Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-05-08 · Administracinė byla Nr. eAS-262-756/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-08
Bylos Nr.
eAS-262-756/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00116-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
S. Č.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės, Rietavo skyriui, A. A.
Advokatai
Rimvydas Kairys, Kazys Bitaris
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-262-756/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00116-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Č. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui ir A. A. individualios įmonės matininkui A. A. dėl sprendimo ir akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja S. Č. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. vasario 20 d. pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Plungės ir Rietavo skyriaus 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 36SK-478-(14.36.110) bei A. A. individualios įmonės matininko A. A. 2015 m. sausio 5 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktą. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. vasario 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos įgaliotam atstovui S. Č. dar 2017 m. rugpjūčio 3 d. dalyvaujant žemės naudojimo patikrinimo procedūroje tapo aiškios gretimo sklypo ribos ir 2015 m. sausio 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto turinys. Minėtą aplinkybę patvirtina advokatų kontoros Žlioba&Žlioba advokato 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašymas. Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu advokatų kontorai Žlioba&Žlioba buvo pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo–parodymo akto kopija bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktas Nr. 36ŽN-191. Skundžiamas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas surašytas 2015 m. sausio 5 d., Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo patvirtintas 2015 m. balandžio 29 d., o pareiškėjos atstovui pateikta jo kopija specialisto patvirtinta 2017 m. rugpjūčio 29 d. Advokatų kontoros Žlioba&Žlioba advokatas 2017 m. rugsėjo 25 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Plungės ir Rietavo skyrių, be kita ko, prašė inicijuoti procedūrą klaidai ištaisyti, kuria būtų panaikinti Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus priimti sprendimai patvirtinti kadastrinius matavimus sklype (duomenys neskelbtini) ir atstatytos šio sklypo iki kadastrinių matavimų buvusios ribos. Tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius 2017 m. spalio 18 d. raštu nurodė neturintis teisės naikinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir 2015 m. gegužės 12 d. priimtą sprendimą. Taigi teikiant 2017 m. rugsėjo 25 d. prašymą, pareiškėjos atstovui jau buvo žinoma apie 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo turinį. Be to, su Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. raštu advokatų kontorai Žlioba&Žlioba buvo pridėti šie dokumentai: 2015 m. sausio 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1545 kopija, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 2012 m. aiškinamojo rašto išrašas, ištrauka iš Telšių apskrities Rietavo savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto plano, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bylos kopija. Skundžiamas Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus sprendimas Nr. 36SK-478-(14.36.110.) surašytas 2015 m. gegužės 12 d., jo kopija vyr. specialistės (teisininkės) patvirtinta 2017 m. lapkričio 6 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatmetė galimybės, kad apie 2015 m. sausio 5 d. aktą ir 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą pareiškėja žinojo nuo jų priėmimo dienos, nes dalis dokumentų yra pasirašyti už I. Č. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas laikė, kad yra praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti.

Spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėją sužinojimo apie skundžiamus aktus metu atstovavo advokatų kontoros Žlioba&Žlioba advokatas, kuris galėjo skundą pateikti nepasibaigus skundo padavimo teismui terminui. Be to, iš pateiktų teismui duomenų neaišku, dėl kokių priežasčių pareiškėja atstovavimo sutartį su advokatu Rimvydu Kairiu sudarė tik pasibaigus ginčo aktų apskundimo terminui, t. y. 2018 m. vasario 2 d. Teismas sprendė, kad pareiškėja turėjo galimybę įstatymu nustatytu terminu kreiptis į teismą, nes nepateikė jokių svarbių priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų, kodėl, atstovaujama advokatų kontoros, laiku nepateikė skundo teismui dėl 2015 m. sausio 5 d. ir 2015 m. gegužės 12 d. aktų teisėtumo. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pareiškėjos nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, teismas darė išvadą, kad jos nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjos valios, todėl jas vertintino kaip subjektyvias bei nesudarančias pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėja terminą skundui dėl 2015 m. sausio 5 d. ir 2015 m. gegužės 12 d. aktų panaikinimo paduoti praleido veikdama savo rizika, t. y. žinodama skundžiamų aktų turinį, delsė juos apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka teismui, bet teikė įvairius prašymus Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriui, taigi pareiškėja nepagrįstai delsė kreiptis į teismą, operatyviai negynė savo galbūt pažeistų teisių.

II.

