- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- eB2-852-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00060-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Kreditorius
- Stellar Aircraft Holding
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Avion Express“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“ skundą dėl kreditoriaus Stellar Aircraft Holding 1 Limited kreditorinio reikalavimo netvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-1596-340/2021, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Avion Express“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore buvo paskirta UAB „Restrus“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 10 d.
2. Kreditorius Stellar Aircraft Holding 1 Limited pateikė bendrovės nemokumo administratorei UAB „Restrus“ 1 472 849,13 Eur kreditorinį reikalavimą. RUAB „Avion Express“ su kreditoriaus 1 472 849,13 Eur reikalavimu nesutiko ir prašė jo netvirtinti.
3. 2021 m. birželio 14 d. bendrovės administratorė kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė netvirtinti kreditoriaus Stellar Aircraft Holding 1 Limited pareikšto 1 472 849,13 Eur kreditorinio reikalavimo restruktūrizavimo byloje Nr. eB2-1596-340/2021. 2021 m. liepos 14 d. administratorė pateikė pareiškimą dėl prieštaravimų kreditoriaus reikalavimui trūkumų šalinimo, kuriuo prašė atmesti kreditoriaus Stellar Aircraft Holding 1 Limited (toliau – Stellar) reikalavimą RUAB „Avion Express“ restruktūrizavimo byloje.
4. Administratorė paaiškino, kad bendrovės veikla iki pandemijos pradžios 2020 m. buvo pelninga, tačiau dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos Lietuvoje ir pasaulyje stipriai nukentėjo, todėl bendrovės valdymo organai ėmėsi veiksmų siekiant sumažinti kaštus. Visi, išskyrus Stellar, bendrovės lėktuvų nuomotojai sutiko atlikti sutarčių su atsakove pakeitimus. Su Stellar dėl 2014 m. gruodžio 16 d. sudarytos orlaivio nuomos sutarties (toliau – Sutartis) pakeitimų pasiekti nepavyko, nes kreditorė atsisakė spręsti susidariusią situaciją. Administratorė nurodė, kad atsakovė, nuomodamasi orlaivį iš Stellar, pagal Sutartį kartu su nuomos mokesčiu, Stellar mokėjo kaupiamąjį atstatomosios nuomos mokestį, kuris mokamas Stellar ir kaupiamas, naudojamas orlaivių tvarkymui ir panašioms išlaidoms. Techniškai atstačius (suremontavus) iš Stellar nuomojamo orlaivio variklį, kuris buvo tvarkomas kompanijoje Lufthansa Technik AG, Stellar atsisakė apmokėti Lufthansa Technik AG pateiktą sąskaitą iš sukauptų lėšų. Pažymėjo, kad bendrovė iki pandemijos Stellar buvo sumokėjusi ir/ar kitaip sukaupusi apie 6 600 000 JAV dolerių, kurie buvo kaupiami minimo variklio remontui. Šiuo metu bendrovė nuomojasi orlaivį, kuris nėra eksploatuojamas, o Stellar skaičiuoja nuomos mokestį bei kitus mokesčius bendrovei, kuri taip pat turi tam tikras būtinąsias išlaidas, susijusias su orlaiviu – priežiūros, parkavimo, apsaugos ir kt. mokesčius.
5. Nurodė, kad Stellar, paneigdamas Sutarties nuostatas (dėl jurisdikcijos), siekia apeiti Sutarties nuostatas ir be ginčo inicijavimo pagal Sutartį, prisiteisti iš bendrovės 1 472 849,13 Eur. Stellar ir bendrovė Sutarties 18.13 punkte susitarė, kad visi santykiai, susiję su Sutartimi, bus nagrinėjami kompetentingame Anglijos teisme. Vien tai, kad bendrovei yra iškelta nemokumo byla nepakeičia Stellar ir bendrovės tarpusavio jurisdikcijos taisyklių. Be kita ko, jeigu kompetentingame Anglijos teisme jau būtų išnagrinėtas ginčas iš esmės dėl Stellar reikalavimo į bendrovę, tai nesudarytų kliūčių teikti kreditorinį reikalavimą Lietuvoje.
6. Taip pat nurodė, kad Stellar reikalavimas nėra susijęs su bankroto byla, kadangi toks reikalavimas galėjo būti pareikštas nepriklausomai nuo nemokumo bylos iškėlimo. Vien tai, kad bendrovei yra iškelta nemokumo byla ir yra sprendžiamas reikalavimo pagrįstumo dydis, nesudaro pagrindo teigti, kad ši byla (reikalavimas) yra susijęs su nemokumo byla, kadangi tai sąlygojo procesinės (iškelta nemokumo byla), bet ne materialiosios aplinkybės. Be kita ko, bendrovė yra pradėjusi ikiteisminę teisinę procedūrą prieš Stellar dėl to paties dalyko – 2021 m. birželio 3 d. pateikė ikiteisminį pranešimą pagal Anglijos teisės civilinės procedūros taisykles, o Anglijos teismuose priimti sprendimai turėtų įtakos Stellar reikalavimo pagrįstumui.
7. Administratorės nuomone, Stellar nepagrįstai remiasi aplinkybėmis, kurių atsiradimas arba mastas priklausė nuo/buvo sukeltas paties Stellar, t. y. iš tokių aplinkybių nėra pagrįsta kildinti finansinius reikalavimus nukentėjusiems asmenims (pvz. bendrovei). Paaiškino, kad bendrovė kartu su einamaisiais mokėjimais mokėjo ir atitinkamus kaupiamuosius mokėjimus, kurie pagal Sutartį turėjo būti naudojami orlaivio remontui ir pan. Atėjus planiniam terminui remontuoti (techniškai atstatyti) lėktuvo variklį ir be tokio remonto atlikimo negalint lėktuvo toliau eksploatuoti, orlaivio variklį reikėjo remontuoti, ir tokio remonto kaina sudarė daugiau nei 7 850 000 JAV dolerių, iš kurių 6 600 000 JAV dolerių Stellar lėktuvo variklio remontą atlikusiai bendrovei Lufthansa Technik AG nepadengė, nors būtent tiek kaupiamųjų mokėjimų vien einamajam šio variklio remontui bendrovė buvo sumokėjusi bei sukaupusi Stellar. Be kita ko, bendrovė Stellar buvo sumokėjusi ir kitų kaupiamųjų lėktuvo remontams skirtų mokėjimų, kurių papildoma Stellar nepanaudota ir jos žinioje esančių lėšų suma sudaro mažiausiai 2 270 000 JAV dolerių.
8. Administratorė paaiškino, kad 2020 m. kovo 6 d. bendrovė, Stellar ir Lufthansa Technik AG pasirašė trišalį apsunkinimų netaikymo patvirtinimą dėl orlaivio variklio, kuriame Stellar, kaip nuomotojas, nurodė ir įsipareigojo tiesiogiai sumokėti Lufthansa Technik AG 6 600 000 JAV dolerių už atliktą variklio techninės būklės atstatymą (remontą) pagal Sutartį. Stellar dar 2020 m. gegužės 6 d. laišku bendrovei pripažino savo pareigą mokėti Lufthansa Technik AG 6 600 000 JAV dolerių už atliktą variklio techninės būklės atstatymą.
9. Pažymėjo, kad orlaivis nėra eksploatuojamas, Stellar toliau skaičiuoja fiksuotą mėnesinį nuomos mokestį, kitus mokesčius, palūkanas už orlaivio, kuris nėra sutvarkytas, nuomą. Akcentavo, kad Stellar kreditorinis reikalavimas yra paremtas aplinkybėmis, kurios atsirado būtent dėl paties Stellar neteisėtų veiksmų, t. y. neatsiskaitymo su Lufthansa Technik AG, ir Sutartyje taikomo nuomos modelio nepakeitimo.
10. Kreditorius Stellar Aircraft Holding 1 Limited pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės prieštaravimus, kuriais prašė atmesti RUAB „Avion Express“ nemokumo administratorės prieštaravimus dėl Stellar Aircraft Holding 1 Limited reikalavimo restruktūrizavimo byloje, patvirtinti 1 473 088,58 Eur dydžio Stellar Aircraft Holding 1 Limited finansinį reikalavimą RUAB „Avion Express“ restruktūrizavimo byloje bei iš skolininko RUAB „Avion Express“ priteisti Stellar Aircraft Holding 1 Limited naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Kreditorius nurodė, kad bendrovė pažeidė Sutartį, nustodama vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus pagal ją – laiku sumokėti bazinį ir papildomą nuomos mokestį Stellar. Paaiškino, kad pirmasis Sutarties pažeidimo įvykis buvo nustatytas 2020 m. kovo 13 d., bendrovei iki nustatytos mokėjimo datos – 2020 m. kovo 10 d., neapmokėjus Stellar 2020 m. kovo 4 d. bendrovei išrašytos sąskaitos Nr. 01998-02-20-M už papildomą nuomos mokestį pagal Sutarties 6.3 punktą, o vėliau sekė kiti Sutarties pažeidimo įvykiai, todėl Stellar 2020 m. liepos 17 d. pateikė bendrovei pirminių nustatytų Sutarties pažeidimo atvejų apibendrinantį raštą.
12. Pažymėjo, jog nemokumo administratorei pateiktame Stellar kreditoriniame reikalavime įsivėlusi rašymo apsirikimo klaida. Patikslino, kad 2020 m. gruodžio 31 d. advokatų profesinės bendrijos „WALLESS“ PVM sąskaita faktūra, serija ir numeris (duomenys neskelbtini), išrašyta 1 505 Eur sumai, o ne 1 505 JAV dolerių sumai. Atitinkamai, Stellar viso finansinio reikalavimo į bendrovę suma sudaro 1 750 007,19 JAV dolerių ir 1 505 Eur arba iš viso 1 473 088,58 Eur.
13. Kreditorius paaiškino, kad priešingai negu nurodoma administratorės prieštaravimuose, pagal Sutarties sąlygas, variklių remonto išlaidas privalo padengti pati bendrovė, kuri visiškai ignoruoja tarp Sutarties šalių dėl to sudarytą aiškų susitarimą ir taip pat klaidina teismą dėl Sutarties sąlygų. Pagal Sutarties 6.3 punktą, bendrovė iš tiesų įsipareigojo mokėti ir tinkamo Sutarties vykdymo metu mokėjo Stellar kapitalinius mokėjimus, tačiau pagal Sutarties 6.5 punktą, be kita ko, kapitaliniai mokėjimai nuo jų sumokėjimo momento tampa absoliučiu ir besąlyginiu Stellar turtu, o atitinkamos lėšos Stellar gali būti sumaišytos su kitomis lėšomis ir panaudotos bet kokiu Stellar pageidautinu būdu ir bendrovė neturi jokių teisių į tokius sumokėtus kapitalinius mokėjimus. Jeigu bendrovė nevykdo Sutarties tinkamai, Stellar pareiga atlikti bet kokius mokėjimus bendrovei pagal Sutartį nekyla.
14. Taip pat nurodė, kad bendrovė nepagrįstai klaidina teismą nurodydama, kad yra sudarytas trišalis dokumentas, kuriuo Stellar neva įsipareigojo tiesiogiai sumokėti Lufthansa Technik AG (toliau – LHT) už atliktus atitinkamo variklio remonto darbus. Paaiškino, kad tokio dokumento Sutarties šalys ir Lufthansa Technik AG niekada nebuvo sudariusios, administratorės nurodytas 2020 m. kovo 6 d. apsunkinimų netaikymo patvirtinimas yra LHT parengtas dokumentas, adresuotas Stellar ir Bendrovei, kuriuo LHT patvirtina, jog įsipareigoja, gavusi apmokėjimą, nedelsiant atsisakyti naudotis savo sulaikymo teise atitinkamo LHT suremontuoto variklio atžvilgiu. LHT jame taip pat nurodė, kad būtent bendrovė nurodė LHT, kad Stellar prisidės prie atitinkamų remonto išlaidų. Be kita ko, Stellar net negali turėti jokio sutartinio ar kitokio pobūdžio įsipareigojimo mokėti LHT, kadangi dėl atitinkamo variklio remonto į LHT kreipėsi pati bendrovė, todėl ji pati tiesiogiai ir privalo padengti atitinkamas remonto išlaidas LHT.
15. Pažymėjo, kad bendrovė yra profesionalus aviacijos rinkos dalyvis, turinti beveik 15 metų patirtį vykdant tarptautinę veiklą ir turėjo suprasti Sutartimi sukuriamus orlaivio nuomos be įgulos teisinius santykius tarp šalių.
16. Taip pat paaiškino, kad RUAB „Avion Express“ pagrindinių interesų vieta sutampa su jos registruotos buveinės vieta, todėl restruktūrizavimo byla pagrįstai iškelta kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme, o šalių sudarytoje Sutartyje įtvirtintos sutartinės jurisdikcijos taisyklės nekeičia pagal taikytinus teisės aktus įtvirtintų jurisdikcijos taisyklių, nes JANĮ nenumato, kad reikalavimai skolininkui, kuriam Lietuvos Respublikos teisme iškelta nemokumo byla, galėtų būti pareiškiami pagal sutartinės jurisdikcijos taisykles bei kad pagal Sutarties nuostatas Stellar teismines procedūras gali inicijuoti bet kurioje jurisdikcijoje. Aplinkybė, kad bendrovė ir Stellar Sutartyje yra susitarusios dėl kai kurių ginčų nagrinėjimo Anglijos teismuose (Sutarties 18.13 punktas), šiuo atveju, jokios reikšmės neturi, todėl Vilniaus apygardos teismui pagal teismingumą bendrovei iškėlus restruktūrizavimo bylą visi kreditoriai, įskaitant Stellar, kreditorinius reikalavimus teikia taip pat tik Vilniaus apygardos teismui. Pažymėjo ir tai, jog Sutarties 18.13 punkte taip pat yra aiškiai nustatyta, kad Stellar bet kokius ginčus ar teismines procedūras gali inicijuoti bet kurioje jurisdikcijoje
17. Kreditorius nurodė, kad pretenzijos pateikimas nereiškia jokio teisminio proceso inicijavimo ir bendrovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad kitoje jurisdikcijoje būtų inicijavusi prieš Stellar kokį nors teisminį procesą, todėl pretenzijos pateikimas niekaip neįtakoja kreditoriaus Stellar teisės pareikšti kreditorinį reikalavimą Vilniaus apygardos teismo iškeltoje bendrovės restruktūrizavimo byloje. Be kita ko, Stellar savo kreditorinį reikalavimą nemokumo administratorei pateikė 2021 m. balandžio 9 d., o pretenziją iš bendrovės atstovų Anglijoje gavo tik 2021 m. birželio 3 d.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Kreditorės Stellar Aircraft Holding 1 Limited kreditorinis reikalavimas tvirtinamas.
18. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
19. JANĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 2,3 dalys).
20. Nagrinėjamu atveju yra aktuali teismų praktika, aiškinant Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
21. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
22. Pažymėtina, jog dėl reikalavimo pagrįstumo teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (CPK 12, 178 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
23. Nagrinėjamu atveju kreditorius Stellar Aircraft Holding 1 Limited savo kreditorinį reikalavimą 1 473 088,58 Eur (1 750 007,19 JAV dolerių ir 1 505 Eur) sumai grindžia teismui pateiktu atsiliepimu bei bylos nagrinėjimo metu pateiktais dokumentais.
24. Kreditorius savo reikalavimą kildina iš RUAB „Avion Express“ ir Stellar siejančių orlaivio nuomos teisinių santykių, kylančių iš Anglijos teisės reglamentuojamos 2014 m. gruodžio 16 d. orlaivio nuomos sutarties, su visais jos papildymais, novacija ir pakeitimais. Pagal Sutartį, RUAB „Avion Express“ už Sutartyje numatytą užmokestį išsinuomojo iš kreditoriaus vieną Airbus Model A320-200 orlaivį (gamintojo serijos numeris 1988), kartu su dviem International Aero Engines IAE V2527-A5 varikliais (gamintojo serijos numeriai V11455 ir V11462) bei įsipareigojo laiku mokėti bazinį ir papildomą nuomos mokestį kreditoriui Stellar Aircraft Holding 1 Limited pagal Sutarties pagrindu skolininkei išrašytas sąskaitas faktūras.
25. Ginčo dėl reikalavimo sumos (1 473 088,58 Eur) nėra, administratorė nesutinka su pareikštu kreditoriniu reikalavimu iš esmės dėl to, jog kreditorius Stellar, nesilaikydamas šalių Sutartyje nustatytos nuostatas dėl jurisdikcijos, kreipėsi ne į Sutartyje numatytą teismą ir taip be ginčo inicijavimo pagal Sutartį siekia prisiteisti iš bendrovės 1 472 849,13 Eur. Administratorė nurodė, jog pagal Sutarties 18.13 punktą, visi santykiai susiję su Sutartimi, bus nagrinėjami kompetentingame Anglijos teisme, o vien tai, kad bendrovei yra iškelta nemokumo byla nepakeičia kreditoriaus ir bendrovės tarpusavio jurisdikcijos taisyklių.
26. Minėti administratorės argumentai atmestini. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi UAB „Avion Express“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Kadangi nemokumo byla iškelta Lietuvos Respublikoje, kuri yra Europos Sąjungos narė, jos teritorijoje taikomas Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. reglamentas 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 3 straipsnį, „[j]urisdikciją iškelti nemokumo bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai (toliau – pagrindinė nemokumo byla). Pagrindinių interesų vieta – tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys. Įmonės arba juridinio asmens atveju preziumuojama, kad jo (jos) pagrindinių interesų vieta yra jo (jos) registruotos buveinės vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. <…>“. Viešai prieinamų registrų duomenimis nustatyta, jog RUAB „Avion Express“ registruota buveinės vieta yra Lietuvos Respublikoje (buveinės adresas Vilnius, Dariaus ir Girėno g. 21A). Kadangi bendrovės pagrindinių interesų vieta sutampa su jos registruotos buveinės vieta, nemokumo byla pagrįstai ir buvo iškelta Lietuvos Respublikos teisme.
27. Reglamento 7 straipsnio 1 dalis numato, jog „[i]šskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, nemokumo byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, (toliau – valstybė, kurioje iškelta byla), teisė.“ To paties straipsnio 2 dalis numato: „[v]alstybės, kurioje iškelta byla, teisė nustato tos bylos iškėlimo sąlygas, jos eigą ir užbaigimą. Visų pirma ji nustato: <...> h) taisykles, reglamentuojančias reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą; <...>“. Todėl, kaip teisingai atsiliepime pažymėjo kreditorius, taisykles, reglamentuojančias reikalavimų RUAB „Avion Express“ pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą, nustato pagal Reglamentą taikytina Lietuvos Respublikos teisė, kas reiškia, jog kreditorių kreditoriniai reikalavimai nemokiai bendrovei yra reiškiami teismo iškeltoje restruktūrizavimo byloje pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) įtvirtintą reglamentavimą.
28. Teismas pažymi, jog aptariamiems teisiniams santykiams taikytinas JANĮ nenumato, kad galėtų būti remiamasi sutartinės, kaip kad savo skunde nurodo administratorė, jurisdikcijos taisyklėmis – JANĮ numato, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, o kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog aplinkybė, kad šalys Sutarties 18.13 punkte yra susitarusios dėl kai kurių ginčų nagrinėjimo Anglijos teismuose, šiuo atveju, jokios reikšmės neturi, nes Vilniaus apygardos teismui pagal teismingumą iškėlus RUAB „Avion Express“ restruktūrizavimo bylą visi kreditoriai, įskaitant Stellar, kreditorinius reikalavimus teikia taip pat tik Vilniaus apygardos teismui.
29. Atmestini administratorės argumentai ir dėl to, jog prieš teikiant kreditorinį reikalavimą dėl tokio reikalavimo materialinio pagrįstumo turi būti atlikta papildoma teisminė procedūra. Administratorė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ar teisės aktų, kuriuose būtų įtvirtintas toks reikalavimas. Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, kreditorinio reikalavimo materialinį pagrįstumą turi teisę nagrinėti tas teismas, kuriame pagal jurisdikciją yra iškelta nemokumo byla, todėl šiuo atveju – Vilniaus apygardos teismas.
30. Nemokumo administratorė nurodė, kad RUAB „Avion Express“ yra pradėjusi teisinę procedūrą prieš Stellar pagal Anglijos teisę Anglijoje, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, jog bendrovė yra pasikreipusi į kitą teismą dėl to paties dalyko. Šis argumentas atmestinas kaip neįrodytas.
31. RUAB „Avion Express“ nemokumo administratorė taip pat ginčija ir tai, jog kreditoriaus Stellar reikalavimas į bendrovę yra nepagrįstas, nes orlaivis, kurį pagal 2014 m. gruodžio 16 d. orlaivio nuomos sutartį išsinuomojo bendrovė, nėra eksploatuojamas. Nurodė, jog bendrovė kartu su einamaisiais mokėjimais mokėjo ir atitinkamus kaupiamuosius mokėjimus, kurie pagal Sutartį turėjo būti naudojami orlaivio remontui ir kt.
32. Pagal Sutarties 6.3 punktą, bendrovė įsipareigojo mokėti kapitalinius mokėjimus, o tinkamo Sutarties vykdymo metu, kaip pažymėjo tiek bendrovė, tiek ir kreditorius, bendrovė juos ir mokėjo. Tačiau šalių sudarytos Sutarties 6.5 punktas numato, jog kapitaliniai mokėjimai nuo jų sumokėjimo momento tampa absoliučiu ir besąlyginiu Stellar turtu, o atitinkamos lėšos Stellar gali būti sumaišytos su kitomis lėšomis ir panaudotos bet kokiu Stellar pageidautinu būdu ir Bendrovė neturi jokių teisių į tokius sumokėtus Kapitalinius mokėjimus. Be kita ko, Sutarties Priedo A 3 punkto (b) ir (f) papunkčiuose apibrėžta, jog tik esant tinkamam Sutarties vykdymui, kreditorius Stellar prisidės prie Variklių remonto išlaidų. Priešingu atveju, jeigu Bendrovė nevykdo Sutarties tinkamai, t. y. tol, kol bet kokia Bendrovės pagal Sutartį mokėtina suma Stellar yra nesumokėta arba įvyko ir tęsiasi kitoks Įsipareigojimų nevykdymo įvykis, Stellar pareiga atlikti bet kokius mokėjimus Bendrovei pagal Sutartį nekyla (Sutarties 6.9 punktas).
33. Vadovaujantis šalių sudarytos 2014 m. gruodžio 16 d. Orlaivio nuomos sutarties sąlygomis bei kitais šalių pateiktai įrodymais, spręstina, jog variklių, šiuo atveju orlaivio, remonto išlaidos tenka pačiai bendrovei, nes jai pažeidus minėtą Sutartį, kreditorei Stellar nekyla pareiga prisidėti prie bendrovės patirtų vieno iš variklių remonto išlaidų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bendrovei neturint galimybės eksploatuoti orlaivio, ji nėra atleidžiama nuo įsipareigojimo pagal Sutartį mokėti nuomos mokestį. Pažymėtina, jog pagal Sutarties 6.4 punktą, RUAB „Avion Express“ įsipareigojimas mokėti nuomos mokestį yra absoliutus ir besąlyginis, nepriklausomai nuo bet kokio įvykusio nenumatyto įvykio, įskaitant negalėjimą naudotis orlaiviu dėl bet kokios priežasties, taip pat dėl to, kad bet kokia šalis nevykdo arba vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį. Tai laikoma Sutarties pažeidimu, todėl, spręstina, jog bendrovės prieštaravimai dėl Stellar finansinio reikalavimo į bendrovę prieštarauja Sutarčiai ir yra visiškai nepagrįsti.
34. Kreditorius Stellar Aircraft Holding 1 Limited pateikė teismui prašymą, kuriuo prašoma priteisti iš RUAB „Avion Express“ 13 166,30 Eur bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36. Pažymėtina, jog šiuo atveju bankroto administratorės ginčijamas kreditoriaus Stellar Aircraft Holding 1 Limited kreditorinis reikalavimas iš esmės pripažintas pagrįstu bei patvirtintas, kas reiškia, nemokumo administratorės prieštaravimų atmetimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 4–5 punktais, 15, 41–42 straipsniais, 94 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalimi, 73–74 straipsniais, 185 straipsniu, 290–291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patvirtinti kreditoriaus Stellar Aircraft Holding 1 Limited 1 473 088,58 Eur kreditorinį reikalavimą restruktūrizuojamos UAB „Avion Express“ restruktūrizavimo byloje.
Priteisti kreditoriui Stellar Aircraft Holding 1 Limited iš restruktūrizuojamos UAB „Avion Express“ 13 166,30 Eur (trylika tūkstančių šimtą šešiasdešimt šešis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.