Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Joanai Runelienei, Gabijai Viluckytei, Jolitai Kinderienei, Neringai Čilinskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovėms I. M., T. P. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir kompensacijos priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos m. 13-ojo notaro biuro notarė D. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Bylos medžiaga nustatyta, jog ginčo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registruotos Z. S. P. vardu. Butas įgytas 1991 m. lapkričio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pagal LT 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 5-5 (1 t., b. l. 36). Ginčo turto – buto vertė vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis (1 t., b. l. 104) yra 47100 Eur.

7. Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2019 m. balandžio 10 d. pranešimu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus Z. S. P., kurios paskutinės nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, palikimą 2019 m. kovo 21 d. priėmė dukterėčia I. M., gim. (duomenys neskelbtini). Z. S. P. testamento nebuvo sudariusi (1 t., b. l. 48, 49, 128). I. M. pareiškimą apie palikimo priėmimą notarei pateikė 2019 m. kovo 21 d., kuriame nurodė, kad palikėja mirė būdama našle (1 t., b. l. 114).

8. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-7091-889/2019, atnaujintas praleistas terminas T. P., gim. (duomenys neskelbtini), globėjai I. M. priimti palikimą neveiksnia pripažintos T. P. vardu po Z. S. P. mirties (2 t., b. l. 2-5).

9. Pagrindinis ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimas yra pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrąja daline ieškovo A. Š. ir Z. S. P. nuosavybe ir tuo pagrindu keliamas reikalavimas, pripažįstant ieškovo teisę į ½ dalį šio buto, už šią buto dalį priteisti ieškovui A. Š. solidariai iš atsakovių I. M. ir T. P. 24 000 Eur piniginę kompensaciją.

10. Taigi pirmiausia spręstina ar pagrįstas ir įrodytas ieškinio reikalavimas dėl ginčo buto pripažinimo daline ieškovo A. Š. nuosavybe.

11. Ieškovas teigia, kad ginčo butas buvo įgytas jungtinės veiklos pagrindu ieškovo ir Z. S. P. lėšomis, nurodant, kad jo gaunamas darbo užmokestis tuo metu buvo gerokai didesnis už vidutinį. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovas pateikė pažymą iš Sodros apie A. Š. nuo 1985 iki 1991 metų gautas pajamas iš darbinės veiklos (2 t., b. l. 101-105). Pateikiami duomenys patvirtina, kad ieškovas 1987 m. gavo 2880,74 rublių pajamų, 1988 m. – 3259,70 rublių, 1989 m. – 3997,60 rublių, 1990 m. – 4975,74 rublių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis už laikotarpį nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. nustatyta, jog ieškovas dirbo AB „T.“ (2 t., b. l. 79-81). Ieškovas teigia, kad šios ieškovo iš darbinės veiklos gaunamos pajamos, o taip pat Z. S. P. gaunamos lėšos buvo laikomos bendromis ir sujungtos bendram tikslui (įgyti gyvenamąjį būstą) pasiekti, be to A. Š. visas savo uždirbamas lėšas skiriant materialiniam jo su Z. S. P. išlaikymui. Tačiau ieškovas paaiškinimų metu negalėjo nurodyti kokias pajamas gavo ir kokią lėšų sumą turėjo Z.S. P., kaip ir nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų.

13. Ieškovas teigia, kad su Z.S. P. pradėjo gyventi kartu 1987 metais ir vesti bendrą ūkį, t.y. su šia data sieja jungtinės veiklos sutarties sudarymą. Todėl sprendžiant, ar ieškovas ir Z.S. P. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, be kita ko, turi būti vadovaujamasi 1964 m. CK nuostatomis, reglamentuojančiomis tokių sutarčių turiniui ir formai keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis). Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas pasiekti tam tikrą bendrą tikslą (1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008). 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmenys jungtinėje veikloje dalyvauja įnešdami įnašus pinigais ar kitu turtu arba savo darbu. Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalis, 2000 m. CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas pažymėjo, kad 1964 m. CK nuostatose, skirtose jungtinei veiklai reglamentuoti, neįtvirtinta specialių reikalavimų šios sutarties formai, tačiau, remiantis aktualiu ginčui spręsti šio CK 43 straipsniu, fizinių piliečių tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip vienas šimtas rublių, turėjo būti sudaromi rašytine tvarka. Tai reiškia, kad jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslo vertinė išraiška viršydavo nurodytą sumą, sutarčiai turėjo būti taikomas rašytinės formos reikalavimas. Kasacinis teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011 išaiškino, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro jungtinės veiklos sutarties negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis) bei pažymėdamas, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

14. Buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1991 m. lapkričio 9 d., butas įgytas Z.S. P. nuosavybėn. Pagal buto privatizavimo metu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma. Taigi įstatymas kaip privalomą gyvenamojo ploto privatizavimo sąlygą nustatė šeimos narių susitarimą, kas taps perkamo gyvenamojo ploto savininku (bendrasavininkiais).

15. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškinimais teigė, kad negalėjo dalyvauti buto privatizavimo procese, nes nebuvo Z.S. P. sutuoktinis ar šeimos narys, tačiau prisidėjo grynais pinigais Z.S. P. mokant pagal 1991 m. lapkričio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Iš 1991 m. lapkričio 9 d. sutarties, sudarytos tarp Klaipėdos miesto valdybos atstovės R. V., veikiančios pagal miesto valdybos 1991 m. lapkričio 8 d. įgaliojimą Nr. 43-484 (pardavėjas) ir Z. S. P. (pirkėjas) nustatyta, jog butas įgytas už 23326 rublių 13 kapeikų, iš kurių 2844 rublių 65 kapeikų įmokėta iš investicinės sąskaitos grynais pinigais ir 20481 rublis 48 kapeikos valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (1 t., b. l. 1818-182).

17. Atsakovės neginčija tos aplinkybės, kad ieškovas gyveno su Z.S. P.. Tačiau net ir santuokoje gyvenant sutuoktiniai turi teisę turėti ir įgyti turtą asmenine nuosavybe. Lietuvos Aukščiausias teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 nurodė, kad aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.

18. Ieškovas nurodo, kad jis bendrai gyvendamas su Z.S. P. ir vesdamas bendrą ūkį kooperavo jų turimą turtą sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę – ginčo butą. Kaip jau nustatyta, ginčo butas buvo privatizuotas, t.y. jis iki tol priklausė valstybei. Butų privatizavimo įstatyme (1991 m. gegužės 28 d. Nr. I-1374) buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, t. y. nustatė tam tikras sąlygas, kurioms esant įgyjama teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Taigi, sprendžiant klausimą, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012, 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017).

20. Ieškovas buvo sudaręs dvi santuokas. Vieną jų- net gyvendamas kartu su Z.S. P. (Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis (1 t., b. l. 168)). Nustatyta, kad ieškovas A. Š. išsiskyręs, buvusi sutuoktinė A. A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini). Taigi teismas negali daryti išvados, kad ieškovas nesuprato kas yra santuoka ir kokios yra santuokos teisinės pasekmės. Ieškovo argumentai, kad santuoka nebuvo sudaryta, nes Z.S. P. nenorėjo prarasti našlės pensijos, apskritai nepagrįsti jokiais įrodymais, t.y. į bylą nepateikti įrodymai, kad Z.S. P. ją gavo, kokio dydžio gavo, iki kada ji buvo mokama. Kaip ir nepateikti įrodymai kokią vienkartinę išmoką gavo Z.S. P. po savo sutuoktinio mirties, ką paveldėjo po sutuoktinio mirties (tiek piniginės lėšos, tiek investiciniai čekiai) ir ar tai nebuvo panaudota Z.S. P. dalyvaujant privatizavimo procese.

22. Tai, kad ieškovas gyvendamas kartu su Z.S. P., ja rūpinosi, neįrodo, kad ieškovas buvo pripažintas ginčo buto nuomininko šeimos nariu, taigi jis nebuvo subjektas, galintis dalyvauti privatizuojant butą. Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007, kurioje Kasacinis teismas konstatvo, kad nesant įrodymų apie privalomos gyvenamojo ploto privatizavimo sąlygos dėl šeimos narių susitarimo, tik nustatčius geresnę vienos iš šalių materialinę padėtį ir bendro gyvenimo faktą negali būti pakankamu pagrindu pripažinti dalyvavimą privatizuojant butą prisidedant lėšomis, todėl sprendė, kad reikalavimas dėl pripažinimo buto bendraturčiu ir atitinkamai turinčiu teisę į kompensaciją yra neįrodytas.

23. Ieškovas įrodinėja, kad įgijo nuosavybės teisę į butą ir tuo pagrindu, kad buto vertės pagerinimui skyrė lėšas, gautas už parduotą žemės sklypą. Nekilnojamo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. Š. nuo 2005 m. balandžio 12 d. iki 2007 m. balandžio 3 d. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,4000 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., įgytas 2005 m. vasario 24 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 55/12859 ir tos pačios dienos Apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-610 pagrindu. Nuo 2007 m. balandžio 3 d. iki 2007 m. balandžio 4 d. A. Š. priklausė ½ dalis minėto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė išregistruotos 2007 m. balandžio 2 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (1 t., b. l. 40-42). 2007 m. balandžio 2 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta (2 t., b. l. 92-98), kad A. Š. pardavė pirkėjams S. S., J. V., S. V., T. K. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,4000 ha ploto, esančio Sarčių k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav.

