Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biotechnologijos grupė“ atstovei advokatei Ingai Kostogriz-Vaitkienei, atstovui advokatui Mindaugui Justinui Pupkai,

atsakovo V. G. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, I. S. atstovui advokatui Viliui Masiuliui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Hans Group“ atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biotechnologijos grupė“ ieškinį atsakovui V. G. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, pareiškėjo V. G. reikalavimų pripažinimo nepagrįstais bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2023 m. liepos 28 d. nutarimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Hans Group“, I. S., išvadą teikianti institucija byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Išvadą teikiančios institucijos VVTAT atstovas išvadoje nurodė, kad VVTAT gavo V. G. 2023 m. vasario 7 d. prašymą dėl UAB „Biotechnologijos grupė“ veiksmų, galimai pažeidžiančių vartotojo teisėtus interesus, prašyme pareikštas reikalavimas įpareigoti UAB „Biotechnologijos grupė“ netinkamos kokybės biologinio nuotekų valymo įrenginį BIOMAX M20 pakeisti tinkamos kokybės nuotekų valymo įrenginiu. VVTAT 2023 m. liepos 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė tarp V. G. ir UAB „Biotechnologijos grupė“ kilusį ginčą. VVTAT vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, nutarė patenkinti vartotojo V. G. prašyme keliamą reikalavimą. Į teismą turi būti kreipiamasi ne dėl VVTAT nutarimo teisėtumo (panaikinimo), bet teismo prašant tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti iš esmės. VVTAT priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013). Taigi, šiuo atveju teisme yra savarankiškas šalių ginčo nagrinėjimo iš esmės procesas, kuriam esminės įtakos nedaro procesas, kuriame tarp šalių kilęs ginčas buvo nagrinėjamas VVTAT (I t., e. b. l. 62 (neskaitmenizuotas dokumentas, registracijos Nr. DOK-113030)).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

8. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019).

9. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis).

10. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

11. Taigi, esant tiek pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, tiek statybos rangos atveju, viena šalis turi perduoti kitai tam tikrą daiktą: pirkimo–pardavimo atveju pardavėjas turi perduoti pirkėjui parduodamą daiktą (prekę), o statybos rangos atveju – pasiektą darbų rezultatą (pastatytą, rekonstruotą objektą ir pan.). Atsižvelgiant į tai, CK 6.645 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas vienas iš kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojami pirkimo–pardavimo ir rangos teisiniai santykiai: pagal aptariamą nuostatą, tuo atveju, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Nors CK 6.645 straipsnio 4 dalyje kaip kriterijus, padedantis atriboti rangos ir pirkimo–pardavimo teisinius santykius, yra nurodytas perduodamo daikto ir atliktų darbų kainų skirtumas, kasacinio teismo praktikoje dėl šios nuostatos taikymo taip pat yra pabrėžiama būtinybė atribojant nurodytas sutartis išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas iš ieškovės įsigijo įrenginį – biologinį nuotekų valymo įrenginį Bioclar B30, už kurį atsakovas sumokėjo ieškovei 5 435,00 Eur (I t., e. b. l. 10). Įrenginio Bioclar B30 montavimo, jo priežiūros paslaugos pas ieškovę užsakytos nebuvo. Įrenginį Bioclar B30 sumontavo ne ieškovė (2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nėra duomenų, kad ieškovė buvo įsipareigojusi atsakovui sukurti parduotą įrenginį Bioclar B30. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad įrenginį Bioclar B30 pagamino UAB „Hans Group“, o ieškovė jį pardavė (I t., e. b. l. 1–9, 10, 22; 2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). 2020 m. liepos mėnesį atsakovas informavo ieškovę, kad įrenginys Bioclar B30 deformavosi (I t., e. b. l. 26, 28–31, 62 (neskaitmenizuotas dokumentas, registracijos Nr. DOK-113030). Įrenginio gamintoja UAB „Hans Group“ priėmė sprendimą įrenginį Bioclar B30 pakeisti nauju įrenginiu Biomax M20. Kadangi UAB „Hans Group“ įrenginius gamina, bet jų nemontuoja, įrenginio pakeitimui UAB „Hans Group“ pateikė ieškovei žodinį užsakymą demontuoti įrenginį Bioclar B30 ir sumontuoti gamintojos UAB „Hans Group“ pagamintą naują valymo įrenginį Biomax M20. Ieškovė atliko seno įrenginio demontavimo, naujo įrenginio montavimo darbus, už darbus ieškovė išrašė užsakovei UAB „Hans Group“ (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą 3 437,61 Eur sumai (I t., e. b. l. 23). Teismo vertinimu, tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties tikslas buvo, kad ieškovė perduotų atsakovui ieškovės parduodamą prekę. Vėliau ieškovės 2020 metais atlikti demontavimo ir montavimo darbai buvo sąlygoti būtinybės pakeisti deformuotą prekę. Atsakomybę už deformuotą prekę prisiėmė gamintoja UAB „Hans Group“, ji įsipareigojo atsakovui savo lėšomis ir darbu pakeisti įrenginį, atlikti aplinkos sutvarkymo darbus. Šiai prievolei atlikti UAB „Hans Group“ pasitelkė ieškovę kaip montavimo paslaugos teikėją. Taigi ieškovės 2020 metais atlikti darbai buvo tiesiogiai susiję su tarp ieškovės ir UAB „Hans Group“ sudaryta žodine sutartimi, bet ne su tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartimi. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendžia, kad, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, reglamentuojančiomis pirkimo – pardavimo, rangos teisinius santykius, šalių žodžiu sudaryta sutartis atitinka pirkimo – pardavimo sutarties požymius. Todėl darytina išvada, kad šalys buvo sudariusios pirkimo – pardavimo sutartį ir nėra pagrindo sutikti su atsakovo atstovo argumentu, kad egzistuoja rangos teisiniai santykiai.

13. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 25 dalyse pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos. Taigi tam, kad sutartį būtų galima pripažinti vartojimo sutartimi, būtina nustatyti, jog: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo.

14. Byloje nėra ginčo, kad įrenginį įsigijo fizinis asmuo (atsakovas) ir kad įrenginį pardavė verslininkas – juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais (ieškovė). Byloje kilo ginčas, kokiu tikslu atsakovas įsigijo įrenginį – dėl savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimo ar ne?

15. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo parengtas 1 vienbučio ir 2 dvibučių gyvenamųjų pastatų (duomenys neskelbtini), statybos projektas, statytoja I. S., (duomenys neskelbtini) buvo gautas statybos leidimas (II t., e. b. l. 68–70). Atsakovas įrenginį Bioclar B30 įsigijo (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 10). Atsakovo poreikis buvo 4,5 m³ našumo nuotekų valymo įrenginys, skirtas aptarnauti iki 30 žmonių (I t., e. b. l. 24, 26, 27, 30). Įrenginys įrengtas žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 29, 32, 104–106). Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra padalintas į keturis klypus, kuriuose yra keturi gyvenamieji namai, iš kurių du yra dvibučiai, du – vienbučiai, t. y. iš viso šeši butai (I t., e. b. l. 94–97, 104–106; II t., e. b. l. 74–77; III t., e. b. l. 103; 2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). Abu dvibučiai pradėti statyti 2018 m., baigti statyti 2020 m., vienas vienbutis pradėtas statyti 2018 m., baigtas statyti 2021 m. (I t., e. b. l. 94–97, 104–106). Įrenginys yra skirtas aptarnauti minėtus šešis butus (III t., e. b. l. 103). Viename iš butų yra įregistruotas juridinis asmuo (I t., e. b. l. 107–114). Atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas gyvena trečiojo asmens I. S., kuri yra jo sūnaus žmona, bute. Duomenų, ar atsakovą su kitais butų savininkais – fiziniais asmenimis, sieja giminystės ryšiai, byloje nėra. Vienas iš butų yra parduodamas, kaip parduodamo būsto privalumas yra nurodoma tai, kad įvestos nuotekos (I t., e. b. l. 98–103).

