- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- eI3-5319-342/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00388-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- M.L.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M.L. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M.L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:
1) Panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2021-03-08 sprendimą Nr. (31.1)-RS2-112 (toliau – ir ginčijamas sprendimas),
2) įpareigoti atsakovę per teisės aktuose nustatytus terminus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021-02-11 pasiūlymą dėl žemės sklypų buvusiame Tauralaukio kaime (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-07-28 sprendimu Nr. T2-266, sprendinių koregavimo.
Nurodo, kad yra trijų žemės sklypų, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) savininkė: 2016-04-19 nusipirko 0,3315 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2018-07-03 padalino į tris atskirus sklypus. Paaiškina, jog pradinio sklypo ir paskui atsiradusių trijų sklypų naudojimo būdas rekreacinės teritorijos. Šiuo metu priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra 0,1023 ha ploto, (duomenys neskelbtini) yra 0,1166 ha ploto, (duomenys neskelbtini) yra 0,1126 ha dydžio. Pažymi, kad teritorijoje, kurioje yra šie sklypai, galioja žemės sklypų buvusiame Tauralaukio kaime (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), Klaipėdoje, teritorijos detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-07-28 sprendimu Nr. T2-266 (toliau – ir Detalusis planas). Nurodo, kad galiojančio Detaliojo plano sprendiniai žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartiniai adresai (duomenys neskelbtini)) nustato žemės naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos.
Teigia, kad 2021-02-11 Administracijos prašė inicijuoti jai priklausančių žemės sklypų sprendinių koregavimo procedūrą. Nurodė planavimo tikslus: nustatyti leistiną pastatų aukštį, leistiną žemės sklypų užstatymo tankį, leistiną žemės sklypų užstatymo intensyvumą, statinių statybos zoną, ribą ir liniją, nekeičiant žemės naudojimo būdo. Paaiškina, jog ginčijamu sprendimu atsakovė, nepritarė pareiškėjos pasiūlymui ir nurodė, jog detaliojo plano sprendiniai gali būti keičiami rengiant detaliojo plano keitimą. Nesutinka su nurodyta atsakovės pozicija.
Akcentuoja, jog ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau - ir VAĮ), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau - ir TPĮ), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau - ir VSĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-12-18 nutarimu Nr. 1265 patvirtintas Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašas (toliau - ir Aprašas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (toliau - ir Taisyklės), Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2004-01-20 įsakymu Nr. D1-3 patvirtinti „Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatai” (toliau – Nuostatai). Pažymi, kad TPĮ 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas.
Tvirtina, jog jai priklausantiems žemės sklypams nėra numatyti privalomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo reikalavimai. Mano, kad Detalusis planas yra su trūkumais, kurių pašalinimas sprendžiamas per sprendinių koregavimo procedūrą. paaiškina, kad Detalusis planas, kuriame turėtų būti reglamentuoti žemės sklypų parametrai, naudojimo rėžimai, yra ydingai parengtas, nes apie tai jame nėra nieko numatyta. Argumentuoja, jog rengiant Detalųjį planą, pareiškėjos sklypų atžvilgiu buvo apeita Sprendinių konkretizavimo stadija, reglamentuota Taisyklėse, kurioje turėjo būti parengiami detaliojo plano konkretūs sprendiniai, nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai. Šioje stadijoje parengiamas aiškinamasis raštas ir brėžiniai, teritorijos naudojimo tipų, užstatymo tipų, pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir žemės naudojimo būdų spalviniai ir grafiniai žymėjimai, pateikti Teritorijų planavimo dokumentų erdvinių duomenų specifikacijoje, žymimi pagrindiniame brėžinyje, nurodant jų reikšmes sutartinių ženklų lentelėje. Vadovaujasi Nuostatų 22.4. punktu. Tvirtina, kad žemės sklypai yra iki galo nesuplanuoti teritorijų planavimo prasme, turi aibę trūkumų: nenumatyta užstatymo aukštis, tankumas, intensyvumas, statybos linija ir kiti būtini žemės sklypui parametrai.
Nurodo, kokiais atvejais koreguojami galiojantys detalieji planai (Taisyklių 318 punktas) ir pažymi, jog Taisyklių 320 punkte numatyta imperatyvi sąlyga, jog detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo. Paaiškina, kad šio ginčo atveju ši imperatyvi sąlyga nedaro įtakos trečiųjų asmenų teisių ir interesų, nes korektūra atliekama pareiškėjos žemės sklypuose. Tvirtina, jog atsakovė reikalauja planuoti ne vien pareiškėjai priklausančių žemės sklypų teritoriją, bet ir daugybei kitų asmenų nuosavybės teise priklausančių sklypų teritoriją, kuri jau suplanuota ir tretieji asmenys įgijo žemės sklypus atsižvelgiant į jau esamus ir galiojančius Detaliojo plano sprendinius. Mano, kad leidus keisti Detalųjį planą kitiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, tikrai būtų pažeistas jų interesas. Atkreipia dėmesį, jog žemės sklypų savininkė yra tik pareiškėja ir ji gali juos naudoti, valdyti ir disponuoti be jokių apribojimų. Daro išvadą, kad nėra pagrindo reikalauti rengti viso kvartalo Detaliojo plano sprendinių pakeitimo. Kelia klausimą, ar atsakovė (administracijos direktorius) turėjo teisę teisės aktuose nustatyta tvarka reikalauti iš pareiškėjos keisti, o ne koreguoti Detalųjį planą.
Mano, kad reikalavimas yra teisėtas, kadangi atitinka Taisyklių reguliavimą: atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai (Taisyklių 318.4. papunktis); detaliajame plane panaikinamos sprendinių spragos (Taisyklių 318.4.2. papunktis); detaliajame plane išsprendžiamos sprendinių kolizijos (Taisyklių 318.4.3. papunktis); nustatomi papildomi suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai (užstatymo tipas, jei jis nenustatytas, kiti reglamentai) (Taisyklių 318.4.5.3. papunktis). Nurodo TPĮ 28 straipsnį. Argumentuoja, kad pagal prašymą būtų atliekami TPĮ straipsni dalyje reglamentuoti teritorijos, pareiškėjos žemės sklypų dokumentų korekcijos, kurios nekeistų sprendinių esmės, bet priešingai, panaikintų žemės sklypų Detalaus plano sprendinių trūkumus.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 3 punktu bylą nutraukti, nenustačius bylos nutraukimo pagrindų - skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad pareiškėja 2020-02-11 teikė pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, kuriuo inicijuojamas Detalaus plano sprendinių koregavimas žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). Nurodyti planavimo tikslai: nustatyti leistiną pastatų aukštį, leistiną žemės sklypų užstatymo tankį, leistiną žemės sklypų užstatymo intensyvumą, statinių statybos zoną, ribą ir liniją, nekeičiant žemės naudojimo būdo. Paaiškina, jog į pareiškėjos prašymą pateikė ginčijamą sprendimą.
Akcentuoja, kad galiojančio Detaliojo plano sprendiniai žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartiniai adresai (duomenys neskelbtini)) numato viso kvartalo rekreacinės paskirties bendrojo naudojimo teritoriją žaidimų ir sporto aikštelėms įrengti; tuo tarpu pareiškėjos siūlomi pakeitimai iš esmės pakeistų racionaliai suplanuoto kvartalo detaliojo plano sprendinių esmę. Atkreipia dėmesį, jog Detaliuoju planu suplanuotos rekreacinės paskirties bendro naudojimo teritorijos žaidimų ir sporto aikštelėms įrengti panaikinimas sutankinant esamą kvartalo užstatymą, suvaržytų kvartalo gyventojų teisėtus interesus gyvenamoje aplinkoje turėti įrengtą rekreacinę bendro naudojimo teritoriją, kas prieštarautų Taisyklių 320 punkto nuostatai, kad detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai).
Paaiškina, jog asociacija Ringelio bendruomenė, vienijanti nagrinėjamo kvartalo gyventojus, kategoriškai nesutinka, su ginčo žemės sklypų naudojimo būdo pakeitimu. Tvirtina, kad Tauralaukyje esančių gyvenamųjų kvartalų bendruomenė ne kartą kreipėsi į Administraciją, informuodamos apie bendro naudojimo teritorijų – kvartalų viešųjų erdvių, vaikų žaidimo, sporto aikštelių trūkumą šioje miesto dalyje. Laikosi pozicijos, jog prašyme nurodyti planavimo tikslai sklypuose (duomenys neskelbtini) gali būti pasiekti rengiant detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-07-28 sprendimu Nr. T2-266, ne koregavimą, bet keitimą (taikant bendrąją rengimo, derinimo, viešinimo tvarką), kurio metu turėtų būti pasiekti Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti teritorijų planavimo tikslai (vienas iš jų – derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų).
Pamini, jog pareiškėjai 2017-03-28 raštu Nr. (31.1.)-RS2-231, 2018-10-22 raštu Nr. (31.1.)-RS2-934, 2019-04-19 raštu Nr. (31.1.)-RS2-278 bei 2020-04-23 raštu Nr. (4.39)-R2-1214 jau buvo atsakyta nagrinėjamu klausimu ir tai nurodyta ginčijamame sprendime. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2020-06-15 sprendimu Nr. 21R2-92(AG2-70/13-2020), pastarasis sprendimas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Nurodo, kad galiojančio Detaliojo plano tekstinės dalies sprendinių dalyje „1.Bendroji dalis” 4 punkte nurodyta, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartiniai adresai (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo teritorija) - rekreacinės paskirties bendro naudojimo žemės sklypas (žaidimų aikštelėms įrengti); sprendinių dalyje „8.Teritorijos užstatymo realizavimo būdo dalis” nurodyta, jog teritorijos užstatymo realizavimo būdo pirmas etapas finansuojamas organizatoriaus lėšomis: 1. Įregistruoti Nekilnojamojo turto registre detaliajame plane suformuotus Infrastruktūros ir rekreacinės paskirties sklypus Nr. (duomenys neskelbtini). Perduoti įrengtą infrastruktūros teritorijos sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybei (arba GNEB-gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijai). Antrame etape detaliojo plano organizatorius savo lėšomis privalo: 2.5. įrengti ir sutvarkyti rekreacinės paskirties sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).
Įvertinus nurodytus sprendinius, daro išvadą, jog suinteresuotos asociacijos Ringelio bendruomenė nariai turėjo ir turi teisėtus interesus gyvenamoje aplinkoje turėti įrengtą rekreacinę bendro naudojimo teritoriją. Teigia, jog ginčo sklypai Detaliojo plano sprendiniais apskritai buvo „pažadėti atiduoti” bendruomenei, jos reikmėms tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021-03-08 sprendimo „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo” Nr. (31.1)-RS2-112, kuriuo nepritarta pareiškėjos pasiūlymui koreguoti Detaliojo plano sprendinius, teisėtumo ir pagrįstumo, ir atsakovės įpareigojimo per teisės aktuose nustatytus terminus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021-02-11 pasiūlymą dėl žemės sklypų buvusiame Tauralaukio kaime (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-07-28 sprendimu Nr. T2-266, sprendinių koregavimo.
Dėl termino kreiptis į teismą
Pareiškėja skunde nurodė, jog terminas skundui paduoti praleistas nežymiai - 1 dieną. Pareiškėja prašo, jei teismas spręstų, jog terminas praleistas, atnaujinti procesinį terminą skundui paduoti (ABTĮ 30 straipsnis). Teismas 2021-04-12 nutartimi nutarė praleisto skundo padavimo atnaujinimo klausimą spręsti teismo posėdyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal LVAT praktiką skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr., pvz., LVAT 2006-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, LVAT 2005-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005, LVAT 2018 05 08 nutartis Nr. eAS-262-756/2018 ir kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikė 2021-04-09 (elektroniniu parašu pasirašytas 2021-04-08), taigi pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytąjį vieno mėnesio nuo individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos terminą kreiptis skundu į teismą dėl sprendimo panaikinimo.
Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2015-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).
Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skundo padavimo teismui praleidimo priežastys nagrinėjamu atveju pripažintinos svarbiomis, esktraordinariomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas tenkinamas ir skundo padavimo terminas atnaujinamas (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovės prašymo nutrukti administracinę bylą
Atsakovė vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 3 punktu prašo bylą nutraukti. Nurodo, kad pareiškėjai 2017-03-28 raštu Nr. (31.1.)-RS2-231, 2018-10-22 raštu Nr. (31.1.)-RS2-934, 2019-04-19 raštu Nr. (31.1.)-RS2-278 bei 2020-04-23 raštu Nr. (4.39)-R2-1214 jau buvo atsakyta nagrinėjamu klausimu ir tai nurodyta ginčijamame sprendime, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020-06-15 sprendimu Administracijos 2020-04-23 sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia bylą jeigu yra priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą.
Teisėjų kolegija sutinka, kad Komisija 2020-06-15 sprendimu Nr. 21R2-92(AG2-70/13-2020) pripažino teisėtu ir pagrįstu atsakovės 2020-04-23 sprendimą, kuriuo nebuvo pritarta pareiškėjos M. L. iniciatyvai koreguoti detalųjį planą. Kita vertus, nagrinėjamu atveju yra vertinamas kitas atsakovės 2021-03-08 priimtas sprendimas, kuriuo nepritarta pareiškėjos 2021-02-11 pasiūlymams dėl žemės sklypų buvusiame Tauralaukio kaime (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-07-28 sprendimu Nr. T2-266, sprendinių koregavimo. Vertinant ginčijamo sprendimo turinį, matyti, jog atsakovė įvertino pareiškėjos pasiūlymus ir pateikė į juos konkretų atsakymą (nepritarimą), nurodė ginčijamo sprendimo apskundimo tvarką, todėl šio rašto teisėtumas ir pagrįstumas turi būti įvertintas Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3, 8 straipsnių kontekste. Taigi, šiuo atveju negalima sutikti su atsakove, kad nagrinėjamos administracinės bylos ir Komisijos 2020-06-15 sprendimu išnagrinėtos administracinės bylos dalykas ir pagrindas yra tapatūs.
Žemesnės instancijos teismas
Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktai suteikia teisę viešojo administravimo subjektams priimti sprendimą nenagrinėti prašymo, kai paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; arba paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas. Darytina išvada, kad jei atsakovė laikė, kad klausimas išspręstas 2020-04-23 sprendimu, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo ginčą 2020-06-15 sprendimu išsprendė Komisija, tai turėjo teisę priimti VAĮ 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą nenagrinėti pareiškėjos prašymo. Šiuo atveju pati atsakovė nutarė priimti sprendimą nepritarti pareiškėjoms pasiūlymams, o ne sprendimą nenagrinėti pareiškėjos prašymo.
Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nurodyti žemės sklypai yra kitos paskirties, naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2005-07-28 sprendimu Nr. T2-266 patvirtino Žemės sklypų buvusiame Tauralaukio kaime (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Klaipėdoje, detalųjį planą.
Nustatyta, kad atsakovė 2017-03-28 sprendimu „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo” nurodė pareiškėjai, jog negali pritarti pareiškėjos pasiūlymui koreguoti Detaliojo plano sprendinius, kadangi detaliojo plano koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, nei iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo; turi būti rengiamas Žemės sklypų buvusiame Tauralaukio kaime Detaliojo plano keitimas, taikant bendrąją rengimo, derinimo, viešinimo tvarką. Atsakovė 2018-10-22 sprendimu „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo” nurodė pareiškėjai, jog nekeičia savo pozicijos, kad galimybė pakeisti ginčo žemės sklypų naudojimo būdą turi būti nagrinėjama rengiant Detaliojo plano keitimą (taikant bendrąją rengimo, derinimo, viešinimo tvarką. Tapati pozicija pareiškėjai pateikta atsakovės 2019-04-19 sprendimu „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo”. Atsakovė 2020-04-23 sprendimu „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo” nepritarė pareiškėjos iniciatyvai koreguoti Detalųjį planą, nurodė, kad pareiškėjos siūlomi pakeitimai iš esmės pakeistų racionaliai suplanuoto kvartalo Detaliojo plano sprendinių esmę; galimybė pakeisti ginčo žemės sklypų naudojimo būdą turi būti nagrinėjama rengiant Detaliojo plano keitimą (taikant bendrąją rengimo, derinimo, viešinimo tvarką).
Ginčijamu sprendimu taip pat nepritarta pareiškėjos pasiūlymui koreguoti Detaliojo plano sprendinius ir nurodyta, kad Detaliojo plano sprendiniai gali būti keičiami rengiant detaliojo plano keitimą, planuojama teritorija turi apimti ne mažiau kaip kvartalą. Taip pat nurodyta, kad 2021-02-19 raštu Nr. (31.1)-RS2-80 pareiškėja informuota, kad 2017-03-28 raštu Nr. (31.1.)-RS2-231, 2018-10-22 raštu Nr. (31.1.)-RS2-934, 2019-04-19 raštu Nr. (31.1.)-RS2-278 bei 2020-04-23 raštu Nr. (4.39)-R2-1214 buvo išaiškinta, kodėl negalima pritarti pasiūlymui koreguoti detaliojo plano sprendinius, kodėl reikia rengti detaliojo plano keitimą; prie rašto buvo pridėtas Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020-06-15 sprendimas. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad norimo koreguoti detaliojo plano sprendiniai teritorijai, kuriuose yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini), numato viso kvartalo rekreacinės paskirties bendrojo naudojimo teritoriją žaidimų ir sporto aikštelėms įrengti, nenustatyti leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypų užstatymo tankis, leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas, statinių statybos zona, riba ir linija; jei koreguojant detalųjį planą būtų nustatyti šie rodikliai, neaišku kokiu būdu liktų funkcija – viso kvartalo rekreacinės paskirties bendrojo naudojimo teritorija žaidimų ir sporto aikštelėms įrengti.
Pareiškėja 2021-02-11 pasiūlymu į atsakovę kreipėsi dėl to, kad atsakovė atliktų veiksmus, susijusius su žemės sklypų buvusiame Tauralaukio kaime (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-07-28 sprendimu Nr. T2-266, sprendinių koregavimu su tikslu nustatyti privalomuosius teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus: leistiną pastatų aukštį, leistiną žemės sklypų užstatymo tankį, intensyvumą, statinių statybos zoną, ribą, liniją, nekeičiant žemės naudojimo būdo. Pareiškėja iš esmės siekė, kad atsakovė inicijuotų vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento koregavimą planuojamoje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), keičiant žemės sklypų naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nustatyti teritorijos naudojimo režimo reikalavimus. Iš ginčijamo sprendimo turinio spręstina, kad atsakovė pareiškėjos pasiūlymą atmetė iš esmės dėl to, kad bus keičiami esminiai Detaliojo plano sprendiniai - bus panaikinta suplanuota rekreacinės paskirties bendro naudojimo teritorija žaidimų ir sporto aikštelėms įrengti, didės suplanuotos teritorijos užstatymo intensyvumas bei tankumas, dėl ko bus suvaržyti kvartalo gyventojų teisėti interesai turėti poilsio zoną kvartale.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnis nustato, kad savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina: nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytu teisei priešingų veikų ir/arba dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (Konstitucinio Teismo 1993-12-13, 1999-10-06, 2002-09-19 nutarimai).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalyje nurodytoms savivaldybės savarankiškoms funkcijoms, įstatymų leidėjas priskyrė teritorijų planavimą, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimą (19 punktas). Svarbu pažymėti ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas sąvokas, detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (2 dalis); kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomas planuojamų teritorijų erdvinis vystymas ir svarbiausi naudojimo ir apsaugos reikalavimai arba reglamentas (8 dalis); kompleksinis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas jų erdvinio vystymo kryptims, naudojimo ir apsaugos prioritetams nustatyti (9 dalis). Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta teritorijų planavimo organizatoriai ir iniciatyvos teisė. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 3 dalimi, fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnyje nustatyta kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimo, koregavimo tvarka. Aptariamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą; o Šio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarka ir atvejai nustatyti Teritorijų planavimo įstatyme ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimas tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu ir registruojamas šio įstatymo nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis aptariamo straipsnio 4 dalimi kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas (Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas anksčiau nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, jog kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai (žr. pvz., LVAT 2015-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2249-502/2015 ir kt.).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, nustatančių valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese, 316 punkte numatyta, kad detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu, o fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Aptariamų taisyklių 312 punktas numato, kad detaliųjų planų keitimą ir koregavimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Vadovaujantis Taisyklių 313 punktu detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą detaliųjų planų rengimo procesą ir tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą; fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Pagal aptariamo teisės akto 314 punktą detalieji planai keičiami, kai savivaldybės administracijos direktorius nusprendžia iš esmės keisti detaliojo plano sprendinius arba kai planuojami keisti detaliojo plano sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Detaliojo plano sprendinių esmė keičiama, kai numatomiems detaliojo plano sprendiniams turi būti keičiami planavimo tikslai ir uždaviniai. Konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar jo sprendiniai gali būti koreguojami (Taisyklių 315 punktas).
Vadovaujantis Taisyklių 318 punktu galiojantys detalieji planai koreguojami šiais papildomais vienu ar keliais atvejais: kai numatomas detaliojo plano sprendinių keitimas atitinka nustatytus planavimo tikslus ir uždavinius (Taisyklių 318.1. papunktis); kai priimtas atitinkamas teismo sprendimas (Taisyklių 318.2. papunktis); savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu techninio projekto rengimo metu, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir jei detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, kai Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais koreguojama (Taisyklių 318.3. papunktis): kai atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai (Taisyklių 318.4. papunktis): detaliajame plane taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje) (Taisyklių 318.4.1. papunktis); detaliajame plane panaikinamos sprendinių spragos (Taisyklių 318.4.2. papunktis); detaliajame plane išsprendžiamos sprendinių kolizijos (Taisyklių 318.4.3. papunktis); detaliajame plane panaikinami sprendinių prieštaravimai įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (Taisyklių 318.4.4. papunktis); galiojančiame detaliajame plane, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (Taisyklių 318.4.5. papunktis): nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai (kai nustatyti žemės sklypai pertvarkyti parengus žemės valdos projektą Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju; vykdant nustatytų žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimus ir (ar) prijungiant naujus žemės sklypus; vykdant nustatytų žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimus, kai prijungiamas įsiterpęs valstybinės žemės plotas) (Taisyklių 318.4.5.1. papunktis); keičiami suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiam detaliajam planui, kai Vyriausybės nustatyta tvarka neprivaloma rengti SPAV (Taisyklių 318.4.5.2. papunktis); nustatomi papildomi suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai (užstatymo tipas, jei jis nenustatytas, kiti reglamentai) (Taisyklių 318.4.5.3. papunktis); Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais, kai iki 2014-01-01 savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai savivaldybės tarybos sprendimu pripažinti savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi ir trukdo įgyvendinti galiojančio detaliojo plano sprendinius (Taisyklių 318.4.5.4. papunktis). Taisyklių 320 punkte įtvirtinta, jog detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, pažymi, kad vadovaujantis Taisyklių 315 punktu konkrečiu atveju būtent planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar jo sprendiniai gali būti koreguojami. Tokiu atveju būtent savivaldybių administracijoms suteikta diskrecijos teisė įvertinti ir nustatyti, ar siūlomais detaliojo plano pakeitimais yra keičiama detaliojo plano sprendinių esmė. Nagrinėjamu atveju atsakovė, įvertinusi pareiškėjos pateiktus pasiūlymus, asociacijos Ringelio bendruomenės nesutikimą, padarė išvadą, kad siūlomo koreguoti detalaus plano planavimo užduotyje nustatytas planavimo tikslas - žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo keitimas, suformuojant atskirus žemės sklypus gyvenamojo kvartalo statybai, dalį sklypų skiriant infrastruktūros ir bendrojo naudojimo teritorijoms, reikštų suplanuoto kvartalo detaliojo plano sprendinių esmės pakeitimą bei pažeistų ir suvaržytų teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Įvertinus anksčiau nurodytus teisės aktus, bylos medžiagą, spręstina, kad atsakovė padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja, siekdama pakeisti žemės sklypų naudojimo būdą, turi inicijuoti ne Detaliojo plano koregavimo, bet Detaliojo plano keitimo procedūrą. Iš pateiktų Detaliojo plano ištraukų matyti, kad galiojančio Detaliojo plano sprendiniai žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) numato viso kvartalo rekreacinės paskirties bendrojo naudojimo teritoriją žaidimų ir sporto aikštelėms įrengti. Taigi, nurodyti žemės sklypai, kaip bendro naudojimo teritorija, suformuoti būtent viešajam interesui tenkinti - žaidimų ir sporto aikštelėms įrengti, kas šiuo atveju lemia trečiųjų asmenų - kvartalo gyventojų interesų tenkinimą. Siūlomo koreguoti Detaliojo plano planavimo užduotyje nustatytas planavimo tikslas - žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo keitimas, suformuojant atskirus žemės sklypus gyvenamojo kvartalo statybai, dalį sklypų skiriant infrastruktūros ir bendrojo naudojimo teritorijoms. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad siekiamas koreguoti Detaliojo plano sprendinys yra esminis, jo pakeitimu būtų pakeistas Detaliojo plano tikslas ir uždaviniai ginčo teritorijos atžvilgiu, kam iš esmės prieštarauja ir gyventojus atstovaujanti asociacija Ringelio bendruomenė, todėl jo keitimas, vykdant Detaliojo plano koregavimo procedūrą, prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 daliai, Taisyklių 320 punktui. Taigi, pareiškėjos pateikti pasiūlymai dėl detalaus plano koregavimo neatitinka Taisyklių 318 punkto, kuriame nustatyti atvejai, kada galiojantys detalieji planai gali būti koreguojami.
Analizuojant ginčijamą sprendimą taip pat pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y., jis turi būti motyvuotas. LVAT yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, be kita ko, ir atsakovė, priimdama individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).
LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtų aplinkybių, bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačiusi ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, daro išvadą, jog pareiškėjos skundas dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Pareiškėjai inter alia (be kita ko) prašo įpareigoti atsakovę per teisės aktuose nustatytus terminus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021-02-11 pasiūlymą dėl žemės sklypų buvusiame Tauralaukio kaime (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-07-28 sprendimu Nr. T2-266, sprendinių koregavimo. Kaip jau buvo anksčiau aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl nurodytos priežasties ir atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamoje byloje nenustačius, jog atsakovė neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pateiktus pasiūlymus yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos M. L. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti tenkinti ir atnaujinti terminą skundui paduoti dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021-03-08 sprendimo „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo” panaikinimo.
Pareiškėjos M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.