Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3021-944/2014 pagal pareiškėjo G. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., N. R. V., G. V., M. V. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde nurodoma, kad šiai dienai įsiskolinimo vaikų išlaikymui pagal priimtą Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį nėra. Apelianto paskaičiavimais iš jo jau yra išieškota iki 2015 m. gegužės mėnesio 9691,40 Lt, o pagal anksčiau minėtą teismo nutartį, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas, iš apelianto vaikų išlaikymui buvo priteista 9600 Lt. Apelianto vertinimu Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje klaidingai įrašė įsiskolinimą 9600 Lt kiekvienam vaikui, kadangi jo paskaičiavimais pagal šį teismo sprendimą išlaikymo suma sūnui M. V. turėtų būti 8250 Lt, o dukrai – 4650 Lt, todėl apeliantui nesuprantama teismo nutartyje nurodyta priteista kiekvienam vaikui 9600 Lt suma. Apelianto vertinimu, dėl teismų sprendimuose padarytų klaidų, iš jo nepagrįstai yra išieškomas išlaikymas vaikams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje yra spendžiamas klausimas, ar antstolis teisingai atliko skaičiavimus pagal teismų priimtus procesinius dokumentus, kuriais buvo priteistas išlaikymas vaikams.

LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. CPK 594 straipsnyje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0372 -375/2012 iš atsakovo G. V. priteistas sūnaus M. V. išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2008-08-25) iki sūnaus pilnametystės. Taip pat iš atsakovo G. V. priteistas dukters G. V. išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2008-08-25) iki jos pilnametystės 2011-06-07, iš viso 8400 Lt. Be to teismas priteisė iš atsakovo G. V. išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus sūnui M. V. ir dukrai G. V. po 10.800 Lt kiekvienam.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-846-254/2013 prieš tai minėtas teismo sprendimas pakeistas, t.y. pakeista sprendimo dalis, kuria priteistas iš atsakovo G. V. sūnui M. V. išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos 2008-08-25 po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas priteisė iš atsakovo G. V. sūnui M. V. 8.250 Lt išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2012 m. gruodžio 17 d. priteisė mokėti sūnui M. išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pakeitė sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo G. V. dukrai G. V. išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos (2008-08-25) iki jos pilnametystės (duomenys neskelbtini) po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš viso 8.400 Lt ir šią sumą sumažino iki 4.650 Lt. Be to, apeliacinės instancijos teismas pakeitė sprendimo dalį, kuria iš atsakovo G. V. priteistas išlaikymo įsiskolinimas sūnui M. V. ir dukrai G. V., sumažinant jį nuo 10.800 Lt iki 9.600 Lt kiekvienam vaikui.

Šios apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrindu 2013 m. liepos 25 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris 2013 m. lapkričio 5 d. antstolio R. B. patvarkymu priimtas vykdyti (Vykdomoji byla Nr. 0085/13/02210).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Antstolis apskaičiavo išlaikymo skolą ir nustatė, kad pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi priteistą išlaikymą sūnui M. po 300 Lt mokamų periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2012-12-17 iki M. V. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), susidarė 2228,16 Lt suma. Iš viso antstolio paskaičiavimais išlaikymo skola sūnui M. yra 20078,16 Lt (2228,16 Lt + 8250,00 Lt + 9600,00 Lt), dukrai G. išlaikymo skola yra 14.250,00 Lt (4650,00 Lt + 9600,00 Lt). Iš apelianto jam dirbant UAB „Kauno staklės“ buvo išieškota 3180,94 Lt, kitoje darbovietėje UAB „Serfas“ išieškota 3573,78 Lt. Šias sumas antstolis minusavo iš bendros abiejų vaikų įsiskolinimo sumos ir nustatė, kad skola abiems vaikams yra 27.573,44 Lt (20.078,16 Lt + 14.250,00 Lt – 3.180,94 Lt – 3.573,78 Lt). Taigi, 2013 m. lapkričio 11 d. antstolis R. B. priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas tai dienai yra 27.573,44 Lt ir apelianto darbovietei nurodė išskaičiuoti 70 procentų iš G. V. darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Apelianto prašymu antstolis R. B., atsižvelgęs į aplinkybę, kad skolininkas augina mažametį sūnų Dovydą (gim. (duomenys neskelbtini)), 2013 m. gruodžio 23 d. patvarkymu nuo 70 procentų išieškojimo iš G. V. darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), sumažino iki 60 procentų.

