Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja O. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 4K-1176 „Dėl O. P. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); grąžinti ją į Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vedėja tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Migracijos departamento direktorės pavaduotoją su prašymu organizuoti pareiškėjos veiklos neeilinį vertinimą siūlant tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai, nes pareiškėja negeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, t. y. per šešis darbo mėnesius Kontrolės skyriuje neišmoko savarankiškai tinkamai atlikti net pačių nesudėtingiausių funkcijų, neturi gebėjimų rengti sprendimus – nesugeba analitiškai vertinti ir apibendrinti informacijos, sklandžiai dėstyti mintis raštu. Pareiškėja nurodė, kad direktorės pavaduotojos 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu buvo priimtas sprendimas atlikti jos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą. Pareiškėjos ir tiesioginės vadovės Kontrolės skyriaus vedėjos pokalbis įvyko 2023 m. rugpjūčio 28 d., kurio metu buvo vertinama jos tarnybinė veikla. Pareiškėja manė, kad pokalbio metu jos tiesioginė vadovė turėjo išankstinį nusistatymą, jog pareiškėjos tarnybinė veikla turi būti įvertinta nepatenkinamai ir ji atleista iš valstybės tarnybos. Taip pat pareiškėja manė, kad pokalbio metu tiesioginė vadovė visiškai nesistengė jos išklausyti, įvertinti argumentus. Tiesioginė vadovė visiškai visus vertinimo kriterijus vertino mažiausiais balais ir pareiškėjos veiklą įvertino nepatenkinamai bei pateikė pasiūlymą pareiškėją atleisti iš valstybės tarnybos.

3. Pareiškėja nurodė, kad jos tarnybinė veikla buvo vertinama 2023 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamento Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje, kurio metu pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta „nepatenkinamai“ bei valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui pateiktas siūlymas valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų. Atsakovo direktoriaus pavaduotojo 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu pareiškėja buvo atleista iš vyresniosios specialistės pareigų. Pareiškėja nesutiko su tokiu vertinimu ir kreipėsi su skundu į Regionų administracinį teismą dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Pareiškėja akcentavo, jog Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3232-1064/2024 jos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja kreipėsi su apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1514-662/2024 jos apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino ginčijamą įsakymą, grąžino pareiškėją į Migracijos departamento Kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, o reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Migracijos departamento direktorės Įsakymu ji vėl buvo atleista iš valstybės tarnybos. Įsakyme atleidimo pagrindu yra nurodomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 32 straipsnio 7 dalis, 35 straipsnio 1 dalies 11 punktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1514-662/2024. Pareiškėja teigė, kad su Įsakymu nėra pagrindo sutikti, jis yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, pareiškėja grąžinta į valstybės tarnybą ir priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Be to, pareiškėja tvirtino, kad Įsakymas buvo priimtas praleidus naikinamąjį 2 mėnesių terminą ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų praleistą terminą, todėl vien šis faktas sudarė pagrindą naikinti Įsakymą, grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą.

5. Pareiškėja išdėsčiusi teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nurodė šiuos pagrindinius procedūrinius pažeidimus:

5.1. Tiesioginė vadovė motyvuotą siūlymą atlikti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą teikė ne Migracijos departamento direktorei, o direktorės pavaduotojai, nors pagal VTĮ 27 straipsnio 11 dalį toks siūlymas privalo būti teikiamas įstaigos vadovui, t. y. Migracijos departamento direktorei. Sprendimą atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą priėmė taip pat ne Migracijos departamento direktorė, o direktoriaus pavaduotoja, kuri tuo pačiu yra ir Komisijos pirmininkė. Atsižvelgiant į tai, kad ji priėmė sprendimą, jog yra pagrindas atlikti neeilinį vertinimą, o motyvuotame siūlyme taip pat buvo pateiktas išankstinis tiesioginės vadovės vertinimas, kad pareiškėjos tarnybinė veikla būtų vertinama nepatenkinamai atleidžiant ją iš pareigų, yra pagrindo abejoti, ar Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja galėjo būti nešališka vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą Komisijos posėdyje. Pareiškėjos įsitikinimu, Komisijos pirmininkė privalėjo nusišalinti.

5.2. Sprendimas atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą buvo priimtas Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 4K-742 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 patvirtintus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatus (toliau – ir Nuostatai) direktoriaus pavaduotoja L. V. nėra asmuo, priimantis į pareigas ir atleidžiantis iš jų. Vien tas faktas, kad tarnybinės veiklos vertinimo komisijai Migracijos departamento direktorės 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 4K-870 buvo pavesta atlikti neeilinį vertinimą, nepaneigia to fakto, kad pats neeilinis vertinimas buvo inicijuotas netinkamo subjekto.

5.3. Komisija privalėjo nustatyti, kad pareiškėjos ir tiesioginės vadovės nuomonės dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo labai skyrėsi. Sąžiningumo ir nešališkumo principai vertinimo komisiją įpareigoja pokalbio su vertinamo valstybės tarnautojo vadovu metu, be kita ko: sudaryti galimybę vertinamam valstybės tarnautojui užduoti su jo veiklos vertinimu tiesiogiai susijusius klausimus tiesioginiam vadovui; išsiaiškinti tiesioginio vadovo atlikto vertinimo motyvus; pašalinti tarp tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo pateiktų jo vertinimų atsiradusius prieštaravimus; ir kt. Su tiesiogine vadove buvo organizuojamas atskiras posėdis, į kurį pareiškėja nebuvo pakviesta, negalėjo tiesioginei vadovei užduoti klausimų, pateikti įrodymų, jeigu tiesioginė vadovė būtų sakiusi neteisingus faktus. Apraše nurodoma, kad Komisija turi teisę į vertinimo posėdį kviesti tiesioginį vadovą, bet apie vertinimo komisijos posėdžio laiką, kai buvo kviečiama tiesioginė vadovė, pareiškėja nebuvo informuota, todėl buvo diskriminuojama kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu.

5.4. Iš garso įrašo turi būti įmanoma nustatyti, ar Komisija tinkamai įgyvendino jai tenkančias pareigas, taip pat tai, kokiais motyvais grindžiama Komisijos išvada. Komisijos posėdžio protokolo garso įraše užfiksuoti Komisijos išvados motyvai turi būti pakankami ir aiškūs, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 45 punkte nustatyta pareiga vertinimo komisijos nariams „aptarti būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą“ negali būti įgyvendinama formaliai, o nesant garso įrašo negalima nustatyti apskritai, ar jis buvo. Komisijos posėdžio metu Komisijos nariai pareiškėjos klausinėjo apie jos santykius su tiesiogine vadove, taip pat su kuratore, tačiau visiškai neanalizavo pačio tiesioginės vadovės sprendimo pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos posėdžio garso įrašas baigiamas pareiškėjai atsijungus iš ZOOM programos, nėra įrodymų, kad Komisija laikėsi pareigos aptarti būsimą vertinimą, taip pat ar buvo aptariami galimi pasiūlymai, visiškai neaišku, kokiais motyvais buvo priimtas sprendimas sutikti su tiesioginės vadovės vertinimu pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Būsimo vertinimo aptarimas bei sprendimo priėmimas taip pat turėjo būti užfiksuoti garso įraše, nes nesant jo, nėra įrodymų, ar vertinimo aptarimas tarp Komisijos narių apskritai buvo, ar jo metu nebuvo pažeisti teisės aktai, ar priimant sprendimą komisijos nariai jį tinkamai motyvavo, ar motyvuotai buvo pasirinktas pasiūlymas atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos.