Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos – neveiksnaus asmens globėjos I. M. ir suinteresuoto asmens I. M. atstovui advokatui H. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos– neveiksnaus asmens globėjos I. M. prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti ir išduoti teismo leidimą priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu pagal apyrašą, suinteresuoti asmenys, T. P., I. M., VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad I. M. yra T. P. sesuo. 1990-05-04 Tatjana P. L. Respublikos Liepojos teismo sprendimu yra pripažinta neveiksnia ir 2010-06-02 Liepojos miesto našlaičių teismo sprendimu jos globėja paskirta jos sesuo I. M.. 2019-02-15 mirė I. M. ir T. P. teta (jų motinos sesuo) Z. S. P., a.k(duomenys neskelbtini) kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties liko jai nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto. Byloje pateiktas suinteresuoto asmens pareiškimas palikimo atsiradimo vietos notarei, kuriuo priėmė po palikėjos Zina S. P. mirties atsiradusį palikinimą (e. b. l. 21). 1990-05-04 T. P. Latvijos Respublikos Liepojos teismo sprendimu yra pripažinta neveiksnia ir 2010-06-02 Liepojos miesto našlaičių teismo sprendimu jos globėja paskirta jos sesuo I. M. (e.b. l. 8-20). Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas paaiškino, jog per įstatymo nustatytą terminą palikimo priimti negalėjo nes pareiškimui paruošti buvo reikalinga daugiau laiko, kadangi pareiškėja ir jos neveiksni sesuo yra Latvijos Respublikos gyventojos, daugumą dokumentų reikėjo surinkti kitoje valstybėje, dokumentus taip pat buvo reikalinga išversti iš latvių kalbos į lietuvių kalbą, o nuo kreipimosi į advokatą dienos palikimui priimti buvo likusios tik 6 dienos, tarp jų 2 nedarbo dienos. Suinteresuotas asmuo I. M. dėl jai pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies kreipėsi 2019-03-21 – per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, pareiškimas yra reiškiamas siekiant įgyvendinti neveiksnaus asmens turtines teises į palikimą.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju neveiksnia pripažinta T. P., kurios vardu veikia pareiškėja, yra įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis) ir siekia paveldėti po tetos mirties atsiradusį turtą. Tačiau įpėdinis ir jo globėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas paaiškino, jog terminą priimti palikimą praleido, kadangi pareiškimui paruošti buvo reikalinga daugiau laiko, kadangi pareiškėja ir jos neveiksni sesuo yra Latvijos Respublikos gyventojos, daugumą dokumentų reikėjo surinkti kitoje valstybėje, dokumentus taip pat buvo reikalinga išversti iš latvių kalbos į lietuvių kalbą, o nuo kreipimosi į advokatą dienos palikimui priimti buvo likusios tik 6 dienos, tarp jų 2 nedarbo dienos. Taip pat parodė, jog I. M. manymu, šiuo kreipimusi į notarę ji savo ir neveiksnios sesers vardu priėmė po tetos mirties atsiradusį palikimą, kadangi jos sesuo yra neveiksni, atskiro pareiškimo neveiksnios sesers vardu pateikti nereikia, tačiau 2019-05-09 iš Latvijos atvykusi į Lietuvą pasikonsultuoti su advokatu sužinojo, kad šiuo atveju turi būti pateikti du skirtingi pareiškimai notarei - jos ir atskiras sesers vardu. 2019-05-09 globotinės - neveiksnaus asmens T. P. vardu pareiškėja I. M. taip pat kreipėsi į Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarę D. R. dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė nurodė, kad pareiškėja negali neveiksnios sesers vardu priimti palikimo, kadangi tam reikalingas teismo leidimas. Netikėti pareiškėjos paaiškinimais teismas neturi pagrindo, juolab, jog byloje pateikti įrodymai, kad 1990-05-04 Tatjana P. L. Respublikos Liepojos teismo sprendimu yra pripažinta neveiksnia ir 2010-06-02 Liepojos miesto našlaičių teismo sprendimu jos globėja paskirta jos sesuo I. M..

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėja – neveiksnaus asmens – globėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad neveiksniu pripažinta T. P. negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos Zinos S. P. mirties, būtų paveldėję kiti byloje dalyvauti suinteresuotais asmenimis neįtraukti asmenys, byloje nėra.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėja I. M. terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos Zinos S. P. mirties, neveiksnia pripažintos T. P. vardu priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškėjos prašymui neprieštarauja, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkintinas, terminas neveiksnios pripažintos T. P. globėjai I. M. palikimui, atsiradusiam po Zinos S. P. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, pripažįstama, kad yra pagrindas išduoti teismo leidimą pareiškėjai priimti palikimą pagal turto apyrašą T. P. vardu, kadangi, teismo nuomone, tai nepažeistų T. P. teisių, pareiškėjos pasirinktam antstoliui pavesti sudaryti palikėjos turėto turto apyrašą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.53 straipsnio 3 dalimi, nustatomas terminas turto apyrašui sudaryti yra vienas mėnuo nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti ilgesnį terminą turto apyrašui sudaryti, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti neveiksnios T. P., gim. (duomenys neskelbtini), globėjai I. M., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą priimti palikimą pripažintos neveiksnia T. P. vardu, po palikėjos Z. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti teismo leidimą I. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), priimti neveiksnaus asmens T. P., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu po jos tetos Z. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Pareiškėjai išaiškintina, kad įpėdinis dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą turi kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.