Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Žirmūnų vizija“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo byloje – Nacionalinė žemės tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovui perleidus daiktines teises į statinius, šis juridinis faktas sąlygojo valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimą. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis, nes taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos konstatuodamas, jog atsakovui perleidus daiktines teises į statinius, pasibaigė valstybinės žemės nuomos sutartis. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-1963-464/2013 konstatavo, kad aplinkybė, jog apeliantas kurį laiką nenaudojo žemės sklypo dalies pagal tą paskirtį, dėl kurios žemės sklypas buvo jam išnuomotas, tai yra statinių eksploatavimui, nuosavybės teisę į pastatus 2006 m. rugsėjo 4 d. perleidęs tretiesiems asmenims, pati savaime nepakeičia nuomos sutarties dalyko (nuomojamo žemės ploto), neeliminuoja jo, kaip šio žemės sklypo nuomininko ginčo laikotarpiu, statuso ir nepaneigia pareigos mokėti žemės nuomos mokestį. Teismas akcentavo, kad atsakovas dalį statinių perdavė pačiai savivaldybei, todėl teismas preziumavo, jog ieškovas žinojo apie visų atsakovui nuosavybės teise priklausiusių statinių perleidimą. Tačiau atsakovas Vilniaus miesto savivaldybei perleido negyvenamąsias patalpas, ­kolektorių, vandens pakėlimo stoti, taip pat inžinierinius tinklus - šalto vandens tiekimo įvadus. Valstybinės žemės nuomos sutartimi žemės sklypas buvo išnuomotas administraciniams ir gamybiniams statiniams eksploatuoti. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės buvo perleistos tik į kitos paskirties statinius ir inžinierinius tinklus, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė žinojo apie visų statinių, kurie priklausė atsakovui nuosavybės teise nuomojamame sklype perleidimą kitiems asmenims.

2) Valstybinės žemės nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal teismų praktiką šie duomenys yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles. Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad sprendimus išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, o kitą valstybinę žemę – apskrities viršininkas. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pajamos, gautos už išnuomotą ar suteiktą naudotis valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, sudaro savivaldybių biudžetų pajamas. Taigi, valstybinės žemės nuomininkai, nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą, tačiau nagrinėjamu atveju valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi Vilniaus miesto savivaldybė nėra. Vilniaus miesto savivaldybė visiškai pagrįstai vadovaujasi Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, pagal kuriuos sutarties galiojimo terminas nurodytas nuo 2004 m. balandžio 28 d. iki 2097 m. gruodžio 30 d. Visi byloje surinkti įrodymai bei šalių paaiškinimai, patvirtina viešajame registre esančius duomenis, kad žemės nuomos sutartis sudaryta su atsakovu iki šios dienos galioja ir nėra nutraukta. Be to, atsakovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog įstatymo numatyta tvarka būtų kam nors perleidęs savo teises ir pareigas atsiradusias pagal nuomos sutartį.

