigi, kaip matyti, L. P. iki susitikimo taip pat nepažinojo kito nukentėjusiojo - G. Š.. Nei L. P., nei T. Z. nežinojo, kad J. Š. turi brolį G., kurio nepažinojo nei vienas iš kaltinamųjų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia tvirtinti, kad nei V. K., nei R. M. nežinojo ne tik tai, kad T. Z. gavo iš J. Š. 3000 Eur, bet jie nežinojo ir kokiomis aplinkybėmis šie pinigai buvo perduoti. Dar dagiau, šie kaltinamieji net nežinojo ir nebuvo informuoti, kokiu tikslu L. P. važiavo į prekybos centrą „Maxima“, esantį (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Jų gi važiavimo tenai tikslas buvo tik nusipirkti alkoholio (kadangi buvo V. K. gimtadienis). Tuo tarpu L. P., to dar nežinant V. K. ir R. M., važiavo į minėtame prekybos centre esančią kavinę „H“ paprašytas T. Z., nežinodamas tiksliai, su kuo turėtų susitikti, tikslu išsiaiškinti, kas skambino T. Z. su grasinimais dėl pastarojo paimtų iš J. Š. pinigų ir, ar tas asmuo/asmenys yra pavojingi T. Z.. Todėl akivaizdu, kad jis to nežinodamas, negalėjo kartu su juo važiavusiems V. K. ir R. M. nupasakoti tikslią informaciją apie nukentėjusiuosius, konkrečiai apie jų turimą įmonę ir kitą turtą. Pasak L. P., jis ketino tik pasikalbėti su tais asmenimis, galbūt pasiekti kokį kompromisą, nenorėjo jokių konfliktų, dėl ko net liepė T. Z. laukti jo prie parduotuvės ir neiti kartu į minėtą susitikimą tam, kad nekiltų konfliktas. Iš tiesų, bylos duomenimis T. Z. neėjo į minėtą susitikimą, o laukė L. P. netoliese, degalinėje. Taipogi teismas atkreipia svarbią aplinkybę į tai, kad ir pats T. Z. visai nepažinojo kartu su L. P. buvusių V. K. ir R. M., net nežinojo, kad tie taip pat eis su L. P. į minėtą susitikimą. Pasak L. P., V. K. ir R. M. ketino parduotuvėje „Maxima“ nusipirkti alkoholio ir pastarųjų tikslas eiti kartu su L. P. į minėtą susitikimą susiformavo tuomet, kai jie pakeliui praeidinėjo kavinę „H“, kur, jiems nieko neaiškindamas, ką ten ketina daryti, pasuko L. P., jiems nusprendus alkoholio nusipirkti po L. P. reikalų kavinėje. Teismo manymu, V. K. ir R. M. kavinėje „H“ atsidūrė atsitiktinai.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. Z. jau buvo pasisavinęs 3000 Eur apgaulės būdu, todėl jam nebuvo aktualu atlikti kokius nors veiksmus tam, kad juos praėjus kuriam lakui išlaikyti, nes jų net neketino atiduoti nuo pat pradžių. Taigi, ištirtų duomenų analizė leidžia teigti, kad konkrečiai V. K. ir R. M. negalėjo žinoti apie neva tai T. Z. siekį išlaikyti jo iš J. Š. paimtus 3000 Eur ir pastarojo nurodymus jiems įbauginti nukentėjusiuosius. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. ir R. M. nieko nežinojo apie T. Z. apgaulės būdu išviliotus iš J. Š. 3000 Eur ir nesant duomenų, kad T. Z. davė kokius nors nurodymus dėl šių pinigų išlaikymo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. K. ir R. M. turėjo tikslą įbauginti nukentėjusiuosius J. ir G. Š..
Taip pat teismas sprendžia, kad tokio nurodymo T. Z. nedavė ir L. P., nepaisant to, kad pastarajam papasakojo situaciją dėl minėtų 3000 Eur, nes, kaip minėta, L. P. nebuvo matęs J. Š., visai jo nepažinojo, išskyrus tik tiek, kiek pasakojo T. Z. apie judviejų daromą biznį, ir visai nieko nežinojo apie G. Š., t. y. kad šis yra J. Š. brolis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių L. P. versiją, kad jis į minėtą su nukentėjusiaisiais susitikimą atvyko su tikslu perduoti T. Z. poziciją apie šio neketinimą grąžinti J. Š. 3000 Eur bei su tikslu išsiaiškinti, kas per asmenys grasina T. Z. ir, ar šiam dėl to yra reali grėsmė. Vien ta aplinkybė, kad T. Z. paprašė L. P., kuris buvo „pasportavęs“, t. y. fiziškai už jį pranašesnis, ir praeityje „sėdėjęs“, neįrodo T. Z., o tuo pačiu ir L. P., ketinimo kaip nors įbauginti nukentėjusiuosius. Vienok, net ir toks T. Z. sumanymas – paprašyti nuvykti į susitikimą su nepažįstamais asmenimis fiziškai pranašesnį už save bičiulį, yra suprantamas, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad T. Z. tuo metu, nežinodamas, kas jam skambina ir reikalauja grąžinti pinigus, kėlė tam tikrą nerimą dėl savo saugumo.
Taip pat kaltinime pagal BK 181 straipsnio 3 dalį nurodyta, kad turto prievartavimas pasireiškė psichologiniu smurtu, t. y. kaltinamųjų žodiniais grasinimais pavartoti fizinį smurtą, L. P. pasakius nukentėjusiesiems, kad šiuos padarys invalidais, kad užčiaups amžiams, ir R. M. pasakant, kad su J. Š. reikėjo jau susidoroti anksčiau, bei fiziniu smurtu, R. M. sudavus smūgį J. Š. ranka, kurioje buvo lenktinis medžioklinis peilis „Espada“, į veidą, tuo sukeliant J. Š. fizinį skausmą. Kuo pasireiškė konkrečiai V. K., kaip bendrininko, veiksmai prievartaujant turtą, kaltinime nenurodyta.
Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiesiems nebuvo padaryta jokia žala, t. y. jų atžvilgiu nebuvo panaudotas nei psichinis, nei fizinis smurtas.
Dėl psichinės prievartos
Psichinė prievarta suprantama, kaip pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančio veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės (grasinimas). Psichinė prievarta gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį - grasinimu panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinti, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti psichine prievarta, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs, o ne tariami grasinimai, t. y. kai sprendžiant iš įvykio konteksto daroma išvada jog kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį ir palaužti jo valią, kad šis įvykdytų jam pareikštas turtines pretenzijas.
Kaltinime nurodyta, jog psichinis smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu pasireiškė tuo, kad L. P. grasino šiuos padaryti invalidais, užčiaupti amžiams, bei R. M. sakė, kad su J. Š. reikėjo jau susidoroti anksčiau. Kaltinamieji L. P., V. K. ir R. M. kategoriškai neigė kaip nors grasinę nukentėjusiesiems bei naudoję jų atžvilgiu fizinį smurtą. Tiesa, kaltinamasis L. P. pripažino, kad to susitikimo metu kas nors iš jų, galimai kalbant tarpusavyje, galėjo nukentėjusiuosius pavadinti kolūkiečiais („kolchoznikais“).
Teismas pastebi, kad kaltinimas suformuluotas remiantis išimtinai nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas ypatingai atidžiai vertino šių asmenų parodymus viso proceso metu. Kaip matyti iš abiejų nukentėjusiųjų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, bei lyginant juos tarpusavyje, jų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems bei kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, painūs ir kai kuriose detalėse nekonkretūs.
Antai J. Š. savo 2018-03-12 protokole – pareiškime nurodė, jog 2018-03-08, apie 18.00 val., atvykęs vienas iš vaikinų prisistatė vardu ,,L“, pasakė, kad pinigai jau „nuėjo“ į zoną, į „obščiagą“ ir, kad pinigus jie (J. Š. ir G. Š. – teismo pastaba) pamirštų, o dėl to, kad jis (J. Š. – teismo pastaba) bando atgauti savo paskolintus pinigus, vyriškiai pradėjo jam grasinti ir sakė, kad jis dar turės atiduoti savo autoservisą su automobiliais, o jeigu neatiduos ir grasins, tai padarys jį invalidu ir užčiaups amžiams. Kaip matyti, pareiškime tiksliai nenurodyta, kas ir kaip iš atvykusių į susitikimą asmenų konkrečiai grasino nukentėjusiesiems. Tą pačią dieną apklaustas liudytoju J. Š. patikslino, kad vienas iš atvykusių vaikinų buvo su sugipsuota ranka ir sėdėjo L. P. iš dešinės ir, kad kalbėjo pagrinde tik L. P., o kiti kaltinamieji šiam tik pritarė, neprisiminė, ką tiksliai kiekvienas sakė, tik atsimena, kad tas, kuris buvo su sugipsuota ranka pasakė frazę: „reikėjo sulaužyti vietoje, nereikėtų dabar aiškintis“ ir, kad išeidamas vienas vyras, kuris sėdėjo L. P. iš dešinės, ranka užsimojo jam į veido sritį, tačiau jis (J. Š.) šį smūgį atmušė ir iš šio vyro rankų iškrito peilis. Pažymėtina, kad kaltinamųjų V. K., L. P. ir R. M. parodymais nustatyta, kad susitikimo metu L. P. iš dešinės sėdėjo V. K., kurio tuo metu buvo sugipsuota kairė ranka (medicininiai dokumentai). Tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu atliekant asmenų atpažinimą iš fotonuotraukų, nukentėjusysis J. Š. atpažino R. M., kaip asmenį, kuris sėdėjo L. P. iš kairės ir buvo su gipsu, bei atpažino V. K., kaip asmenį, sėdėjusį L. P. iš dešinės ir puolusį jį su peiliu. Šiuos teiginius J. Š. patvirtino ir 2018-06-11 apklausos metu. Iš tolimesnės ikiteisminio tyrimo eigos matyti, jog gavus V. K. ir R. M. medicininius dokumentus, pasitvirtino aplinkybė, kad vis dėl to 2018-03-08 buvo sugipsuota V. K. kairė ranka. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams gavus minėtus medicininius dokumentus bei 2018-08-29 apklausius papildomai, J. Š. paaiškino, kad dėl patirto streso galėjo ir supainioti asmenis: kas buvo su sugipsuota ranka ir, kas jį puolė su peiliu. Tačiau net ir tada jis davė prieštaraujančius nustatytiems teisme faktams parodymus, nurodydamas, kad V. K. sėdėjo L. P. iš dešinės ir jo buvo sugipsuota dešinė ranka (kai medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad - kairė), o R. M. atsisėdo L. P. iš kairės, o jo broliui G. Š. iš dešinės ir kad R. M. puolė jį su peiliu, norėjo suduoti į veido sritį, bet jis tą smūgį atmušė savo ranka. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis J. Š. derino savo parodymus pagal gautą medicininę medžiagą byloje, o ne klysdamas dėl tam tikrų aplinkybių esant stresui, kaip jis pats aiškino. Juolab, kad apklausa vyko rugpjūčio 29 d., t. y. praėjus beveik pusei metų nuo įvykio. Dar daugiau, atliekat 2018-10-10 akistatą tarp J. Š. ir V. K., nukentėjusysis nurodė, kad V. K. to susitikimo metu buvo jam pasakęs: „tu lochas uždusk, visai padarysim invalidu, palamajem“, ko anksčiau, duodamas parodymus dėl V. K. veiksmų, šito visai neminėjo, bet nurodė, kad tokius panašius žodžius pasakė L. P.. Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis J. Š. parodė, kad atvykę į susitikimą vaikinai sakė jam ir broliui pamiršti pinigus; to pokalbio metu L. P. grasino jam, sakė, kad jeigu jis kažko ieškos, atims jo servisą ir jo mašinas, kad daug kalbėjo ir R. M., kuris sėdėjo priešais jį ir irgi grasino; kad V. M. jam neleido nieko pasakyti, klausė jo, ko jis ieško, sakė, kad, ar jam dar neaišku, kad jį apmovė, kad jis pamirštų pinigus, kad jei jis ieškos tų pinigų, turės problemų, o V. K. buvo ramiausias, nors irgi gąsdino, liepdamas jam tylėti, sakė ir baisius žodžius, tokius kaip „pakasim“, „nužudysim“; jis daugiausia šnekėjo su L. P., kuris sakė, kad jam ir broliui pinigų negražins, kad juos apgavo, kad jie yra nevykėliai, kad ką norės, tą ir apgaudinės, kad jis nelįstų ne į savo reikalus; L. P. kalbėjo ir su jo broliu J. Š., kuriam sakė, kad šis tylėtų, nekalbėtų, kad su juo bus vėliau išsiaiškinta.
Tuo tarpu nukentėjusiojo G. Š. parodymai sutapo su pirminiais J. Š. parodymais, būtent, kad vaikinas, kuris sėdėjo L. P. iš dešinės, pasakė, kad „reikėjo vakar susidoroti, nebūtų šio susitikimo“ ir, kad tas, sėdintis L. P. iš dešinės vaikinas buvo užsimojęs dešine ranka peiliu J. Š. į veidą, bet jo brolis smūgį atmušė ranka. Viso ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. Š. tvirtino šiuos savo pirminius parodymus, o parodžius atpažinti asmenį iš nuotraukų, atpažino tik L. P.. Tuo tarpu nukentėjusysis G. Š. tos pačios apklausos teisme metu parodė, kad L. P. jam ir jo broliui nieko negrasino. Anot G. Š., kai jis pasakė, kad yra J. Š. brolis, R. M. kaip ir L. P. pasakė, tačiau, kaip jis tada suprato, taip, kad ir jis girdėtų, kad „reikia jį gesinti ir nebus problemų“. Pasak G. Š., tokius R. M. žodžius jis suprato kaip grasinimus. Taip pat šis nukentėjusysis teisme nurodė, kad V. K. jo brolį J. Š. pavadino kaimiečiu. Kaip jis suprato, visi vaikinų išsakyti žodžiai buvo susiję su žodžio „nužudyti“ reikšme.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti viso proceso metu nukentėjusieji apklausiami daug kartų visais atvejais nurodė vis kitokias, naujas įvykio aplinkybes dėl jiems neva tai išsakytų grasinimų turinio, neva tai jiems išsakytus grasinimus priskirdavo tai vienam, tai kitam kaltinamajam, pvz., 2018-10-10 atliekant akistatą tarp J. Š. ir V. K., nukentėjusysis J. Š. pareiškė, jog V. K. jam pasakė „tu lochas uždusk, visai padarysim invalidu, „palamajem“, kai buvo davęs parodymus, kad šiuos žodžius buvo išsakęs L. P.; J. Š. parodymai skyrėsi dėl susitikimo iniciatoriaus: ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad susitikimas įvyko jų pačių iniciatyva, o teisme – kad L. P.; J. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad į kavinę „H“ įėję kaltinamieji, priėjo prie staliuko ir L. P. paklausė, ar tarp jų yra asmuo G, o teismui aiškino, kad kaltinamieji pasakė, jog atėjo nuo T. Z., ko nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu; skiriasi J. Š. parodymai ir dėl tariamo peilio jam perdavimo momento: ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, kad brolis peilį pakėlė, perdavė jam, o jis peilį sulenkė ir įsidėjo į kišenę, tuo tarpu teismui nurodė, kad brolis, paslėpęs peilį, išsinešė jį iš kavinės „H“ ir jam perdavė jį namuose, kai tuo tarpu G. Š. pareigūnams tvirtino, kad jis, pakėlęs peilį, padėjo jį ant stalo, o brolis jį paėmė, pasakęs, kad kreipsis į policiją, o teismui jau tvirtino, kad peilį įsidėjo į kišenę ir savo namuose perdavė broliui ir kt.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiųjų parodymai nėra tokie neginčytinai nuoseklūs, neprieštaraujantys ir patikimi, kad teismas jais tikėtų ir turėtų pagrindą jais vadovautis.
Teismas įvertinęs byloje apklaustų kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymus bei ištirtus rašytinius duomenis, pripažįsta, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis L. P. būtų vykdęs neteisėtą psichologinį spaudimą ar su tuo susijusius savo reikalavimus, nes neturėjo jokio objektyviai išreikšto asmeninio santykio su iki tol įvykdyta T. Z. atliktais asmeniškais veiksmais, kuriuos pastarasis pripažįsta kaip neteisėtus. Akivaizdu, kad L. P., pirmą kartą sutikęs nukentėjusiuosius, šiems perdavė tik T. Z. poziciją dėl pinigų negražinimo. Tai aiškiai parodo paties T. Z. parodymai, kad jis L. P. pasakė, kad paėmė iš J. Š. pinigus ir jų neketina grąžinti ir kad L. P. pasakytų jam skambinusiems asmenims, jog jis tų pinigų negrąžins ir šie jam negrasintų. Nukentėjusysis G. Š. taip pat patvirtino teisme, kad iš esmės L. P. susitikimo metu nieko neprašė ir negrasino, tik sakė, kad jis nelystų, kur jam nereikia.
Dėl tų pačių priežasčių teismo manymu taip pat ir neva tai R. M. išsakyta frazė – kad reikėjo susidoroti anksčiau su J. Š., yra nelogiška ir neįrodyta, nes, kaip yra nustatyta, R. M. anksčiau J. ir G. Š. nepažinojo. Iš kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo nėra aišku, kokius veiksmus padarė V. K. siekdamas išlaikyti pinigus, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako, bet atkreipia dėmesį, kad jis, kaip ir R. M., neturėjo jokio asmeninio santykio ir suinteresuotumo sprendžiant T. Z. finansinius reikalus su J. Š.. Kaip minėta, jo dalyvavimas minėtame susitikime buvo atsitiktinis.
Pagal kaltinimo dėl turto prievartavimo logiką, kaltinamųjų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie vertė J. Š.: 1) neatlygintinai perduoti turtinę teisę į didelės vertės turtą bei 2) susilaikyti nuo reikalavimo grąžinti T. Z. perduotų 3000 Eur. Tačiau iš kaltinimo nėra aišku, kam turėjo būti perrašyta įmonė bei nurodytos autotransporto priemonės: visiems kaltinamiesiems, ar kam nors vienam (šiuo atveju visi kaltinamieji buvo kaltinami prievartavę J. Š. turtą savo naudai). Taip pat neaišku, į ką buvo nukreiptas smurtas – ar su reikalavimu neprašyti 3000 Eur, ar perrašyti įmonę su autotransporto priemonėmis.
Nukentėjusieji J. Š. ir G. Š. viso proceso metu teigė, kad kaltinamieji grasino atimti J. Š. priklausantį autoservisą ir jame esančius automobilius. Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad būtent V. K. kalbėjo ir apie servisą, o būtent, kad reikia ten nuvažiuoti ir viską paimti, paskui patikslino, kad apie tai kalbėjo R. M., bei vėliau – kad ir L. P., kad reikia važiuoti į servisą ir paimti. Pasak J. Š., jis taip suprato, kad šie vyrai jau iš anksto buvo sugalvoję atimti iš jo servisą ir kad iš karto tai padarys. Tuo tarpu nukentėjusysis G. Š. parodė, kad tie vyrai kalbėjo vienu metu, todėl jis visų jų žodžių negirdėjo, nes daugiausia šnekėjo su L. P., bet suprato, kad tie vaikinai grasina J. Š..
Iš kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo dėl turto prievartavimo neaišku, kaip pasireiškė kaltinamųjų reikalavimas perduoti minėtą turtą, t. y. ką konkrečiai jie darė, kad tai būtų įgyvendinta. Visų aukščiau paminėtų duomenų analizę rodo, kad nei L. P., nei V. K. su R. M., atėję į susitikimą, kaip vėliau paaiškėjo, su nukentėjusiaisiais J. Š. ir G. Š., neturėjo jokio tikslo kaip nors neteisėtai įgyti svetimą turtą, ir tokio neturėjo susitikimo metu, kadangi nežinodami šio susitikimo esmės, nieko nežinodami apie nukentėjusiuosius, jų turimą turtą, jų vertę, jie ir negalėjo jo reikalauti. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ir kaltinamasis T. Z. iki minėto su nukentėjusiaisiais susitikimo būtų turėjęs tikslą pasisavinti J. Š. turtą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime nurodyto susitikimo kavinėje „H“ dieną J. Š. priklausanti įmonė „B“, kuri valdė autoservisą, neturėjo jokio vertingo turto. Iš byloje esančių duomenų apie UAB „B“ matyti, kad 2018-04-01 UAB „B“ savo balanse neturėjo jokių jos vardu registruotų automobilių. Duomenų apie bendrovei priklausantį turtą nukentėjusieji taip ir nepateikė bylą nagrinėjant teisme.
Nusikaltimas pagal BK 181 straipsnį padaromas tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad šioje byloje kaltinamieji turėjo suvokti, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodami psichinę prievartą (grasindami), ir nori taip veikti. Neteisėta turtinė pretenzija turi būti išreikšta nedviprasmiškai ir aiškiai. Kaip matyti iš byloje surinktų faktinių duomenų, ne tik patiems nukentėjusiesiems nebuvo aiški neva tai kaltinamųjų kartu pareikšta, kaltinime nurodyta, turtinė pretenzija, bet jos nesuvokė ir V. K. su R. M., jog J. Š. verčiamas atsisakyti pretenzijų T. Z. dėl neaiškiomis aplinkybėmis perduotų pinigų arba kad jie verčia nukentėjusiuosius perduoti sau ar kitiems asmenims turtinę teisę į didelės vertės turtą - visus UAB „B“ registruotus automobilius, kurių bendra vertė 31026 Eur, J. Š. vardu registruotus automobilius, kurių bendra vertė 9200 Eur, nes, kaip jau yra minėtą, byloje nėra duomenų, kad V. K. ir R. M. V. K. būtų informuoti apie nukentėjusiuosius, jų turtą, juolab jų vertę, apie jų finansinius reikalus su T. Z., kad būtų aiškiai supratę šio pokalbio esmę ir suvokė, jog atėjo į susitikimą pareikšti kokias nors turtines pretenzijas nukentėjusiesiems ir versti juos jas vykdyti.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad nei L. P., nei V. K. su R. M., atėję į susitikimą, kaip vėliau paaiškėjo, su nukentėjusiaisiais J. Š. ir G. Š., neturėjo jokio tikslo kaip nors neteisėtai įgyti svetimą turtą, ir tokio neturėjo susitikimo metu, kadangi, nežinodami šio susitikimo esmės, nieko nežinodami apie nukentėjusiuosius, jų turimą turtą, jie ir negalėjo jo reikalauti.
Teismas, spręsdamas klausimą, ar kaltinime nurodyti grasinimai buvo realūs, įvertina dar ir tai, kad po susitikimo „H“ nei vienas iš kaltinamųjų kontaktų su nukentėjusiaisiais neieškojo, nesidomėjo tolimesniais T. Z. ir J. Š. reikalais dėl pinigų grąžinimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad dėl susitikimo kavinėje „H“ skambino pats nukentėjusysis, šis susitikimas įvyko ne kaltinamųjų iniciatyva. Dėl neva tai patirtos psichinės prievartos nukentėjusysis J. Š. parodė teisme, kad susitikimo „H“ metu galimai kaltinamųjų atžvilgiu pavartojo žodį „velniai“. Kaltinamieji L. P., V. K. ir R. M. teisme teigė, kad žodžius „velniai“ nukentėjusysis J. Š. pavartojo jiems pakilus nuo stalo ir ketinant išeiti iš kavinės. Ši aplinkybė, teismo manymu, rodo, kad tuo metu J. Š. nebuvo psichiškai įbaugintas, kadangi išeinant kaltinamiesiems iš kavinės, net ir, kaip jis nurodė, pasikėsinus vienam iš kaltinamųjų suduoti jam smūgį peiliu, juos dar įžeidinėjo. Apie tai, kad J. Š. nebuvo psichologiškai paveiktas, rodo ir tai, kad J. Š. su pareiškimu į policiją kreipėsi ne įvykio dieną, o 2018-03-12, t. y. po 4 dienų, po susitikimo jis ir toliau skambinėdavo L. P. ir T. Z., teiraudavosi, kada bus gražinti pinigai, taip pat, matydamas autodetalių parduotuvėje T. Z., nepabijojo iš anksto įsijungti turimą diktofoną tikslu įrašyti pokalbį su T. Z. ir prie šio prieiti bei iškart reikalauti savo pinigų. T. Z. teisme nurodė, kad po minėto susitikimo kavinėje „H“, praėjus kelioms savaitėms, jam paskambino G. Š. dėl susitikimo autoservise ir, kad jis (T. Z.) dar tarėsi su L. P., ar verta važiuoti, tačiau L. P. atsisakė tenai važiuoti, sakydamas, kad nėra ten su kuo šnekėtis ir dar atkalbinėjo jį susitikinėti. Apžiūrėtas posėdžio metu T. Z. telefone „Blackberry“ esanti žinutė, gauta 2018-05-17, 15.00 val. iš asmens, telefone įvardyto kaip „S“ - pasak T. Z. taip jo telefone įvardyto J. Š. (t. 11, b. l. 7, 2019-11-25 teisiamasis posėdis), matyti, jog žinutės turinys grasinantis: ,,neduok dieve, išmesi kokį nors numerį su savo velniais, sumokėsi kaip už naują iki kapeikos. Aš tikiuosi tu mane supratai“ (nors pats J. Š. teisme neigia rašęs šią žinutę). Šios žinutės ir susirašinėjimai, kurie užfiksuoti T. Z. ryšio priemonėse rodo, kad grasinimai buvo labiau iš nukentėjusiųjų pusės. Jos nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjusieji buvo išsigandę, priešingai, kaip matyti, jie leido sau vartoti žargoną bei patys grasino. Buvo pasakyta, kad iš L. P. bus paimta dešimt kartų daugiau. Pats G. Š. pripažino, kad jis buvo pasakęs tokią frazę L. P..
Dėl panaudoto peilio
Priešingai, nei nurodyta kaltinime, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam J. Š., susitikimo 2018-03-08 metu, buvo suduota į veidą, taip sukeliant fizinį skausmą. Pats nukentėjusysis J. Š., iš pradžių nurodydamas V. K., vėliau - R. M., teigė, kad jam ketino peiliu suduoti į veido sritį, tačiau jam pavyko atstatyti ranką ir dilbiu atmušti tą peilį. Panašiai jis nurodė ir savo protokole-pareiškime - kad vienas iš vyriškių užsimojo ranka, kurioje buvo peilis, bet jis vyriškio ranką atmušė užsidengdamas ir jo nesužalojo, peilis nukrito ant žemės (t. 1, b. l. 1-2); bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu - kad vienas iš vyriškių, praeidamas pro jį užsimojo dešine ranka jam į veido sritį, tačiau jis savo rankomis prisidengė ir atmušė smūgį (t. 1, b. l. 47 – 49). Teisme J. Š. dar patikslino, kad vien dėl to, kad jis peilį atmušė dilbiu, jis dilbyje pajuto fizinį skausmą, tačiau dėl to sužalojimo nebuvo, pas medikus nesikreipė.
Nepaisant šių nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių dėl peilio, bylos duomenimis į įvykio vietą policija nebuvo iškviesta. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų procesinių dokumentų, J. Š. tik po keturių dienų kreipėsi į policiją ir tą pačią dieną pateikė pareigūnams peilį, kuris, pagal specialistų išvadą, yra medžioklinis ir nepriklauso šaltųjų nešaunamųjų ginklų kategorijai bei nėra uždraustas civilinėje apyvartoje. Pasak nukentėjusiuosius, G. Š. įsidėjo tą peilį į kišenę, išsinešė iš kavinės, nusivežė namo ir ten atidavė tą peilį J. Š., kuris tą peilį įdėjo į paketą. Teismas pastebi svarbią bylai aplinkybę, kad nors peilį laikė rankoj (be pirštinių) ne vienas asmuo, tame tarpe vienas iš kaltinamųjų (kaip tą nurodė nukentėjusieji) ir abu nukentėjusieji, specialistai nustatė, jog ant minėto peilio biologinių pėdsakų, tinkamų asmens identifikavimui nėra. Taip pat teismui kelia pagrįstų abejonių ir pati nukentėjusiųjų nupasakota situacija su peiliu kavinėje, o būtent, kad nėra duomenų, jog kas nors matytų šį incidentą ir kaip nors sureaguotų į jį (kavinės personalas, lankytojai ir pan.), o juk, kaip nurodė tiek nukentėjusieji, tiek kaltinamieji, kavinėje buvo nemažai lankytojų, iš į bylą pateiktos gynybos kavinės nuotraukos matyti, kad staliukai sustatyti mažu atstumu venas nuo kito, gerai visiems matomi, todėl tokia nukentėjusiųjų nupasakota situacija, kad vienas iš vaikinų, atsistojęs šalia J. Š., iškėlęs ranką su peiliu, plačiu mostu ketina smogti, o J. Š. savo ranka atmuša vaikino ranką ties dilbiu ir pakankamai didelis sunkus peilis nukrenta ant grindų, yra neįmanoma, kad būtų nepastebėta. Juolab dar atsižvelgiant į tai, kad kavinėje buvo keletas vaizdo fiksavimo kamerų, tiesa, keletas iš jų neveikiančių, bet kaltinamieji to nežinojo ir negalėjo žinoti.
Byloje esantis kavinės „H“ 2018-03-07 vaizdo įrašas bei šio įrašo apžiūros protokolas taip pat nepatvirtina nukentėjusiųjų parodymų dėl J. Š. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto. Iš šio įrašo matyti, kad prie nukentėjusiųjų staliuko priėjo trys vyriškiai 18:03 val., o išėjo 18:10 val.. Šiame teisme peržiūrėtame vaizdo įraše nesimato jokio peilio ar jo panaudojimo.
Šie visi aukščiau aptarti faktai ir aplinkybės taipogi paneigia kaltinamuosius veikus bendrininkų grupe. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų tarpusavio susitarimas dalyvauti darant nusikaltimą. Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Susitarimas tarp bendrininkų yra būtinas subjektyviosios pusės požymis. Susitarimas gali būti raštu, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais. Akivaizdu, kad tarp kaltinamųjų jokio išankstinio žodinio ar raštiško susitarimo nebuvo. Taip pat teismo manymu nebuvo ir susitarimo konkliudentiniais veiksmais. Kaip minėta, kaltinamieji V. K. ir R. M., nieko nežinojo apie T. Z. ir nukentėjusiųjų veiklą, apie jų finansinius reikalus, o taip apie nukentėjusiųjų valdomas įmones ar turtą. Nesant patikimiems neginčytiniems įrodymams apie kaltinamiesiems inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, panaudojant psichinį ir fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, nėra pagrindo išvadai, kad jie veikė konkliudentiniais veiksmais su kitais kaltinamaisiais.
Sprendžiant kaltinamųjų atsakomybės pagal BK 181 straipsnio 3 dalį klausimą svarbu, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-263/2010).
Išdėstytas teorines baudžiamosios teisės nuostatas sugretinus su byloje nustatytais faktais matyti, kad kaltinamajame akte T. Z., L. P., V. K. ir R. M. veiksmai, prokuroro įvertinti kaip turto prievartavimas, nepasitvirtino.
Kaltinime pagal BK 181 straipsnio 3 dalį T. Z. buvo nurodyta, kad be visų inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, padarytų bendrininkų grupe kartu su L. P., V. K. ir R. M., jis, tęsdamas turto prievartavimo veiksmus, siekdamas išlaikyti apgaulės būdu įgytus iš J. Š. 3000 Eur, 2018-05-16, apie 16 val., prie automobilių dalių parduotuvės „Meharis“, esančios adresu Panerių g. 51, Vilniuje, J. Š. paprašius grąžinti minėtus 3000 Eur ir paklausus, kodėl vietoje savęs jis atsiuntė kitus asmenis aiškintis, kumščiu sudavė vieną smūgį pastarajam į veido sritį, tuo sukeldamas J. Š. fizinį skausmą ir toliau grasino fiziškai susidoroti, sakydamas, kad nukentėjusiajam bus ,,chana“.
Teismas pripažįsta, kad pats smūgio sudavimo J. Š. į veido sritį faktas yra įrodytas. Tai patvirtina kaltinamojo T. Z. parodymai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, po to, kai J. Š. pasakė, kam jis atsiuntęs į susitikimą velnius, jis supyko dėl šių išsakytų žodžių ir iškart sudavė J. Š. vieną kartą į galvos sritį, tačiau pastarojo nesužalojo ir nesukėlė fizinio skausmo. Nukentėjusysis J. Š. parodė, kai susidūrė su T. Z. prie autodetalių parduotuvės įėjimo durų, jis paklausė T. Z., kada šis atiduos jam jo pinigus, į ką T. Z. atsakė, kad jis dar nesuprantantis, ko nori, ir iškart trenkė jam kumščiu į kairį žandą. Specialisto išvadoje Nr. G 1629/2018 (01) konstatuota, kad remiantis J. Š. apžiūros duomenimis. kad apžiūros metu J. Š. po įvykio 2018-05-16 objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. Išvadoje pažymėta, specialisto apžiūros metu J. Š. skundėsi padidintu jautrumu viršutinių priekinių dantų ir nosies skausmu. Šį faktą taip pat akivaizdžiai įrodo aukščiau aptartas 2018-05-31 slapto sekimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2018-05-16, slapta sekant T. Z., buvo pastebėta ir užfiksuota, kad adresu Panerių g. 51, Vilniuje, pastarasis emocingai kalbėjo ir smūgiavo ranka vyrui, kuriam suteikta pravardė „R“ (t. y. J. Š.), į veidą (nufilmuota) (t. 2, b. l. 82-84). Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad T. Z. suduotas smūgis J. Š. į jautrią kūno vietą – į veidą, buvo sąmoningas ir kryptingas, t. y. tyčinis ir panaudotas tokia jėga, kad galėjo mažiausiai sukelti J. Š. fizinį skausmą.
Nagrinėjant bylą teisme, išklausius prie šio protokolo pridėtą garso bei vaizdo įrašus, matyti ir girdėti, kad smūgis buvo suduotas po to kai J. Š. pasakė T. Z. frazę – „kas ten buvo atvažiavęs, ko tu ten kažkokį L atsiuntei, kokius dar velnius?“. Po to iš garso įrašo girdėti, kad tas pokalbis iš esmės didžiąja dalimi vyko T. Z. aiškinantis, ką J. Š. pavadino velniais, nepaisant to, kad J. Š. bandė įsiterpti, klausdamas T. Z. apie T. Z. skolą. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš pokalbio turinio ir prie sekimo protokolo pridėtos pokalbio išklotinės matyti, kad šio pokalbio metu T. Z. nebuvo pavartojęs žodį „chana“, kaip yra nurodyta jam inkriminuojamame kaltinime, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo ir kaltinimas tikslintinas, jame nurodant, kad T. Z. sudavė vieną smūgį J. Š. po to, kai pastarasis pasakė „kas ten buvo atvažiavęs, ko tu ten kažkokį L atsiuntei, kokius dar velnius?“.
Kaltinime nurodyta, kad T. Z. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo J. Š. atžvilgiu, siekdamas išlaikyti apgaulės būdu įgytus iš J. Š. 3000 Eur, tačiau akivaizdu, kad šis konfliktas įvyko ne todėl, kad išlaikyti kažkokius pinigus, apie ką teismas yra pasisakęs, vertindamas visų kaltinamųjų veiką pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, o vien dėl T. Z. bičiulio įžeidimo.
