- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- eB2-1301-640/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Kreditorius
- UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ pareiškimą pripažinti bankrutuojančios UAB „Korlena“ bankrotą tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu pripažinti bankrutuojančios UAB „Korlena“ bankrotą tyčiniu. Pareiškime nurodė, jog surinkus duomenis iš viešųjų registrų, iš bylų bei iš trečiųjų asmenų paaiškėjo, kad:1) įmonės vadovas, matydamas, kad įmonės skolos viršija į balanso įrašyto turto vertę, neinicijavo įmonės bankroto proceso, laukė, kol įmonės nuosavas kapitalas bus neigiamas; 2) sudarė nenaudingus įmonei sandorius, kurie tiesiogiai blogino įmonės finansinę būklę; 3) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos; 4) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai; 5) įmonės veikla ir turtas perkelti į kitą įmonę, BUAB „Korlena“ paliekant tik finansinius įsipareigojimus; 6) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930(1) (toliau–CK) straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Taigi, BUAB „Korlena“ bankrotas turi tyčinio bankroto požymius, įtvirtintus ĮBĮ 20 straipsnyje.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo M. T. atsiliepime nesutiko su pareiškimu ir nurodė, jog pareiškimas yra grįstas vien subjektyviomis kreditoriaus prielaidomis ir faktinės situacijos neatitinkančiomis aplinkybėmis, nepateikiant jokių pareiškime nurodytus teiginius pagrindžiančių konkrečių įrodymų bei nesiekiant (akivaizdžiai negalint) įrodyti teisės aktų nustatytų tyčinio bankroto egzistavimo sąlygų.
3. Suinteresuotas asmuo K. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
4. Nemokumo administratorius sutinka su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Nustatytos faktinės aplinkybės
5. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi UAB „Korlena“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Būrai“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 30 d.
6. M. T. UAB „Korlena“ vadovu buvo nuo 2018 m. liepos 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuotas asmuo K. V. UAB „Korlena“ vadovu buvo nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. liepos 27 d. Nuo 2018 m. UAB „Korlena“ akcijos priklauso M. T. (32 proc.), R. T. (32 proc.), M. T. (36 proc.).
7. UAB „Korlena“ 2017 m. vasario 17 d sudarė Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 001 su M. T., kuria pastarasis įsipareigojo teikti tarpininkavimo paslaugas parduodant UAB „Naujasodžio agrofirma” akcijas (3.95 proc.), o UAB “Korlena” įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti M. T. 1 900 000 Eur.
8. 2017 m. vasario 18 d. tarp UAB „Korlena“ ir M. T. sudaryta Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. K-20170218, kuria pastarasis įsipareigojo teikti tarpininkavimo paslaugas parduodant UAB „Naujasodžio agrofirma” akcijas (3.95 proc.), o UAB “Korlena” įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti M. T. 637 460 Eur.
9. Tarp UAB ‚Korlena“ ir UAB „Lemonto investicijų valdymas“ 2017 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartis, kuria UAB „Korlena“, atstovaujama K. V., paskolino UAB „Lemonto investicijų valdymas“ 295 000 Eur.
10. 2018 m. vasario 12 d. tarp M. T. (UAB „Korlena“ akcininko) ir UAB „Korlena“, atstovaujamos vadovo K. V., buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią bendrovė paskolino M. T. 733 000 Eur. Pagal šią sutartį paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2019 m. vasario 12 d. Duomenų apie šios sutarties įvykdymą byloje nėra. 2018 m. balandžio 10 d. buvo pasirašytas priedas prie 2018 m. vasario 12 d. sutarties, pagal kurį papildomai susitarta paskolos gavėjui M. T. 2018 m. vasario 12 d. paskolos sutarties pagrindu perduoti nuosavybėn 843 000 Eur sumą, nekeičiant kitų sutarties nuostatų ir paliekant jas galioti sutartyje nustatyta tvarka. Duomenų apie šios paskolos grąžinimą nėra.
11. 2018 m. kovo 8 d. buvo pasirašyta dar viena paskolos sutartis tarp UAB „Korlena” ir M. T., kurios pagrindu M. T. buvo suteikta 192 000 Eur paskola, kurią M. T. įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. kovo 8 d. Duomenų apie šios paskolos grąžinimą nėra.
12. 2018 m. kovo 30 d. tarp UAB „Korlena“ ir UAB „YIT Kausta“ buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis dėl 2,96 proc. UAB „Naujasodžio agrofirma“ akcijų. Šia sutartimi UAB „Korlena“ įsipareigojo perleisti UAB „YIT Kausta“ savo nuosavybes teise turimas UAB „Naujasodžio agrofirma“ akcijas (104811 vnt.), o UAB „YIT Kausta“ įsipareigojo sumokėti už šias akcijas 2 985 070,99 Eur. Pagal šią sutartį į BUAB „Korlena“ sąskaitą buvo pervesta ne visa suma, t. y. 2 950 000 Eur.
13. 2018 m. balandžio 3 d. UAB „Korlena“, atstovaujama K. V., paskolino UAB „Antarija“ 90 000 Eur.
14. UAB „Korlena“, atstovaujama K. V., su MB „Revita Group“ sudarė 2018 m. balandžio 3 d. paskolos sutartį, kuria paskolino MB „Revita Group“ 30 000 Eur.
15. 2018 m. gruodžio 19 d. tarp M. B. ir UAB „Korlena“, atstovaujamos vadovo M. T., buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią bendrovė paskolino M. B. 40 000 Eur. Pagal šią sutartį paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2020 m. gruodžio 19 d. Duomenų apie šios sutarties įvykdymą byloje nėra.
16. 2019 m. sausio 3 d. tarp UAB „Tiltus“, atstovaujamos M. B., ir UAB „Korlena“, atstovaujamos M. T., buvo sudaryta dar viena paskolos sutartis, pagal kurią bendrovė paskolino UAB „Tiltus“ 30 000 Eur. Pagal šią sutartį paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2021 m. sausio 5 d. Duomenų apie šios paskolos grąžinimą byloje nėra.
17. Iš byloje pateiktos 2019 vasario 19 d. UAB „Korlena“, atstovaujamos M. T., ir UAB „Neries investicijų valdymas“, atstovaujamos R. T., sutarties matyti, jog sutartimi buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo UAB „Neries investicijų valdymas“ nuosavybėn perleisti šie nekilnojamojo turto vienetai: 1) administracinė patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini0 (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) administracinė patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) administracinė patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)).Visas šis turtas parduotas už 296 000 Eur.
Dėl BUAB „Korlena“ tyčinio bankroto vertinimo
18. Pareiškėjas, kaip BUAB „Korlena“ kreditorius, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktais, 3 dalimi, pateikė pareiškimą dėl BUAB „Korlena“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
19. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
Motyvuojamoji dalis
20. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotų asmenų veiksmai (neveikimas), kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, bei į kasacinio teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą ir sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas), klausimas dėl BUAB „Korlena“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas pagal iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis).
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
22. Todėl siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju BUAB „Korlena“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, turi būti vertinama ginčui aktualių aplinkybių visuma. Tyčinio bankroto požymiai negali būti vertinami formaliai, atsietai nuo įmonės valdymo.
23. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
24. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio
25. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
26. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta dėl to, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
27. Pareiškėjas nurodo, jog iš pateiktų UAB „Korlena“ 2019 m. ir 2018 m. balansų akivaizdu, kad bendrovė nemoki tapo vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d. Papildomai pažymėjo, pareiškėjui iš viešai prieinamos informacijos tapo žinoma, jog M. T., kaip buvusiam BUAB „Korlena“ vadovui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu buvo paskirta 1400 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 120 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad M. T., būdamas UAB „Korlena“ vadovu, žinodamas apie UAB „Korlena“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, nesant galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nesikreipė.
Žemesnės instancijos teismas
28. Iš LITEKO duomenų nustatyta, jog M. T. 2020 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam skirta 1400 Eur bauda.
29. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-576/2021 atmetė M. T. apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartyje konstatavo, kad „Iš 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Korlena“ turto turėjo už 225 509 Eur, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų –222 973 Eur. Pažymėtina, jog finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 ir 2017 metus buvo pateikti 2018 m. rugpjūčio 2 d., t. y., įmonei vadovaujant M. T.. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įmonės finansinė padėtis VMI nebuvo žinoma jau nuo 2018 m., kadangi finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti. Teismo vertinimu, M. T., tapęs vadovu ir pateikdamas finansinės atskaitomybės dokumentus, žinojo įmonės turimus įsipareigojimus, be kita ko, žinojo ir tai, kad 2018 metais buvo įgyta nekilnojamojo turto už daugiau nei 200 000 Eur, esant mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 222 973 Eur. 2020 m. liepos 2 d. duomenimis, UAB „Korlena“ dirbo 1 darbuotojas, o kiti buvo atleisti iki 2019 m. birželio mėnesio, taigi taip pat vadovaujant M. T.. Nustatyta, kad VMI mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. kovo 15 d. VMI 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. liepos 31 d. buvo surašyti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką, o 2019 m. rugpjūčio 6 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. VMI 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu minėtam nekilnojamajam turtui (4 butams, įgytiems 2018 m. birželio 12 d.) nustatė priverstinę hipoteką. Vadinasi, jau perėmęs įmonės valdymą bei susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, M. T. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog įmonė yra nemoki, laikytina 2019 m. birželio 25 d., t. y. VMI priėmus 2019 m. birželio 25 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Atitinkamai M. T. ne vėliau kaip 2019 m. birželio 25 d. kilo pareiga atlikti ĮBĮ numatytus veiksmus (imtis veiksmų, siekiant atkurti įmonės mokumą), pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“
32. Vertinant tiek 2019 m. tiek ir 2018 m. duomenis, atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją balansuose nurodyto turto dalį sudaro debitoriniai įsiskolinimai (2019 m. 1 705 143 Eur, 2018 m. 1 638 755 Eur). UAB „Korlena“ pateiktuose 2018 m. ir 2019 m. balansuose nurodyta informacija apie įmonės trumpalaikio turto vertę kelia abejones, nes nėra duomenų, kurie pagrįstų trumpalaikio turto (2018 m. 1 739 884 Eur; ir 2019 m. 1 798 793 Eur) realumą. Teismas nurodo, jog jau keliant bankroto bylą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.eB2-127-640/2021, buvo konstatuota, jog UAB „Korlena“ neįrodė debitorinių reikalavimų realumo. Iškeliant bankroto bylą buvo nustatyta, jog „vertinant byloje pateiktus įrodymus apie trumpalaikį turtą, pastebėtina, kad balanse nurodyta, jog didžiąją dalį šio turto (1 705 143 Eur) sudaro per vienerius metus gautinos sumos, tačiau tarpu byloje pateikti įrodymai tik dėl 40 000 Eur debitorinio įsiskolinimo, kuris turi būti gautas per šiuos metus. Tuo tarpu, kitų duomenų (sąskaitų, sutarčių) apie trumpalaikį turimą turtą nurodytą balanse, atsakovė teismui nepateikė“.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju vienas pagrindinių įmonės debitorių yra pats BUAB „Korlena“ akcininkas ir buvęs direktorius M. T.. Jo su BUAB „Korlena“ sudarytų paskolos sutarčių terminai yra seniai pasibaigę: 843 000 Eur paskolos terminas pagal 2018 m. balandžio 10 d. sutartį suėjo 2019 m. vasario 12 d., 192 000 Eur paskolos terminas pagal 2018 m. kovo 8 d. sutartį suėjo 2019 m. kovo 8 d.
34. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą ir įvertinus tiek administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, tiek iš pateiktų 2019 m. ir 2018 m. balansų akivaizdu, kad bendrovė nemoki tapo 2018 m. gruodžio 31 d. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad bendrovė negalėjo atsiskaityti ne tik su savo verslo partneriais, bet ir su valstybe - didelė dalis bendrovės įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai susiformavo per 2018 metus. Taip pat iš bylos duomenų akivaizdu, jog M. T. buvo ir turėjo būti žinoma, jog įmonė yra nemoki, todėl jam kilo pareiga tinkamai vykdyti savo kaip vadovo pareigas ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau šios pareigos jis nevykdė, ką patvirtina minima administracinė byla jo atžvilgiu. Taip pat toliau buvo sudarinėjami sandoriai, kuriais toliau buvo bloginama įmonės padėtis (paskolos sutartis su UAB „Tiltus“). Tokiu būdu darytina išvada, jog yra pagrindo konstatuoti esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio
35. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
36. Kaip nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi galėtų būti vertinami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra galimai ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.
37. Tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020). Taigi, tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu. Todėl teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą.