26. Ieškovas nepateikė ir įrodymų, kad šios lėšos buvo panaudotos buto vertės pagerinimui. Teismas sutinka, su atsakovių atstovo argumentu, kad byloje nėra jokių įrodymų kokia buvo ginčo buto vertė 2007-2008 metais. Atsakovės neneigia, kad ieškovas, gyvendamas kartu su Z.S. P., naudodamasis butu, atliko tam tikrus remonto darbus. Pažymėtina, kad ieškovas duodamas teismui paaiškinimus patvirtino, kad bute nebuvo atliktas kapitalinis remontas, liudytojomis apklaustos D. M., V. D., Z. O. negalėjo tiksliai įvardyti nei konkrečių darbų, nei jų kainos, nei kas už tuos darbus mokėjo. Ieškovas atsisakė teikti prašymą dėl ekspertizės byloje paskyrimo.

27. Ieškovas įrodinėja, kad jam gyvenant kartu su Z. S. P. buvo atlikti buto pagerinimo darbai: pakeistos buto durys – 2008 m. birželio 2 d. užsakymas (1 t., b. l. ), plastikiniai langai - 2008 m. rugpjūčio 27 d. ir 2008 m. spalio 22 d. sutartys (1 t., b. l. 26-33), 2010-01-08 sutartis su Balticum TV (1 tomas, b.l. 71). Tačiau iš šių įrodymų nustatyta, kad visus užsakymus sudarė, sutartis pasirašė ir pinigus mokėjo Z.S. P.. Kasos čekiai iš UAB „Senukų prekybos centras“ (1 t., b. l. 34, 35) nėra informatyvūs, mokėtojas nėra aiškus, kokios prekės arba kam jos skirtos įrodymai nepateikti. Ieškinio 4 priedas taip pat nėra informatyvus, t.y. iš jo nėra aišku kas sudarė tam tikrų darbų sąrašą, kas ir kokiu pagrindu nustatė kainas. Kaip ir tai nėra įrodymas kad tokie darbai buvo atlikti ir būtent už kokią kainą ir kas ir kada už tai sumokėjo (1 t., b.l. 39). Ieškovo pateikti kvitai dėl nupirktų buities daiktų: 2005 m. spalio 2 d. kavamalė (1 t., b. l. 75), 2010 m. sausio 4 d. televizorius Samsung (1 t., b. l. 76) taip pat nėra įrodymai, iš kurių teismas galėtų nustatyti kas juos pirko, iš kokių lėšų buvo nupirkta. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino teismui, kad iš ginčo buto išsivežė „sofutę“, nes ją pirko iš savo pinigų.

28. Pažymėtina, kad pagal ieškovo pateiktus įrodymus už butui, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teikiamų paslaugų apmokėjimą - priskaičiuotus mokesčius už minėtam butui tiekiamą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją ir kitas paslaugas A. Š. mokėjo tik už 2019 m. sausio - kovo mėnesius (1 t., b. l. 18-23), t.y. jau po Z. S. P. mirties.

29. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad Z.S. P. dukterėčia - atsakovė I. M. ja beveik nesirūpino, nagrinėjamam ginčui neturi teisinės reikšmės, nors pažymėtina, kad liudytoja apklausta V. D. patvirtino, kad Z.S. P. bendravo su seserimi, kuri gyveno L..

31. Ieškinio reikalavimas yra ginčo butą pripažinti daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu, o ne kaip santuokinį turtą, t.y. pripažinti ieškovą buto (duomenys neskelbtini), Klaipėda bendraturčiu.

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Taigi norint atidalyti, visų pirma reikia turėti nuosavybės teisę. Ieškovas šioje dalyje ieškinio neįrodė.

33. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

34. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012 išaiškino, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė, nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninės nuosavybės teisę, t.y. pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, t. y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti. Kiekvienas bendraturtis po atidalijimo lieka tokios pat nuosavybės teisės dalies savininkas, tik ji iš bendrosios dalinės tampa asmeninės nuosavybės teise. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija. Be to pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012 išaiškino, kad tais atvejais, jeigu vienas iš bendraturčių pagerina bendrą turtą taip, kad jo vertė padidėja, šio bendraturčio teisės gali būti ginamos taikant kitus teisių gynimo mechanizmus (būdus), pvz., reikalaujant padidinti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.77 straipsnis), prašant priteisti kompensaciją už investuotas į bendrą turtą lėšas ir kt. Konstatuotina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepripažintinas bendrosios dalinės nuosavybės kaip ieškovo ir Zinos S. P. jungtinės veiklos rezultato objektas, t.y. nepripažintinas nei sukurtu nei įgytu kaip jungtinės jų veiklos rezultatas. Ieškovui nesant minėto buto bendraturčiu, atmestinas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją.

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. Atsakovė I. M. pagal byloje pateiktus įrodymus patyrė 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1 t., b. l. 105, 107, 2 t., b. l. 22, 57).

37. Teismas, vertindamas atsakovo patirtų išlaidų pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į tai, kad jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, taip pat nenustatyta, kad atsakovių procesinis elgesys buvo netinkamas ir pagrindų nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

38. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2019 m. liepos 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Š. atsakovei I. M. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų ) bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.