- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-517-544/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01031-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos
- Kategorijos
- 2.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo A. A. prašymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-498-620/2022 pagal ieškovo A. A. ieškinį dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos 2021 m. spalio 22 d. protokolinio nutarimo pripažinimo negaliojančiu atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovas A. A. prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos 2021 m. spalio 22 d. protokolinį nutarimą, kurio pagrindu jam paskirta visuomeninio poveikio priemonė - teisės medžioti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose ir narystės (duomenys neskelbtini) būrelyje sustabdymas iki 2022 m. balandžio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-498-620/2022 pagal ieškovo A. A. ieškinį dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos 2021 m. spalio 22 d. protokolinio nutarimo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui nutraukė.
3. 2022 m. birželio 20 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovo prašymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-498-620/2022, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio ieškovo naudai 3355 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 85 Eur žyminį mokestį, nes teismas nutraukdamas bylą be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio nuostatų ir neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.
4. Nurodė, kad nustatant priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį turi būti įvertinta, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš dalies pripažino ginčijamo protokolinio nutarimo neteisėtumą, nes 2022 m. vasario 10 d. atsakovo valdybos posėdžio nutarimu panaikino nutarimo dalį dėl teisės ieškovui medžioti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose iki 2022 m. balandžio 30 d. sustabdymo. Atsakovas šioje situacijoje elgėsi nesąžiningai, nes turėjo pasinaudoti civiliniame procese įtvirtinta teise iš dalies pripažinti ieškinį, o ne tikslinti ieškovo teises pažeidžiančio nutarimo teisinę formuluotę, ieškovui nedalyvaujant ir net nepranešus apie posėdį. Pažymėjo, kad jis ieškinyje išreiškė poziciją, jog sutinka su teismine mediacija ir taikos sutarties sudarymu, tačiau atsakovas atsiliepime kategoriškai nurodė, jog nemato galimybės taikiai išspręsti kilusį ginčą. Šioje byloje teismas nusprendė pasirengimą nagrinėti bylą teisme vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu. Atsakovas, 2022 m. balandžio 12 d. posėdžio metu pateikdamas prašymą dėl dokumentų išreikalavimo, netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, nes dokumentus galėjo pateikti ar jų reikalauti pasirengimo nagrinėti bylą metu, todėl atsakovas ir teismas, tokį prašymą tenkindamas, pažeidė CPK 7 str. numatytą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, kas sąlygojo civilinės bylos užvilkinimą. 2022 m. balandžio 12 d. posėdžio metu buvo atvykę liudytojai, kuriuos ketino apklausti atsakovas, todėl buvo visos sąlygos išnagrinėti bylą teismo vieno posėdžio metu, tačiau procesas buvo vilkinamas. Šiame posėdyje teismo iniciatyva buvo paskelbta pertrauka, posėdis buvo atidėtas ne jo prašymu, jis tinkamai įgyvendino CPK 7 straipsnyje numatytas pareigas, todėl turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai skundžiama 2022 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovo A. A. prašymo dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-498-620/2022 netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 277 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, suformuota teismų praktika, sprendė, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytinas tik procesiniu prašymu ir negali būti laikomas savarankišku materialiuoju reikalavimu.
7. Kadangi 2022 m. gegužės 23 d. teismo nutartis nutraukti civilinę bylą šalių apskųsta atskiraisiais skundais, o priimtas papildomas sprendimas negali būti laikomas savarankišku materialiuoju reikalavimu, teismas vertino, kad šiuo atveju papildomu sprendimu išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas priklausytų nuo byloje priimto teismo sprendimo, kuris yra apskųstas apeliacine tvarka ir dėl to nėra įsiteisėjęs. Kadangi prašomas priimti papildomas sprendimas turi būti laikomas 2022 m. gegužės 23 d. nutarties dalimi, jį priėmus, tikėtina, susidarytų ydinga situacija, kadangi, pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas grąžintų bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl bylinėjimosi išlaidų teismas turėtų priimti naują sprendimą, tuo tarpu papildomas sprendimas greičiausiai jau būtų įvykdytas.
8. Kartu teismas pažymėjo, jog prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovas galėjo teikti atskirajame skunde, tačiau jis tokio reikalavimo nereiškė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovas A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl nepagrįstai sprendė, jog, neįsiteisėjus 2022 m. gegužės 23 d. nutarčiai, negali būti priimtas papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 277 straipsnis tokio ribojimo nenumato, papildomo sprendimo priėmimo galimybę sieja tik su 20 dienų terminu nuo sprendimo priėmimo, o ne nuo jo įsiteisėjimo, ir šio termino jis nepraleido. Net teismo nurodytoje teismų praktikoje buvo priimtas papildomas sprendimas, nors pagrindinis procesinis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka.
9.2. Apelianto įsitikinimu, remiantis suformuota teismų praktika dėl CPK 98, 277 straipsnių taikymo, kuri taikytina ir šiuo atveju, kai byla baigta nutraukus bylą, bet neišspendus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas turėjo būti sprendžiamas priimant papildomą nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020 ; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Skundžiamosios nutarties argumentas, kad prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovas galėjo pateikti atskirajame skunde, nesuteikė teismui teisinio pagrindo netenkinti prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes papildomo procesinio sprendimo institutas ir yra įtvirtintas tiems atvejams, kai teismas ex officio neįvykdo pareigos paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nepriėmus papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, suvaržoma jo teisė gauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
9.3. Tvirtino, kad tai, jog 2022 m. gegužės 23 d. nutartis yra apskųsta atskiraisiais skundais, nepaneigia galimybės priimti papildomą sprendimą ir jokia ydinga situacija nesusidarytų, nes, apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus iš naujo, būtų panaikinta ir nutartis nutraukti bylą, ir papildomas procesinis sprendimas, kuris nebūtų įvykdytas, nes nebūtų įsiteisėjęs.
9.4. Papildomai apeliantas nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir pažodžiui pakartojo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-215-855/2020 suformuotą teismų praktiką, nes ji yra susijusi ne su papildomo sprendimo priėmimo sąlygomis, o su vykdomojo rašto išdavimo klausimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
11. Bylos duomenys rodo, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą Nr. e2-498-620/2022 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui dėl minėto būrelio valdybos 2021 m. spalio 22 d. protokolinio nutarimo pripažinimo negaliojančiu CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes pripažino, jog ieškovo reikalavimai nebegali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Prie ieškovo ieškinio buvo pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Iki nagrinėjimo iš esmės pabaigos 2022 m. balandžio 6 d., 12 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. teismas buvo priėmęs ieškovo prašymus priteisti iš atsakovo 2 000 Eur, 871,20 Eur ir 484 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, o 2022 m. balandžio 11 d. - atsakovo atstovo prašymą priteisti iš ieškovo 2 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, prie kurių buvo pridėti minėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai ir išlaidas detalizuojančios pažymos. 2022 m. birželio 2 0 d. ieškovas pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovo 3355 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 85 Eur žyminio mokesčio, nes teismas, priimdamas nutartį nutraukti civilinę bylą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kurio teismas šioje byloje skundžiama nutartimi nepatenkino. Atsakovė dėl to, kad teismas, nutraukdamas civilinę bylą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, pateikė atskirąjį skundą (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-461-544/2022).
12. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovo A. A. prašymo priimti papildomą procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje, kuri nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, nes yra nebenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
13. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, dėl kurio ieškovas reiškė prašymą priimti papildomą sprendimą, negali būti laikomas savarankišku materialiuoju reikalavimu, todėl, esant pateiktiems atskiriesiems skundams dėl teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, papildomo sprendimo priėmimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo/paskirstymo nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka dėl šių motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2022 m. birželio 22 d. nutartį, kuria netenkino ieškovo A. A. prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netinkamai aiškino ir taikė CPK 93, 94, 277 straipsnio nuostatas, dėl to klausimas dėl papildomo sprendimo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu buvo išspręstas neteisingai, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismas pats šio pažeidimo pašalinti negali (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
15. Civilinę bylą nutraukus CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu dėl to, kad ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, laikoma, kad byla baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
16. CPK 79 straipsnyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
17. Kaip nustatyta šios nutarties 11 punkte, ieškovo prašymai dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei jų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šios nutarties 15-16 punktuose nurodytu reguliavimu ir teismų praktika, priimdamas nutartį nutraukti civilinę bylą, turėjo pareigą išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui klausimą vadovaudamasis CPK 93, 94 straipsnio nuostatomis. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šią savo pareigą pripažino, nes nurodė, kad „bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas)“, tačiau bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo neišsprendė.
Žemesnės instancijos teismas
18. CPK 277 straipsnyje numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: <...> 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad papildomos nutarties priėmimo galimybė siejama su teismo procesinio sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus procesinį sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).
19. Kadangi teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nutartimi, kuria nutraukė bylą, neišsprendė, tai, esant ieškovo prašymui priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas turėjo vadovautis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybe ištaisyti procesinio sprendimo trūkumą ir iš esmės išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo (nepriteisimo) klausimą, o ne prašymo netenkinti tais pagrindais, kad tai nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas ar kad teismo nutartis nutraukti civilinę bylą neįsiteisėjusi.
20. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinio pobūdžio prašymas, kuris negali būti laikomas savarankišku materialiuoju teisiniu reikalavimu. Tačiau nagrinėjamu atveju šis argumentas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi ieškovas pareiškė ne savarankišką materialinį teisinį reikalavimą su atskiru ieškinio dalyku ir pagrindu priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, bet pareiškė procesinį prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teismo išnagrinėtoje byloje, kurioje teismas, nutraukdamas bylą ir turėjęs pareigą išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, šio klausimo neišsprendė. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 2008 m. spalio 28 d. nutartyje suformuluota teismų praktika, tačiau minėtoje byloje ir šioje byloje yra susiklosčiusios visiškai skirtingos faktinės ir teisinės situacijos. Šioje byloje turėjo būti sprendžiama dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnio pagrindu, nes teismas, nutraukdamas bylą, neįvykdė pareigos paskirstyti (priteisti) bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apie CPK 277 straipsnio taikymo pagrindus nepasisakė, nes sprendė visai kitokio pobūdžio klausimą – ar apeliacinės instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių tokiu atveju, kai apeliacinės instancijos teisme buvo atmesti apeliacinio skundo argumentai dėl žalos atlyginimo priteisimo (dėl materialinio teisinio reikalavimo), bet patenkinamas procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija vertino, kad dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo netinkamai taikyta CPK 93 straipsnio 2 dalis, nes teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 1 dalį, kadangi dėl materialinių reikalavimų dalies apeliacinės instancijos teismas sprendė ieškovo naudai – pagal atsakovo skundą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo nekeitė ir nepanaikino.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutartis nutraukti civilinę bylą Nr. e2-498-620/2022 buvo apskųsta šalių atskiraisiais skundais ir buvo neįsiteisėjusi, ir tai, kad ieškovas A. A. reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo galėjo pareikšti atskirajame skunde, nesudarė pagrindo teismui netenkinti ieškovo prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
22. CPK 277 straipsnyje nurodyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę pasirinkti, ar teikti apeliacinį (atskirąjį) skundą, ar pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, jei teismas galutiniu procesiniu sprendimu byloje nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų. Vien ta aplinkybė, kad nepateiktas skundas dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo pagrindiniu procesiniu sprendimu, negali būti pagrindas netenkinti prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Nustatyta, kad 2022 m. birželio 20 d. elektroninėje byloje įregistruotas 2022 m. birželio 11 d. paštu (teismas pripažino, kad jis pateiktas nustatytu terminu) teismui išsiųstas ieškovo prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris išspręstas minėta 2022 m. birželio 22 d. teismo nutartimi. 2022 m. birželio 27 d. gautas ieškovo atskirasis skundas dėl 2022 m. birželio 22 d. nutarties. Byla su atskiruoju skundu dėl 2022 m. birželio 22 d. teismo nutarties Panevėžio apygardos teismui išsiųsta 2022 m. liepos 13 d.. Dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutarties nutraukti civilinę bylą Nr. e2-498-620/2022 abi šalys 2022 m. gegužės 30 d. pateikė atskiruosius skundus, o 2022 m. birželio 13 d. ir 15 d. – atsiliepimus į atskiruosius skundus. Byla su atskiraisiais skundais dėl 2022 m. gegužės 23 d. nutarties išsiųsta į Panevėžio apygardos teismą 2022 m. birželio 20 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo gautas ir ieškovo prašymas priimti papildomą sprendimą. Kadangi nutartis dėl papildomo sprendimo yra sudėtine pagrindinio procesinio sprendimo dalimi, tiek pagrindinio procesinio sprendimo, tiek papildomo procesinio sprendimo nagrinėjimas apeliacine tvarka pagal pateiktus atskiruosius skundus buvo galimas tik kartu, atitinkamai, esant pateiktiems atskiriesiems skundas, procesinis sprendimas dėl papildomo sprendimo priėmimo negalėjo būti įvykdytas iki apeliacinio proceso byloje pabaigos. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimą iš naujo spręstų pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad viena iš prašymo priimti papildomą sprendimą netenkinimo priežasčių yra galimas jo įvykdymas anksčiau, nei įsiteisės pagrindinė šioje priimta teismo nutartis.
24. Papildomai pažymėtina, jog CPK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliucija. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovo pateiktas prašymas dėl papildomo sprendimo buvo priimtas. Taigi prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo išnagrinėtas šiam prašymui nesant priimtam.
25. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 93, 94, 277 straipsnių nuostatas ir dėl to ieškovo prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo išspręstas neteisingai. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.