Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. atstovo advokato padėjėjo Vladimiro Kononovo (Vladimir Kononov) (toliau – ir pareiškėjo atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutarties, kuria J. B. skundas netenkintas ir paliktas Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniojo specialisto 2023 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės D. D. 2023 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2023 m. gegužės 19 d., apie 16.29 val., rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių (pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimui, neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų), vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Už šių administracinių nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

J. B. atstovo advokato padėjėjo Vladimiro Kononovo apeliacinis skundas atmestinas.

13. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

14. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjo atstovas neginčija pažeidimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl J. B. kaltės padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, akcentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą.

15. Vertinant pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumą, pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

16. Nors pareiškėjo atstovas ginčija J. B. nubaudimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju J. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės D. D. 2023 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), paliktu nepakeistu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartimi, pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad šioje byloje esantys įrodymai yra įvertinti, o padarytos išvados pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Tai, kad pareiškėjo atstovas pateiktame apeliaciniame skunde kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir pateikia savitą teisinio reguliavimo interpretaciją, nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

17. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju J. B., be kita ko, buvo pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. ANK 424 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

18. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Moletų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. J. 2018 m. gruodžio 11 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. dėl to, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, o būtent: J. B. 2018 m. liepos 8 d., apie 13.59 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo automobilį „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 122 km/val. greičiu, nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 52 km/val. įvertinus paklaidą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą J. B. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu pasiūlyta sumokėti 225 Eur dydžio baudą iki 2019 m. sausio 13 d. ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui (b. l. 57-59). J. B. administraciniu nurodymu pasiūlytą sumokėti 225 Eur dydžio baudą sumokėjo 2019 m. sausio 4 d., kuo jis patvirtino sutinkantis ir su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nurodytam laikotarpiui, todėl nuo kitos dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 5 d. pradėtas skaičiuoti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 1 mėnesiui terminas (ANK 686 straipsnio 3 dalis). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog J. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas šioje byloje analizuojamo jam inkriminuoto nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. gegužės 19 d., jau buvo pasibaigęs.

19. Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.

20. Remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir nurodytus dokumentus. Be to, asmenys, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Aprašo 11 punktas). Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ <...> įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu bei vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet su juridiniu faktu – VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra numatyta išimčių vairuotojui, nuolat gyvenančiam ne Lietuvos Respublikoje, kuriam buvo atimta aptariama specialioji teisė, ir kuris, norėdamas šia teise (vairuoti transporto priemones) naudotis Lietuvos Respublikoje, tokią teisę privalo susigrąžinti teisės aktuose nustatyta tvarka.

21. Kaip matyti iš byloje esančio Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam ANK, vairuotojo pažymėjimo policijos įstaigai pristatyti nereikia, todėl specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas iš J. B. paimtas nebuvo (b. l. 89). J. B., siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, turėjo bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui pateikti prašymą grąžinti teisę vairuoti ir, be kita ko, papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą, išduotą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tačiau J. B. neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų ir teisės vairuoto transporto priemones nesusigrąžino.

22. Teismas pasisakydamas dėl J. B. išdėstytų argumentų, kad jis teisės aktų reikalavimų nežinojo, o valdžios institucijos jo tinkamai neinformavo apie jo padėtį ir veiksmus, kurių jis turi imtis, siekdamas atgauti prarastą teisę, atkreipia dėmesį, kad KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. Tai, jog pareiškėjas nežinojo, jog yra numatyta speciali šios teisės susigrąžinimo tvarka, įtakos jo veiksmų teisiniam įvertinimui ir kvalifikavimui neturi, nes toks asmens neveikimas ir nesidomėjimas negali būti vertinamas kaip administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo metu – 2023 m. gegužės 19 d., teisė vairuoti transporto priemones J. B., teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo grąžinta. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. B. 2023 m. gegužės 19 d. vairavo transporto priemonę, praradęs teisę vairuoti transporto priemones, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, yra pagrįsta.

23. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

24. Vadovaujantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB 7 straipsnio 5 dalies a punktu, nė vienas asmuo negali turėti daugiau kaip vieno vairuotojo pažymėjimo, o šios direktyvos 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybė narė atsisako išduoti vairuotojo pažymėjimą pareiškėjui, kurio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas arba atimtas kitoje valstybėje narėje. Atsižvelgiant į tai, J. B. naujas vairuotojo pažymėjimas 2019 m. spalio 9 d. neturėjo būti išduotas (b. l. 17), o vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalimi, kuri numato, kad užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, <...> jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta <...>, J. B. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 9 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas pagrįstai nebuvo pripažintas kaip galiojantis Lietuvos Respublikoje. Be to, vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini) išdavimo faktas patvirtina ir tai, kad J. B., žinodamas, kad teisė vairuoti jam buvo atimta ir nesusigražinęs šios teisės aktų nustatyta tvarka, kreipėsi į kitos valstybės kompetentingą įstaigą įgyti naują vairuotojo pažymėjimą, kuris pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatas Lietuvos Respublikoje negali būti pripažintas kaip galiojantis.

25. Vadovaujantis išdėstytu spręstina, kad tiek Institucijos 2023 m. liepos 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, tiek ir skundžiama nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, teisingai kvalifikavus J. B. veiksmus pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl J. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Vien aplinkybė, jog J. B. administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo jo vardu (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuomet specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta ir nustatyta tvarka nesusigrąžinta, nesuteikia pagrindo teigti, jog J. B. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nepadarė.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuo 2018 m. konstatuoto administracinio nusižengimo iki 2023 m. liepos 8 d. konstatuoto administracinio nusižengimo suėjo 5 metai, kas reiškia, jog taikytinas senaties institutas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog skundžiamas Institucijos nutarimas buvo priimtas ne dėl 2018 metų įvykio, o būtent dėl to, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 19 d. vairavo automobilį, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti. Vadinasi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas būtent nuo 2023 m. gegužės 19 d. Pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Taigi, akivaizdu, jog nuo 2023 m. gegužės 19 d. nepraėjo dveji metai ir administracinė nuobauda skirta laikantis ANK įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo terminų.

27. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį dalyse dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos bausmės bei administracinio poveikio priemonės aspektu. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Galimybė neskirti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui administracinio poveikio priemonės, kai ją privaloma skirti pagal ANK straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Vis tik teismų praktikoje įtvirtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

28. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį bei nustatydama privalomai skirtinos teisės vairuoti transporto priemones atėmimą lygų vidurkio terminui, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė, o šio nutarimo teisėtumą patikrino pirmosios instancijos teismas. J. B. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežtos, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

29. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo atstovo skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą ir J. B. atstovo advokato padėjėjo Vladimiro Kononovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.