Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, Reginai Leonavičienei, dalyvaujant

išvadą teikiančios institucijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei E. N.-Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atsakovams I. K., V. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei L. P., institucijai, teikiančiai išvadą, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žemės paskirties žemės sklypo pirkėjo teisių perkėlimo bei atsakovų I. K., V. K. priešieškinį ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei L. P., institucijai, teikiančiai išvadą, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ir jos atstovai palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo: 1)pripažinti negaliojančiu kaip apsimestinį sandorį 2014 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. LP-2428, kuria V. K. padovanota 1/46 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir ją kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. K. parduota 1/46 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 2) pripažinus negaliojančia 2014 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. LP-2428 ir ją kvalifikavus kaip pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. K. parduota 1/45 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. sav., perkelti UAB „(duomenys neskelbtini)" pirkėjo teises ir pareigas pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį; 3) perkelti UAB „(duomenys neskelbtini)" pirkėjo teises ir pareigas pagal 2014 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2787 dėl 45/46 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. sav.; 4) priteisti iš atsakovų V. K. ir I. K. UAB „(duomenys neskelbtini)" bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad 2011 m. lapkričio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovo I. K. motinos I. K. buvo sudaryta žemės nuomos sutartis Nr. 429, kuria ji išnuomojo ieškovei 2,7600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. sav.Nuomos sutartis buvo įregistruota viešajame registre VĮ „Registrų centras". Šį sklypą ieškovė iš atsakovo motinos nuomojo ir nuo 2008-05-14.Apie 2014 m. balandžio 30 d. ir 2014 m. gegužės 30 d. įvyksiančius sandorius atsakovai ieškovės neinformavo. 2014-10-14ieškovė, gavusi išrašus iš viešojo registro VĮ „Registrų centras" sužinojo, kad minėtas žemės sklypas2014-04-30dovanojimo sutartimi ir 2014-05-30 pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas atsakovui V. K.. Atsižvelgiant į tai, kad vien įrašas NTR apie tam tikrą sandorį, nenurodant ne tik jo esminių sąlygų, bet ir jo pobūdžio, net ir domintis turtu viešame registre, negalėjo suteikti ieškovui informacijos, leidžiančios spręsti apie jo galimą teisių pažeidimą(Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis Nr. 2A-854/2014), ieškovė 2014-10-17 išsireikalavo iš viešojo registro dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi tik 2014 m. spalio 17 d. ieškovei tapo žinomas visas sutarčių tekstas ir esminės jų sąlygos.Atsakovas I. K., dovanojimo sutartimi perleidęs mažą dalį žemės sklypo atsakovui V. K., kuris, tapęs žemės sklypo bendraturčiu su atsakovu I. K. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu įgijo nuosavybės teises į likusią žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, pažeidė ieškovės, kaip žemės nuomininko, pirmenybės teisę pirkti nuomotą žemės sklypą. Dėl šios priežasties ieškovė, nepraleido 3 mėnesių nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, termino.Dovanojimo sutartis – apsimestinė, nes sudarymo motyvas - aplenkti ieškovės, kaip ilgametės žemės nuomininkės, pirmenybės teisę pirkti nuomotą žemės sklypą - faktiškai sudaryta ne dovanojimo, o pirkimo - pardavimo sutartis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvadoje (73-75 b. l.) nurodo,jeigu nebūtų sudaryta 2014 m. balandžio 30 dovanojimo sutartis Nr. LP-2428, kurios pagrindu V. K. tapo žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. sav., bendraturtis su I. K., pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę būtų turėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudojanti ginčo žemės sklypą pagal 2011 m. lapkričio 17 d. nuomos sutartį Nr. 429, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Liudytojas V. G. parodė, kad nešiodavo žmonėms pensijas, todėl lankydavosi ir pas I. K., kuri gyveno viena (duomenys neskelbtini) kaime. Ji yra sakiusi, kad jai padėdavo V. K. – atveždavo maistą, nuveždavo į polikliniką, todėl norėjo jam dovanoti ar parduoti žemę.Sūnus I. pas ją atvažiuodavo kas 2-3 savaites.

Liudytoja R. K. parodė, kad jos brolis V. K. veždavo I. K. pas gydytojus, kažką jai nupirkdavo ir atveždavo, I. K. už tą jam apmokėdavo. Ji brolio prašymu taip pat kartą atvežė I. K. maisto.

