Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1638-560/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-04
Bylos Nr.: e2A-1638-560/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07516-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
Ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Baltusa“
Trečiasis asmuo: H. M.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1638-560/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07516-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.4.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltusa“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo – H. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltusa“ 12 567,21 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. vasario 9 d. Vokietijoje dėl trečiojo asmens H. M., vairavusio atsakovo pagal lizingo sutartį naudojamą vilkiką Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio buvo prikabinta nuomos pagrindu atsakovo valdoma priekaba Schmitz S.CS 24-13.62, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Trečiasis asmuo H. M. vairavo transporto priemonę atsakovės pavedimu. Lietuvos Respublikoje registruotas vilkikas ir priekaba nebuvo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimus 12 567,21 Eur sumai ieškovui. Ieškovas išmokėjo minėtą sumą Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui.

3. Teisme gautas atsakovės atsiliepimas, kuriame prašoma ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Baltusa“ neginčija to fakto, jog vairuotojas H. M. buvo išvykęs su vilkiku ir priekaba ir įvykio dieną buvo Vokietijoje, tačiau apie eismo įvykį įmonė nebuvo informuota nei vairuotojo H. M., nei draudikų biuro. Tariamo eismo įvykio fiksavimo data 2018 m. vasario 9 d., nuo to laiko draudikų biuras su UAB „Baltusa“ visiškai nebendradarbiavo. Apie tai, jog 2018 m. vasario 9 d. buvo padarytas eismo įvykis UAB „Baltusa“ sužinojo tik iš pateikto ieškinio. Nors draudikų biuras į bylą ir pateikia neva UAB „Baltusa“ siųstas 2019 m. balandžio 9 d. (6 568,04 Eur sumai) ir 2019 m. gruodžio 30 d. (6 568,04 Eur sumai), 2020 m. rugsėjo 30 d. (12 567,21 Eur sumai) pretenzijas, tačiau UAB „Baltusa“ jų negavo, o tai reiškia, kad UAB „Baltusa“ nežinodama apie tai, jog įvyko eismo įvykis, negalėjo nei ginčyti įvykio aplinkybių, nei ginčyti paskaičiuotos žalos dydžio. Iš draudikų biuro pateikiamų dokumentų vairuotojo kaltė dėl eismo įvykio nėra pagrįsta jokiais dokumentais. Iš pateikiamų draudikų biuro dokumentų matyti, kad vairuotojo kaltė yra grindžiama tik vienintelio liudytojo M. E. parodymais (2018 m. gegužės 14 d.). Byloje nėra pateikta nei eismo įvykio deklaracija, nei policijos ataskaita, kurios patvirtintų vilkiko vairuotojo kaltę dėl įvykio ir iš to kylančią civilinę atsakomybę. Draudikų biuras, išmokėdamas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (Deutches Būro Gru?e Karte E.K.) žalą prieš tai pilnai neištyręs eismo įvykio aplinkybių ir nepatikrinęs, bei nenustatęs visų reikšmingų faktų, pasielgė neprofesionaliai. Draudikų biuras nepateikė nei vieno leistino įrodymo, kad Vokietijos kompetentingos institucijos eismo įvykio kaltininku pripažino būtent bendrovės darbuotoją H. M.. Aplinkybė, kad yra nustatyta eismo įvykio metu padaryta žala, negali pagrįsti ir nepagrindžia UAB ,,Baltusa“ vairuotojo atsakomybės dėl eismo įvykio.

4. Dublike ieškovas papildomai pažymėjo, jog atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2018 m. vasario 9 d. įvykio pranešti ieškovui apie neapdraustos transporto priemonės padarytą žalą. Mažai tikėtina, kad atsakovė nieko nežinojo apie 2018 m. vasario 9 d. eismo įvykį. Žinodama, kad jos valdoma transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, atsakovė savarankiškai galėjo dalyvauti Vokietijoje vykusiame 2018 m. vasario 9 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese.

Atsiliepimas

5. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad apie eismo įvykį atsakovė nebuvo informuota nei vairuotojo, nei draudikų biuro. Apie tai, jog 2018 m. vasario 9 d. buvo padarytas eismo įvykis UAB „Baltusa“ sužinojo tik iš pateikto ieškinio. Atsakovės atsakomybė Vokietijoje nebuvo nustatoma ir konstatuota, o atsakovė nemanė, jog gali būti kalta dėl kilusio eismo įvykio, nes apie jį nebuvo informuota.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, į valstybės biudžetą 11,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas byloje nustatė, kad Vokietijoje pagal K. F. pareiškimą dėl žalos įėjimo į namą zonoje (sugadinti vartai) buvo pradėtas žalos administravimo procesas. Remiantis 2018 m. gegužės 14 d. M. E. vardu pasirašytu raštu, žalą administravęs subjektas sprendė, kad žala padaryta 2018 m. vasario 9 d. įvykusio eismo įvykio metu dėl trečiojo asmens H. M., vairavusio atsakovo naudojamą vilkiką Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio buvo prikabinta atsakovo valdoma priekaba Schmitz S.CS 24-13.62, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės. Lietuvos Respublikoje registruotas vilkikas ir priekaba nebuvo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Trečiasis asmuo H. M. bylai aktualiu laikotarpiu buvo atsakovės darbuotoju. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimus 12 567,21 Eur sumai ieškovui. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė būtų buvusi informuota apie Vokietijoje vykusios žalos atlyginimo procesus ar juose dalyvavusi, trečiasis asmuo teismo posėdžio metu teigė apie reikalaujamas iš darbdavio sumas sužinojęs tik gavęs dokumentus iš teismo, o atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jokių raštų iš ieškovo iki pareiškiant ieškinį teisme nebuvo gavusi.

8. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vokietijos draudikų biuras sprendė, esą dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovės vairuotojas H. M. iš esmės remdamasis vieninteliu rašytiniu įrodymu – 2018 m. gegužės 14 d. M. E. vardu pasirašytu raštu, pateiktoje žalos administravimo bylos medžiagoje nėra atsakovės vairuotojo pozicijos dėl eismo įvykio aplinkybių, nėra duomenų, jog būtų dėtos pastangos tokiai pozicijai išsiaiškinti. Ieškovas įrodinėja atsakovės vairuotoją pažeidus Vokietijoje galiojančių Kelių eismo taisyklių 9 straipsnio teisės normą ir remiasi Vokietijos Biuro išaiškinimais dėl Vokietijos draudimo sutarčių įstatymo 115 straipsnio, kad ,,<...> pateikus pranešimą ir nepaneigus faktų, ,,atsakomybė“ gali būti įgyjama“. Byloje trečiasis asmuo neigė kliudęs ginčo vartus, teigė, kad pats asmeniškai buvo išlipęs įsitikinti, koks atstumas iki ginčo vartų buvo likęs, pamatęs, kad tas atstumas itin mažas, atsisakė toliau manevruoti. Teismo posėdžio metu paaiškinimus davęs trečiasis asmuo akcentavo, kad žalos padarymo mechanizmas, toks, kokį ieškovas įrodinėja buvus yra neįmanomas dėl jo valdytų transporto priemonių gabaritų. Byloje yra tik po 9 mėnesių darytos fotofiksacijos, iš kurių matyti tik tiek, kad ginčo vartuose padaryti pašto dėžučių pažeidimai. Trečiojo asmens vairuojamų transporto priemonių gabaritai neleistų padaryti jam tokio pobūdžio pažeidimų. Kita vertus, jei būtų buvęs pažeistas betono stulpas, dėl ko vartai pakryptų 65-70 laipsnių kampu, smūgis turėtų būti itin stiprus, plastiko dėžučių apskritai nebūtų likę. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, byloje yra pateikusi duomenis, jog trečiajam asmeniui grąžinant ginčo transporto priemones nebuvo nustatyta jų sugadinimo faktų.

9. Teismas iš esmės sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens pozicija byloje, kad ieškovui įrodinėjant žalą padarius didelių gabaritų sunkiasvore transporto priemone, pagal visuotinai žinomus fizikos dėsnius, toks žalos padarymo ginčo vartams mechanizmas, kokį teigia buvus ieškovas (buvus tokį smūgį, kad sugadinus betoninį stulpą, vartai pakrypo net 65-70 laipsnių kampu, tuo pat metu ginčo vartų integruotą skambučio/pašto sistemą apgadinus tik nežymiai ir nepalikus jokių žymių ant transporto priemonės), mažai tikėtinas. Ieškovas įrodinėja eismo įvykį nutikus 2018 m. vasario 9 d., o M. E. vardu pasirašytas raštas pateiktas tik 2018 m. gegužės 14 d., iš bylos medžiagos neaišku, kas ir kodėl sprendė po 3 mėnesių nuo tariamo įvykio kreiptis būtent į M. E., o ne kitą asmenį dėl ginčo vartų sugadinimo aplinkybių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie raštą pasirašiusiojo M. E. ir K. F. tarpusavio santykius (giminystės, svainystės, draugystės ryšius), tik akivaizdu, jog šie asmenys turėjo būti pažįstami, nes ginčo vartai įvardijami kaip ,,p. F. vartai“, minėtame rašte nurodoma, kad ,,<...> M. E. stovėjo gatvėje vairuotojo pusėje, kad vairuotojui ženklais padėtų manevruoti. Tuo metu jis priekaba iš vairuotojo pusės kliudė p. F. vartus. Vartai pakrypo 65-70 laipsnių žemės sklypo link.“. Byloje nėra jokių tariamo eismo įvykio dieną arba netrukus po jos darytų ginčo vartų fotofiksacijų, kaip ir duomenų apie tų vartų faktinę būklę iki 2018 m. vasario 9 d. Į bylą nėra pateikta oficialių teisėsaugos institucijų duomenų, kurių pagrindu buvo konstatuoti H. M. neteisėti veiksmai (kaltė), byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad veika iš tiesų būtų padaryta privačioje įmonės ,,Hess“ teritorijoje. Ginčo vartų fotofiksacijos į žalos administravimo bylą buvo teikiamos tik 2018 m. lapkričio 8 d., t. y. praėjus net 9 mėnesiams po tariamo eismo įvykio ir šiuose nuotraukose nematyti, kad vartai būtų pakrypę M. E. rašte nurodytu ženkliu kampu 65-70 laipsnių sklypo link, tik akivaizdžiai matyti metaliniuose vartuose integruotos skambučio/pašto plastiko dėžutės pažeidimas.

10. Teismas darė išvadą, kad duomenys apie ieškinyje aprašyto eismo įvykio aplinkybes yra prieštaringi, byloje buvo keliamas klausimas dėl papildomų įrodymų, pašalinančių prieštaravimus teikimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė, kad neprašys apklausti liudytoju M. E., nepageidavo pildyti bylos medžiagos prieš baigiamąsias kalbas. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad Vokietijos biuras priėmė sprendimą išmokėti atitinkamas sumas nukentėjusiam asmeniui ar kad minėtas biuras turi išimtinę kompetenciją reguliuoti tokias žalas, savaime nesuteikia jokios prejudicinės galios nacionalinio draudikų biuro sprendimui. Teismas sprendė, kad vien ieškovo pateikto rašto, atsakovės vairuotojui neigiant buvus eismo įvykį apskritai, atsakovei teikiant duomenis, jog ginčo transporto priemones trečiajam asmeniui grąžinant nebuvo nustatyta jų sugadinimo faktų, byloje nesant pakankamai įrodymų, kurie objektyviai užfiksuotų buvus eismo įvykį ir jo padarinius, nepakanka patikimai nustatyti nei žalos ginčo vartams padarymo aplinkybių, nei konstatuoti atsakovės transporto priemonės vairuotojo kaltę dėl tos žalos atsiradimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti.

12. Nurodo, kad ieškovas pateikė visus atsakovės civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Vokietijoje. Atsakovė apsiribojo vien tik deklaratyviais teiginiais bei nepagrįstų abejonių dėl ieškovo pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu. Atsakovė rėmėsi išimtinai tik suinteresuoto bylos baigtimi asmens - H. M. paaiškinimais dėl eismo įvykio kilimo, o teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią minėtiems paaiškinimams, nevertindamas jų visų pateiktų įrodymų kontekste. Teismas nepasiūlė atsakovei pateikti Vokietijos teisės turinio, kurį tariamai pažeidė Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, administruodamas žalos bylą ir pagal Vokietijos teisės nuostatas parengtų įrodymų, kuriais būtų paneigtas faktas, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras nepagrįstai sprendė, jog eismo įvykis kilo dėl H. M. kaltės. Ieškovo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto - Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Vokietijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras turi išimtinę kompetenciją administruoti žalas pagal Vokietijos teisę, o atsakovas, remdamasis tokio pobūdžio bylose nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, turi pareigą paneigti (teikdamas įrodymus apie užsienio teisės turinį) aplinkybę, kad žala buvo išmokėta pagrįstai.

13. Teismas skundžiamą sprendimą iš esmės argumentavo atsakovės pateiktomis abstrakčiomis abejonėmis, kurių dėl kiekvieno ieškovo pateikto argumento bei jį pagrindžiančio dokumento galima kelti begalę. Pats H. M. bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė aplinkybės, kad ieškinyje nurodytoje eismo įvykio vietoje jis atliko manevravimo transporto priemone veiksmus. M. E. matė eismo įvykį ir teisingai įvardino visus įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valstybinius numerius ir eismo įvykio kaltininko vardą bei pavardę. Neaišku dėl kokios priežasties buvo atmesti M. E. rašytiniai parodymai kaip nepakankami. Ieškovo nuomone, sunkiasvorės transporto priemonės susidūrimas su vartais nereiškia, jog visais atvejais tie vartai privalo būti sugadinami neatpažįstamai. Teismo įvardijamas 65-70 laipsnių vartų pakrypimo kampas yra 35-30 laipsnių nuokrypis nuo vertikalios linijos. Šiuo atveju vartų apgadinimai nebuvo tokie dideli, t. y. sunkiasvorė transporto priemonė, pati nepatirdama lengvai pastebimų apgadinimų, gali padaryti tokią žalą, kokia yra nurodyta šioje byloje. Teismas suformavo subjektyvų, vien tik savo vidiniu įsitikinimu paremtą, vaizdinį, kaip tokias atvejais Vokietijoje eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo neva turėtų elgtis (kviesti policiją ir pan.).

Atsiliepimas

14. Atsakovė UAB „Baltusa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Lietuvos draudikų biuras regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Atsakovė ieškovo pateikto Vokietijos teisės turinio net neginčijo, todėl jai ir nekilo pareiga teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus. Atsakovės pagrindinis atsikirtimo argumentas buvo tas, kad eismo įvykio nebuvo, todėl nebuvo pagrindo taikyti civilinės atsakomybės. Ieškovas į bylą neteikė įrodymų, jog pagal Vokietijos teisę transporto priemonių valdytojų atsakomybė už eismo įvykio metu kilusią žalą taikoma be kaltės ar iš vis nesant eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus iš jų visumos pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra patikimų duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog atsakovė yra kalta dėl eismo įvykio. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras turi kompetenciją administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą ir taikyti užsienio valstybės teisės aktus, nepaneigia teismų pareigos vertinti visus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu daryti išvadą remiantis įrodymų pakankamumo taisykle dėl tam tikro fakto konkrečioje byloje egzistavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

16. Byloje nustatyta, kad Vokietijoje pagal K. F. pareiškimą dėl žalos įėjimo į namą zonoje (sugadinti vartai) buvo pradėtas žalos administravimo procesas. Remiantis 2018 m. gegužės 14 d. M. E. vardu pasirašytu raštu, žalą administravęs subjektas sprendė, kad žala padaryta 2018 m. vasario 9 d. įvykusio eismo įvykio metu dėl trečiojo asmens H. M., vairavusio atsakovės naudojamą vilkiką Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio buvo prikabinta atsakovės valdoma priekaba Schmitz S.CS 24-13.62, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės. Lietuvos Respublikoje registruotas vilkikas ir priekaba nebuvo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Trečiasis asmuo H. M. bylai aktualiu laikotarpiu buvo atsakovės darbuotoju. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimus 12 567,21 Eur sumai ieškovei.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas netenkino ieškovo ieškinio reikalavimų iš atsakovės jo naudai priteisti 12 567,21 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio bylose, kai sprendžiama dėl neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės dėl eismo įvykio ir tokio įvykio metu nukentėjusiems asmenims padarytos žalos atlyginimo, galimybė asmenims pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą gali būti suteikta eismo įvykio vietos valstybės teisme arba, kai tokia galimybė nėra suteikiama ar teismo procesas eismo įvykio vietos valstybėje nevyksta, turi būti sukurtos sąlygos pateikti savo paaiškinimus teisme, nagrinėjančiame regresinio reikalavimo bylą. Asmens galimybė dalyvauti teismo procese ir tinkamai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą pirmiausiai yra susijusi su tinkamu asmens informavimu apie vykstantį teisminį procesą bei realių galimybių pasirengti teismo posėdžiui ir išdėstyti jame savo poziciją sudarymu. Tais atvejais, kai galimai už eismo įvykį atsakingas asmuo nebuvo informuotas apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstantį procesą arba jam nebuvo sudarytos galimybės jame dalyvauti (pavyzdžiui, nebuvo suteikta pakankamai laiko pasirengti teismo procesui ir jame dalyvauti, kt.), vienintelė tokio asmens galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą yra Lietuvos teismams nagrinėjant regresinį ieškinį. Ir priešingai, kai asmuo buvo tinkamai informuotas apie eismo įvykio valstybėje vykstantį teisminį procesą, bet, nesant svarbių priežasčių, jame nedalyvavo ir savo paaiškinimų bei atsikirtimų neteikė, tokią situaciją bylą dėl regresinio reikalavimo nagrinėjantis teismas galėtų vertinti kaip asmens pasyvumą ir nesidomėjimą eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, o ne kaip teisės į teisminę gynybą ribojimą. Tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje. Tokia teismų pareiga kyla iš proceso šalių teisės į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Šiuo atveju atsakovė ir trečiasis asmuo byloje įrodinėja, jog jie nebuvo informuoti apie Vokietijoje vykusios žalos atlyginimo procesus ir juose nedalyvavo. Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, paneigiančių šiuos atsakovės ir trečiojo asmens teiginius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje vertino atsakovės nesutikimo su ieškovo ieškinio reikalavimais argumentus.

18. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Apelianto teigimu, teismas neturėjo realaus pagrindo abejoti ieškovo reikalavimo pagrįstumu, kadangi jis buvo paremtas išimtinę kompetenciją aiškinti teisės aktų nuostatas, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą, turinčio subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais. Apeliantės teigimu, byloje esantys įrodymai Vokietijoje buvo pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas, siekdamas įrodyti savo atgręžtinio reikalavimo pagrįstumą, turi pareigą pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles pagrįsti savo ieškinio reikalavimus. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovo nurodoma aplinkybė, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras turi kompetenciją administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą ir taikyti užsienio valstybės teisės aktus, nepaneigia teismų pareigos vertinti visus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu daryti išvadą remiantis įrodymų pakankamumo taisykle dėl tam tikro fakto konkrečioje byloje egzistavimo.

19. Apeliantas įrodinėja, jog jis pateikė visus atsakovės civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Vokietijoje. Vien aplinkybė, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras priėmė sprendimą išmokėti atitinkamas sumas nukentėjusiajam ir/ar kad minėtas biuras turi išimtinę kompetenciją reguliuoti tokias žalas, automatiškai nesuteikia jokios prejudicinės galios nacionalinio draudikų biuro sprendimui. Tą ne kartą akcentavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas analogiškas bylas, t. y. Vidaus nuostatai yra dokumentas, skirtas nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimui, kuris saisto nacionalinius draudikų biurus, o kitu asmenų teisės ar pareigos juose neįtvirtintos ir biuru santykiu su tokiais asmenimis nereguliuoja, todėl Vidaus nuostatai negali būti taikomi tretiesiems (galimai už eismo įvyki atsakingiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 24/2014; 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014; 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

20. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog tokio pobūdžio bylose Lietuvos draudikų biuras turi pateikti aiškius duomenis, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, nurodyti, pagal kuriuos teisės aktus tokie veiksmai laikytini neteisėtais (eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklės, kt.), ir juos pateikti, taip pat pateikti eismo įvykio vietos valstybės tarnybų dokumentus, patvirtinančius pažeidimą (jei tokių esama), kitus su eismo įvykio fiksavimu susijus duomenis (schemas, iš karto po eismo įvykio užfiksuotus eismo įvykio dalyvių liudijimus, kt.), dėl eismo įvykio padarytą žalą ir jos dydį pagrindžiančius dokumentus ir kt. – kitaip tariant, įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio. Kokius konkrečius dokumentus ar duomenis siekdamas savo atgręžtinio reikalavimo patenkinimo turi pateikti biuras, priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. Lietuvos draudikų biuras neprivalo teikti duomenų ir įrodymų dėl tų aplinkybių, dėl kurių byloje ginčo tarp šalių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. Byloje ieškovas savo ieškinio pagrįstumą įrodinėja Vokietijos draudikų biuro vertinta informacija – tai yra 2018 m. gegužės 14 d. M. E. vardu pasirašytu raštu. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pateiktoje žalos administravimo bylos medžiagoje nėra atsakovės vairuotojo pozicijos dėl eismo įvykio aplinkybių, nėra duomenų, jog apskritai būtų dėtos pastangos tokiai pozicijai išsiaiškinti. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skundžiamą sprendimą iš esmės argumentavo atsakovės pateiktomis abstrakčiomis abejonėmis ir trečiojo asmens H. M. paaiškinimais, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai išanalizavo ir vertino visus byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo H. M. kategoriškai neigė kliudęs ginčo vartus. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pagrįstai vertino tai, kad byloje yra nuotraukos, patvirtinančios tai, kad ant pašto dėžučių yra matyti pažeidimai, kurios yra padarytos tik praėjus devyniems mėnesiams po neva įvykusio eismo įvykio. Nors ieškovė įrodinėja eismo įvykį buvus 2018 m. vasario 9 d., tačiau M. E. vardu pasirašytas raštas pateiktas tik 2018 m. gegužės 14 d. Byloje nėra tariamo eismo įvykio dieną arba netrukus po jos darytų ginčo vartų fotofiksacijų, kaip ir duomenų apie vartų faktinę būklę iki 2018 m. vasario 9 d. Aplinkybę, jog atsakovės transporto priemonę vairavęs trečiasis asmuo negalėjo padaryti ginčo eismo įvykio patvirtina ir tai, jog trečiajam asmeniui grąžinant transporto priemonę (vilkiką) atsakovei, atsakovė nefiksavo jokių vilkiko apgadinimo faktų. Į bylą ieškovas nepateikė oficialių teisėsaugos institucijų dokumentų, kurie patvirtintų, jog pašto dėžutės buvo sugadintos būtent dėl trečiojo asmens H. M. kaltės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir jų prieštaringumą ir darė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie objektyviai užfiksuotų buvus eismo įvykį ir jo padarinius, byloje esančių įrodymų nepakanka patikimai nustatyti nei žalos ginčo vartams padarymo aplinkybių, nei konstatuoti atsakovės transporto priemonės vairuotojo kaltės dėl tos žalos atsiradimo, todėl pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.

22. Iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, jog apeliantas apeliaciniu skundu iš esmės tiesiog nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais. Kaip jau minėta, ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės, savo reikalavimą privalo pagrįsti įrodymais, o vien ta aplinkybė, jog Vokietijos nacionalinis draudikų biuras priėmė sprendimą išmokėti atitinkamas sumas nukentėjusiajam ir/ar kad minėtas biuras turi išimtinę kompetenciją reguliuoti tokias žalas, savaime neįrodo ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus ir darė pagrįstą išvadą, jog ieškovo ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, todėl jo ieškinį atmetė.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, ji sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėVisvaldas KazakiūnasDainius Rinkevičius