Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Dmitrijaus Korsakovo, kolegijos teisėjų: Nijolios Indreikienės, Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2963-571/2011 pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovams S. K., J. K., R. P., trečiajam asmeniui notarei Loretai Rastauskienei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimis bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog iš išdėstytų įrodymų negalima daryti prielaidos, jog S. K., dovanodamas savo žemės sklypo dalį, nesiekė padėkoti ar kitaip atsilyginti R. P. už jam padarytas paslaugas. Kaip jau buvo minėta aukščiau nei R. P., nei S. K. nenurodė už kokias neva suteiktas paslaugas R. P. buvo padovanota žemės sklypo dalis, taip pat nenurodė, kokią sumą piniginių lėšų buvo skolingas S. K. R. P., ar ši suma atitiko žemės sklypo dalies vertę. Maža to, byloje esantys įrodymai - liudytojų parodymai, notarės Lidijos Pečkienės pažyma sandoriui, patvirtina, jog S. K. nuo pat pradžių siekė parduoti žemės sklypo dalį R. P.. Net pats R. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog S. K. norėjo parduoti jam žemės sklypo dalį, bet jis atsisakė, o vėliau S. K. sugalvojo žemės sklypo dalį jam padovanoti. Toks argumentas prieštarauja protingumo kriterijui, kadangi asmuo, ketindamas parduoti turtą siekia gauti už jį piniginių lėšų, dėl šios priežasties, nėra pagrindo apsigalvoti ir sudaryti dovanojimo sutartį, kuria turtas perleidžiamas neatlygintinai. Tokį pozicijos pakeitimą gali paskatinti tik kitos aplinkybės - tai buvo siekimas išvengti CK 4.79 str. 2 d. įtvirtintos atsakovams nepalankios normos, įpareigojančios raštu per notarą pranešti bendraturčiui apie ketinimą parduoti bendrosios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taikymo. Taigi atsakovai neįrodė faktinės aplinkybės, jog žemės sklypo dalį S. K. padovanojo R. P. norėdamas atsidėkoti už pagalbą.

4. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose ir nepagrįstai 2011-04-11 pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. K. ir R. P., bei 2011-06-03 dovanojimo sutartis, sudaryta tarp S. K. ir R. P., vertintos izoliuotai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuomonės, jog „Kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, jie aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). 2011-04-11 pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. K. ir R. P., bei 2011-06-03 dovanojimo sutartis, sudaryta tarp S. K. ir R. P., yra susiję sandoriai, todėl turėjo būti vertinami kartu. Abu sandoriai sudaryti panašiomis aplinkybėmis, t.y. nesant motyvų dovanoti žemės sklypo dalis R. P., sandoriai sudaryti tarp vienas kitam svetimų žmonių, tarp sandorių sudarymo praėjo nedidelis laiko tarpas, šalys turi pakankamą motyvą pridengti pirkimo - pardavimo sutartis, tam, kad išvengtų mano pirmenybės teisės pirkti žemės sklypo dalis. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog 2011-06-03 dovanojimo sutartis, sudaryta tarp S. K. ir R. P., taip pat savo esme yra pirkimo - pardavimo sutartis, apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti pirkimo - pardavimo sutartį, tam, kad išvengti pareigos raštu per notarą pranešti ieškovui kaip bendraturčiui apie ketinimą parduoti žemės sklypo dalį. Skundžiama sprendimo dalimi nepagrįstai konstatuota, jog 2011-06-03 dovanojimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia dėl to, jog nenustatyta kaina, už kurią žemės sklypo dalis parduota. Analogiškose bylose ne visuomet pavyksta nustatyti kainą, kuria nekilnojamas turtas parduotas sudarant apsimestinį sandorį - dovanojimo sutartį, mainų sutartį. Taip yra dėl to, jog pirkėjai ir pardavėjai yra suinteresuotos bylos baigtimi šalys, kurios siekia, jog apsimestiniai sandoriai būtų palikti galioti, dėl šios priežasties jie suinteresuoti neatskleisti turto pardavimo - pirkimo kainos. J. K. atskleidė, kad jis gavo pinigines lėšas iš R. P.. Taip atsitiko dėl to, jog J. K. buvo nesvarbu, kam atiteks žemės sklypo dalis, jis tenorėjo gauti už ją piniginių lėšų. Tuo tarpu S. K. ir R. P. su ieškiniu nesutinka, ir ieškovas neturi galimybių gauti įrodymų apie tai, už kokią sumą S. K. pardavė žemės sklypo dalį R. P.. Analogiškose bylose, kai nenustatoma kaina, už kurią buvo perleistas nekilnojamasis turtas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, jog bendraturčiams, kurių teisės yra pažeistos, perkeliamos teisės ir pareigos pagal apsimestinius sandorius įpareigojant juos už nekilnojamąjį turtą sumokėti kainą, kuri nurodyta apsimestinio sandorio sutartyje, kaip turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 113-115) atsakovas R. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas. Apeliantas nesutinka su liudytojų parodymų vertinimu, tačiau atsakovo nuomone vertinant D. K. ir J. K. parodymus, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, jog D. K. yra ieškovo sutuoktinė, jos santykiai su vyru yra labai geri, todėl nenuostabu, kad dėl vyro padarytų viską, gal net meluotų. J. K. nesuvokia savo veiksmų reikšmės, todėl jis yra pripažintinas neveiksniu. Artimiausiu laiku dėl šios aplinkybės bus kreipiamasi į prokuratūrą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, todėl tokio asmens parodymai vertintini kritiškai. Dėl pažymos sandoriui sudaryti atsakovas pažymi, jog pažymos turinys nenurodo koks tai turėjo būti sandoris. Apeliantas nurodo, kad byloje surinkta pakankamai netiesioginių įrodymų patvirtinančių, jog S. K. ir R. P. tikroji valia buvo sudaryti žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sandorį. Kad įrodyti, jog tarp S. K. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, o ne dovanojimo sutartis, svarbu nustatyti, vieną iš pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, sumą pinigų, už kurią žemės sklypo dalis buvo parduota. Iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti prielaidos, kad S. P., dovanodamas savo žemės sklypo dalį, nesiekė padėkoti ar kitaip atsilyginti R. P., už jam padarytas paslaugas. Šių aplinkybių apeliantas neginčijo, o ir negalėjo ginčyti, kadangi tik S. K. ir R. P. geriausiai žino apie savo tarpusavio santykius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl 2011-04-11 dovanojimo sutarties kuria J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dovanojo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2/5 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia, pripažinimo ją pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų pagal šią sutartį perkėlimo apeliacine tvarka skundžiama nebuvo.

Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis ir nustatytais faktais, patikrina, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ginčo dovanojimo sutartį apsimestine, nepažeidė nurodytų sutarčių aiškinimo principų.

Nagrinėjamu atveju atsakovų sudarytos dvi dovanojimo sutartys. 2011-04-11 dovanojimo sutartimi J. K. dovanojo R. P. 2/5 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 74-78). 2011-06-03 dovanojimo sutartimi S. K. dovanojo R. P. 1/5 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 69-73).

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, pripažindamas negaliojančia 2011-04-11 dovanojimo sutartį, kuriuo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dovanojo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2/5 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažindamas ją pirkimo-pardavimo sutartimi. Šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir papildomai nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias dvi dovanojimo sutartis vertino atskirai.

Kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Dovanojimo sutartimis buvo dovanojamos to paties sklypo dalys, dovanotojais buvo žemės sklypo bendrasavininkai S. K. ir J. K., apdovanotoju buvo tas pats asmuo – R. P., dovanojimo sutartys buvo sudarytos panašiu laiku (2011-04-11 ir 2011-06-03), toje pačioje notaro kontoroje. Dėl to nagrinėjamu atveju abi dovanojimo sutartys vertintinos kartu, atsižvelgiant į jų tikslus ir sudarymo aplinkybes.

Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui at trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. K. ir R. P. siekė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrindinė dovanojimo sutarties sąlyga, tai yra jos neatlygintinumas, nustatyta, kad R. P. sumokėjo už žemę J. K. 6500 litų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2011-04-11 dovanojimo sutartis, sudaryta tarp J. K. ir R. P. yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama pridengti pirkimo-pardavimo sandorį ir jam turi būti taikomos pirkimo-pardavimo sutartims taikytinos taisyklės.

Vertinant S. K. ir R. P. sudarytą sutartį, reikia vertinti ir tai, kad R. P. siekė nusipirkti J. K. priklausančią žemės sklypo dalį ir sudarė apsimestinę dovanojimo sutartį su J. K., siekdamas išvengti įstatymo nustatytos bendraturčiui pareigos pranešti apie dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimą kitiems bendraturčiams.

J. K. teismui paaiškino, kad S. K. jam sakė, kad jis parduoda savo žemę, todėl jis galvojo, kad ir savo žemė jis taip pat parduoda, R. P. žadėjo už žemę jam sumokėti 6000 Lt. Liudytoja D. K. teismui paaiškino, kad R. P. su S. K. atvyko pas J. K., kad šis parašytų sutikimą dėl žemės pardavimo, gegužį atvažiavo R. P. ir sakė, kad nupirko S. ir J. žemės dalis. Iš šių paaiškinimų darytina išvada, kad S. K. ketino parduoti R. P. žemės sklypo dalį.

R. P. teismui paaiškino, kad S. K. norėjo jam žemę parduoti, bet jis atsisakė, nes S. jam ir taip buvo skolingas, S. jam seniai buvo pažadėjęs padovanoti žemę, buvo jam už daug ką skolingas, todėl padovanojo žemę. S. K. atstovas teismui paaiškino, kad dovanojimo iniciatyva buvo S. K., už ką skolingas S. K. R. P. jis nežino, jis nesakė. Atsiliepime į apeliacinį skundą R. P. nurodė, kad S. K. skolingas jam už gerus darbus. R. P. ir S. K. atstovo paaiškinimai patvirtina, kad jų R. P. ir S. K. sudarytas sandoris nebuvo neatlygintinas, be to darytina išvada, kad R. P. ir S. K. vengia nurodyti už ką skolingas S. K., kada atsirado skola, kokia jos apimtis, kaip ji galėtų būti įvertina, kas kelia rimtas abejones dėl to, kad S. K. buvo skolingas R. P.. Akivaizdu ir tai, kad, S. K. pardavęs žemės sklypo dalį už rinkos kainą, gautų lėšas, kurias galėtų skirti R. P. už tariamą skolą.

Įvertinus teisme duotus šalių ir liudytojos D. K. paaiškinimus bei tai, kad R. P. su J. K. sudarė apsimestinį dovanojimo sandorį, darytina išvada, kad su S. K. R. P. taip pat sudarė faktinę pirkimo-pardavimo sutartį, ją įformindami kaip dovanojimo sutartį, siekiant išvengti įstatymo nustatytos S. K. pareigos pranešti J. K. apie dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimą.

Šie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad buvo akivaizdus atsakovų interesas, jog S. K. dalis, esanti bendrąja nuosavybe, būtų perleista būtent R. P.. Nurodytas turtas galėjo būti perleistas R. P. pagal pirkimo–pardavimo sutartį tik tada, kai S. K. būtų įvykdęs įstatymo nustatytą bendraturčiui pareigą pranešti apie dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimą kitiems bendraturčiams, t.y. ieškovui, o šis nebūtų pasinaudojęs pirmenybės teise pirkti šią dalį ta kaina, kuria buvo ketinama ją parduoti (CK 4.79 str. 1, 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiai įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Šia įstatymine teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiai ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2006). Pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, jeigu dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad iš CK 4.79 straipsnio 3 dalies turinio matyti, jog perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal byloje nustatytus faktinius duomenis, vadovaujantis nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovų R. P. ir S. K. veiksmai neatitiko dovanojimo sutarties paskirties ir esmės.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovų R. P. ir S. K. sudaryta dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas jų siekiant pridengti kitą, t. y. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sandorį, kuris su atsakovu R. P. galėjo būti sudarytas tik tuo atveju, jeigu ieškovas J. K., t. y. bendraturtis, nebūtų įgyvendinęs jam įstatymo nustatytos pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį (CK 4.79 straipsnio 1, 2 dalys). Išvadą, kad apsimestinio dovanojimo sandorio šalių tikroji valia buvo pirkti–parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą, patvirtina šalių elgesys prieš sandorio sudarymą: S. K. ketino savo žemės sklypo dalį parduoti, kartu su R.P. S. K. prašė J. K. sutikimo parduoti sklypo dalį, prieš du mėnesius iki 2011-06-03 dovanojimo sutarties sudarymo buvo sudarytas apsimestinis dovanojimo sandoris su J. K., kuriam už žemės sklypą buvo sumokėta 6500 Lt suma.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šioje konkrečioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmiau nurodytus sutarčių aiškinimo principus, t. y. kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus, jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį iki sutarties sudarymo, ir šis pažeidimas lėmė iš dalies neteisėto sprendimo priėmimą.

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės.

Pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Tokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises negaliojimo, ir prašyti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes. Konkrečiu atveju nustačius, kad sandoris yra apsimestinis, neigiamos apsimestinio sandorio pasekmės tenka sandorio šalims.

Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovų S. K. ir R. P. sudarytas dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir kad juo siekta pridengti pirkimo–pardavimo sandorį, 2011-06-03 dovanojimo sutartis kvalifikuotina kaip pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią S. K. pardavė R. P. 1/5 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 4760 Lt.

2011-06-03 sutarties 2.8 punkte nurodyta, kad šalys dovaną vertina pagal vidutinę rinkos vertę, žemės sklypo, kurio dalys dovanojamos, vidutinė rinkos vertė – 23 800 Lt (b.l. 71). 1/5 žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė 4 760 Lt (23800/5=4760).

Atsakovų S. K. ir R. P. sudarytas apsimestinis sandoris pažeidė ieškovo J. K., t. y. ginčo nekilnojamojo turto bendraturčio, interesus, nes dėl šio apsimestinio sandorio jam buvo atimta galimybė pasinaudoti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmenybės teise pirkti parduodamą bendro turto dalį ta kaina, kuria ji parduodama.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas, į tai, kad 2011-06-03 pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant bendraturčio, t. y. ieškovo J. K., teisę pirkti parduodamas ginčo nekilnojamojo turto dalį pirmenybės teise ta kaina, kuria ji parduodama, kitomis tomis pačiomis sąlygomis (CK 4.79 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad yra pagrindas ginti ieškovo teises, perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas pagal nurodytą sutartį (CK 4.79 straipsnio 3 dalis) ir įpareigojant jį sumokėti tokią ginčo turto kainą, kokia nurodyta šioje sutartyje.

Perkeliant R. P., kaip 2011-06-03 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto pirkėjo, teises ir pareigas ieškovui J. K., šis įpareigojamas sumokėti atsakovui R. P. sutartyje nustatytą ginčo nekilnojamojo turto pirkimo kainą, t. y. 4 760 Lt.

Patenkinus apeliacinį skundą, ieškinį patenkinus, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas, paduodamas ieškinį sumokėjo 274 Lt žyminio mokesčio (b. l. 10), patyrė 1 800 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 11, 68). Apeliacinėje instancijoje ieškovas patyrė šias išlaidas: paduodant apeliacinį skundą sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio (b. l. 104). Iš kiekvieno atsakovo (S. K., J. K. ir R. P.) ieškovui priteistina po 691,33 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir po 46,33 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (iš viso 737,66 Lt), valstybei priteisiant iš kiekvieno atsakovo po 10 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo dalį dėl 2011-06-03 dovanojimo sutarties.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti 2011-06-03 sutartį, pagal kurią S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dovanojo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1/5 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintą šalių 4760 Lt, pirkimo-pardavimo sutartimi.

Perkelti J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal 2011-06-03 pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad S. K. pardavė, o J. K. pirko 1/5 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 4760 (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt) Lt.

Priteisti iš ieškovo J. K. atsakovui R. P. 4760 (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt) Lt.

Iš atsakovų J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti lygiomis dalimis po 737,66 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Iš atsakovų J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 10 Lt pašto išlaidų valstybei.

Kitą 2011-10-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.