Žemesnės instancijos teismas
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2018 m. kovo 30 d. tarp BUAB „Korlena“ ir UAB „YIT Kausta“ buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis dėl 2,96 proc. UAB „Naujasodžio agrofirma“ akcijų. Šia sutartimi UAB „Korlena“ įsipareigojo perleisti UAB „YIT Kausta“ savo nuosavybes teise turimas UAB „Naujasodžio agrofirma“ akcijas (104 811 vnt.), o UAB „YIT Kausta“ įsipareigojo sumokėti už šias akcijas 2 985 070,99 Eur (faktiškai pagal šią sutartį į BUAB „Korlena“ sąskaitą pervesta buvo 2 950 000 Eur).
39. Prieš sudarydama šią 2018 m. kovo 30 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, BUAB „Korlena“ sudarė dvi tarpininkavimo sutartis dėl minėtų akcijų pardavimo: 1) 2017 m. vasario 17 d. sudaryta Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 001 su M. T., kuria pastarasis įsipareigojo teikti tarpininkavimo paslaugas parduodant UAB „Naujasodžio agrofirma” akcijas, o BUAB “Korlena” įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti M. T. 1 900 000 Eur; 2) 2017 m. vasario 18 d. sudaryta Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. K-20170218 su M. T., kuria pastarasis įsipareigojo teikti tarpininkavimo paslaugas parduodant UAB „Naujasodžio agrofirma” akcijas (3.95 proc.), o BUAB “Korlena” įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti M. T. 637 460 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
40. Nors suinteresuotas asmuo M. T. nurodė, jog minėtos 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. vasario 18 d. tarpininkavimo sutartys buvo itin naudingos bendrovei, tik jų dėka UAB „Korlena“ supirko 2,96 proc. UAB „Naujasodžio agrofirma“ akcijas, pardavė jas UAB „YIT Kausta“ ir pati UAB „Korlena“ iš sandorio gerai uždirbo, šių savo teiginių M. T. nepagrindė.
41. Nemokumo administratorius nurodė, jog išanalizavus BUAB „Korlena“ turimus bankų bei kredito įstaigų sąskaitų išrašus, nenustatyta, jog UAB „Korlena“ būtų įgijusi ir atlikusi atsiskaitymus už M. T. nurodomus UAB „Naujasodžio agrofirma“ akcijų įsigijimo sandorius. Teismas įvertinęs šiuos argumentus įpareigojo M. T. pateikti duomenis, susijusius su UAB „Naujasodžio agrofirma“ akcijų įsigijimu. Tačiau net ir atidėjus teismo posėdį ir įpareigojus suinteresuotą asmenį tokius duomenis pateikti į bylą, jokių įrodymų, kurie patvirtintų argumentus, susijusius su aukščiau minėto sandorio naudingumu UAB „Korlena“, nebuvo pateikta. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. T. ar M. T. pagal tarpininkavimo sutartis atliko kokius nors veiksmus; nėra jokių įrodymų, patvirtinančių už kokią sumą buvo superkamos UAB „Naujasodžio agrofirma“ akcijos ir, kad sandoris buvo pelningas įmonei. Pateikti K. V. ir kitų įmonės akcininkų paaiškinimai, kurie buvo duoti VMI atliekant patikrinimą, nepagrindžia sandorio naudingumo.
42. Nustatyta, jog 2018 m. vasario 12 d. tarp M. T. ir BUAB „Korlena“, atstovaujamos vadovo K. V., buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią bendrovė paskolino M. T. 733 000 Eur. Pagal šią sutartį paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2019 m. vasario 12 d. Duomenų apie šios paskolos grąžinimą nėra. 2018 m. balandžio 10 d. buvo pasirašytas priedas prie 2018 m. vasario 12 d. sutarties, pagal kurį papildomai susitarta paskolos gavėjui M. T. 2018 m. vasario 12 d. paskolos sutarties pagrindu perduoti nuosavybėn 843 000 Eur sumą, nekeičiant kitų sutarties nuostatų ir paliekant jas galioti sutartyje nustatyta tvarka. Duomenų apie šios paskolos grąžinimą nėra. 2018 m. kovo 8 d. buvo pasirašyta dar viena paskolos sutartis tarp BUAB „Korlena” ir M. T., kurios pagrindu M. T. buvo suteikta 192 000 Eur paskola, kurią jis įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. kovo 8 d. Duomenų apie šios paskolos grąžinimą nėra.
