Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovėms A. G. ir M. V., atsakovui J. R., jo atstovui advokatui Valdui Andrijauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui J. R. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau ir – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau ir – draudikė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. R. 995,62 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgus į visas aplinkybes ir vadovaujantis teisiniu reguliavimu, ieškovė įgijo teisę reikalauti iki 50 proc. išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo iš atsakovo kaip draudėjo, pažeidusio sutartines prievoles. Pažymi, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) sumokėjo 245,40 Eur, (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1133,10 Eur, todėl ieškovė reikalavimų dėl (duomenys neskelbtini) išmokėtos 490,80 Eur draudimo išmokos ir (duomenys neskelbtini) išmokėtos 2266,19 Eur draudimo išmokos atsakovui neturi.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Ieškovė, sudarydama draudimo sutartis, kiekvieną kartą vertina prisiimamą draudimo riziką, objektyviuosius faktorius: vairavimo patirtį, drausmingumą ir kt., taip pat atitinkamai nustato pagal sutartį mokėtiną draudimo įmoką.

Papildomai Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47, 36 punkte nurodyta: „Jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką“. Laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas).

Neigiamos draudėjo pareigų nevykdymo teisinės pasekmės įvirtintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalyje: jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 redakcija) (toliau ir – Taisyklės), 62 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį. Taisyklių 62.1 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos. Taisyklių 62.2 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Taigi teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas nesuteikė Draudikui informacijos sutarties sudarymo metu arba vėliau nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą.

Pažymi, kad ĮTPVCAPD sutarties, kurią sudarė šalys, 1.5.2 punkte įtvirtinta draudėjo pareiga pranešti draudikui sutarties vykdymui svarbią informaciją. Sutarties 1.5.6 punkte nurodyta, kad draudimo rizika yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos duomenis <...> ir į šias aplinkybes (aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui): <...> Nevairuoja mažesnį nei 3 metų vairavimo stažą turintys asmenys. Taigi, draudimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad vairuotojo stažas – kriterijus, apibrėžiantis draudimo riziką, kuris be kita ko pagrįstai pripažįstamas draudimo rizikos kriterijumi bei yra įprastas draudimo rinkoje. Sutarties 1.5.7 punkte įtvirtinta, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja <...>. Jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai rizikai (tai yra pasikeitus bet kuriai Sutarties 1.5.6 numatytai aplinkybei) draudikas nebuvo informuotas, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos. Draudimo sutartyje įtvirtintas ne tik rizikos kriterijus – vairuotojo stažas. Draudimo sutartyje taip pat aiškiai nurodyta pareiga pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą bei neigiamos pasekmės, atsirasiančios pažeidus šią pareigą.

Taip pat nurodo, kad CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pradžios momentą, 1 dalyje nustatyta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDĮ pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2013-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013). Draudikas, įvykdęs pagrindinę prievolę, siekdamas pareikšti regresinį reikalavimą remdamasis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, tai turi padaryti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2017). Todėl ieškovė, (duomenys neskelbtini) išmokėjusi draudimo išmoką pagal 2022-10-24 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pretenziją Nr. 13114, nėra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino ir turi teisę reikalauti grąžinti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos – 995,62 Eur regreso tvarka.

Ieškovės atstovė A. G. teismo posėdyje prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad esminiu draudimo rizikos padidėjimu laikoma, jog vairuotojas neturėjo net pusės reikalaujamo vairavimo stažo, buvo laikomas pradedančiuoju vairuotoju. Ši sąlyga yra esminė ir specialioji, nes buvo susitarta, kad nevairuos mažesnį kaip 3 metų stažą turintys vairuotojai. Priešingu atveju, draudikė būtų įsivertinusi savo rizikas ir galimai draudimo įmoka būtų buvusi didesnė. Pažeidus draudimo sutarties rizikos sąlygas, ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovą. Ieškovė neturi pagrindo reikalauti atsakomybės iš trečiojo asmens A. B., nes transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju draudimu. Susidaro įspūdis, kad atsakovas ginčija tik reikalavimo sumą.

Atsakovas J. R. prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino nesuprantantis kodėl praėjus keliems metams, ieškovė vėl reikalauja iš jo pinigų. A. B. yra buvęs atsakovo dukters draugas. Perduodamas jam vairuoti transporto priemonę, nelabai pagalvojo apie jo turimą vairavimo stažą. Kai sudarinėjo draudimo sutartį, draudikė nepatarė, o pats atsakovas sako nepagalvojęs dėl papildomų draudimo sąlygų. Sako padaręs klaidą. Dabar vairuoja transporto priemonę vienas, niekam jos neperduoda. Teigia, kad su dukra ir su A. B. kalbėjosi apie įvykį tą pačią dieną, kai jis įvyko. Draudikės apie įvykį neinformavo. Nesigilino į draudimo sutarties sąlygas. Mano, kad draudikės reikalaujama papildoma suma yra nepagrįsta. Kaip atsakovas suprato, tai suma dėl dviratininko Klaipėdos ligonių kasai. Draudimo sumas SODRAI apmokėjo 50 proc. Bijo, kad draudikė po kiek laiko gali dar kažko pareikalauti. Mano, kad suėjęs reikalavimo pateikimo senaties terminas.

