- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-455-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01807-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Loreta Bujokaitė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- K. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. (J.) ieškinį atsakovui V. J. dėl įvykdytos turtinės prievolės pagal 2008-07-24 su AB „SEB“ banku sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 1490818052831-53.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
I. K. S. (J.) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo priteisti 5 438,80 Lt sumą pagal įvykdytą turtinę prievolę, atsiradusią pagal 2008-07-24 su AB „SEB“ banku (toliau tekste ir bankas) sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 1490818052831-53 (toliau tekste ir ginčo sutartis) ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-11-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendime teismas nurodė, kad turtinė prievolė pagal 2008-07-24 pagal ginčo sutartį lieka solidaria šalių prievole iki visiško mokėjimo prievolių įvykdymo. Ieškovė šią solidariąją turtinę prievolę, pilnai įvykdė, nors ginčo sutartis sudaryta ir skolinis įsipareigojimas bankui atsirado šalims dar gyvenant santuokoje. 2012-10-18 bankas Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl 3306,35 EUR skolos priteisimo, teismas 2013-02-27 sprendimu banko ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš šalių banko naudai 2415,07 EUR kredito sumą, 363,16 EUR palūkanų ir 273,01 EUR delspinigių, iš viso 3051,24 EUR bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-10-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas per visą paskolų dengimo laikotarpį elgėsi neatsakingai ir nesąžiningai, niekada nebuvo prisidėjęs prie prievolių įvykdymo. Siekdama išvengti didesnių susidarančių materialinių įsiskolinimų bankui ieškovė savo vardu sudarė naują vartojamosios paskolos sutartį su AB „Swedbank“ dėl 3051,24 EUR ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-10-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo padengimo. 2013-05-20 ieškovė pilnai įvykdė skolinius įsipareigojimus bankui pagal ginčo sutartį sumokėdama 10561,56 Lt kredito sumą bei 316, 04 Lt priteistų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas V. J. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su sumokėti 2 110,88 Lt sumą. Nurodė, kad 2008-07-24 su banku sudarė ginčo sutartį, pagal kurią gavo 4344,30 eurų (kas atitiko 15 000 Lt) sumą, kurią turėjo grąžinti per 5 metus, kartu mokant ir 9,74 % palūkanas. Kreditas buvo skirtas būsto, kuriame tuo metu gyveno šalys remontui. Atsakovas su ieškove gyveno santuokoje nuo 2006-09-01 iki 2010‑12-19, kai įsiteisėjo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-18 sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo. Pažymėjo, kad laikotarpyje nuo 2008-07-24 ginčo sutarties pasirašymo dienos, iki 2012-10-09, kada bankas nutraukė 2008-07-24 ginčo sutartį, jis kreditą dengė savo asmeninėmis lėšomis. Bankas dėl skolos priteisimo kreipusis į teismą, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-02-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-113-494/2013 priteisė iš V. J. ir K. S.-J. solidariai 3051,24 eurų skolą, kurią sudarė 2415,07 eurų nesugrąžintas kreditas, 363,16 eurų priskaičiuotų palūkanų, 273,01 eurų delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-10-23, taip pat lygiomis dalimis iš atsakovų teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas. Šis teismo sprendimas apskųstas nebuvo, todėl yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Tai reiškia, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2008-07-24 iki 2012-10-09 buvo sumokėjęs 1 929,23 eurų (4344,30 - 2415,07 = 1929,23) paskolos padengimui. Atsakovas nuo 2008-07-24 iki 2012-10-09 solidariąją turtinę prievolę pagal su AB „SEB“ banku 2008-07-24 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 1490818052831-53, kurią turėjo vykdyti kartu su bendraskole (ieškove), vykdė vienas, ieškovė prie šios piniginės prievolės vykdymo minėtu laikotarpiu neprisidėjo, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pateikto ieškinio sumą mažinti ta suma, kurią ieškovė privalėjo sumokėti pagal solidarią prievolę, tačiau nesumokėjo: (1929,23 / 2 = 964,62 eurų), kas yra lygu 3327,92 Lt, todėl šia suma turėtų būti mažinamas ieškovės reikalavimas. Atsakovas nurodė jog šiuo atveju bylai išnagrinėti prejudicinę reikšmę turi 2013 08 01 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas byloje pagal K. S. (J.) ieškinį V. J. dėl dalies įvykdytos prievolės sumos priteisimo, pagal kitą vartojimo kredito sutartį, kuri buvo įforminta ieškovės vardu. Minėtame sprendime teismas remdamasis ta aplinkybe, kad paskola buvo paimta ieškovės vardu iį įmokos mokamos iš ieškovės asmeninės sąskaitos laikė jog ieškovė paskolą visą laiką ir santuokos metu dengė paskolą iš savo asmeninių lėšų, nepaisant to kad kreditas buvo paimtas šeimos interesais.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-03-17 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo V. J. ieškovei K. S. 5 438,80 Lt skolos regreso tvarka, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 307,17 Lt (tris šimtus septynis litus 17 ct) žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo V. J. bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2550-860/2013 buvo nutraukta ieškovės K. S. (J.) ir atsakovo V. J. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo sprendimu po santuokos nutraukimo turtinė prievolė, pagal ginčo sutartį, palikta solidaria šalių turtine prievole iki visiško mokėjimo prievolės įvykdymo. Teismas nustatė kad 2013-02-27 Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-113-494/2013 banko ieškinį tenkinus visiškai ir iš atsakovų bankui priteista 2415,07 EUR kredito suma, 363,16 EUR palūkanų ir 273,01 EUR delspinigių, iš viso 3051,24 EUR, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 3051,24 EUR sumos nuo 2012-10-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 158,02 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo. Teismas taip pat, rėmėsi banko 2013-05-22 išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad K. S., gim. 1981-05-12, ir V. J., gim. 1976-01-26, pilnai įvykdė skolinius įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, kad mokėjimus kreditui padengti atliko/sumokėjo kredito gavėjo V. J. bendraskolė K. S., kad šią aplinkybę taip pat patvirtina ieškovės į bylą pateikti bankinių mokėjimų išrašai. Teismas konstatavo, kad ieškovė solidariąją turtinę prievolę atsiradusią pagal 2008-07-24 su banku sudarytą ginčo sutartį, solidariai priteistą iš šalių 2013-02-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, įvykdė viena, atsakovas prie šio prievolės įvykdymo neprisidėjo, todėl ieškinį tenkino. Atsakovo argumentus dėl skolos sumažinimo 3327,92 Lt suma, tais motyvais, kad jis laikotarpiu nuo 2008-07-24 iki 2012-10-09 asmeniškai bankui buvo sumokėjęs 1929,23 eurų paskolos dengimui, teismas atmetė, nurodydamas, kad šios aplinkybės nėra susijusios tiesiogiai su šioje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais, kad tai gali būti atskiro ginčo nagrinėjimo dalykas, nenagrinėtinas šioje byloje nes atsakovas nėra pareiškęs priešieškinio šioje byloje.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantas (atsakovas) V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-17 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2008-07-24, t.y. nuo ginčo sutarties pasirašymo dienos, iki 2012-10-09, kada AB „SEB“ bankas nutraukė 2008-07-24 sutartį jis iš savo asmeninių lėšų nuolat pervesdavo bankui pinigus šio kredito apmokėjimu. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-02-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-113-494/2013 priteisė iš V. J. ir K. S.-J. solidariai 3051,24 eurų skolą, kurią sudarė 2415,07 eurų nesugrąžintas kreditas, 363,16 eurų priskaičiuotų palūkanų, 273,01 eurų delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-10-23, taip pat lygiomis dalimis iš atsakovų teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas. Tai reiškia, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2008-07-24 iki 2012-10-09 buvo sumokėjęs 1 929,23 eurų (4344,30 - 2415,07 = 1929,23) paskolos padengimui. Taigi, atsakovas nuo 2008-07-24 iki 2012-10-09 solidariąją turtinę prievolę pagal su banku 2008-07-24 sudarytą ginčo sutartį vykdė visiškai pats vienas, ieškovė prie šios piniginės prievolės vykdymo minėtu laikotarpiu neprisidėjo. Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pateikto ieškinio sumą mažinti ta suma, kurią ieškovė privalėjo sumokėti pagal solidarią prievolę, tačiau nesumokėjo, kas sudaro 964,62 EUR. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-01 sprendimą civ.b. Nr.2-1773-647/2013, turintį prejudicinę galią nagrinėjamai bylai.
Atsiliepimas
I. K. S. atsiliepimu prašė atsakovo V. J. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad turtinė prievolė atsirado pagal ginčo sutartį sudarytą 2008-07-24, tuo metu kai šalys gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį. Pažymėjo, jog tas faktas, kad santuokos metu pagal ginčo sutartį piniginės įmokos buvo mokamos per apelianto asmeninę sąskaitą, nėra pagrindas pripažinti, jog ši prievolė buvo vykdoma tik atsakovo asmeniškai. Šis faktas yra įrodinėjimo dalykas, kuriam pagrįsti yra būtini objektyvūs rašytiniai įrodymai. Pažymėjo ir tai, jog kreditas buvo paimtas šeimos poreikių tenkinimui, tačiau buto remontas taip ir nebuvo pradėtas, o vartojimo kredito pinigai buvo išleisti išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kadangi banko suteikta vartojimo paskola buvo dalinai panaudota ne pagal paskirtį, todėl apelianto skundo argumentai apie tai, kad jis vienas vykdė sutartinius įsipareigojimus bankui, atmestini.
Motyvuojamoji dalis
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje kilęs ginčas dėl buvusių sutuoktinių įvykdytų solidarių prievolių padalinimo tarp šalių vienai iš jų įvykdžius visą prievolę ir dalies pinigų sumos sumokėtos vykdant solidariąją prievolę gražinimo prievolę vykdžiusiai šaliai. Ieškinys grindžiamas CK 6.114 straipsnio 3 punktu numatančiu, kad regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui įvykdžiusiam prievolę, kurią jis turėjo įvykdyti kartu su kitais asmenimis į šiuos asmenis.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu jog siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą šioje byloje aktualios prejudicinę reikšmę turinčios įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kitose bylose sprendžiant šalių ginčus nustatytos faktinės aplinkybės, kurių remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu nereikia iš naujo įrodinėti, į kurias pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatkreipė dėmesio, todėl suklydo paskirstydamas tarp šalių solidarias prievoles bei jiems tenkantį skolos dydį.
Pirmiausia reikia pažymėti jog kaip nustatyta 2010 11 18 priimtu ir įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 44-49) civilinėje byloje Nr. 2-2550-860/2010, kurioje išspręstas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo bei santuokos nutraukimo pasekmių, santuokinio turto padalinimo, šalys gyvendamos santuokoje 2008 07 24 ir 2008 07 25 buvo sudarę ne vieną bet dvi paskolos sutartis. Minėtu sprendimu nustatyta, kad ieškovė K. J. su AB banku „Hansabankas“ (šiuo metu AB „Swedbank“) 2007-07-25 buvo sudariusi vartojimo kredito sutartį Nr. 07-077200-VA. A. V. J. su AB SEB banku 2008-07-24 buvo sudaręs vartojimo kredito sutartį Nr. 1490818052831-53. Abi šios sutartys buvo sudarytos šeimos poreikių tenkinimui. Šalys santuokos nutraukimo byloje sutiko, kad prievolės, atsiradusios iš minėtų sutarčių, po santuokos nutraukimo liktų solidarios jų atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad minėtos prievolės laikytinos solidariomis šalių prievolėmis po santuokos nutraukimo iki visiško prievolės įvykdymo, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodyta, kad po santuokos nutraukimo turtinė prievolė, pagal 2007-07-25 su AB banku „Hansabankas“ (šiuo metu AB „Swedbank“) sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 07-077200-VA, ir turtinė prievolė, pagal 2008-07-24 su AB SEB banku sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 1490818052831-53, lieka solidarios turtinės šalių prievolės iki visiško mokėjimo prievolės įvykdymo. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytos faktinės aplinkybės jog šalys gyvendamos santuokoje vienu metu buvo sudarę dvi vartojamąsias paskolas šeimos poreikiams tenkinti.
Ieškovė įvykdžiusi visus įsipareigojimus pagal 2007-07-25 su AB banku „Hansabankas“ (šiuo metu AB „Swedbank“) sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 07-077200-VA, kreipėsi į teismą prašydama dalį skolos priteisti iš atsakovo buvusio sutuoktinio V. J. ir Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 08 01 sprendimu (b.l. 50,51) Civilinėje byloje Nr. 2-1773-647/2013 ieškinį tenkintino. Teismas iš AB „Swedbank“ į bylą pateiktos pažymos nustatė, kad skolinis įsipareigojimas bankui pagal 2007-07-25 suteiktą 20 000 Lt vartojimo paskolą Nr. 07-077200-VA buvo vykdomas laikotarpiu nuo 2007-09-17 iki 2011-07-17 iš ieškovės asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį nurašant atitinkamą sumą, prievolė bankui buvo pilnai įvykdyta 2011-07-17, o iš ieškovės banko sąskaitos vartojimo paskolos Nr. 07-077200-VA dengimui iš viso nurašyta 23 752,05 Lt suma. Remdamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis teismas priėjo išvados, kad ieškovė solidariąją turtinę prievolę pagal 2007-07-25 su AB banku „Swedbank“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 07-077200-VA, kurią turėjo vykdyti kartu su bendraskoliu (atsakovu), įvykdė visiškai pati, atsakovas prie šio prievolės įvykdymo neprisidėjo, tuo pagrindu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo pusę pagal prievolę ieškovės sumokėtos sumos, 11 876,03 Lt (23 752,05 : 2) bei bylinėjimosi išlaidas.
Todėl šioje byloje, sprendžiant dėl įmokų šalių sumokėtų pagal kitą vartojamąją paskolą, kuri tuo pačiu metu, 2008-07-24 buvo sudaryta atsakovo vardu su AB SEB banku (vartojimo kredito sutartis Nr. 1490818052831-53) irgi šeimos poreikiams tenkinti, būsto remontui (žr. b.l. 42, sutarties 2.1.1. punktas) turėtų būti taikomi tie patys įrodinėjimo standartai kaip ir pirmosios paskolos, paimtos ieškovės vardu, atveju. Turėtų būti laikoma jog visos įmokos sumokėtos iš atsakovo asmeninės sąskaitos, tiek santuokos metu, tiek po santuokos nutraukimo laikytinos padengtomis iš atsakovo asmeninių lėšų ir turėtų būti padalintos tarp šalių. Visos ieškovės po santuokos nutraukimo sumokėtos įmokos iš jos asmeninės sąskaitos turėtų taip pat būti padalintos tarp šalių
Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 02 27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-113-494/2013 matyti, kad pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1490818052831-53 V. J. buvo suteiktas 4344,30 EUR kreditas (skirtas būsto remontui), nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2013-07-23; sutartyje nustatyta 8,9000 procentų dydžio metinė palūkanų norma. Minėtu teismo sprendimu teismas konstatavo jog įsiskolinimą sprendimo priėmimo dienai sudarė 2415,07 EUR negražinta kredito suma, 363,16 EUR palūkanų ir 273,01 EUR delspinigių iš viso 3051,24 EUR ir šią sumą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 3051,24 EUR (arba 10 535, 32Lt) sumos nuo 2012-10-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė iš šalių solidariai. Priteistą sumą ieškovė yra sumokėjusi iš savo lėšų ir visiškai įvykdžiusi teismo sprendimą, kartu su procesinėmis palūkanomis iš viso yra sumokėjusi 10 877,60 Lt (arba 3150,37 EUR) ką įrodo jos į bylą pateiktos mokėjimo pavedimų kopijos (b.l. 6-8). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo neva kreditas išduotas būsto remontui buvo vartotas ne pagal paskirtį, atsakovo įsiskolinimams dengti ir nurodo jog iš paties atsakovo pateikto išrašo matyti, kad dalis paskolos sumos (apie 4000 Lt) buvo pervesta atsakovo įsiskolinimams dengti. Tačiau šie ieškovės paaiškinimai neįrodo jog kreditas ar jo dalis buvo panaudota ne šeimos reikmėms, kaip ir neįrodo, kad įsiskolinimai, kuriuos ieškovės teigimui atsakovas dengė iš kredito būsto remontui buvo ne šeimos reikalams paimtos skolos. Ieškovė prašė priteisti jai pusę jos sumokėtosios sumos 5438, 80 Lt (arba 1575, 18 EUR). Ieškovas yra pateikęs įrodymus jog iki bankui AB SEB bankas nutraukiant sutartį jis buvo sumokėjęs 1929,23 EUR todėl turint omenyje jog ši prievolė taip pat turėtų būti padalinta tarp sutuoktinių ir sudaro po 964,62 EUR, šia suma apelianto atsiliepime pateiktų atsikirtimų į ieškovės ieškinį pagrindu turėjo būti mažinama ieškovei priteisiama suma. Apeliantas prašė panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinant priteistą sumą. Kadangi iš bylos medžiagos yra aiškios visos tiek ieškovės, tiek atsakovo sumokėtos sumos, o bylos nagrinėjimo dalykas yra solidariosios prievolės vykdytos abiejų šalių padalinimas po lygiai abiem šalims, priteisiant regreso tvarka didesniąją dalį prievolės išmokėjusiai ieškovei, priešieškinio pareiškimas sprendžiant šalių ginčą nebuvo būtinas, nes atsakovas atsikirsdamas į ieškinio reikalavimą nurodė jog dalį prievolės, dalį skolos, kurios reikalauja ieškovė jis jau yra įvykdęs.
Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai neatsižvelgus į atsakovo atsikirtimus todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinant priteistą sumą 964,62 EUR ir priteisiant 1575,18 EUR – 964,62 EUR = 610.56 EUR
Apeliacinį skundą tenkinus dalinai ir sumažinus priteistą sumą remiantis CPK 93 straipsniu, atitinkamai mažinamos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmojoje instancijoje (žyminis mokestis nuo priteisiamos ieškovei sumos, t.y. 3 proc. nuo 610,56 EUR) ir priteisiamos apeliacinėje instancijoje atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis nuo sumos, kuria sumažinta priteista suma, t.y. 3 proc. nuo 940,62 EUR sudarantis 28,20 EUR),
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 punktu,
NUTARĖ:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip.
Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv, Š. g., P., Vilniaus raj., ieškovės K. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vieta Vilniaus g., B. V., Šalčininkų raj. naudai 610, 56 EUR (šešis šimtus dešimt eurų 56 centus) skolos dalį regreso tvarka, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,32 EUR (aštuoniolika eurų 32 centus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo V. J. 3,26 EUR (tris eurus 26 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Teismo 2014-03-17 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš ieškovės K. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vieta Vilniaus g., B. V., Šalčininkų raj. atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv, Šiltnamių g., Pagiriuose, Vilniaus raj., naudai 28,20 EUR (dvidešimt aštuonis eurus 20 centų) žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą, dalį.