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas įrenginio įsigijimo metu jau žinojo, kad įrenginys bus skirtas ne vien buto, kuriame jis gyvens, aptarnavimui, bet visų žemės sklype esančių butų aptarnavimui. Vienas iš butų yra parduodamas, nurodant jo privalumą – įvestos nuotekos, viename iš butų, kurį aptarnauja įrenginys, yra įregistruotas juridinis asmuo. Todėl teismo vertinimu, sutartis buvo sudaryta dvigubo naudojimo tikslu – tiek asmeniniams, tiek ne asmeniniams tikslams – siekiant parduoti butą kaip vertingesnį turtinį vienetą, siekiant aptarnauti butą, kuriame įregistruotas juridinis asmuo. Atsakovas nurodė, kad įrenginio įsigijimas buvo visiškai asmeninis, nes buvo siekis sklype pastatyti būstą ne tik sau, bet ir sūnaus, jo uošvių šeimoms. Tačiau teismo vertinimu, nors sutartimi ir buvo siekiama patenkinti atsakovo ir jo šeimos poreikius, bet jie buvo susiję ir su kitų asmenų poreikiais, įskaitant juridinio asmens veiklą. Įvertinus tai, kad atsakovas naudoja tik vieną butą (jame gyvena), laikytina, kad atsakovo asmeninis poreikis įsigyjant įrenginį sudarė nedidelę dalį likusio poreikio – statytojo ar kito asmens gauti pelną parduodant būstą su komunikacijomis, aptarnauti juridinio asmens buveinę. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas nėra vartotojas CK 6.228¹ straipsnio prasme ir tarp šalių nesusiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Todėl daroma išvada, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

17. Iš šalių atstovų paaiškinimų, VVTAT išvados, byloje esančių rašytinių įrodymų, eksperto išvados nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas iš ieškovės įsigijo gamintojos UAB „Hans Group“ pagamintą įrenginį – biologinį nuotekų valymo įrenginį Bioclar B30 (I t., e .b. l. 10). Įrenginio Bioclar B30 sumontavimo, jo priežiūros paslaugos pas ieškovę, trečiąjį asmenį užsakytos nebuvo (I t., e. b. l. 1–9; III t., e. b. l. 1–3; 2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovui su perkamu įrenginiu buvo perduotas biologinio nuotekų valymo įrenginio Bioclar B30 techninis pasas ir eksploatacinių savybių atitikties deklaracija (I t., e. b. l. 11–22; III t., e. b. l. 103; 2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). Biologinio nuotekų valymo įrenginio Bioclar B30 modelį išsirinko pats pirkėjas – atsakovas (2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). 2020 m. liepos mėnesį atsakovas informavo ieškovę, kad įrenginys deformavosi (I t., e. b. l. 1–9, 26). 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovės ir UAB „Hans Group“ atstovai apžiūrėjo įrenginį Bioclar B30, UAB „Hans Group“ atstovas nustatė, kad įrenginys yra deformuotas, deformacijos priežastis – aukšti gruntiniai vandenys įrenginio buvimo vietoje, ir priėmė sprendimą įrenginį pakeisti nauju įrenginiu, t. y. ne pardavėja (ieškovė), bet gamintoja prisiėmė atsakomybę dėl įrenginio deformacijos, savo sąskaita atliko įrenginio pakeitimą (I t., e. b. l. 1–9, 26, 27; III t., e. b. l. 1–3). UAB „Hans Group“ pateikė ieškovei žodinį užsakymą demontuoti įrenginį Bioclar B30 ir sumontuoti gamintojos UAB „Hans Group“ pagamintą naują valymo įrenginį Biomax M20 (I t., e. b. l. 1–9). Ieškovė pagal UAB „Hans Group“ užsakymą atliko įrenginio Bioclar B30 demontavimo darbus, naujo įrenginio Biomax M20 montavimo darbus, kuriuos atliekant dalyvavo UAB „Hans Group“ atstovas, kuris priėmė techninius įrenginio Biomax M20 montavimo sprendimus ir vykdė įrenginio Biomax M20 montavimo darbų kontrolę (I t., e. b. l. 1–9, 23, 26, 27). Montuojant naują įrenginį Biomax M20, buvo dedami apsauginiai žiedai, įrengta papildoma siurblinė (I t., e. b. l. 26). Už deformuoto įrenginio demontavimo ir naujo įrenginio sumontavimo darbus ieškovė išrašė jos užsakovei UAB „Hans Group“ PVM sąskaitą faktūrą (I t., e. b. l. 23). UAB „Hans Group“ padengė deformuoto įrenginio Bioclar B30 utilizavimo išlaidas bei nemokamai pakeitė deformuotą įrenginį nauju įrenginiu Biomax M20, atliko gerbūvio sutvarkymo darbus, papildomai įrengė nuotekų siurblinę (I t., e. b. l. 1–9, 26, 30). Atsakovui pakeitus deformuotą įrenginį nauju biologiniu nuotekų valymo įrenginiu Biomax M20, buvo perduotas naujo biologinio nuotekų valymo įrenginio techninis pasas ir eksploatacinių savybių atitikties deklaracija (III t., e. b. l. 103; 2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad 2020 m., keičiant įrenginį Bioclare B30 į įrenginį Biomax M20, susiklostė dvigubi teisiniai santykiai: pirma, tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Hans Group“, kuris kaip gamintojas prisiėmė atsakomybę dėl įrenginio Bioclare B30 deformacijos ir atliko veiksmus atsakovo naudai dėl sukeltų nuostolių pašalinimo, antra, tarp užsakovės UAB „Hans Group“ ir ieškovės, kuri atliko įrenginio demonatvimo ir sumontavimo darbus pagal UAB „Hans Group“ užsakymą.