2013 m. gruodžio 5 d. skolininkas pateikė antstoliui skundą, kuriame nurodė, kad antstolis dėl Kauno apygardos teismo nutartyje padarytų klaidų neteisingai paskaičiavo išlaikymo dydžius. Atskirajame skunde nurodė tuos pačius argumentus, kad teismas nepagrįstai sudubliavo išlaikymo įsiskolinimą abiem vaikams. Apelianto vertinimu, teismas prieš tai minėtoje nutartyje priteisė įsiskolinimus, atitinkamai sūnui M. 8.250 Lt ir po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, kas sudaro 2228,16 Lt, o dukrai G. priteistas išlaikymo įsiskolinimas 4.650 Lt. Apelianto paskaičiavimais išlaikymo galutinė ir priskaičiuota suma turi būti 15.128,16 Lt (8.250 Lt + 2.228,16 Lt + 4.650 Lt), tačiau jau yra išieškota 3180,94 Lt ir 3573,78 Lt, todėl išlaikymo įsiskolinimas skundo surašymo dienai (2013-12-05) yra tik 8.373,44 Lt, bet ne 27.573,44 Lt kaip nurodė antstolis. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas priteisė įsiskolinimą 9600,00 Lt kiekvienam vaikui.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad tiek Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu, tiek Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi priteistas išlaikymas vaikams yra už skirtingus laikotarpius. Būtent, sūnui M. priteistas išlaikymas 8.250 Lt ir dukrai G. priteistas išlaikymo įsiskolinimas 4.650 Lt yra už laikotarpį, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, konkrečiai nuo 2008-08-25 iki teismo sprendimo priėmimo 2012-12-17. O išlaikymo įsiskolinimas po 9600,00 Lt kiekvienam vaikui yra priteistas už 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2006 m. sausio iki 2008-08-25, kas sudaro 32 mėnesius po 300,00 Lt kiekvienam vaikui. Teismai, priteisdami šį įsiskolinimą iš apelianto, savo procesiniuose dokumentuose konstatavo, jog įsiskolinimas susidarė todėl, kad apeliantas iš viso neteikė išlaikymo savo vaikams nuo 2006 m. sausio mėnesio. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis R. B. pagal priimtus teismų procesinius sprendimus teisingai paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą vaikams, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto skundą (b. l. 33–34). Jog dėl vaikų išlaikymo priteisimo nėra jokių klaidų, 2014 m. vasario 10 d. nutartyje konstatavo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skolininko G. V. prašymą dėl procesinio sprendimo išaiškinimo ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo (b. l. 125–126).

CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti vaikui išlaikymą, privalo sprendimą vykdyti tiksliai ir be išlygų.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto argumentai dėl neteisingai paskaičiuoto išlaikymo dydžio vaikams atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas papildomai su atskiruoju skundu pateikė pažymą iš savo darbovietės UAB „Serfas“, kad laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2014-05-16 iš jo papildomai yra išieškota 6510,46 Lt. Apeliacinės instancijos teismas šio rašytinio įrodymo nevertina, kadangi tai yra vėlesnis laikotarpis, nei antstolio 2013-11-11 priimtas patvarkymas dėl paskaičiuoto 27.573,44 Lt įsiskolinimo vaikams. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje duomenų, jog pareiškėjas padengė didesnę dalį įsiskolinimo, nėra pateikta, kadangi apeliantas skundė būtent antstolio 2013-11-11 patvarkyme jo manymu neteisingai paskaičiuotą sumą 27.573,44 Lt. Apeliacinės instancijos teismas jau prieš tai konstatavo, kad šis įsiskolinimas antstolio patvarkymo priėmimo dienas buvo būtent 27.573,44 Lt. Koks įsiskolinimas yra šiai dienai teismas nesprendžia, kadangi tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo G. V. skundą dėl antstolio veiksmų, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.