Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. L. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Pareiškėja 2021 m. vasario 11 d. pasiūlymu „Dėl teritorijų planavimo proceso iniciavimo“ (toliau – ir 2021 m. vasario 11 d. pasiūlymas) Administracijos prašė inicijuoti jai priklausančių žemės sklypų sprendinių koregavimo procedūrą. Pareiškėja nurodė planavimo tikslus: nustatyti leistiną pastatų aukštį, žemės sklypų užstatymo tankį, žemės sklypų užstatymo intensyvumą, statinių statybos zoną, ribą ir liniją, nekeičiant žemės naudojimo būdo. Sprendimu atsakovas nepritarė pareiškėjos 2021 m. vasario 11 d. pasiūlymui ir nurodė, jog Detaliojo plano sprendiniai gali būti keičiami, rengiant Detaliojo plano keitimą. Pareiškėja nesutiko su atsakovo pozicija.

5. Pareiškėja tvirtino, jog jai priklausantiems žemės sklypams nėra numatyti privalomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo reikalavimai. Detalusis planas yra su trūkumais, kurių pašalinimas sprendžiamas per sprendinių koregavimo procedūrą. Detalusis planas, kuriame turėtų būti reglamentuoti žemės sklypų parametrai, naudojimo rėžimai yra ydingai parengtas, nes apie tai jame nėra nieko numatyta. Rengiant Detalųjį planą, pareiškėjos sklypų atžvilgiu buvo apeita sprendinių konkretizavimo stadija, reglamentuota Taisyklėse, kurioje turėjo būti parengiami detaliojo plano konkretūs sprendiniai, nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai. Šioje stadijoje parengiamas aiškinamasis raštas ir brėžiniai, teritorijos naudojimo tipų, užstatymo tipų, pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir žemės naudojimo būdų spalviniai ir grafiniai žymėjimai, pateikti Teritorijų planavimo dokumentų erdvinių duomenų specifikacijoje, žymimi pagrindiniame brėžinyje, nurodant jų reikšmes sutartinių ženklų lentelėje. Pareiškėja vadovavosi Nuostatų 22.4. punktu ir tvirtino, kad žemės sklypai yra iki galo nesuplanuoti teritorijų planavimo prasme, turi aibę trūkumų: nenumatytas užstatymo aukštis, tankumas, intensyvumas, statybos linija ir kiti būtini žemės sklypui parametrai.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-231, 2018 m. spalio 22 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-934, 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-278 bei 2020 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (4.39)-R2-1214 jau buvo atsakyta nagrinėjamu klausimu ir tai nurodyta Sprendime. Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 21R2-92(AG2-70/13-2020) Administracijos 2020 m. balandžio 23 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

II.

15. Teismas netenkino atsakovo prašymo bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, atmetęs atsakovo argumentus, jog nagrinėjamos bylos ir Komisijos 2020 m. birželio 15 d. sprendimu išnagrinėtos bylos dalykas ir pagrindas yra tapatūs.

17. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsniu, 4.39 straipsnio 1 dalimi , VSĮ 6 straipsnio 19 dalies 19 punktu, TPĮ 2 straipsnio 2, 8, 9 dalimis, 6 straipsnio 2–3 dalimis, 28 straipsnio 1–5 dalimis, aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (nuosavybės teisė nėra absoliuti), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai) praktiką nurodytais aspektais.

18. Teismas vadovavosi Taisyklių 312–316, 318, 320 punktais ir pažymėjo, kad būtent savivaldybių administracijoms suteikta diskrecijos teisė įvertinti ir nustatyti, ar siūlomais detaliojo plano pakeitimais yra keičiama detaliojo plano sprendinių esmė. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus pasiūlymus, asociacijos (duomenys neskelbtini) bendruomenės nesutikimą, padarė išvadą, kad siūlomo koreguoti Detaliojo plano planavimo užduotyje nustatytas planavimo tikslas – žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo keitimas, suformuojant atskirus žemės sklypus gyvenamojo kvartalo statybai, dalį sklypų skiriant infrastruktūros ir bendrojo naudojimo teritorijoms, reikštų suplanuoto kvartalo Detaliojo plano sprendinių esmės pakeitimą bei pažeistų ir suvaržytų teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, bylos medžiagą, teismas sprendė, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja, siekdama pakeisti žemės sklypų naudojimo būdą, turi inicijuoti ne Detaliojo plano koregavimo, bet Detaliojo plano keitimo procedūrą. Iš pateiktų Detaliojo plano ištraukų teismas nustatė, kad galiojančio Detaliojo plano sprendiniai žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) numato viso kvartalo rekreacinės paskirties bendrojo naudojimo teritoriją žaidimų ir sporto aikštelėms įrengti. Teismas priėjo prie išvados, jog nurodyti žemės sklypai, kaip bendro naudojimo teritorija, suformuoti būtent viešajam interesui tenkinti – žaidimų ir sporto aikštelėms įrengti, kas šiuo atveju lemia trečiųjų asmenų – kvartalo gyventojų interesų tenkinimą. Siūlomo koreguoti Detaliojo plano planavimo užduotyje nustatytas planavimo tikslas – žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo keitimas, suformuojant atskirus žemės sklypus gyvenamojo kvartalo statybai, dalį sklypų skiriant infrastruktūros ir bendrojo naudojimo teritorijoms. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad siekiamas koreguoti Detaliojo plano sprendinys yra esminis, jo pakeitimu būtų pakeistas Detaliojo plano tikslas ir uždaviniai ginčo teritorijai, kam iš esmės prieštarauja ir gyventojus atstovaujanti asociacija (duomenys neskelbtini) bendruomenė, todėl jo keitimas, vykdant Detaliojo plano koregavimo procedūrą, prieštarautų TPĮ 28 straipsnio 5 daliai, Taisyklių 320 punktui. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos pateikti pasiūlymai dėl Detaliojo plano koregavimo neatitinka Taisyklių 318 punkto, kuriame nustatyti atvejai, kada galiojantys detalieji planai gali būti koreguojami.

III.

25. Pareiškėja vertina, jog teismo sprendimas nenuoseklus, jo motyvai nelogiški, vieni kitiems prieštarauja. Teismas bylą nagrinėjo netinkamai nustatęs, kad pareiškėja siekė Sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo keitimo ir nustatė, jog viena vertus, pareiškėjos pateikti pasiūlymai neatitinka Taisyklių 318.1 punkto, t. y. Detaliojo plano korektūra negalima pagal Taisyklių 318 punktą. Kita vertus, vadovavosi Taisyklių 320 punkto nuostata, jog Detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo, t. y. pasisakė, jog procedūra negalima, nes trūksta rašytinių sutikimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. (31.1)-RS2-112 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo”, kuriuo nepritarta pareiškėjos 2021 m. vasario 11 d. pasiūlymui koreguoti Detaliojo plano sprendinius, teisėtumo ir pagrįstumo, ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos skundą atmetė, nustatęs, kad Administracija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja, siekdama pakeisti Sklypų naudojimo būdą, turi inicijuoti ne Detaliojo plano koregavimo, bet Detaliojo plano keitimo procedūrą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjos siekiamas koreguoti Detaliojo plano sprendinys yra esminis, jo pakeitimu būtų pakeistas Detaliojo plano tikslas ir uždaviniai ginčo teritorijai, todėl jo keitimas, vykdant Detaliojo plano koregavimo procedūrą, prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 daliai, Taisyklių 320 punktui.

30. Pareiškėja apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog teismas bylą išnagrinėjo netinkamai nustatęs ginčo dalyką, t. y., kad pareiškėja siekė Sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo keitimo, todėl teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino ginčo aplinkybes bei taikė materialiosios teisės normas, kurios netaikytinos šiam ginčui.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo pareiškėjos skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

33. Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėja, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

34. Pareiškėja kreipdamasi į atsakovą su 2021 m. vasario 11 d. pasiūlymu „Dėl teritorijų planavimo proceso iniciavimo“ iš esmės siekė įgyvendinti savo teisę inicijuoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento koregavimą dėl Sklypų, nurodė planavimo tikslus: nustatyti leistiną pastatų aukštį, žemės sklypų užstatymo tankį, žemės sklypų užstatymo intensyvumą, statinių statybos zoną, ribą ir liniją, nekeičiant žemės naudojimo būdo. Atsakovas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, Sprendimu nepritarė pareiškėjos 2021 m. vasario 11 d. pasiūlymui koreguoti Detaliojo plano sprendinius ir nurodė, jog Detaliojo plano sprendiniai gali būti keičiami, rengiant Detaliojo plano keitimą. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Administracijos Sprendimą ir įpareigoti atsakovą per teisės aktuose nustatytus terminus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. vasario 11 d. pasiūlymą dėl Detaliojo plano sprendinių koregavimo. Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėja, pagrįstai sprendė būtent Atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus klausimus, t. y. ar pagrįstai atsakovas nepritarė pareiškėjos 2021 m. vasario 11 d. pasiūlymui koreguoti Detaliojo plano sprendinius.

35. Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, o 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Detalieji planai suteikia teisę valstybės ir savivaldybių institucijoms veikti planuojant lėšas.

36. TPĮ 18 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas: teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai (1 p.); leistinas pastatų aukštis (2 p.); leistinas žemės sklypų užstatymo tankis (3 p.); leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose) (4 p.); galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, statinių statybos zona, riba ir linija (5 p.). Konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, o kitais galimais žemės naudojimo būdais keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę (TPĮ 18 str. 5 d.).

37. TPĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas.

38. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.), nustatančių valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese, 313 punkte nustatyta, jog detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą detaliųjų planų rengimo procesą ir tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Šių Taisyklių 314 punkte įtvirtinta, kad detalieji planai keičiami, kai savivaldybės administracijos direktorius nusprendžia iš esmės keisti detaliojo plano sprendinius arba kai planuojami keisti detaliojo plano sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Detaliojo plano sprendinių esmė keičiama, kai numatomiems detaliojo plano sprendiniams turi būti keičiami planavimo tikslai ir uždaviniai. Konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar jo sprendiniai gali būti koreguojami (Taisyklių 315 p.).

39. Taisyklių 316 punktas numato, kad detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu. Šių Taisyklių 318 punkte nustatyta, kad galiojantys detalieji planai koreguojami šiais papildomais vienu ar keliais atvejais, be kita ko, kai atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai (318.4 p.); detaliajame plane panaikinamos sprendinių spragos (318.4.2 p.); detaliajame plane išsprendžiamos sprendinių kolizijos (318.4.3 p.); nustatomi papildomi suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai (užstatymo tipas, jei jis nenustatytas, kiti reglamentai) (318.4.5.3 p.). Detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo (Taisyklių 320 p.).

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog tokie privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai kaip teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas ir leistinas sklypo užstatymo intensyvumas gali būti apibrėžiami tik detaliuoju planu. Netgi tuo atveju, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, turi būti rengiamas detalusis planas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1152-520/2021 ir joje nurodytą praktiką).

41. Byloje nėra ginčo dėl to, kad galiojančio Detaliojo plano sprendiniai žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nustato žemės naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos, t. y. rekreacinės paskirties bendro naudojimo žemės sklypas žaidimų aikštelėms įrengti ir eksploatuoti. Atsakovas Sprendime, be kita ko, nurodė, kad ginčo teritorijai nėra nustatyti leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypų užstatymo tankis, leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas, statinių statybos zona, riba ir linija. Būtent tokių planavimo tikslų – nustatyti leistiną pastatų aukštį, leistiną žemės sklypų užstatymo tankį, leistiną žemės sklypų užstatymo intensyvumą, statinių statybos zoną, ribą ir liniją, nekeičiant žemės naudojimo būdo – siekia pareiškėja 2021 m. vasario 11 d. pasiūlyme. Kadangi 2021 m. vasario 11 d. pasiūlyme nurodyti planavimo tikslai neatitinka aukščiau minėtuose teisės aktuose nustatytų detaliųjų planų koregavimui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos siekiamas koreguoti Detaliojo plano sprendinys yra esminis, jo pakeitimu būtų pakeistas Detaliojo plano tikslas ir uždaviniai, todėl jo keitimas, vykdant Detaliojo plano koregavimo procedūrą, prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 daliai, Taisyklių 320 punktui.

42. Nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog ji teisėtai siekė nustatyti privalomus Sklypams taikomus reglamentus (Nuostatų 22.4 p., Taisyklių 318.4, 318.4.2, 318.4.3, 318.4.5.3 p.). Kaip jau buvo minėta, Taisyklių 318 punkte nustatyti atvejai, kada galiojantys detalieji planai gali būti koreguojami. Pareiškėjos siekiamas koreguoti Detaliojo plano sprendinys yra esminis, jo pakeitimu būtų pakeistas Detaliojo plano tikslas ir uždaviniai, o tai neatitinka Taisyklių 318.4 punkto (kai atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai) bei Taisyklių 318.4.5.3 punkto (galiojančiame detaliajame plane, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nustatomi papildomi suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai (užstatymo tipas, jei jis nenustatytas, kiti reglamentai) reikalavimų. Byloje nėra duomenų, jog 2021 m. vasario 11 d. pasiūlymu buvo siekiama panaikinti Detaliojo plano sprendinių spragas (Taisyklių 318.4.2 p.), ar išspręsti kokias nors Detaliojo plano sprendinių kolizijas (Taisyklių 318.4.3 p.), o, kaip teisingai savo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovas, ginčui aktualiu laikotarpiu Nuostatų 22.4 punktas negaliojo.

43. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl paneigiamos nuosavybės teisės yra bendro pobūdžio. Šiuo aspektu pažymėtina, jog asmens teisė į nuosavybę, kaip ir dauguma kitų Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių, nėra absoliuti. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimą).

44. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis asociacijos (duomenys neskelbtini) bendruomenė nesutikimu dėl rekreacinės zonos sklypo paskirties keitimo, nes minėtos asociacijos 2017 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. RNG-30, kuriame išdėstytas kategoriškas nepritarimas, yra pateiktas kartu su atsakovo atsiliepimu į skundą, bei yra įrodymas administracinėje byloje. Asociacija (duomenys neskelbtini) bendruomenė neturi jokių teisių ir pareigų šiame procese, t. y. nėra proceso šalis, nes Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo įtraukti minėtą asociaciją į procesą (ABTĮ 46 str. 2 d.) (el. b. l. 25).

45. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai (Detalusis planas negalėjo būti patvirtintas, priskiriant visuomenės poreikiams tenkinti privačios nuosavybės žemės sklypus, minėtiems tikslams pasiekti atsakovas turėtų numatyti laisvos valstybinės žemės, perduotos Klaipėdos savivaldybės panaudai, žemės sklypą) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Likusių apeliacinio skundo argumentų aspektu pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952); 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97).

46. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.