Pareiškėja S. Č. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą dėl termino atnaujinimo išspręsti iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra paremta formaliais skundo atsisakymo pagrindais. Asmeniui, kuris mano kad jo teisės yra pažeistos, nėra draudžiama tuo pačiu metu kreiptis į teismą ir į instituciją, kuri atsakinga už jo teisių pažeidimą. Raštas, kuriuo asmuo kreipiasi į tokią instituciją, gali būti vertinamas kaip įrodymas, kad asmuo siekia operatyvaus ir taikaus, geranoriško ginčo sprendimo. Pareiškėja pažymi, kad privalomą žemės sklypo kadastro duomenų dokumentą – ginčijamą 2015 m. sausio 5 d. ribų paženklinimo–parodymo aktą už I. Č. pasirašė kitas asmuo, o tai yra akivaizdus dokumento klastojimas, dėl kurio turi pasisakyti teismai. Spręsdamas dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinio akto galiojimu, ir jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą terminui atnaujinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia apginti teisę į nuosavybę, kuri yra viena iš svarbiausių. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos amžių, taip pat į tai, kad ji neturi teisinių žinių bei aplinkybę, kad ji savo pažeistas teises gynė kitomis teisinėmis priemonėmis, siekdama ginčą išspręsti taikiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl to, kad ji praleido įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Be to, operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Remiantis byloje pateikta medžiaga, nustatyta, kad: A. A. individualios įmonės matininkas A. A. 2015 m. sausio 5 d. surašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, kuriuo paženklino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas; Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 36SK-478-(14.36.110) suformavo ir patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nusprendė kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą su prašymu įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Tarnybos patikėjimo teisę į jį; Tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius kartu 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 36SD-2912-(14.36.104) pareiškėjai pateikė 2015 m. sausio 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, o kartu su 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 36SD-3644-(14.36.104) – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro bylos kopiją, įskaitant Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 36SK-478-(14.36.110). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

S. Č. skundą dėl 2015 m. sausio 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto ir Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 36SK-478-(14.36.110) pirmosios instancijos teismui padavė tik 2018 m. vasario 20 d. Pareiškėja skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad ji į teismą kreipėsi praleidusi skundo dėl minėtų aktų padavimo terminą, tačiau teigia, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, prašo jį atnaujinti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino nustatęs, kad pareiškėją sužinojimo apie skundžiamus aktus metu atstovavo advokatas, kuris galėjo skundą pateikti nepasibaigus skundo padavimo teismui terminui; pareiškėja terminą skundui dėl 2015 m. sausio 5 d. ir 2015 m. gegužės 12 d. aktų panaikinimo paduoti praleido veikdama savo rizika, t. y. žinodama skundžiamų aktų turinį, delsė juos apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka teismui, nors teikė įvairius prašymus Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, su kuriomis ji sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjos argumentai, kad ji yra garbaus amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, taip pat kad ji savo pažeistas teises gynė kitomis teisinėmis priemonėmis, siekdama ginčą išspręsti taikiai, nėra pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą. Pažymėtina, kad senyvas pareiškėjo amžius ar teisinio išsilavinimo neturėjimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nelaikomi termino praleidimą pateisinančiomis priežastimis bei pagrindu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes laikoma, jog pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1053-1062/2017, 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-502/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokia galimybe pasinaudojo – iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai pagal įgaliojimą nuo 2017 m. liepos 19 d. atstovauja jos sūnus S. Č., be to, pareiškėjos interesams santykiuose su Tarnybos Plungės ir Rietavo skyriumi atstovavo advokatas Kazys Bitaris, o skundą bei atskirąjį skundą parengė ir teismui pateikė advokatas Rimvydas Kairys. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėja negalėjo anksčiau kreiptis į teismą, o jos veiksmai delsiant kreiptis dėl savo teisių teisminės gynybos negali būti laikomi rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu elgesiu.

Dėl pareiškėjos teiginių, kad savo teises ji gynė aktyviai, sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora Žlioba&Žlioba, kreipėsi į Tarnybos Plungės ir Rietavo skyrių, tačiau pareiškėjos teisių pažeidimai nebuvo pašalinti ir pareiškėja savo teises buvo privesta ginti teismine tvarka, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pareiškėjo iniciatyva vykdomas susirašinėjimas su atsakovu po ginčijamo individualaus administracinio akto priėmimo nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą išvadai, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių (žr., pvz., 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-270/2013, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-312/2014, 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-502/2018 ir kt.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai buvo žinoma jos ginčijamų aktų apskundimo tvarka, todėl pareiškėjos apsisprendimas pakartotinai kreiptis į Tarnybos Plungės ir Rietavo skyrių dėl šių aktų peržiūrėjimo buvo pačios pareiškėjos subjektyvaus pasirinkimo savo teises ginti kitu būdu, nei numatyta įstatyme, rezultatas. Atitinkamai, pasirinkdama kitą savo teisių gynimo būdą, pareiškėja turėjo įvertinti visas tokių veiksmų pasekmes (šiuo atveju termino apskųsti minėtus aktus teismui praleidimą).

Pareiškėjos argumentas, kad ginčijamą 2015 m. sausio 5 d. ribų paženklinimo–parodymo aktą už I. Č. pasirašė kitas asmuo ir kad tai yra akivaizdus dokumento klastojimas, sprendžiant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nėra reikšmingas, kadangi administraciniai teismai sprendžia tik viešojo administravimo srities ginčus (ABT 3 str. 1 d.), o dokumentų klastojimas ir jo tyrimas su administraciniais santykiais nėra susijęs.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai pagrįstai bei teisėtai 2018 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjos skunde nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis, ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė