Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) R. M. skundą suinteresuotiems asmenimis (išieškotojams) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, antstoliui K. K. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais nukreiptas išieškojimas į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, bei dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio K. K. žinioje yra dvi vykdomosios bylos skolininko R. M. atžvilgiu: vykdomoji byla Nr. 0118/18/00760 vykdoma pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-45823 dėl 30 Eur sumos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai ir vykdomoji byla Nr. 0118/19/00795 pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-92-348/2019 dėl 1 154,69 Eur išieškojimo išieškotojai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Dėl išieškojimo iš skolininko piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje

10. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog antstolio patvarkymas vykdyti išieškojimą iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų į pareiškėjo sąskaitą, esančią laisvės atėmimo vietoje, yra neteisėtas bei ribojantis pareiškėjo teisę įsigyti produktų ir kitų prekių parduotuvėje. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

11. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, jog antstolis 2019 m. birželio 13 d. Patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-19-118-17175, nurodė, vadovaujantis CPK 688 straipsniu, areštuoti 1 184,69 Eur skolą ir 300,64 Eur vykdymo išlaidas, iš viso 1 485,33 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos namų sąskaitoje. Minėta patvarkyme nurodyta detali patvarkymo vykdymo tvarka.

12. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

13. Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

14. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas, be kitų nurodytų apribojimų, negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Jokių šio apribojimo išimčių, išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos, įstatymas nenustato. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 225-236).

15. Iš skundžiamo patvarkymo matyti, jog antstolis aiškiai nurodė patvarkymo vykdymo tvarką – jog pradedant išieškojimo veiksmus, išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, kuri viršija 1 MMA. Papildomai antstolis nurodė, jog minėtas apribojimas nukreipti išieškojimą į sumą, kuri neviršija 1 MMA, yra vienkartinis apribojimas, taikomas tiek gryniesiems pinigams, tiek lėšoms sąskaitose. Taigi darytina išvada, jog antstolis nepažeidė procesą reglamentuojančių teisės normų, laikėsi suformuotos teismų praktikos.

16. CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 225–236).

17. Taigi, vadovaujantis suformuota teismų praktika, išieškojimui iš pareiškėjo iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų taikomos CPK normos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas.

18. CPK 736 straipsnyje reglamentuota, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

19. Kaip matyti iš skundžiamo patvarkymo, nustatyta, jog antstolis nurodė atlikti išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dalies laikantis CPK 733–743 straipsniuose nustatytos tvarkos, iš jų ir CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų atlikimo tvarkos. Be to, antstolis papildomai nurodė, jog atliekant išskaitas, būtina laikytis CPK 739 straipsnio 9 punkte nustatyto draudimo išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

20. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, laikėsi suformuotos teismų praktikos, todėl naikinti ar keisti minėtą patvarkymą nėra teisinio pagrindo.

Dėl 2019 m. birželio 13 d. nurodymo priverstinai Nr. S-19-118-17171 nurašyti pinigines lėšas.

21. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog antstolis 2019 m. birželio 13 d. patvarkymu Nr. S-19-118-17171 atšaukdamas tam tikrus nurodymus, nenurodė tokio patvarkymo priėmimo motyvų, todėl antstolis turėtų pateikti pareiškėjui išsamius paaiškinimus.

22. Antstolis skundžiamu 2019 m. birželio 13 d. Nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-118-17171 nurodė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai priverstinai nurašyti 1 485,35 Eur nuo visų pareiškėjui priklausančių banko sąskaitų. Tuo pačiu nurodymu atšauktas nurodymas priverstinai nurašyti 115,10 Eur sumą.

23. Iš vykdomosiose byloje esančių įrodymų nustatyta, jog antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų išsamiai paaiškino, skundžiamo nurodymo priėmimo motyvus: „2018 m. gegužės 10 d. pradėta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0118/18/00760; šioje vykdomoje byloje 2018 m. gegužės 14 d. priimtas Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, dokumento Nr. S-18-118-12001, minėtu nurodymu areštuota 115,10 Eur suma. 2019 m. gegužės 20 d. pradėta vykdyti nauja vykdomoji byla Nr. 0118/19/00795; atsižvelgiant į padidėjusią bendrą išieškomą skolos sumą bei apjungus vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose, skundžiamu nurodymu atšauktas ankstesnis areštas skolininko sąskaitoms (115,10 Eur sumai) ir pritaikytas naujas areštas bendrai išieškomai skolos ir vykdymo išlaidų sumai abiejose skolininko atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose (1 485,35 Eur sumai)“. Taigi matyti, jog pareiškėjui buvo pateikta išsami informacija, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentas nepagrįstas.

Dėl 2019 m. birželio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-118-17161.

24. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog antstolis dirbtinai padidino vykdymo išlaidas, nes procesinius dokumentus siuntė pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, nors antstoliui buvo gerai žinoma, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. Dėl šių priežasčių vykdymo išlaidos turėtų būti atlygintos iš paties antstolio asmeninės sąskaitos. Be to, pareiškėjo vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolio 2019 m. birželio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-19-1198-17161 nurodyta atlygio antstoliui suma sudaro 196,94 Eur, nes antstolio veiksmai vykdomojo byloje yra pertekliniai, be to, neaišku, kokį kiekį vykdomųjų bylų vykdo antstolis ir kokį konkretų atlyginimą jis gauna. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.

25. CPK 609 straipsnyje numatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

26. Atsakant į pareiškėjo argumentus, jog antstolis procesinius dokumentus siuntė pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu Jurbarke, nors pareiškėjo teigimu, antstoliui buvo žinoma, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, pažymėtina, jog vykdomoje byloje Nr. 0118/18/00760, kuri užvesta 2018 m. gegužės 10 d., procesiniai dokumentai siųsti pareiškėjui gyvenamosios vietos adresu Jurbarke, kadangi toks adresas buvo nurodytas vykdomajame dokumente. Apie tai, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, antstoliui tapo žinoma, kai buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0118/19/00795, tai yra, 2019 m. gegužės 20 d. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, jog antstolis atliko perteklinius veiksmus, siųsdamas procesinius dokumentus pareiškėjui paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu.

27. Atsakant į pareiškėjo argumentą dėl antstolio atlyginimo, pažymėtina, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte (redakcija, galiojusi priimant skundžiamą vykdymo išlaidų apskaičiavimą) numatyta, jog išieškant sumą nuo 1 158,48 Eur iki 1 448,10 Eur, atlygį antstoliui sudaro 16 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau nei 196,94 Eur. Šiuo atveju bendra išieškotina suma yra 1 184,69 Eur, todėl atlygį antstoliui galėtų sudaryti 189,55 Eur. Kadangi, pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, minimalus atlygis antstoliui sudaro 196,94 Eur, antstolis, nustatydamas, jog jo atlyginimą sudaro 196,94 Eur, nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų.

28. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog antstolis nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

29. Pareiškėjas atskirajame skunde reiškia prašymus – įvertinti, ar antstolio gaunamas atlyginimas, atliekant vykdymo veiksmus, ir lėšos, kurios gaunamos iš valstybės biudžeto, neviršija antstolio atlyginimo maksimalių mėnesinių ribų, tikrinti antstolio depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, jog šie prašymai nėra susiję su nagrinėjama byla, kadangi teismas neturi pareigos tikrinti antstolio gaunamo atlyginimo ar depozitinėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų.

30. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį nepakeistą.