Dėl ieškinio reikalavimų

26. Nustatyta, kad įrenginys Biomax M20 įrengtas žemės sklype pagal parengtą projektą, kuriame statytoja nurodyta I. S. (I t., e. b. l. 68–73; III t., e. b. l. 171–180). Taigi įrenginio sumontavimo vieta yra parinkta ne ieškovės, bet projekto rengėjo, suderinta su statytoju. Projekto aiškinamajame rašte nustatyta, kad buitines nuotekas numatyta šalinti į nuotekų surinkimo talpą, prieš tai jas išvalant buitinių nuotekų valymo įrenginiuose 3,75 m³/d našumo. Projektuotas buitinių nuotekų valymo įrenginys AT-30, 3,75 m³/p našumo (II t., e. b. l. 72, 73). Ekspertas išvadoje nurodė, kad AT-30 yra kito gamintojo įrenginio žymėjimas. Projekte nėra nurodyta įrenginio techninių specifikacijų, atsakovo teigimu, grunto tyrimai, prieš įrengiant įrenginius, nebuvo atlikti (IV t., e. b. l. 80). Atsakovui buvo perduotas tiek įrenginio Bioclare B30, tiek Biomax M20 techniniai pasai, tiek eksploatacinių savybių atitikties deklaracijos (III t., e. b. l. 103), kuriuose nurodyta reikalavimai įrenginių montavimui, eksploatavimui (I t., e. b. l. 11–22; II t., e. b. l. 42–54, 49, 57–66, 134–143). Taigi atsakovas įsigijo kito gamintojo (UAB „Hans Group“) įrenginį nei buvo projektuotas, neatliko grunto tyrimų, neturėjo įrenginio projektinių parametrų, įsigyjant įrenginį pagal perduodamus dokumentus turėjo numatyti, kad įsigyja kitą įrenginį nei nurodytas projekte, kad įrenginio montavimui, eksploatavimui įtakos turi aukšti gruntiniai vandenys, dėl kurių tyrimo atlikęs nebuvo bei apie kuriuos, įrengiant įrenginį Biomax M20 žinojo iš UAB „Hans Group“ atstovo nurodymo. Todėl darytina išvada, kad atsakovas pasirinkdamas konkretų įrenginį įsigyti, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Kaip nurodė ieškovės atstovai, ieškovė pardavė tai, ką išsirinko atsakovas.