Atsakovas J. R. atsiliepimu į ieškinį papildomai nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-313/2016; 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016).

Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. Nustatydamas draudimo riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, paprastai būna žinomi tik draudėjui. Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudžiamojo įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali lemti draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos (premijos) dydį. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtą sumą. Draudiko, apdraudusio transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, sumokėjusio išmoką nukentėjusiam asmeniui, teisę susigrąžinti sumokėtas dėl padarytos žalos sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens reguliuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteike atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (Taisyklių 62.1 punktas); jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje nustatytai draudimo rizika, (pasikeitus aplinkybėms turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimu.) draudėjas ar jo atstovas ap tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (Taisyklių 62.2 punktas). Taigi, draudikas įgyja teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalį, jei draudėjas pažeidžia ikisutartines ar draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Tokiu atveju draudėjui kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Nurodytos teisinio reguliavimo nuostatos suponuoja, kad ši draudėjo sutartinė civilinė atsakomybė yra ribojama trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos ir maksimaliai leistinu susigrąžinti šios išmokos dydžiu. Sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Konkretų draudiko susigrąžintinos sumos dydį nustato teismas, nustatęs visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas: ikisutartinės ir (ar) sutartinės draudėjo pareigos pažeidimą, draudiko išmokėtos nukentėjusiam asmeniui draudimo išmokos dydį, priežastinį ryšį tarp padidėjusios draudimo rizikos ir eismo įvykio, draudėjo kaltę. Sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės turi reikšmės aplinkybė, ar draudėjo pareigos pranešti apie padidėjusią draudimo riziką pažeidimas iš esmės padidino draudžiamojo įvykio atsitikimo galimybę ar žalos dydį.

Nurodo, kad atsakovo nuomone, vien tokie neteisėti veiksmai (neveikimas), kai yra pažeidžiama sutartis, nuslepiant sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui, nesudaro pagrindą ieškovei reikalauti 50 procentų dydžio dalies išmokėtų sumų priteisimo. Šiuo atveju byloje turi būti įvertinta, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu atsakovo ieškovei neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikei sudarant draudimo sutartį, ir ar tokia rizika buvo esminė. Transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes ženkliai jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo požiūriu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje pateikiama pradedančiojo vairuotojo sąvoka - tai asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, Al, A2, B, BĮ kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų. Be to, visuotinai žinoma ir kasacinis teismas yra konstatavęs, kad būtent asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo draudimo aspektu, todėl draudikas gali nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014; 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).

(duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu atsakovo apdraustą transporto priemonę vairavo A. B., kuris, kaip paaiškėjo, turėjo tik apie 4 mėnesių vairavimo stažą, tačiau tai negali sudaryti prielaidos ieškovei susigrąžinti maksimalią net 50 proc. dalį išmokėtos draudimo išmokos. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016 pažymėta, jog transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas laikytini aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką, tačiau cituojamoje byloje buvo pripažinta, kad draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nebuvo žymus, todėl konstatuota, kad draudikui iš draudėjo priteista maksimali teises aktuose nustatyta suma yra per didelė. Šiuo atveju draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą ieškovei reikalauti būtent maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šiuo atveju reikšminga tai, kad valdytojas A. B. apie savo vairavimo stažą atsakovui nepranešė, be to, pasak paties A. B., jis dar iki teisės vairuoti transporto priemones įgijimo daug laiko praktikavosi ir buvo įgavęs gerus transporto priemonių vairavimo įgūdžius. Pagal eismo įvykio situaciją, jis kilo ne dėl A. B. vairavimo įgūdžių stokos, t. y. analogiškoje situacijoje eismo įvykį galėjo sukelti net ir dešimties metų vairavimo stažą turintis valdytojas.

Nurodo, kad ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Sąvokos „iki 50 procentų“ imtis (intervalas) yra nuo 1 proc. iki 50 proc., tačiau ieškovė, reikšdama maksimalaus dydžio pagal Taisyklių 62.2 punktą reikalavimą, nepagrindžia, kodėl reiškia būtent tokio procentinio dydžio reikalavimą nuo visos išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovas mano, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas, atlyginimo, t. y. dar 20,97 proc., nuo išmokėtos draudimo sumos (4748,24 Eur) yra nepagrįstas, todėl turi būti teismo atmestas.

Tretysis asmuo A. B. į teismo posėdį neatvyko. Jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimo. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant trečiajam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ir atsakovas J. R. buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 6246490), kuria (duomenys neskelbtini) laikotarpiui buvo apdrausta automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė.

Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos AVPK eismo įvykio informacija ROIK: 07-20-9521343 ir (duomenys neskelbtini) Klaipėdos AVPK raštu dėl pranešimo apie įvykusį eismo įvykį, yra pripažintas transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas A. B.. Iš Vairuotojo pažymėjimo duomenų patikros matyti, kad trečiajam asmeniui A. B. vairuotojo pažymėjimas išduotas (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2020-04-10 nutarime, kuris 2020-04-14 patvirtintas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos rezoliucija, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu A. B., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė dviratininką S. B.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų S. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Minėtame nutarime nurodyta, kad A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punktą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. A. B. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, kaip padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. A. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir ikiteisiminis tyrimas nutrauktas. Minėtas prokurorės nutarimas, patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjos rezoliucija, nebuvo apskųstas, todėl yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

Ieškovė, atlikusi žalos administravimo procedūras, iš viso išmokėjo 4748,24 Eur: 1) (duomenys neskelbtini) išmokėjo 490,80 Eur draudimo išmoką pagal (duomenys neskelbtini) VSDF valdybos Kauno skyriaus pretenziją dėl išmokėtos nukentėjusiajam ligos išmokos už jo nedarbingumo laikotarpį; 2) (duomenys neskelbtini) - 2266,19 Eur draudimo išmoką pagal (duomenys neskelbtini) VSDF valdybos Kauno skyriaus pretenziją dėl išmokėtos nukentėjusiajam ligos išmokos už jo nedarbingumo laikotarpį; 3) (duomenys neskelbtini) - 1991,25 Eur draudimo išmoką pagal (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr. 13114 dėl nukentėjusiojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Iš ieškovės atstovių ir atsakovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) sumokėjo 245,40 Eur, t. y. 50 proc. ieškovės (duomenys neskelbtini) atlygintos žalos pagal (duomenys neskelbtini) VSDF valdybos Kauno skyriaus pretenziją ir (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1133,10 Eur, t. y. 50 proc. ieškovės (duomenys neskelbtini) atlygintos žalos pagal (duomenys neskelbtini) VSDF valdybos Kauno skyriaus pretenziją.

Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo prievolės atlyginti 50 proc. ieškovės (duomenys neskelbtini) - 1991,25 Eur išmokėtą draudimo išmoką pagal (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr. 13114 dėl nukentėjusiojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Kaip teisingai pažymi ieškovė, kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDĮ pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2013-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013). Draudikas, įvykdęs pagrindinę prievolę, siekdamas pareikšti regresinį reikalavimą remdamasis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, tai turi padaryti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2017).

Minėta, ieškovė (duomenys neskelbtini) išmokėjo draudimo išmoką pagal (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pretenziją Nr. 13114, o teisme reikalavimus atsakovui pareiškė (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad nėra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. N-47, 36 punkte nurodyta: „Jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką“. Laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas).

Draudėjo pareigų nevykdymo teisinės pasekmės įvirtintos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje - jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.

Taisyklių 62 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį. Taisyklių 62.1 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos. Taisyklių 62.2 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovė, teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas nesuteikė draudikui informacijos sutarties sudarymo metu arba vėliau nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą.

Iš šalių sudarytos ĮTPVCAPD sutarties 1.5.2 punkto matyti, kad jame įtvirtinta, be kita ko, draudėjo pareiga pranešti draudikui sutarties vykdymui svarbią ir teisingą informaciją. Sutarties 1.5.6 punkte nurodyta, kad draudimo rizika yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos duomenis <...> ir į šias aplinkybes (aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui): <...> Nevairuoja mažesnį nei 3 metų vairavimo stažą turintys asmenys. Taigi, teismas sutinka, kad draudimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog vairuotojo stažas – kriterijus, apibrėžiantis draudimo riziką, kuris, be kita ko, pagrįstai pripažįstamas draudimo rizikos kriterijumi bei yra įprastas draudimo rinkoje.

Sutarties 1.5.7 punkte įtvirtinta, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja <...>. Jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai rizikai (tai yra pasikeitus bet kuriai Sutarties 1.5.6 numatytai aplinkybei) draudikas nebuvo informuotas, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovo transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo tretysis asmuo A. B., kurio vairavimo stažas tuo metu buvo apie 4 mėnesiai.

Pats atsakovas nurodo (su kuo sutinka ir teismas), kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes ženkliai jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo požiūriu bei, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje pateikiama pradedančiojo vairuotojo sąvoka - tai asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, Al, A2, B, BĮ kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų. Taip pat nurodo ir kasacinio teismo praktiką, t. y. jo nutartis, kuriose konstatuota, kad būtent asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo draudimo aspektu, todėl draudikas gali nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014; 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).

Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad, pasak paties A. B., jis dar iki teisės vairuoti transporto priemones įgijimo daug laiko praktikavosi ir buvo įgavęs gerus transporto priemonių vairavimo įgūdžius bei, kad pagal eismo įvykio situaciją, jis kilo ne dėl A. B. vairavimo įgūdžių stokos, nėra įrodytos byloje, jos vertintinos tik kaip atsakovo nuomonė.

Todėl teismo vertinimu, ieškovė, remdamasi šalių sudaryta sutartimi, Taisyklių 62.2 punktu, pagrįstai reikalauja atsakovo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo, nes jis draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina 995,62 Eur žalos atlyginimo. Taip pat už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos: 23 Eur žyminio mokesčio ieškovei ir 29,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 995,62 Eur sumą nuo 2023-08-07 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo,

- 23 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146,

- 29,14 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.