Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1197-275/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
2S-1197-275/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14278-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Danutė Kutrienė (pirm.)
Ieškovas
L. K.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VMI prie LR FM
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1197-275/2020Teisminio proceso Nr.2-68-3-14278-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.1.14.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sumokėtos sumos susigrąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. K. elektroniniu paštu pateikė teismui kreipimąsi (ieškinį). Dokumente vienu sakiniu nurodė, kad Valstybinėje mokesčių inspekcijoje šių metų kovo mėnesį pradėta byla, kuri vis pratęsiama, nes negaunama teismo nutarties susigrąžinti antrą kartą toje pačioje byloje, kuri laimėta, sumokėtą mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Minėta teismo nutartimi ieškovas buvo įpareigotas: 1) pateikti duomenis apie byloje dalyvaujančius asmenis, jų procesines padėtis; 2) nurodyti procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujantiems byloje asmenims būdą; 3) nurodyti procesinio dokumento dalyką ir pagrindą; 4) tinkamai atskleisti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką; 5) nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (kada ir kam ieškovas sumokėjo, kokiu tikslu, koks teismas ir kokią bylą nagrinėjo, ar žyminis mokestis konkrečioje byloje buvo užskaitytas, koks teismo sprendimas priimtas ir pan.); 6) pateikti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 7) informuoti, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 8) pateikti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

3. Ieškovas 2020 m. birželio 4 d. elektroniniu paštu pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sumokėtos sumos susigrąžinimo. Patikslintame ieškinyje ieškovas iš esmės nepateikė jokių teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi reikalautų duomenų ir/ar informacijos, išskyrus informaciją, kad byla nebus vedama per advokatą. Kaip ir pirminį kreipimąsi, taip ir patikslintą ieškinį ieškovas pateikė elektroniniu paštu, nors 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje jam išsamiai buvo išaiškinta procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarka. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovas yra aktyvavęs EPP paskyrą nagrinėjamoje byloje, kas patvirtina, jog turi galimybę teikti procesinius dokumentus naudodamasis šia elektroninių ryšių sistema.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovo L. K. ieškinį dėl sumokėtos sumos susigrąžinimo laikė nepaduotu.

5. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, siekiant išsiaiškinti ieškovo pateikto dokumento esmę, pagrindą, dalyką, pastarajam buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti ir patvirtinti ieškinį įstatyme numatytu būdu ir priemonėmis, tinkamai atskleisti ieškinio faktinį pagrindą, dalyką. Kaip minėta, elektroniniu paštu pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas iš esmės nenurodė reikalaujamų duomenų, tinkamai neatskleidė ieškinio dalyko bei nesuformulavo ieškinio reikalavimo.

6. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas tinkamai nepašalino 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, nepateikė ir nepatvirtino ieškinio jam išaiškinta tvarka, nors tokią galimybę ir turėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Apeliantas (ieškovas) L. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį ir skubiai pradėti bylos nagrinėjimą.

7.1. Nurodė, kad tas pats klausimas šiuo metu yra apdorojamas atsakovės profilyje „Mano VMI“ ir Mokestinių ginčų komisijoje prie LRV.

Žemesnės instancijos teismas

8. 2020 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo prašymas prijungti dokumentus: Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje 2-13815/2001 ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2015 m. spalio 13 d. teikimą.

9. 2020 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo prašymas prijungti dokumentus: Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2020 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. S-1218 (7-107/2020) nuorašą.

10. Nurodė, kad įstaiga ciniškai palaiko prieš neįgalų asmenį įvykdytą nusikaltimą negrąžinant 19,69 Eurų 2001 metais, o Kauno apygardos teismas 2S-984-436/2015 nutartimi padrąsino pirmos instancijos teismą piktnaudžiauti įstatymu, todėl reikalauja naikinti 2020 m. liepos2 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

8. Apeliantas L. K. pateikė teismui prašymą prijungti papildomus įrodymus: Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje 2-13815/2001 ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2015 m. spalio 13 d. teikimą. Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2020 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. S-1218 (7-107/2020) nuorašą.

9. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia ieškinio priėmimo klausimą ir ar apeliantas tinkamai pašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatytus trūkumus, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai nėra susiję su nagrinėjamu dalyku.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl ginčo esmės.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį dėl sumokėtos sumos susigrąžinimo laikė nepaduotu, kadangi ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino trūkumų.

11. Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto paminėto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.).

12. Pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 straipsniai), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 2015 m. rugsėjo 22 d. mano VMI prie FM sumokėtos sumos susigrąžinimo. Teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas 2020 m. birželio 4 d. elektroniniu paštu pateikė teismui patikslintą ieškinį. Patikslintame ieškinyje ieškovas iš esmės nepateikė jokių teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi reikalautų duomenų.

Žemesnės instancijos teismas

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteiktu antru šansu, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovo L. K. ieškinį dėl sumokėtos sumos susigrąžinimo laikyti nepaduotu.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą įstatymų leidėjas sieja su ieškovo pareiga tiksliai formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kadangi būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas leidžia apibrėžti teisminio bylos nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas tampa neįmanomas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas kartu yra būtina atsakovo procesinių teisių užtikrinimo garantija bei būtina rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimo sąlyga, nes tik žinodamas, kokiu pagrindu ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovas, atsakovas gali tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatytų, trūkumų, t. y. nepateikė duomenų apie byloje dalyvaujančius asmenis, jų procesines padėtis, nenurodė procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujantiems byloje asmenims būdą, nenurodė procesinio dokumento dalyko ir pagrindo, tinkamai neatskleidė aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes (kada ir kam sumokėjo, kokiu tikslu, koks teismas ir kokią bylą nagrinėjo, ar žyminis mokestis konkrečioje byloje buvo užskaitytas, koks teismo sprendimas priimtas ir pan.). Be to ieškovas nenurodė: 1) ieškinio sumos, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo išdėstytas aplinkybes; 5) nenurodė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacijos, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 7) nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu; 8) nenurodė duomenų, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįvykdė pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi ieškinį nutarė laikyti nepaduotu.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teise. Vien tik ta aplinkybė, jog teismo nutartis ir jos motyvai neatitinka apelianto pozicijos, nereiškia, kad teismo priimta nutartis yra nepagrįsta.

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

21. Atsižvelgus į tokią bylos procesinę baigtį, kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė