Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėja O. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) direktoriaus 2024 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 4K-1176 „Dėl O. P. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigas; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji (pareiškėja) iki 2023 m. rugsėjo 25 d. dirbo Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniąja specialiste. Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja L. L. 2023 m. liepos 28 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Migracijos departamento direktorės pavaduotoją L. V. su prašymu organizuoti pareiškėjos veiklos neeilinį vertinimą siūlant tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai, nes O. P. negeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų: per 6 darbo mėnesius (duomenys neskelbtini) skyriuje neišmoko savarankiškai tinkamai atlikti net pačių nesudėtingiausių funkcijų, neturi gebėjimų rengti sprendimus – nesugeba analitiškai vertinti ir apibendrinti informacijos, sklandžiai dėstyti mintis raštu. Migracijos departamento direktorės pavaduotojos 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 4K-742 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“ buvo priimtas sprendimas atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą. 2023 m. rugpjūčio 28 d. įvyko pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos L. L. pokalbis, kurio metu buvo vertinama pareiškėjos tarnybinė veikla. Pokalbio metu pareiškėjos tiesioginė vadovė turėjo išankstinį nusistatymą, kad pareiškėjos tarnybinė veikla turi būti įvertinta nepatenkinamai ir pareiškėja atleista iš valstybės tarnybos, pokalbio metu tiesioginė vadovė visiškai nesistengė pareiškėjos išklausyti, įvertinti pareiškėjos argumentus. Tiesioginė vadovė absoliučiai visus vertinimo kriterijus vertino mažiausiais balais ir pareiškėjos veiklą įvertino nepatenkinamai bei pateikė pasiūlymą pareiškėją atleisti iš valstybės tarnybos. Pareiškėjos tarnybinė veikla buvo vertinama 2023 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamento Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje (protokolas Nr. 11A–1), kurio metu pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta „nepatenkinamai“ bei valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui pateiktas siūlymas valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų (Komisijos 2023 m. rugsėjo 14 d. išvada Nr. 19K-1196 (toliau – ir Išvada). Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojo 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 4K-935 „Dėl O. P. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymas) nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja buvo atleista iš Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės pareigų.

2.2. Tiek su Išvada, tiek su 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu pareiškėja nesutiko, todėl kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl šio įsakymo panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Regionų administracinis teismas atmetė skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1514-662/2024 pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymą, grąžino pareiškėją į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, o reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Migracijos departamento 2024 m. gegužės 2 d. Įsakymu pareiškėja vėl buvo atleista iš valstybės tarnybos. Šiame Įsakyme atleidimo pagrindu nurodomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 32 straipsnio 7 dalis, 35 straipsnio 1 dalies 11 punktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1514-662/2024.

2.3. Pareiškėjos neeilinio vertinimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 61 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo sprendimą dėl vertinimo komisijos išvadoje pateikto siūlymo įgyvendinimo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos išvados gavimo dienos. Aprašo 64 punkte įtvirtinta, jog priėmus sprendimą įgyvendinti motyvuotame siūlyme ar siūlyme, ar vertinimo komisijos išvadoje pateiktą siūlymą, (išskyrus motyvuotame siūlyme, siūlyme ar vertinimo komisijos išvadoje pateiktą siūlymą suteikti iki 5 mokamų poilsio dienų arba atitinkamai sutrumpinti darbo laiką, bei siūlymą finansuoti kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus), šis siūlymas įgyvendinamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šioje pastraipoje nurodyto sprendimo priėmimo dienos. Neeilinis vertinimas Komisijoje įvyko 2023 m. rugsėjo 14 d., Migracijos departamento direktorė 2023 m. rugsėjo 15 d. rezoliucija priėmė sprendimą dėl siūlymo įgyvendinimo, taigi remiantis Aprašo 64 punktu atleidimas iš valstybės tarnybos turėjo būti įgyvendintas vėliausiai iki 2023 m. lapkričio 15 d. Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas 2024 m. gegužės 2 d., praleidus naikinamąjį 2 mėnesių terminą, terminas buvo praleistas 169 dienomis. Nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų praleistą 2 mėnesių terminą. Vien šis faktas sudaro pagrindą naikinti Įsakymą, grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą.

2.4. VTĮ (pareiškėjos vertinimo metu galiojusios redakcijos) 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla gali būti įvertinta labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu: 1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas; 2) valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje; 3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ar savivaldybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovus); 4) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai. Kadangi tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai yra pasirenkamas vienas iš 4 sprendimų, pareiškėjos įsitikinimu, toks pasiūlymas turi būti motyvuotas, tačiau nei pokalbio metu su tiesiogine vadove nei Komisijos posėdžio metu šis klausimas nebuvo aptariamas. VTĮ 27 straipsnio 11 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio kolegialios institucijos vadovo sprendimu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 17.8 papunktyje yra įtvirtinta nuostata, jog Migracijos departamento direktorius priima į pareigas ir atleidžia iš jų Migracijos departamento valstybės tarnautojus, darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina, skiria nuobaudas, pašalpas. Pagal Nuostatų 15 punktą, nesant Migracijos departamento direktoriaus, jo funkcijas atlieka direktoriaus pavaduotojas, tačiau tais atvejais, kai direktoriaus pavaduotojas laikinai eina direktoriaus pareigas, jis sprendimus priima kaip įstaigos vadovas.

2.5. Dėl pareiškėjai nesuprantamų priežasčių pareiškėjos tiesioginė vadovė motyvuotą siūlymą atlikti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą teikė ne Migracijos departamento direktoriui, o direktoriaus pavaduotojui, nors pagal VTĮ 27 straipsnio 11 dalį toks siūlymas privalo būti teikiamas įstaigos vadovui, t. y. Migracijos departamento direktoriui. Sprendimą atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą priėmė taip pat ne Migracijos departamento direktorė, o direktoriaus pavaduotoja, kuri tuo pačiu yra ir Komisijos pirmininkė. Kadangi ji priėmė sprendimą, jog yra pagrindas atlikti neeilinį vertinimą, o motyvuotame siūlyme taip pat buvo pateiktas išankstinis tiesioginės vadovės vertinimas, kad pareiškėjos tarnybinė veikla būtų vertinama nepatenkinamai atleidžiant pareiškėją iš pareigų, yra pagrindo abejoti, ar Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja galėjo būti nešališka vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą Komisijos posėdyje, todėl Komisijos pirmininkė privalėjo nusišalinti. Sprendimas atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą buvo priimtas Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojos 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 4K-742 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo“. Pagal Nuostatus Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoja L. V. nėra asmuo, priimantis į pareigas ir atleidžiantis iš jų. Vien tas faktas, kad tarnybinės veiklos vertinimo komisijai Migracijos departamento direktorės 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 4K-870 buvo pavesti atlikti neeilinį vertinimą, nepaneigia fakto, jog pats neeilinis vertinimas buvo inicijuotas netinkamo subjekto. Komisija privalėjo nustatyti, kad pareiškėjos ir tiesioginės vadovės tarnybinės veiklos vertinimai dėl pareiškėjos labai skyrėsi.

2.6. Pagal Aprašo 43 punktą į vertinimo komisiją pokalbiui kviesti valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą yra vertinimo komisijos teisė, bet tai nereiškia absoliučios vertinimo komisijos diskrecijos pasirenkant kviesti tiesioginį vadovą pokalbiu ar ne. Vertinimo komisija kiekvienu atveju privalo įvertinti tiesioginio vadovo dalyvavimo būtinumą, o nustačiusi, kad valstybės tarnautojo vertinimas yra grindžiamas objektyviems faktams prieštaraujančia subjektyvia tiesioginio vadovo nuomone, tarp vertinamo valstybės tarnautojo ir jo tiesioginio vadovo yra akivaizdžių nesutarimų, taip pat gavusi tokį vertinamo valstybės tarnautojo prašymą, privalo tiesioginį vadovą iškviesti į vertinimo komisijos posėdį pokalbiui. Sąžiningumo ir nešališkumo principai vertinimo komisiją įpareigoja pokalbio su vertinamo valstybės tarnautojo vadovu metu, be kita ko: sudaryti galimybę vertinamam valstybės tarnautojui užduoti su jo veiklos vertinimu tiesiogiai susijusius klausimus tiesioginiam vadovui; išsiaiškinti tiesioginio vadovo atlikto vertinimo motyvus; pašalinti tarp tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo pateiktų jo vertinimų atsiradusius prieštaravimus; ir kt. Vertinimo komisijos išvada dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo privalo būti motyvuota. Kadangi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje, motyvai išdėstomi žodžiu ir užfiksuojami minėtame garso įraše. Iš garso įrašo turi būti įmanoma nustatyti, ar vertinimo komisija tinkamai įgyvendino jai tenkančias pareigas, taip pat tai, kokiais motyvais grindžiama vertinimo komisijos išvada. Vertinimo komisijos posėdžio protokolo garso įraše užfiksuoti vertinimo komisijos išvados motyvai turi būti pakankami ir aiškūs, todėl Aprašo 45 punkte nustatyta pareiga vertinimo komisijos nariams „aptarti būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą“ negali būti įgyvendinama formaliai, o nesant garso įrašo negalima nustatyti apskritai, ar jis buvo. Su tiesiogine vadove buvo organizuojamas atskiras posėdis, į kurį pareiškėja nebuvo pakviesta, pareiškėja negalėjo tiesioginei vadovei užduoti klausimų, pateikti įrodymų, jeigu tiesioginė vadovė būtų sakiusi neteisingus faktus. Apraše nurodoma, kad Komisija turi teisę į vertinimo posėdį kviesti tiesioginį vadovą, bet apie vertinimo komisijos posėdžio laiką, kai buvo kviečiama tiesioginė vadovė, pareiškėja nebuvo informuota, todėl buvo diskriminuojama kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu. Komisijos posėdžio metu Komisijos nariai pareiškėjos klausinėjo apie jos santykius su tiesiogine vadove, taip pat su kuratore, tačiau visiškai neanalizavo paties tiesioginės vadovės sprendimo pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Viena iš Komisijos posėdžio dalių yra Komisijos narių būsimo vertinimo aptarimas. Iš pareiškėjai pateikto Komisijos posėdžio garso įrašo galima konstatuoti, jog Komisijos nariai šios pareigos neatliko, nes garso įrašas pasibaigia, kai pareiškėja atsijungia iš ZOOM programos. Pagal teismų praktiką, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje garso įrašas yra pagrindinis ir esminis įrodymas teismui, kad teismas galėtų įsitikinti, ar Komisija tinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas Apraše. Kadangi Komisijos posėdžio garso įrašas baigiamas pareiškėjai atsijungus iš ZOOM programos, šioje administracinėje byloje nėra įrodymų, jog Komisija laikėsi pareigos aptarti būsimą vertinimą, taip pat ar buvo aptariami galimi pasiūlymai, visiškai neaišku, kokiais motyvais buvo priimtas sprendimas sutikti su tiesioginės vadovės vertinimu pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai.

2.7. Pagal Aprašo 51 punktą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną; skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas įstaigoje. Taigi, tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje galima skaidyti į du etapus: pokalbis su valstybės tarnautoju ir vertinimo aptarimas bei sprendimo priėmimas. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad būsimo vertinimo aptarimas bei sprendimo priėmimas taip pat turėjo būti užfiksuoti garso įraše, nes nesant jo, nėra įrodymų, ar vertinimo aptarimas tarp komisijos narių apskritai buvo, ar jo metu nebuvo pažeisti teisės aktai, ar priimant sprendimą komisijos nariai jį tinkamai motyvavo, ar motyvuotai buvo pasirinktas pasiūlymas atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos. Vertinimo komisija, gavusi valstybės tarnautojo prašymą įvertinti jo tarnybinę veiklą, privalo atlikti išsamų valstybės tarnautojo vertinimą. Tai reiškia, kad vertinimo komisija privalo, be kita ko: išsamiai įvertinti iki tol atlikto valstybės tarnautojo vertinimo dokumentų turinį, juose nurodytas aplinkybes, vykdant nustatytas užduotis pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vertinamo valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; išklausyti vertinamą tarnautoją, o jei būtina ir jo tiesioginį vadovą; jei būtina apklausti liudytojus ir įvertinti jų parodymus.