- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-984-436/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- G. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13815/2001 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13815/2001 nutraukė G. K. ir L. K. santuoką. Teismo nutartis įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
Ieškovas L. K. 2015 m. sausio 13 d. pateikė prašymą grąžinti žyminį mokestį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovo L. K. prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovas kreipdamasis į teismą 2001 m. spalio 4 d. sumokėjo 68,00 Lt žyminio mokesčio. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-13815/2001 sprendimas priimtas 2001 m. lapkričio 21 d., tai yra daugiau nei prieš trylika metų, šis sprendimas įsiteisėjęs, todėl ieškovo prašymas grąžinti žyminį mokestį netenkintinas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas L. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir priimti papildomą sprendimą bei grąžinti ieškovo sumokėtą žyminį mokestį. Apeliantas nurodo, kad teismo 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimu yra padaryta materialinė žala tiek pačiam apeliantui, tiek valstybei, todėl vadovautis senatimi šiuo atveju negalima.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2001 m. spalio 4 d. kreipėsi į tuometinį Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos su G. K. nutraukimo (1 t., b. l. 4). Už ieškinį apeliantas sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 68,00 Lt, nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo prašė atleisti arba jo sumokėjimą atidėti (1 t., b. l. 5). Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. spalio 8 d. nutartimi L. K. nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atleido (1 t., b. l. 16). Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13815/2001 ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo tenkino ir nutraukė ieškovo L. K. ir atsakovės G. K. santuoką (1 t. b. 1. 22). Sprendimas apeliacine tvarka skundžiamas nebuvo ir yra įsiteisėjęs.
Apeliantas Kauno apylinkės teismui 2015 m. sausio 13 d. pateikė prašymą grąžinti žyminį mokestį (2 t., b. l. 43). Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-13815/2001 sprendimas priimtas 2001 m. lapkričio 21 d., tai yra daugiau nei prieš trylika metų, šis sprendimas įsiteisėjęs, todėl, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 4 dalimi, ieškovo prašymo grąžinti žyminį mokestį netenkino.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Pažymėtina, kad šis terminas yra naikinamasis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo teismo sprendimo dėl santuokos tarp L. K. ir G. K. nutraukimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip trylika metų, todėl apelianto prašymas negali būti tenkinamas. Be to, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimu patenkino ieškovo prašymą ir nutraukė santuoką tarp apelianto ir G. K., todėl įstatymo nuostatos grąžinti sumokėtą žyminį mokestį patenkinus ieškinį, nenumato. Šiuo atveju po 2001 m. lapkričio 21 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo apeliantas beveik dešimt metų jokių veiksmų neatliko, jokių prašymų teismui neteikė. Pažymėtina, kad pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį šalys savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga.
Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo grąžinti žyminį mokestį, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.