Liudytoja V. Š. parodė, kad(duomenys neskelbtini) bendrovėje dirbo buhaltere, taip pat formindavo žemės nuomos sutartis. 2011 m. žemės nuomos sutartį pasirašė pati I. K. savo namuose, nes tuo metu ji sirgo, tuo pačiu jai atnešė žemės nuomos mokestį. I. K. po mamos mirties ketino parduoti paveldėtą žemę, klausė, kiek bendrovė už žemę moka, o po to jokios kalbos apie tai nebuvo. Neteko matyti, ar girdėti, kad jai kuo nors V. K. buvo padėjęs. Bendrovė su Registrų centrų sutarties neturi.

Liudytojas J. B. ((duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas) parodė, kad lankydavosi pas I. K., kuri 2011 m. įstojo į kaimo bendruomenę. Ji buvo pakankamai stipri, pati dirbdavo namų ūkio darbus (ravėdavo daržus ir kt.), jos paklausus, ar nereikia kokios pagalbos, atsakydavo jog nereikia. Į kaimą 2 kartus per savaitę atvažiuodavo a/m parduotuvė. Bendrovė padėdavo jai, kaip ir kitiems vyresnio amžiaus žmonėms (suardavo, suakėdavo žemę, žiemą nuvalydavo sniegą). Niekas iš kaimo žmonių ir pati I. K. nėra sakę, kad jai padeda V. K..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo I. K. motina I. K. buvo 2,7600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. sav., savininkė (1t., 23 b. l.). 2008-05-14 tarp I. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta minėto sklypo nuomos sutartis 3 metams; 2011 m. lapkričio 17 d. tarp tų pačių šalių šio žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 429 sudaryta iki 2016-12-31 (1t., 137-138 b. l.),sutartis įregistruota viešajame registre, t. y. VĮ „Registrų centras" (1t., 21 b. l.)I. K. mirė 2012-12-27 (2t., 19 b. l.), jos turtą paveldėjo sūnus I. K. (1t., 23-25 b. l.).2014 m. balandžio 30 d. atsakovas I. K. dovanojimo sutartimi Nr. LP-2428 padovanojo 1/46 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. K.; 2014 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2787 atsakovas I. K. atsakovui V. K. pardavė to paties žemės sklypo likusias 45/46 dalis(1t., 8-25 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, dėl to paties dalyko, šie sandoriai aiškintini ne atskirai, o kartu, t.y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia. Ginčo šalių sudarytos sutartys turi būti analizuojamos kartu, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, susitarimų esmę ir tikslą, sudarymo aplinkybes ir kt., tam, kad būtų nustatyti tikrieji ginčo šalių ketinimai, juos realiai siejusių sutartinių santykių tikrasis turinys. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. (LAT 2010-11-02 lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-409/2010).

I. K. po motinos mirties paveldėjęs žemės sklypą, turėjo teisę elgtis su jam tekusiu turtu savo nuožiūra, tačiau tik laikantis įstatymų reikalavimų. Akivaizdu, jog 2014-04-28 tapęs žemės sklypo savininku, jis ketino jį parduoti – tai spręstina iš to, kad, praėjus 2 dienoms, per mėnesį jis žemę perleido kitam asmeniui, t. y. pirma dovanojo mažą paveldėto žemės sklypo dalį, o po to pardavė likusią pagrindinę dalį.Pažymėtina, kad jam buvo žinoma jog žemė buvo nuomojama bendrovei, du kartus po motinos mirties ir jam sumokėtas žemės nuomos mokestis (1t. 123-124 b. l.), bet paveldėtos žemės jai pirkti nesiūlė. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.). Vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos tarp artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio. Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia, tikrieji jų ketinimai ir tikslai ((LAT 2010-07-02 nutartys Nr. 3K-3-316/2010, 2011-12-22 civilinėje Nr. 3K-3-532/2011 ir kt.).

Atsakovų nesieja jokie giminystės ar kiti artimi santykiai, motyvų ar paskatų dovanojimui nebuvo. Atsakovo I. K. teiginys apie tai, kad 1/46 dalį (0,06 ha) žemės sklypo jis V. K. dovanojo už tai, kad padėdavo vienai gyvenančiai jo motinai – atveždavo maisto produktų, malkų, nuveždavo ją į polikliniką ar pan., nelaikytinas įtikinamu ir patikimu, vertintinas siekimu pateisinti po dovanojimo įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį. Apie V. K. paramą I. K. motinai nurodė ir liudytojai V. G. bei V. K. sesuo R. K., tačiau tą paneigė kiti liudytojai (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės vadovas J. B. ir V. Š.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, liudytojo J. B. teigimu, į kaimą po 2 kartus per savaitę atvažiuodavo maisto produktų parduotuvė, jis lankydavosi pas I. K. ir ji nėra sakiusi apie V. K. paramą jai, o pati (duomenys neskelbtini) bendrovė padėdavo jai įdirbti žemės sklypelį prie namų ir kitais atvejais. Be to, atsakovas I. K. paminėjo, kad jis pats pakankamai dažnai (kas dvi savaites) aplankydavo motiną. Kita vertus, abiejų atsakovų ir liudytojos R. K. teigimu, I. K. iš gaunamos pensijos V. K. atsilygindavo už suteiktas paslaugas. Todėl vertinant ir šiuo aspektu (jei V. K. iš vis teikė kokią paramą I. K.), I. K. neturėjo jaustis tiek skolingas, kad atsidėkotų V. K. būtent tokiu būdu - dovanotų žemės sklypą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr.3K-3-601/2005, ir kt.). Esant nurodytoms nagrinėjamos bylos aplinkybėms,vadovaujantis dar ir CK 1.5 str. numatytais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais,darytina išvada, jog dovanojimo sutartimi atsakovas I. K. siekė ne neatlygintinai padovanoti dalį savo nuosavybės atsakovui V. K. - tuo siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį ir taip aplenkti ieškovės, kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininkės, pirmenybės teisę pirkti nuomotą žemės sklypą, t. y. įgyti galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p., 5 str. 1 d. 2 p.nuostatomis.Privalu pažymėti, kad analogišku (pirma sudaroma dovanojimo sutartis, o po to pirkimo-pardavimo) būdu pastaraisiais metais V. K. yra įgijęs ir daugiau žemės sklypų (1t., 139-156 b. l.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento - šalių valios - ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (LAT 2009-09-28 nutartis Nr. 3K-7-288/2009; LAT 2009-11-10 nutartis Nr. 3K-3-491/2009). Dovanojimo sutartis sudaryta žinant, kad tai sukurs formalias teisines prielaidas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį (atsakovams buvo žinoma apie ieškovės pirmumo teisę pirkti ginčijamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą).Atkreiptinas dėmesys į liudytojo V. G. teigimą, jog I. K. ketino žemės sklypą parduoti; po jos mirties žemė ir buvo parduota, tačiau prieš tai įforminus apsimestinį dovanojimo sandorį. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.) (LAT2013-03-06 nutartis Nr. 3K-3-84/2013).Atsakovai, žinodami esant galiojančiai ginčijamo žemės sklypo nuomos sutarčiai, sudarydami dovanojimo bei pirkimo-pardavimo sutartis, elgėsi nesąžiningai.Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (pvz., LAT 2006-05-15 nutartis Nr. 3K-3-338/2006). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK1.87 str. 1 d.), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo šalys. Konstatuotina, kad atsakovų sudarytas apsimestinis sandoris pažeidė ieškovės interesus, nes šiuo apsimestiniu sandoriu jai buvo atimta galimybė pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą žemės sklypą ta kaina ir tomis sąlygomis, kuriomis ji parduodama.

Įvertinus išdėstytą, pripažintina negaliojančia kaip apsimestinis sandoris - 2014 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartis Nr. LP-2428, kuria V. K. padovanota 1/46 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. sav., ir ji kvalifikuotina kaip pirkimo-pardavimo sutartis, kuria V. K. parduota 1/46 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime Kėdainių rajone (CK 1.87 str. 1 d.). Pripažinus negaliojančia 2014 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį ir ją kvalifikavus kaip pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. K. parduota 1/45 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. sav., perkeltinos UAB „(duomenys neskelbtini)" pirkėjo teisės ir pareigos pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį.

Abi atsakovų sudarytos sutartys yra tarpusavyje susijusios, atsakovų sudaryta 2014-05-30 pirkimo–pardavimo sutartis laikytina išvestine iš 2014-04-30 sudaryto apsimestinio dovanojimo sandorio, todėl, pastarąjį pripažinus pirkimo–pardavimo sutartimi, ieškovei perkėlus pirkėjos teises ir pareigas pagal šį sandorį, vadovaujantis tais pačiais motyvais, spręstinas klausimas ir dėl 2014-05-30 pirkimo–pardavimo sandorio, t. y. pirkėjos teisės ir pareigos pagal šį sandorį turi būti perkeltos ieškovei, įpareigojant ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti atsakovui V. K. abiejose sutartyse nurodytas pinigų sumas – atitinkamai 200 Lt ir 20 000 Lt (10, 16 b. l.). Perkėlus ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų sudarytas sutartis (CK 4.79 str. 3 d.) ginčo turto kaina nustatytina tokia, kokia nurodyta atsakovų sudarytoje sutartyje – taip pasisakyta, pvz., LAT 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje Nr. 3K-7-288/2009; Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartyje Nr. 2A-447-582/2012.

Ginčijamą žemės sklypą ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš I. K. nuomojo nuo 2008-05-14;2011-11-17 sudaryta žemės nuomos sutartis Nr. 429 (sutartis įregistruota viešajame registre, t. y. VĮ „Registrų centras" - 1t., 21 b. l.) buvo tęsiama ir po buvusios savininkės I. K. mirties (2012 m.).Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žemės ūkio produkcijos gamintoja, kurios pajamos žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų (1t., 27-33 b. l.);ieškovės grynasis pelningumas viršija kritinę reikšmę 8 kartus, todėl yra perspektyvi (1t., 34-38 b. l.); ieškovė naudojo žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkio veiklai nuo 2008 metų (NMA prie ŽŪM duomenys 1t., 126 b. l.). Ieškovė atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus subjektams, kuriems yra suteikiama pirmumo teisė pirkti ginčo žemę (Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p., 5 str. 1 d. 2 p.).

LAT 2007-06-11 nutartyje Nr. 3K-3-232/2007, konstatavo, kad iš CK, Žemės reformos įstatymo, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatų turinio analizės matyti, jog tiek Žemės įstatyme, tiek kituose įstatymuose įtvirtintos pirmenybės teisės prigimtis yra analogiška: įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų - užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gal turėti tiesioginės įtakos,teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti.LAT 2007-01-30 nutartyje Nr. 3K-3-134/2007, konstatavo, kad įstatymo yra nustatyta pirmenybės teisė įsigyti naudojamą žemės sklypą žemės naudotojui (nuomininkui), kuris turi didesnį tiek teisinį, tiek ekonominį suinteresuotumą įsigyti žemės sklypą pirmiau negu kiti tretieji asmenys (atsakovai). Pirmenybės teisės gynimo būdo nustatymas padeda šios teisės turėtojui išvengti neigiamų jo teisės pažeidimo padarinių arba, neigiamiems padariniams jau kilus, juos pašalinti ar kiek įmanoma sumažinti. Jeigu specialaus pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo nebūtų nustatyta, tai asmuo negalėtų realiai įgyvendinti turimos teisės. Taigi, pažeistą pirmenybės teisę jos turėtojas gali realiai apginti iš esmės tik tokiu būdu, kuris jam suteiktų galimybę tapti trečiajam asmeniui parduoto žemės sklypo savininku. Toks gynimo būdas lemia mažiausias neigiamas teisės pažeidimo pasekmes ir užtikrina faktinį pirmenybės teisės įgyvendinimą.Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra tai, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo.Pažeidus ieškovo pirmenybės teisę, sandorio nuginčijimo instituto, kaip šios teisės gynimo būdo, taikymas būtų netikslingas, neatitiktų nei ieškovo, nei atsakovų, sudariusių žemės pirkimo-pardavimo sandorį, interesų, ir pirmenybės teisė iš esmės nebūtų apginta: pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, skirtingai nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, yra priimtinesnis ir teisingesnis, nes šis gynimo būdas yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus.

Nustatyta, šio fakto neginčijo abi šalys, kad nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio 2,76 ha žemės sklypu pradėjo naudotis V. K., kuris buvo laikinai susikeitęs sklypais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. bendrovė leido naudotis šiuo sklypu (tačiau nuomininkas pagal 2011-11-17 žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 429 nebuvo pakeistas, sutartis tebėra įregistruota viešajame registreVĮ„Registrų centras"), o V. K. bendrovei leido naudotis atitinkamu jo nuomojamu sklypu –tokiu būdu kiekvienas žemės naudotojas galėjo įdirbti didesnį vientisą žemės sklypą, tai žymiai racionaliau ir ekonomiškiau. Tokia galimybė nuomininkui elgtis su nuomojama žeme yra numatyta 2011-11-17 sutarties Nr. 429 16 p.,todėl, vadovaujantis ir CK 1.5 str. numatytais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, tai negali šalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmumo teisės įgyjant ginčijamą žemės sklypą.Žemės nuomos mokestį už minėtą sklypą, remiantis sutartimi, ir toliau mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1t., 124 b. l.). NMA prie ŽŪM pažymoje (1t., 126 b. l.) nurodoma, kad 2014 metais šį žemės sklypą deklaravo atsakovas V. K., tačiau ši aplinkybė paaiškinama tuo, kad jis 2014 m. tapo žemės sklypo (kurio įgijimo teisėtumas sprendžiamas šioje byloje) formaliu savininku. Paminėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo5 str. 1 d. 2 p., pirmumo teisė įsigyti žemę turi būti naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus. Atsakovas įsigijimo metu faktiškai žeme naudojosi mažiau kaip vieneri metai.

Atsakovai sutartis buvo įregistravę sutartis viešajame registre, tačiau vien įrašas NTR apie tam tikrą sandorį, nenurodant ne tik jo esminiu sąlygų, bet ir pobūdžio, net ir domintis turtu viešame registre, negalėjo suteikti ieškovei informacijos, leidžiančios spręsti apie jo galimą teisių pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis Nr. 2A-854/2014).Jau buvo pasisakyta, kad apie sudarytas sutartis atsakovai ieškovės neinformavo (nepateikė neginčijamų įrodymų, jog buvo informavę), ieškinyje nurodoma (tą patį teigė ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu), kad apie sutartis ir esmines jų sąlygas ieškovei tapo žinoma tik 2014 m. spalio mėnesį– šį faktą patvirtina VĮ Registrų centras pažyma (2t., 5-6 b. l.). Ieškinys teismui pateiktas 2014-11-05, todėl darytina išvada, jog ieškovė nepraleido Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 str. 8 d.nustatyto 3 mėnesių termino.

Atsakovų priešieškinis neįrodytas (CPK 178 str.), todėl atmestinas. Prašymas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento I. K. ir Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės sudarytą 2011-11-17 žemės nuomos sutartį Nr. 429 vertintinas siekimu pateisinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (jeigu dovanojimo sutartis bus pripažinta apsimestine). Grindžiamas vien tik tuo, kad „I. K. ir Kėdainių rajono žemės ūkio bendrovės 2008-05-14 ir 2011-11-17 sudarytose 2.76 ha žemės sklypo nuomos sutartyse skirtingi I. K. parašai, sutartyse nepasirašytas nuomotojos vardas ir pavardė, todėl tikėtina, kad 2011-11-17 sutartis yra nepasirašyta I. K.“.Taigi, atsakovai priešieškinio reikalavimą grindžia tik prielaida, nepateikdami bent kiek įtikinamų argumentų. Akivaizdu, kad abiejose žemės nuomos sutartyse (1t., 137-138 b. l.) nėra nuomotojos ranka įrašyta vardas ir pavardė (tas yra atspausdinta sutarties tekste –kaip ir nuomininko rekvizitai); vizualiai matyti parašų nevienodumas, tačiau visa tai nedaro sutarties negaliojančia.Apie tai, kad pati I. K. pati pasirašė sutartį, parodė liudytoja V. Š. – jos aiškinimas niekuo nepaneigtas. Priešingai, patvirtinamas faktinėmis aplinkybėmis – I. K. žemės nuomos bendrovei fakto ar nuomos mokesčio dydžio neginčijo- jai nustatyta tvarka buvo mokamas nuomos mokestis, o po mirties to neginčijo ir jos turto paveldėtojas I. K., kuriam (anot jo, kas dvi savaites aplankydavusiam motiną ir žinojusiam apie žemės nuomą bendrovei) taip pat už du metus išmokėtas žemės sklypo nuomos mokestis (1t., 123-124 b. l.). Esant tokiems įrodymams,tenkinti priešieškinį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Patenkinus ieškinį, o priešieškinį atmetus, iš atsakovų priteistina: 1) ieškovei 2 045,50 Eur atstovavimo išlaidų ir 124,25 Eur žyminio mokesčio;2) valstybei 13,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 2 d., 92 str., 98 str., 93 str. 1 d., 96 str.).

Sprendimą įvykdžius, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2014-11-10 nutartimi (1t., 39-40 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso259 str., 268 – 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti 2014 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. LP-2428, kuria atsakovas I. K. dovanojo atsakovui V. K. 200, 00 Lt (57,92 Eur) vertės1/46 dalį(0,06 ha) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. sav., pirkimo-pardavimo sutartimi.

Perkelti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjos teises ir pareigas pagal 2014 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LP-2428 ir nustatyti, kad atsakovas I. K. pardavė, o ieškovė pirko 1/46 dalį (0,06 ha) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. sav., už 57,92 Eur (200, 00 Lt) bei priteisti iš ieškovės 57,92 Eur (200, 00 Lt) atsakovui V. K..

Perkelti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjos teises ir pareigas pagal 2014 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2787 ir nustatyti, kad atsakovas I. K. pardavė, o ieškovė pirko 45/46 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. sav., už 5 792, 40 Eur (20 000 Lt) bei priteisti iš ieškovės atsakovui V. K. 5 792, 40 Eur (20 000 Lt).

Sprendimą įvykdžius, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014-11-10 nutartimi.

Priteisti iš I. K., V. K. po:1) 1 084,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir po 2) 6,85 Eur valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.