Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-2080-753/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-2080-753/2019Nutartis · 2019-11-07Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-09Kauno apygardos teismas
  3. T-601-548/2020Nutartis · 2020-04-06Kauno apylinkės teismas
  4. T-1277-496/2020Nutartis · 2020-12-07Šiaulių apylinkės teismas
  5. T-347-471/2021Nutartis · 2021-03-26Šiaulių apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-20Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
T-2080-753/2019
Teisminio proceso Nr.
1-06-0-00021-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
R. V.
Kategorijos
Byla Nr. T-2080-753/2019
Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00021-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 7 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. priimtu nutarimu Nr. 95-628 nutarta taikyti nuteistajam R. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 9 mėn. 23 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 51 balas ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau jis daro pažangą ją mažindamas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, aštuoniolika kartų skatintas, dirba, mokėsi ir įgijo siuvinių gamintojo bei suvirintojo specialybes, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. V. nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 13 m. laisvės atėmimo bausmė.

Ankščiau:

- Šiaulių rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

- Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta 13 m. laisvės atėmimo bausmė;

- Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 13 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2008 m. liepos 19 d., pabaiga – 2021 m. liepos 19 d.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis (pagal Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. S-27260), neturi galiojančių nuobaudų, devyniolika kartų skatintas, dirba, mokėsi ir įgijo siuvinių gamintojo bei suvirintojo specialybes, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, pastebėtina, kad R. V. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – atlikdamas laisvės atėmimo bausmę trisdešimt kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką dvidešimt kartų baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2018 m. rugpjūčio 28 d. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pagal „OASys“ metodiką R. V. nustatyta vidutinė – 51 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 39 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; mąstymas ir elgesys. Taip pat nustatyti pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingi veiksniai: sunkaus nusikaltimo įvykdymas gana jauname amžiuje; psichoaktyvių medžiagų vartojimas; buvimas destabilizuotoje aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad R. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, tarp kurių viena – labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl impulsyvaus tarpasmeninio konflikto itin žiauriai sumušė moterį, kuri nuo patirtų sužalojimų mirė), kas neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą ir nors nusikalstamos veikos sunkumas bei pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam įtaką darydavo asocialus gyvenimo būdas. Pažymėtina, kad nuteistasis labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 2017 m. gegužės 31 d. buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą, kas suponuoja teismo išvadą, kad nuteistasis išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir jį sąlygojusių veiksnių nedaro. Nors nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau teisės pažeidėjas vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu. Nuteistasis teigia, jog supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta prisidėjęs prie jos atsiradimo, yra nemažai prieštaravimų. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, dėmesį sutelkia tik į teigiamas savo elgesio pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Nuteistasis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 95-628.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 95-628 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė