Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.2.9.9.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; (S).

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

2012 m. spalio 23 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 7 kl. išsilavinimo, nevedęs, dirba G. L. individualioje įmonėje darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką nuo 2007-01-05 iki 2010-09-28), BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką nuo 2011-10-03 iki 2012-08-01),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą (3-7 b.l.), matyti, kad ji kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pranešdama, kad 2008-01-15 į šią įstaigą kreipėsi N. L. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo G. D.. 2008 m. vasario 14 d. buvo priimtas sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo ir nuspręsta mokėti G. D. kas mėnesį po 130 litų. Iš gimimo liudijimo kopijos (14 b.l.) matyti, kad G. D., gim. 2005-08-27, tėvas yra D. D.. Iš 2007-01-05 Raseinių rajono apylinkės teismo įsakymo matyti, kad teismas nutarė išieškoti iš D. D. išlaikymą dukrai G. D. kas mėnesį po 1 MGL iki jos pilnametystės. Išlaikymą pradėti skaičiuoti nuo 2007-01-05 (17 b.l.). Iš antstolės E. R. ir Vaikų išlaikymo fondo pateiktų paskaičiavimų matyti įsiskolinimai ir laikotarpiai, kuriais jie yra susidarė D. D. nemokant lėšų vaiko išlaikymui (21-28 b.l.). Iš teismo pranešimo nuorašo matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismo įsakymo dėl vaiko išlaikymo nuorašas 2007-01-06 įteiktas D. D. seseriai I. Ž. (30-31 b.l.). Iš SODRA pažymos apie D. D. draudėjus matyti, kokiais laikotarpiais kaltinamasis dirbo (58 b.l.). Iš darbo biržos pažymos matyti, kad D. D. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2010-09-28 iki 2011-10-03 (59 b.l.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinamasis, kuris neginčijo savo tėvystės ir iš to kylančios pareigos išlaikyti nepilnametę dukterį, neginčydamas kaltinimuose nurodytų laikotarpių, žinodamas apie teismo sprendimą, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas vaikui, būdamas sveikas ir darbingas (tą jis pats pripažino bylos nagrinėjimo metu), dirbdamas nelegaliai, taip pat ir oficialiai įsidarbinęs (58 b.l.), gaudamas atitinkamas pajamas, tai yra turėdamas galimybę, tačiau savo vaikui nemokėdamas jokio išlaikymo, neinformuodamas ir apie savo darbovietes (58 b.l.), tyčia - sąmoningai vengė pareigos išlaikyti savimi pasirūpinti dar nesugebančios nepilnametę dukterį ir dėl to yra kaltas. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo (bent jau iš dalies) vykdyti teismo sprendimo (teismo įsakymo), kuriuo jis buvo įpareigotas išlaikyti dukrą. Antstoliui negalint iš kaltinamojo išieškoti lėšų vaiko išlaikymui, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. Įstatymas nenumato jokio pajamų minimumo, kurį gaudamas kaltinamasis neprivalo teikti išlaikymo vaikui, todėl tai, kad kaltinamojo pajamos nebuvo didelės ar vaikams buvo mokamas išlaikymas iš vaikų išlaikymo fondo, kaltinamojo neatleido nuo pareigos mokėti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas sveikas ir darbingas, tik dėl savo paties kaltės nesiėmė priemonių vykdyti pareigą – išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis, todėl šios byloje nurodyti kaltinimai (skaičiuojami nepateisinamais išlaikymo nemokėjimo mėnesiais) teisingai inkriminuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad D. D. tyčia - sąmoningai nevykdė savo pareigos, nustatytos 2007 m. sausio 5 d. Raseinių rajono apylinkės teismo įsakymu, išlaikyti vaiką, todėl padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaiką nuo 2007-01-05 iki 2010-09-28), BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaiką nuo 2011-10-03 iki 2012-08-01).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant dydį, atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti nesunkūs, tyčiniai, trunkamieji nusikaltimai (BK 11 str. 3 d.), į kaltinamojo asmenybę - jis neteistas, tačiau turi galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą (54-55 b.l.). Atsižvelgus į visas aplinkybes, į kaltinamojo pažadą sumažinti įsiskolinimą ir išlaikymą mokėti, darytina išvada, jog, siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, vadovaujantis BK 41 str., 54 - 55 str., 61 str. nuostatomis, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos trukmė nustatytina atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei į tai, kad trunkamasis nusikaltimas vyko ilgą laiką. Kaltinamasis įpareigotinas nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose (jeigu tai nesusiję su darbu); tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.). Laisvės atėmimas ir areštas neskirtini, laikytini per griežtomis bausmės rūšimis, taip pat neskirtini viešieji darbai (skiriant viešųjų darbų bausmę, vengiančiam išlaikyti vaiką asmeniui, jis nebūtų skatinamas įsidarbinti ar užsiimti veikla, iš kurios gautų išlaikymui reikalingų lėšų. Neatlygintinai dirbdamas visuomenei, jis objektyviai negalėtų imtis veiklos, kuri užtikrintų einamojo išlaikymo mokėjimą bei išlaikymo įsiskolinimo mažinimą, tai pažeistų vaiko ir vaikų išlaikymo fondo, mokančio išmokas išlaikymui ir turinčio regresinio reikalavimo teisę, interesus).

D. D. išaiškintina, kad per bausmės atlikimo laiką privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo (BK 48 str. 2 d.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir civilinio ieškinio nėra.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (50-51 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką nuo 2007-01-05 iki 2010-09-28), BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką nuo 2011-10-03 iki 2012-08-01), ir skirti:

pagal BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką nuo 2007-01-05 iki 2010-09-28) laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams,pagal BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką nuo 2011-10-03 iki 2012-08-01) laisvės apribojimą septyniems mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant: nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose (jeigu tai nesusiję su darbu); tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškinti D. D., kad per bausmės atlikimo laiką privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.