Iš pokalbio turinio matyti, kad pats nukentėjusysis pradėjo pokalbį apie pinigus, provokavo kaltinamąjį kalbėti apie bylai reikšmingas aplinkybes, kai tuo tarpu T. Z., nieko nežinodamas apie įrašomą pokalbį, jokių reikalavimų nei dėl turto perleidimo, nei dėl perduotų 3000 Eur išlaikymo pokalbio metu neišreiškė. Bylos duomenimis J. Š. diktofoną įsijungė prieš 1 m. 47 s. iki susitikimo su T. Z., kurį pamatė dar būdamas automobilyje (teismo pastaba - nors posėdžio metu teigė, kad susitiko su T. Z. atsitiktinai, įeidamas į autodetalių parduotuvę), be to šis susitikimą filmavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant slaptus procesinius veiksmus, kurie buvo sankcionuoti net trims mėnesiams, šis susitikimas buvo užfiksuotas kaip vienintelis su T. Z., kurio metu J. Š. neva tai atsitiktinai sutiko pastarąjį. Visa tai rodo, kad J. Š. nebuvo įbaugintas, o priešingai, ruošėsi šiam susitikimui ir pats provokavo T. Z. pokalbiui apie neva tai panaudotą peilį praeito susitikimo metu bei paimtus 3000 Eur.
Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad šiam susitikimui buvo iš anksto pasiruošta, galimai, žinant, kad T. Z. ketino tuo laiku nuvykti į minėtą vietą.
Atsižvelgus į visas šias aptartas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad L. P., V. K. ir R. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 3 dalyje, požymių, todėl jie išteisintini (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o teismui pripažinus, kad T. Z. sudavė nukentėjusiajam smūgį, kuris sukėlė šiam fizinį skausmą, jo veiksmai iš BK 181 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotini į BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo
L. P. buvo atiduotas teismui kaltinant jį ir tuo, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, be tikslo jas platinti, o būtent, kad jis nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018-08-29, 07.15 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Trakų r., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,318 g svorio kanapių (antžeminės dalys), kurių sudėtyje buvo 13,3% ? 9-tetrahidrokanabinolio, kol minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė kratą atliekantys policijos pareigūnai, t. y. kaip padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Vertinant pareikštą kaltinimą, pagrįstai manytina, kad jis yra grindžiamas išskirtinai nustatytu vienu faktu, t. y. tuo, kad kratos metu L. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) Trakų r., buvo rasta augalinės kilmės medžiaga, kuri pagal Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro specialisto 2018-09-05 išvadą Nr. 140-(4343)-ISl-4831 yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,318 g, A 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 13,3 %.
Įtariamasis L. P. nuosekliai viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) aiškino, kad apie narkotinių medžiagų, rastų kratos metu, buvimą savo namuose nieko nežinojo. Teisme nurodė, kad jei būtų žinojęs, jog namuose yra narkotinių medžiagų, jis, prieš įleisdamas pareigūnus į namus, prarytų jas arba būtų anksčiau jas sunaikinęs. Paaiškino, kad tuo metu, kai jis buvo suimtas bei laikomas kalėjime, jo sugyventinė jam pasakojo, jog kažkada prie jo namų dirbo darbininkai ir jie galimai paliko tą žolę, o ji rado, parnešė namo, nes ketino jiems vėliau grąžinti. Atlikę kratą, pareigūnai jį sulaikė, nuvežė į dispanserį, kur jam liepė duoti šlapimą tyrimui, tačiau jis nenorėjo šlapintis, todėl prašė paimti jo kraują, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta, nes, kaip jam buvo paaiškinta, toks testas kainuotų. Šiuos kaltinamojo L. P. parodymus iš dalies patvirtino ir liudytoja O. N., paaiškinusi teisme, kad kratos metu pas juos namuose surastą narkotinę medžiagą – ,,žolę“ namo atnešė ji, o ne jos sugyventinis. ,,Žolę“ ji surado prie ežero esančioje pavėsinėje, po kėde. Prieš kelias dienas iki kratos pas ją buvo atėję vaikai iš globos namų ir padėjo sunešioti akmenis, šiukšles. Kažkuris iš jų pasikabino ant kėdės megztinį, o vėliau, kai jie išėjo, ji surado iškritusius eurus, kortelę ir ,,žolytės“. Ji viską surinko ir atsinešė į namus, kadangi galvojo, kad paaugliai sugrįš. Pati jokių narkotinių medžiagų nevartoja. Kratos metu, po kurios buvo išvežtas jos sugyventinis, ji ir du pareigūnai liko namuose, kadangi laukė, kol atvažiuos tralas paimti vandens motociklą. Ji paskambino draugei ir pasakė, kad gali ateiti su vaikais. Pareigūnas V. B., kalbėdamas rusiškai, girdint jos draugei, pasakė: ,,nebūt durai“, neimk ant savęs nieko, liksi be vaikų, be teisių, be darbo“. Pareigūno pati neklausė, kas jai būtų, jei prisiimtų kaltę. Iš esmės tapačius parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė, kad jautė didelį spaudimą iš pareigūnų pusės, jiems minėjo, kad ,,žolė“ priklauso jai, tačiau pareigūnai primygtinai atkalbinėjo ją ir norėjo, kad kaltė būtų suversta jos sugyventiniui, baugino ją, kad bus atimti vaikai, kad gaus baudą (t. 8, b. l. 190-192). Liudytoja J. K. teisme patvirtino, jog O. N., 2018-08-29 paskambinusi jai, pasakė apie jos namuose vykdomą kratą, prašė pabūti su vaikais. Kai, atlikus kratą, ji parvedė vaikus atgal, matė, kad bute dar liko du pareigūnai. Ji girdėjo, kaip jie įkalbinėjo O. N. neimti kaltės ant savęs dėl narkotinių medžiagų. O. N. buvo labai sukrėsta. Ji jai pasakojo ir tą pačią dieną ir anksčiau, kad pavėsinėje rado maišelį bei įtarė, jog jį galėjo palikti darbininkai.