3) Teismas vadovavosi CK 6.217 straipsniu, kuriame numatyti atvejai, kada sutartis gali būti nutraukta, tai yra kai nustatomas esminis sutarties pažeidimas. Esminiu sutarties pažeidimu Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino juridinį faktą, kuriam esant išnyko valstybinės žemės nuomos sutarties nuomos pagrindas, nes teisė naudotis valstybinės žemės sklypu pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį perėjo naujajam savininkui. Nagrinėjamu atveju būtina taikyti specialiąsias teisės normas, kurios reglamentuoja žemės nuomos santykius. CK 6.545 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Konstatuotina, kad pareiga mokėti nuomos mokestį kyla iš teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos ir galiojančios nuomos sutarties. CK 6.547 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34-40 punktai. Minėtų taisyklių 45 punkte nurodyta, kad perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad valstybinės žemės nuomos sutartis pasibaigia, kai perleidžiama nuosavybės teisė į pastatus, kuriems eksploatuoti buvo skirta išnuomota valstybinė žemė. Sisteminė teisės aktų analizė leidžia teigti, kad valstybinė žemės nuomos sutartis negali būti sudaroma, keičiama arba nutraukiama konkliudentiniais veiksmais, todėl negali atsirasti ir naujų ginčo žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų savininkų prievolė mokėti nuomos mokestį pagal su atsakovu sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog laikantis ieškovo ir trečiojo asmens pozicijos susidarytų situacija, kad žemės nuomos mokestį mokėtų ir buvęs statinių ar įrenginių savininkas, ir esamas, dėl ko susidarytų situacija, kad už tą pačią nuomojamą valstybinės žemės dali būtų gaunamas dvigubas valstybinės žemės nuomos mokestis. Minėta teismo išvada nėra pagrįsta jokiais į bylą pateiktais įrodymais. Vilniaus miesto savivaldybė yra vietos valdžios institucija, kuri savo veikloje vadovaujasi bendraisiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, todėl yra nesąžininga nurodyti, kad galima tokia situacija, kad savivaldybė už tą pačią žemės sklypo dalį reikalautų sumokėti du kartus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl atsakovo, kuris išsinuomotame žemės sklype esančius statinius perleido kitiems asmenims, pareigos mokėti nuomos mokestį pagal valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 2004 m. balandžio 28 d. su atsakovu sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui buvo išnuomota 7500 kv.m ploto dalis valstybinio žemės sklypo iki 2097 m. gruodžio 30 d., o atsakovas įsipareigojo mokėti žemės mokestį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Ieškovas apskaičiavo ir nustatė, kad atsakovas už 2010-2012 m. turi mokėti 14.241,09 Lt žemės nuomos mokestį ir 1.051,20 Lt palūkanų. Atsakovas 2009 m. liepos 21 d. pateikė ieškovui ir Vilniaus apskrities viršininkui prašymą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, kadangi atsakovui suteiktas likviduojamos įmonės statusas, įmonė neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto. Ieškovas 2009 m. rugpjūčio 11 d. nurodė atsakovui dėl nuomos sutarties nutraukimo kreiptis į Vilniaus apskrities Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių. Atsakovas 2009 m. rugpjūčio 14 d. pateikė prašymą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuris 2010 m. balandžio 21 d. raštu įpareigojo atsakovą pateikti duomenis apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą bei statinius, esančius šiame žemės sklype. Pateikus papildomus dokumentus, bus parengtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo.

Valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punkte nurodyta, jog išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė ir tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitai paskirčiai (administraciniam ir gamybiniam statiniam eksploatuoti). Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai ir prekybinio-administracinio pastato su gyvenamosios paskirties patalpomis pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad atsakovas išnuomotame valstybinės paskirties žemės sklype 2004-2007 m. pastatė pastatą, kurį sudaro negyvenamosios patalpos, garažai, sandėliukai ir gyvenamosios paskirties butai, taip pat įrengė inžinerinius lauko tinklus. Atsakovas minėtame pastate esančias administracines patalpas 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perdavė UAB „Swedbank lizingas“, 2007 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi – UAB „Anreka“, garažus ir butus 2008 m. perdavė fiziniams asmenims. Atsakovas minėtame prekybiniame-administraciniame pastate su gyvenamosios paskirties patalpomis taip pat papildomai įrengė kolektorių ir vandens pakėlimo stotį, kuriuos 2007 m. spalio 4 d. dovanojimo sutartimi perdavė Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovas 2007 m. spalio 4 d. dovanojimo sutartimi Vilniaus miesto savivaldybės tarybai perdavė išnuomotame sklype įrengtus inžinerinius tinklus – šalto vandens tiekimo įvadą, o 2007 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perdavė UAB „Gintarinė nafta“ kitus statinius (inžinerinius) – tvorą.

Atsakovas nuo 2008 m. spalio 1 d. yra likviduojama įmonė, tačiau dar nėra išbrauktas iš Juridinių asmenų registro, taigi, yra egzistuojantis juridinis asmuo. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog visas 2,7689 ha ploto žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklype yra prekybinis administracinis pastatas su gyvenamosios paskirties patalpomis, dveji šalto vandens tiekimo įvadai ir tvora. Registre yra registruota nuomos sutartis, nurodyta, kad 0,75 ha ploto žemės sklypo nuomininkas yra atsakovas, nuomos sutartis galioja iki 2097 m. gruodžio 30 d. Taip pat įregistruota 2007 m. spalio 4 d. dovanojimo sutartis, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybei buvo perduoti inžineriniai tinklai – šalto vandens tiekimo įvadas, ir 2007 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią kiti statiniai – tvora buvo perduoti UAB „Gintarinė nafta“. Prekybinis-administracinis pastatas su gyvenamosios paskirties patalpomis neturi vieno įregistruoto savininko.

Pagal Valstybinės žemės nuomos sutarties 17 punktą ši sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama CK ir įstatymų nustatyta tvarka. Pagal sutarties 19 punktą ją savo lėšomis per 3 mėnesius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre turėjo nuomininkas. Pagal CK 6.547 straipsnio 1-2 dalis žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.565 straipsnio 1 dalį, kai nuomojama ne žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu gali būti nutraukta apie tai iš anksto pranešus nuomotojui ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, o valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant Žemės įstatymo ir CK nuostatomis (LAT 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2009).

Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Tuo metu, kada atsakovas perleido visus nuomojamame sklype esančius statinius ir įrenginius bei pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių redakcija nedetalizavo ir nenumatė kaip turėtų būti keičiama nuomos sutartis, pasikeitus statinių savininkui. Nuo 2011 m. gegužės 5 d. įsigaliojusios Taisyklių redakcijos 45 punkte numatyta, jog žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys). Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi (naujasis ir ankstesnysis) nuomininkai ir nuomotojas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei Valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, darytina išvada, jog nuomos sutartis turėjo būti nutraukta taip pat, kaip ir sudaryta, – raštu, dėl nuomos sutarties nutraukimo turėjo būti priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, taip pat su atsakovu sudaryta nuomos sutartis turėjo būti išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Tačiau nuomotojas turėjo būti tinkamai informuotas apie asmenis, kuriems buvo perduoti žemės sklype esantys statiniai. Atsakovas, 2009 m. rugpjūčio 14 d. prašyme dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodė tik tai, kad jam yra suteiktas likviduojamos įmonės statusas, bei kad išsinuomotame žemės sklype neturi jokių nuosavybės teise valdomų statinių, patalpų ir jokio registruoto nekilnojamojo turto. Tačiau prie prašymo nepridėjo jokių dokumentų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes. Pripažintina, kad atsakovas nevykdė savo pareigos tinkamai informuoti nuomotoją apie nuomos sutarties nutraukimo pagrindą. Todėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pagrįstai 2010 m. balandžio 21 d. raštu įpareigojo atsakovą pateikti duomenis apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą bei statinius, esančius šiame žemės sklype. Nors byloje nėra duomenų apie šio rašto tinkamą įteikimą ar neįteikimą atsakovui, tačiau aplinkybė, jog atsakovas, po prašymo pateikimo, daugiau nesidomėjo tinkamu nuomos sutarties nutraukimo įforminimu, patvirtina, kad nuomininkas taip pat nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus bei neužbaigė visų reikalingų nuomos sutarties nutraukimo procedūrų.

Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai preziumavo, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui turėjo būti žinoma apie statinių perleidimą kitiems asmenims. Ieškovui buvo perleistos nuosavybės teisės tik į kolektorių, vandens pakėlimo stotį ir šalto vandens tiekimo įvadus, taip pat Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog UAB „Gintarinė nafta“ yra perduoti kiti statiniai – tvora. Pagal Taisyklių 28 punktą išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Todėl Vilniaus miesto savivaldybei bei UAB „Gintarinė nafta“ perleistiems inžineriniams įrenginiams bei tvorai naudoti valstybiniai žemės sklypai neturėjo būti formuojami ir nuomojami. Atsakovui valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas administraciniams ir gamybiniams pastatams eksploatuoti, o atsakovo pastatytas prekybinis-administracinis pastatas su gyvenamosios paskirties patalpomis nepriklauso vienam savininkui, tai yra atskiros patalpos bei butai su garažais buvo perduoti trejiems juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims. Todėl atsakovas privalėjo apie juos informuoti nuomotoją tam, kad pastarasis galėtų pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, tai yra sudaryti ją su naujais pastato savininkais. Tik tokiu atveju Valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakovu galėjo būti nutraukta tinkamai. Pažymėtina, kad atsakovas teismui pateikė tik sutartis, kuriomis inžineriniai įrenginiai ir tvora buvo perleisti Vilniaus miesto savivaldybei bei UAB „Gintarinė nafta“. Tačiau byloje nėra dokumentų, pagal kuriuos negyvenamosios patalpos, butai ir garažai nuosavybės teise buvo perduoti kitiems asmenims. Be minėtų dokumentų nei teismas, nei ieškovas negali spręsti, ar naujiesiems savininkams buvo tinkamai atskleistas žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, savininkas bei išaiškinta jų pareiga mokėti žemės nuomos mokestį. Pagal Taisyklių 28 punktą valstybinės žemės sklypo, reikalingo daugiabučiam namui eksploatuoti, nuomos sutartį gali sudaryti daugiabučio namo savininkų bendrija, jeigu daugiabučio namo savininkų bendrija susirinkime priima sprendimą pavesti bendrijai sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Jeigu toks sprendimas kartu su prašymu išnuomoti žemės sklypą nepateikiamas, valstybinės žemės sklypas prie daugiabučio namo išnuomojamas daugiabučio namo savininkams (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams). Tačiau byloje nėra duomenų, ar naujieji butų ir patalpų savininkai yra įsteigę bendriją. Todėl pripažintina, kad atsakovas, tinkamai neinformavęs nuomotojo pareigas atliekančios valstybinės institucijos apie asmenis, kuriems yra perleidžiamas nekilnojamasis turtas, užkirto kelią tinkamam valstybinės nuomos sutarties nutraukimui, kadangi nuomotojo funkcijas atliekanti įstaiga neturėjo duomenų, su kokiu nuomininku sudaryti naujas žemės nuomos sutartis.

Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamu atveju nuomotojas neatliko jokių veiksmų, kuriuos galima būtų pripažinti esminiu sutarties pažeidimu, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėta nuostata. Taip pat skundžiamame sprendime netinkamai buvo aiškinama, jog pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį atsakovas neprivalo mokėti žemės nuomos mokesčio. Minėto straipsnio nuostata nurodo, jog pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Šios teisės naudotis žemės sklypu įgijimas nereiškia, jog pirkėjas žemės sklypo nuomininku tampa iš karto, nesudaręs žemės nuomos sutarties su savininku. Būtent šios įgytos teisės įgyvendinimui yra būtina sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tik įgyvendinus nurodytas sąlygas, valstybinės žemės nuomos sutartis galėtų būti pripažįstama nutraukta ir atsakovas būtų atleidžiamas nuo nuomos mokesčio mokėjimo.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas. Išdėstytieji motyvai dėl materialinės teisės normų pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškovo ieškinį visiškai ir priteisiant iš atsakovo nuomos mokestį už 2010-2012 m..

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį ieškovui iš atsakovo priteistinos 1.346,22 Lt dydžio palūkanos už praleistą atsiskaityti terminą nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. spalio 31 d.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 294,04 Lt bylinėjimosi išlaidos už suteiktas antstolio paslaugas, vykdant teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei, j.a.k. 111109233, iš atsakovo UAB „Žirmūnų vizija“, j.a.k. 300004496, 4.124,40 € (14.241,09 Lt) valstybinės žemės nuomos mokesčio, 389,89 € (1.346,22 Lt) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. lapkričio 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 85,16 € (294,04 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Žirmūnų vizija“, j.a.k. 300004496, 8 € teismo pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.