27. Nustatyta, kad įrenginį Biomax M20 sumontavo ieškovė trečiojo asmens UAB „Hans Group“ užsakymu. Biomax nuotekų valymo įrenginio techniniame pase yra pateikta įrenginio montavimo instrukcija, pagal kurią montavimo procesas bei architektūrinis projektavimas priklauso nuo kliento pageidavimų ir norų, nuo vyraujančio grunto savybių. Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti prieš montuojant įrenginį – aukštas gruntinių vandenų lygis gali apsunkinti įrenginio montavimą ir tolimesnę jo eksploataciją. Tokiu atveju papildomai gali prireikti biorektoriaus talpos sustiprinimo arba prailginimo. Neteisingas valymo įrenginio montavimas, vietoje esant aukštiems gruntiniams vandenims, gali sukelti įrenginio gedimus arba talpos sienų susilpnėjimą. Būtina įrenginius talpinti į gelžbetoninius žiedus arba juos tvirtinti (inkaruoti) prie betoninio pamato, būtina vengti talpos ištuštinimo. Prieš montuojant įrenginį, jei yra aukšti gruntiniai vandenys ar nėra galimybės įrengti tinkamo smėlio pagrindo, būtina išbetonuoti įrenginio pamatą arba įleisti gelžbetoninę konstrukciją. Įleidus įrenginį į duobę, talpą reikia palaipsniui pildyti vandeniu, iš šonų pilti smėlį (II t., e. b. l. 134–143). Nustatyta, kad įrenginys Biomax M20 sumontuotas po žeme (IV t., e. b. l. 85, 92, 106–108). Byloje nėra ginčo, kad įrenginys Biomax M20 sumontuotas žemės sklype, kuriame yra aukšti gruntiniai vandenys (IV t., e. b. l. 98–102). Montuojant įrenginį Biomax M20, buvo panaudoti gelžbetoniniai žiedai, kurie nebuvo hermetiškai sujungti, nebuvo išlietas ar sumontuotas dugnas (IV t., e. b. l. 85). Aplink įrenginį buvo supiltas smėlis, kuris netinkamas tokiam užpylimui (IV t., e. b. l. 92–94). Toks įrenginio sumontavimas sudarė sąlygas gruntiniam vandeniui veikti įrenginį (IV t., e. b. l. 86). Biomax nuotekų valymo įrenginio techniniame pase yra nurodyta, kad talpa negali būti pilnai ištuštinta per dumblo pertekliaus nusiurbimą, nes ištuštinta talpa gali būti išspausta virš žemės paviršiaus arba talpos sienos gali sulūžti. Talpą privalu ištuštinti iki saugaus lygio, tačiau reikiamas pašalinti dumblas turi būti pašalintas tuo pačiu pripildant talpą vandeniu. Jei aukšti gruntiniai vandenys – negalima visiškai ištuštinti talpos, nes valymo įrenginys gali būti iškeltas arba suspaustos įrenginio sienelės. Įrenginio savininkas turėtų periodiškai vykdyti kontrolinę priežiūrą. Svarbu kontroliuoti dumblo kiekį talpoje – jei dumblo kiekis viršija 600 ml/l vandens, jis turi būti pašalinamas. Rekomenduojama, kad įrenginio priežiūrą – servisą atliktų tiekėjai arba priežiūrą atliekančios įmonės kvalifikuoti specialistai. Visi atlikti darbai turi būti fiksuojami įrenginio dokumentuose – priežiūros žiniaraštyje. Įrenginio priežiūros darbus gali atlikti asmuo, išklausęs įrenginio priežiūros darbų instruktažą (II t., e. b. l. 134–143). Atsakovas neturi įrenginio dokumento – priežiūros žiniaraščio, kuriame būtų fiksuoti įrenginio priežiūros darbai. Atsakovas nurodė, kad įrenginys nebuvo iki galo užpildytas, nebuvo tuštinta talpa, dėl to nepildė dokumentų. Ekspertizės akte nurodyta, kad atsakovas (užsakovas) neturi įrenginio priežiūros kompetencijų, specialių žinių, įrankių (IV t., e. b. l. 86). Ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad tikėtina, kad užsakovas (atsakovas) pasisamdė nuotekų ištraukimo techniką, kuri pilnai išsiurbė įrenginio turinį ir paliko tuščią įrenginį natūraliam prisipildymui, tuo metu įrenginio sienelės gavo stiprų stūmimą į vidų, kurį sąlygojo gruntinio vandens slėgis (IV t., e. b. l. 86). Atsakovo atstovas su tuo nesutiko, teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo įrenginys nebuvo tuštinamas. Įvertinus tai, kad nuo įrenginio sumontavimo iki atsakovo pretenzijų pareiškimo praėjo du metai (2020 – 2022 m.), kad įrenginys aptarnauja šešis butus, kurių statybos pabaigos metai 2020, 2021 metai, kad byloje esančiose įrenginio nuotraukose matyti, jog jis pripildytas, daroma išvada, kad įrenginys buvo naudojamas. Įvertinus įrenginio aptarnaujamų butų kiekį (šeši) ir laikotarpį (naudota 2 metus), labiau tikėtina, kad jis buvo prisipildęs ir turėjo būti tuštinamas, nei, kad nebuvo tuštinamas. Tai patvirtina ir trečiojo asmens UAB „Hans Group“ atstovo paaiškinimai, kad atliekant ekspertizę joje dalyvavo atsakovas, kuris nurodė, kad tuštino įrenginio talpą (2025 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ekspertas apžiūros metu nustatė, kad vienas difuzorius, kuris yra įrenginio viduje, apačioje yra suplėšytas (IV t., e. b. l. 86). Įvertinus tai, kad įrenginio montavimo metu ieškovės darbuotojai į įrenginio vidų nėjo, kad įrenginys po sumontavimo veikė, buvo naudojamas du metus, sutiktina su eksperto išvada, kad difuzorius suplėšytas įrenginio talpos valymo metu. Ekspertas padarė išvadas, kad įrenginys nebuvo tinkamai prižiūrimas, užsakovui išsiurbus visą įrenginio turinį, jis buvo paliktas natūraliam nuotekų prisipildymui ir tuo metu įrenginio sienelės gavo papildomą stiprų spaudimą į vidų nuo gruntinio vandens slėgio, vieną kartą įlinkusi įrenginio PVC sienelė prarado pradinį stabilumą ir vėliau jai papildomai įlenkti užteko ir silpnesnio veikimo iš išorės (IV t., e. b. l. 86).

28. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į nustatytas faktines aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo eksperto padarytomis išvadomis, kad įrenginys Biomax M20 neišvalo nuotekų ir jo išorinė sienelė yra įlinkusi į vidų. Įrenginio difuzorius yra nutrauktas, todėl nuotekos nėra išvalomos. Įrenginio išorinė siena įlinkusi į vidų dėl gruntinio vandens spaudimo. Teisės aktų ar specialiųjų reikalavimų įrenginio montavimo procedūroms nėra, gamintojas rekomenduoja talpinti įrenginį į gelžbetoninius žiedus, jei yra aukšti gruntiniai vandenys, o tarpus užpilti smėliu, taip buvo sumontuota, tačiau buvo panaudotas netinkamas smėlis. Įrenginio priežiūra nebuvo atliekama. Vienas iš nustatytų gedimų yra sąlygotas netinkamos įrenginio priežiūros – tai difuzoriaus nutraukimas. Kitas gedimas yra įlinkusi įrenginio sienelė, kuri labiau tikėtina, kad įlinko išsiurbus visą nuotekų turinį ir palikus įrenginį prisipildyti savaime. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad ekspertizės metu, ištraukus iš įrenginio nuotekas (ištuštinus įrenginį), sienelė taip pat pradėjo linkti (IV t., e. b. l. 83). Dėl įrenginio sienelės įlinkimo įrenginį naudoti pagal tikslinę jo paskirtį galima. Dėl difuzoriaus nutraukimo įrenginio naudoti negalima. Difuzorius nutrauktas buvo kai eksploatavimo metu buvo išsiurbtas įrenginio turinys (dumblas). Taigi tik vienas gedimas lemia netinkamą įrenginio funkcionavimą – tai difuzoriaus nutraukimas (IV t., e. b. l. 87–88).

29. Taigi įrenginys Biomax M20 turi gedimą – nutrauktą difuzorių. Šis gedimas atsirado, kai eksploatavimo metu buvo išsiurbtas įrenginio turinys. Tai reiškia, kad šis gedimas atsirado po įrenginio perdavimo pirkėjui. Su šiuo gedimu ieškovė nėra susijusi ir už jį nėra atsakinga. Kitas įrenginio Biomax M20 turi gedimas – įlinkusi sienelė. Šį gedimą sąlygojo du veiksniai – talpos ištuštinimas ir gruntiniai vandenys. Įvertinus eksperto išvadą, Biomax nuotekų valymo įrenginio techninio paso turinį, daroma išvada, kad lemiamą reikšmę šio gedimo atsiradimui turėjo būtent talpos ištuštinimas. Nors įrenginio sumontavimui panaudotas netinkamas smėlis, nebuvo išlietas ar sumontuotas dugnas, gelžbetoniniai žiedai tarpusavyje nesutvirtinti, tačiau remiantis eksperto išvada, įlinkimas atsirado būtent dėl talpos ištuštinimo. Taigi jeigu talpa nebūtų visiškai ištuštinta, net ir esant ne visiškai tinkamiems sumontavimo sprendiniams, ji nebūtų įlinkusi. Pažymėtina ir tai, kad montavimo darbus ieškovė atliko ne atsakovo, bet UAB „Hans Group“ užsakymu. UAB „Hans Group“ kaip užsakovė priėmė iš ieškovės jos atliktus darbus, pretenzijų nepareiškė, visą darbų procesą prižiūrėjo. Todėl laikytina, kad ieškovė nėra atsakinga atsakovo atžvilgiu dėl atliktų montavimo darbų.

30. Atsakovo atstovas, remdamasis MB Laupetra aktu, nurodė, kad įrenginys kelia pavojų aplinkai, yra nenaudotinas ir neremontuotinas dėl silpno korpuso ir nekokybiško jo įrengimo. Teismas, remdamasis anksčiau šiame sprendime padarytomis išvadomis, įvertindamas teismo eksperto išvadas, atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstas ir paneigtą kitais byloje esančiais įrodymais.

31. Ieškovė nurodė, kad aukštų gruntinių vandenų buvimo vietoje galima montuoti tik tokius nuotekų valymo įrenginius, kurie yra sertifikuoti ir turi standumo – tvirtumo sertifikatą, išduotą pagal LST EN 12566-3:2005+02:2013 „Mažieji iki 50SGS nuotekų valymo įrenginiai, 3 dalis. Gamyklinės ir (arba) statybvietėje surenkamos buitinių nuotekų valyklos“ ir atitinkantį minėto standarto C priedo C6 skyrius „Bandymas duobėje” nurodytus reikalavimus. Įrenginio gamintoja ieškovei nepateikė įrenginio standumo – tvirtumo sertifikato. Įrenginys jo montavimo metu nebuvo sertifikuotas. Atsakovo atstovo teigimu, tai tik patvirtina netinkamą įrenginio kokybę. Kaip teisingai nurodo ieškovės atstovė, aukštų gruntinių vandenų buvimo vietoje galima montuoti tik tokius nuotekų valymo įrenginius, kurie yra sertifikuoti ir turi standumo – tvirtumo sertifikatą, išduotą pagal LST EN 12566-3:2005+02:2013 „Mažieji iki 50SGS nuotekų valymo įrenginiai, 3 dalis. Gamyklinės ir (arba) statybvietėje surenkamos buitinių nuotekų valyklos“ ir atitinkantį minėto standarto C priedo C6 skyrius „Bandymas duobėje” nurodytus reikalavimus. Į bylą buvo pateikti 2019 m. sausio 30 d. Bandymo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugpjūčio 14 d. Bandymo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), įrenginys buvo išbandytas sausoje aplinkoje (III t., e. b. l. 68–70; IV t., e. b. l. 45, 47). Tačiau teismo ekspertas, įvertinęs įrenginio parametrus, padarė išvadą, kad sumontuotas nuotekų valymo įrenginys faktiškai atitinka sertifikuotam nuotekų valymo įrenginiui keliamus reikalavimus (IV t., e. b. l. 89). Todėl atsakovo atstovo argumentas, kad sertifikavimo nebuvimas patvirtina netinkamą įrenginio kokybę, atmetamas kaip nepagrįstas.

32. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad ieškovė įrodė, jog įrenginio Biomax M20 trūkumai atsirado po jo perdavimo atsakovui dėl to, kad atsakovas ar jo pasitelkti asmenys nutraukė įrenginio difuzorių bei kad visiškai ištuštino įrenginio talpą. Todėl šalių ginčas išspręstinas iš esmės ir atsakovo reikalavimas dėl įrenginio pakeitimo nauju įrenginiu netenkintinas.

33. Atsakovas atsiliepime ir VVTAT išvadoje nurodė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti VVTAT 2023 m. liepos 28 d. nutarimą turi būti atmestas. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką šalių ginčo išsprendimas ne teismo tvarka, neriboja sprendimu nepatenkintos šalies teisės kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tačiau į teismą turi būti kreipiamasi ne dėl tarnybos priimto nutarimo teisėtumo (panaikinimo), bet teismo prašant tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti iš esmės. Vartotojų teisių apsaugos institucijos priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, į Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas, įvertinus tai, kad VVTAT 2023 m. liepos 28 d. nutarimas negali būti apskundimo (teisminio ginčo) objektas, civilinė byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

35. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 109,00 Eur žyminį mokestį (I t., e. b. l. 48 (neskaitmenizuotas dokumentas, registracijos Nr. DOK-103621)), sumokėjo 9 564,75 Eur už ekspertizės atlikimą (II t, e. b. l. 26; III t, e. b. l. 148; IV t, e. b. l. 22, 151) ir patyrė 13 292,82 Eur išlaidas už teisines paslaugas (2025 m. vasario 11 d. pateikti dokumentai, registracijos Nr. DOK-17565, DOK-17754), iš viso 22 966,57 Eur.

36. Atsakovas patyrė 800,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas (2025 m. vasario 11 d. pateiktas dokumentas, registracijos Nr. DOK-17610).

37. Trečiasis asmuo UAB „Hans Group“ patyrė 3 859,98 Eur išlaidas už teisines paslaugas (2025 m. vasario 11 d. pateiktas dokumentas, registracijos Nr. DOK-17709).

38. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimamas ieškovės naudai, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš atsakovo. Pažymėtina, kad nors dalis bylos yra nutraukiama, tačiau įvertinus, kokio teisinio rezultato ieškovė siekė, kad ieškinio tenkinimas iš dalies ir dalies bylos nutraukimas iš esmės atitinka ieškovės siektą rezultatą (t. y. tai, kad ieškovei nekiltų pareiga pakeisti įrenginį), ieškovė laikytina laimėjusia bylą visa apimtimi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste. Trečiasis asmuo UAB „Hans Group“ palaikė ieškinį, byloje dalyvavo ieškovės pusėje, todėl jo patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo. Susipažinus su atstovų pateiktais bylinėjimosi išlaidų dokumentais, įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, trukmę bei vadovaujantis Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir realiai turėtos (pagrįstos pridedamais dokumentais).

39. Valstybė šioje byloje patyrė 23,79 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies ir tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biotechnologijos grupė“, juridinio asmens kodas 304404566, ir atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kilusį ginčą išspręsti iš esmės: atsakovo V. G. reikalavimą dėl nuotekų valymo įrenginio Biomax M20 pakeitimo nauju įrenginiu netenkinti.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2023 m. liepos 28 d. nutarimą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Biotechnologijos grupė“, juridinio asmens kodas 304404566, iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22 966,57 Eur (dvidešimt du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Hans Group“, juridinio asmens kodas 121215434, iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 859,98 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.