L. P. gyvenamojoje vietoje kratą atlikę ir narkotines medžiagas aptikę pareigūnai F. S., V. B. ir A. M., teisme apklausti liudytojais, parodė priešingas L. P. ir O. N. nurodytoms narkotinių medžiagų suradimo aplinkybes, o būtent tai, kad pats L. P. pripažino, kad turi namuose ,,piatka“ (rusų kalba ,,žolė“). Visgi teismas mano, kad šių liudytojų parodymai nėra nuoseklūs ir prieštarauja vieni kitiems. Liudytojas V. B. paaiškino, kad kaltinamasis L. P., po to, kai buvo supažindintas su nutartimi atlikti kratą bei paklaustas ar turi ieškomų ar draudžiamų daiktų, atsakė, kad namuose turi truputį ,,žolės“, bet pasakė, kad neatsimena, kur padėjo, nurodė patiems ieškoti. Tuo tarpu liudytojas F. S. teisme teigė, kad L. P., pareigūnams pasakius, kad jis pateiktų turimą ,,žolę“, atsakė – ieškokite, o A. M. tvirtino, kad kaltinamasis L. P. prisipažino, jog rūko kanapes (nors kiti du pareigūnai to neminėjo, tai nenurodyta ir jų apklausose ikiteisminio tyrimo metu). Skiriasi pareigūnų parodymai ir dėl L. P. reakcijos atliekant kratą. V. B. teisme tvirtino, kad L. P. kratos metu, kai pareigūnas F. S. pradėjo artintis prie vietos, kurioje buvo rasta ,,žolė“, pradėjo kelti isteriją, šaukti, muistytis, sakė, kad yra pakišinėjamas. Tuo tarpu liudytojas F. S. šių aplinkybių nepatvirtino ir paaiškino, kad L. P. kratos metu elgėsi ramiai, jo veido išraiška visą laiką buvo vienoda, sėdėjo svetainės viduryje, o kai narkotinės medžiagos buvo surastos – tiesiog ramiai stebėjo ir nieko nesakė. Be to, tik liudytojas V. B. nurodė, kad O. N., tuo metu, kai L. P. buvo išvežtas, priėjusi prie jo klausė, kas būtų, jei kaltę dėl ,,žolės“ prisiimtų ji ir ar tokiais savo veiksmais padėtų išvengti atsakomybės savo vyrui, o tai, kad ,,žolė“ yra jos neminėjo. A. M. taip pat patvirtino, kad L. P. žmona svarstė, kas būtų, jei ji prisiimtų kaltę už vyrą. Liudytojas F. S. nurodė, kad su L. P. sugyventine nebendravo, jos pokalbio su kitu pareigūnu negirdėjo, negali nurodyti, ar ji ką nors aiškino apie jų namuose surastas narkotines medžiagas.
Taigi, aptartos narkotinių medžiagų suradimo pas L. P. gyvenamojoje vietoje aplinkybės, pagrįstai kelia abejones, dėl narkotinė medžiagos (kanapių) priklausomybės būtent L. P.. Duomenų, kad L. P. vartotų narkotines medžiagas tuo laikotarpiu, kuriuo jos buvo rastos pastarojo gyvenamojoje vietoje nėra, o šlapimo ar kraujo tyrimas, kurie galėtų tai patvirtinti, jam atlikti nebuvo. Pastarojo išsakyta versija, kad jis nieko nežinojo apie jo namuose laikomas narkotines medžiagas bei liudytojos O. N. parodymai, kad narkotines medžiagas į jų namus atnešė ji, prieš tai suradusi netoli namų, prie ežero esančioje pavėsinėje, po kėde, jokiais neginčytinais objektyviais duomenimis nepaneigti. Nors pareigūnai patvirtino, kad duoti šlapimą tyrimui kaltinamasis galimai atsisakė tyčia, tačiau tai neprieštarauja pastarojo nurodytoms aplinkybėms, kad tuo metu jis tiesiog nenorėjo šlapintis. Be to, kaip patvirtino liudytojas F. S., toks L. P. atsisakymas duoti mėginius tyrimui nebuvo fiksuotas. Tai, kad galimai L. P. sugyventinė pas pareigūnus kratos metu teiravosi dėl atsakomybės už narkotines medžiagas, nepaneigia jos nurodomos aplinkybės, kad ,,žolę“ surado ir namo atnešė ji. Teismo manymu, kad susidariusioje situacijoje moteris, šalia esant jos mažamečiams vaikams, galėjo realiai neįvertinti situacijos ir išsigandusi pareigūnų atliekamų veiksmų (į namus įsiveržia ne tik policijos, bet ir ,,Aro“ pareigūnai, vaikai išsigandę, namuose panika) galėjo netiksliai įvardinti savo klausimą, galimai tokiu būdu buvo siekiama sužinoti pačiai realiai gresiančios atsakomybės padarinius, o ne prisiimti atsakomybę už savo sugyventinį.
Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.
Kadangi baudžiamojoje byloje L. P. kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo negalima pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kaltinamasis išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje gali būti padaręs kitas asmuo, o būtent liudytoja O. N., apie tai praneština prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis).
Dėl bausmių
T. Z. atsakomybę lengvina tai, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų jis prisipažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas T. Z. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdama tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat teismas įvertina tai, kad T. Z. nors ankščiau ir teistas 1 kartą, tačiau veikas, už kurias yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje, padarė prieš priimant jo atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2018-11-29 baudžiamąjį įsakymą, todėl laikytina, kad nusikalto pirmą kartą, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau nuosprendžio priėmimo metu galiojančių nuobaudų neturi (t. 7, 188-189), registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, su sugyventine augina du mažamečius vaikus. Taip pat, skiriant bausmes teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslą, į sukčiavimo būdu įgyto turto dydį (3000 Eur) ir tai, kad šie pinigai nukentėjusiajam grąžinti ir jis teisme nurodė, kad kaltinamajam T. Z. pretenzijų neturi, į padarytų sužalojimų nukentėjusiajam sunkumą (fizinis skausmas), į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl vadovaujantis BK 54, 55, 61 straipsniais jam skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos ir su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (laisvės apribojimas), kurios bendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, o su pirmesniu Vilniaus apygardos teismo 2018-11-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme – visiškai sudedant.
BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Nustatant pridedamos bausmės dalis teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurias yra kaltinamasis T. Z. teisiamas šioje byloje, padarė būdamas neteistas, todėl parenkama mažesnė pridedamos bausmės dalis.
Taip pat teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis T. Z. teisiamas šiuo nuosprendžiu, yra padarytos 2018-03-07 ir 2018-05-06, t. y. tuo metu, kai galiojo BK 48 straipsnio ankstesnė redakcija - 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija (įsigaliojusi nuo 2012-07-01 ir galiojusi iki 2018-10-01). Kadangi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, kaltinamajam T. Z. skirtini paminėtos BK 48 straipsnio redakcijos numatyti įpareigojimai: per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba tęsti registravimą Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai).
Dėl kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių
T. Z. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas 2018-08-29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-30 nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2018-09-10 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu kardomoji priemonė - suėmimas buvo panaikintas, bei paskirtos kardomosios priemonės — rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (t. 5, b. l. 87, 138-142, 145-148, 149-152, 153-155).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi laikino sulaikymo ir suėmimo laikas T. Z. įskaitytinas į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką, o kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
L. P. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas 2018-08-29, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-30 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas iki 2019-02-28. Vilniaus apygardos teismo 2019-02-27 nutartimi suėmimas pakeistas į kardomąsias priemones: 5000 Eur užstatą, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Vilniaus apygardos teismo 2019-10-25 nutartimi kardomoji priemonė užstatas sumažinta iki 3000 Eur (t. 7, b. l. 12-15, 39-43, 87-91, t. 9, b. l. 63-65, t. 10, b. l. 70-73, 194-196). Įsiteisėjus nuosprendžiui šios kardomosios priemonės panaikintinos, užstatas (3000 Eur) grąžintinas J. P. turto paveldėtojams (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
R. M. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas 2018-08-29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-30 nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas iki 2019-02-28. Vilniaus apygardos teismo 2019-02-28 nutartimi suėmimas pakeistas į kardomąsias priemones: 3000 Eur užstatą, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 4, b. l. 148, t. 5, b. l. 43-46, t.9, b. l. 10-12, t. 10, b. l. 79-82). Įsiteisėjus nuosprendžiui šios kardomosios priemonės panaikintinos, užstatas (3000 Eur) grąžintinas L. G. (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
V. K. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas 2018-08-29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-30 nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas iki 2019-01-30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-28 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, o Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2019-01-28 nutarimais V. K. paleistas į laisvę, paskirta kardomoji priemonė – 8000 Eur užstatas. Vilniaus apygardos teismo 2019-03-18 nutartimi kardomoji priemonė intensyvi priežiūra kaltinamajam pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o užstatas sumažintas iki 3000 Eur (t. 5, b. l. 176, t. 6, b. l. 31-34, 66-69, 96-99, t. 9, b. l. 89-91, 123-125, 128-133, t. 10, b. l. 109-111). Įsiteisėjus nuosprendžiui šios kardomosios priemonės panaikintinos, užstatas (3000 Eur) grąžintinas G. K. (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Dėl daiktinių įrodymų
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. 2018-12-04 nutarimu priduoti saugojimui daiktai (rasti ir paimti 2018-08-29 kratos T. Z. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje) mobiliojo ryšio telefonas ,,BlackBerrv“ IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele "labas 4G+" (pateiktas teismui t. 10, b. l. 200) ir Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefonas ,,Coolpad E501“, IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir Micro SD kortele ,,San Disk“ 16 GB; mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir MicroSD ,,SanDisk“ 4GB (buvo pateiktas teismui), į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas, esančias adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 3 b. l. 51, 52) – grąžintini T. Z. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
2. 2018-07-25 nutarimu (2018-07-17 specialisto išvadą Nr. 140-(1628)- IS1-4044) perduotas saugoti į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas, esančias adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, peilis „ESPADA“ (pateiktas teismui) (t. l b. l. 83-84, 85) – grąžintinas nukentėjusiajam J. Š. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
3. 2018-09-17 nutarimu (2018-09-11 specialisto išvadą Nr. 140-(1628)- IS1_4943) perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas, esančias adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, J. Š. ir G. Š. seilių lyginamieji pavyzdžiai, (t. l, b. l. 91-92, 93) – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
4. Narkotinė medžiaga — kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,228 g, (2018-09-05 LP KTC specialisto išvada Nr. 140-(4343)-IS 1-4831) perduota saugojimui į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį — saugyklą, Liepyno g. 7, Vilnius, (t. 3, b. l. 92-94) bei likusios po tyrimo pakuotės (1 vokas) perduotos saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas, esančias adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, (t. 3, b. l. 95-96, 97) - sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
6. 2018-12-06 ir 2019-01-07 nutarimais perduoti saugojimui (paimti kratos metu pas L. P.): mobiliojo ryšio telefonas ,,iPhone“, ID: (duomenys neskelbtini), su ,,Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefonas ,,Blackberry", be IMEI Nr. su ,,labas 4G“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas, esančias adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, (t. 3 b. l. 149, 150, t. 8, b. l. 186) – grąžintini L. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
8. 2018-10-12 ir 2018-12-03 nutarimais perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas, esančias adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, sportinis kostiumas (džemperis ir kelnės) (pateiktas teismui) ir mobiliojo ryšio telefonas „Blackberry“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,labas 4G+” Nr. (duomenys neskelbtini); mobilaus ryšio telefonas „Huawei“ IMEI Nr. l: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Micro SD kortele ,,Kingston“ 32GB (rasti ir paimti asmens kratos metu) (t. 3 b. l. 172-177, 178-179, 180-185, 188, 189) – grąžintini R. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
9. 2018-12-03 nutarimais perduoti saugoti daiktai (rasti ir paimti įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, bei automobilio BMW apžiūrų metu): mobiliojo ryšio telefonas „HTC“ su Pildyk SIM kortele Nr(duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Huawei", juodos spalvos, be SIM kortelės, mobiliojo ryšio telefonas ,,Huawei” be galinio dangtelio, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Pildyk Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel Onetouch" IMEI (duomenys neskelbtini), be maitinimo elemento su SIM kortele "Labas 4G+” Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel Onetouch”, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas 4G“ Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel Onetouch“ be dangtelio ir maitinimo elemento, IMEI (duomenys neskelbtini) į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas, esančias adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, (t. 4 b. l. 58-61) - grąžintini V. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
10. Vokas su medicininiu mirties liudijimu (t. 11, b. l. 103) ir 6 kompaktiniai diskai su įrašais – paliktini prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktu, 307 straipsniu
nusprendžia:
T. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, veiką perkvalifikavus iš BK 181 straipsnio 3 dalies, ir nuteisti:
-pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams;
-pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę T. Z. paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais (2011-12-22 įstatymas Nr. XI-1861) T. Z. įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba tęsti registravimą Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę visiškai sudedant subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę T. Z. skirti - laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 400 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais (2011-12-22 įstatymas Nr. XI-1861) T. Z. įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pradėti dirbti arba tęsti registravimą Užimtumo tarnyboje.
Į laisvės apribojimo bausmę įskaičiuoti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. bei pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, T. Z. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
L. P., R. M. ir V. K. dėl kaltinimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
L. P. dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.
Kardomąsias priemones - užstatą, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, L. P. panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui. Užstatą (3000 Eur) grąžinti J. P. turto paveldėtojams.
Kardomąsias priemones - užstatą, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, R. M. panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui. Užstatą (3000 Eur) grąžinti L. G..
Kardomąsias priemones – užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, V. K. panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui. Užstatą (3000 Eur) grąžinti G. K..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Mobiliojo ryšio telefoną ,,BlackBerrv“ IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele "labas 4G+" ir Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną ,,Coolpad E501“, IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI(duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr(duomenys neskelbtini) ir Micro SD kortele ,,San Disk“ 16 GB; mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir MicroSD ,,SanDisk“ 4GB – grąžinti T. Z..
2. Peilį „ESPADA“ – grąžinti nukentėjusiajam J. Š..
3. J. Š. ir G. Š. seilių lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti.
4. Narkotinę medžiagą — kanapes (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,228 g – sunaikinti.
6. Mobiliojo ryšio telefoną ,,iPhone“, ID: (duomenys neskelbtini), su ,,Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefoną ,,Blackberry", be IMEI Nr. su ,,labas 4G“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti L. P..
8. Sportinį kostiumą (džemperis ir kelnės) ir mobiliojo ryšio telefonas „Blackberry“ IME (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,labas 4G+” Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ IMEI Nr. l: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele ,,Ežys“ Nr. 8(duomenys neskelbtini) ir Micro SD kortele ,,Kingston“ 32GB – grąžinti R. M..
9. Mobiliojo ryšio telefoną „HTC“ su Pildyk SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Huawei", juodos spalvos, be SIM kortelės, mobiliojo ryšio telefonas ,,Huawei” be galinio dangtelio, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Pildyk Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel Onetouch" IMEI (duomenys neskelbtini), be maitinimo elemento su SIM kortele "Labas 4G+” Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel Onetouch”, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas 4G“ Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel Onetouch“ be dangtelio ir maitinimo elemento, IMEI 3(duomenys neskelbtini) - grąžinti V. K..
10. Voką su medicininiu mirties liudijimu ir 6 kompaktinius diskus su įrašais – palikti prie bylos medžiagos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus jo kopiją siųsti Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui bei pranešti, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaręs kitas asmuo, o būtent liudytoja O. N., apie tai praneština
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.