43. Tokiu būdu M. T. 2018 metais sudarytų trijų paskolos sutarčių pagrindu iš įmonės iš viso pasiskolino 1 012 000 Eur sumą, nors įmonė 2018 metais jau turėjo finansinių sunkumų atsiskaitydama su kreditoriais. Pažymėtina, jog paskolų suinteresuotas asmuo nėra grąžinęs iki šiol. Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų spręsti, kad sudaromais sandoriais (paskolos sutartimis su M. T.) buvo siekta išsaugoti įmonės verslą ir laiko perspektyvoje patenkinti ne išskirtinai jo asmeninius, bet daugumos įmonės kreditorių reikalavimus. Todėl darytina išvada, jog minėti sandoriai prieštarauja įmonės kreditorių interesams ir buvo nuostolingi įmonei.
Žemesnės instancijos teismas
44. Nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 19 d. tarp M. B. ir BUAB „Korlena“, atstovaujamos vadovo M. T., buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią bendrovė paskolino M. B. 40 000 Eur. Pagal šią sutartį paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2020 m. gruodžio 19 d. Duomenų apie šios paskolos grąžinimą nėra. 2019 m. sausio 3 d. tarp UAB „Tiltus“, atstovaujamos M. B., ir BUAB „Korlena“ atstovaujamos M. T. buvo sudaryta dar viena paskolos sutartis, pagal kurią bendrovė paskolino UAB „Tiltus“ 30 000 Eur. Pagal šią sutartį paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2021 m. sausio 5 d. Duomenų apie šios paskolos grąžinimą taip pat nėra.
45. Suinteresuotas asmuo teigia, jog tiek visos apminėtos paskolos sutartys buvo naudingos ir pelningos įmonei, nes jose buvo numatytos nemažos palūkanos, kurias įmonė būtų gavusi. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog nei pagal vieną paskolos sutartį, net ir su juo pačiu sudarytą, iki šiol nėra atsikaityta ir BUAB „Korlena“ ne tik kad neatgavo paskolintų lėšų, tačiau ir negavo jokių palūkanų.
46. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog sudarant paskolos sutartis BUAB “Korlena” buvo nemoki, buvo susidariusios skolos valstybės biudžetui ir privatiems kreditoriams, tačiau nepaisant to buvo sudaromi paskolos sandoriai didelėms sumoms. Todėl darytina išvada, jog tokie sandoriai buvo nenaudingi ir nuostolingi įmonei.
47. Iš byloje pateiktos 2019 vasario 19 d. UAB „Korlena“, atstovaujamos M. T., ir UAB „Neries investicijų valdymas“, atstovaujamos R. T., sutarties matyti, jog sutartimi buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo UAB „Neries investicijų valdymas“ nuosavybėn perleisti šie nekilnojamojo turto vienetai: 1) administracinė patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) administracinė patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) administracinė patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)).Visas šis turtas parduotas už 296 000 Eur.
48. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog minėtas nekilnojamasis turtas (kuris buvo perleistas pagal 2019 m. vasario 19 d. sutartį) buvo įsigytas už 175 221 Eur, o parduotas už 296 000 Eur, todėl beveik 121 000 Eur brangiau nei įgijimo vertė, taigi šis sandoris buvo labai naudingas bendrovei. Tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, jog šis nekilnojamas turtas UAB „Neries investicijų valdymas“, atstovaujama R. T., buvo perleistas UAB „Somnus LT“ 2020 m. spalio 1 d. bei 2020 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimis už 388 429 Eur: 1) administracinė patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. spalio 1 d. sutartimi perleista UAB „Somnus LT“ (parduota už 186 429,86 Eur, nurodyta VĮ „Registro centras“ vertė 157 000 Eur); 2) administracinė patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. lapkričio 4 d. sutartimi perleista UAB „Somnus LT“ (parduota už 86 000 Eur, o nurodyta VĮ „Registro centras“ vertė 83 700 Eur); 3) administracinė patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. lapkričio 4 d. sutartimi perleista UAB „Somnus LT“ (parduota už 116 000 Eur, o nurodyta VĮ „Registro centras“ vertė 120 000 Eur).
49. Vertinant tai, jog UAB „Neries investicijų valdymas“, praėjus vos 1 metams, pardavė šiuos objektus už faktiškai VĮ „Registro centras“ nustatytą kainą ir uždirbo 92 429 Eur galima daryti išvadą, jog 2019 m. vasario 19 d. sutartimi perleistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas už daug žemesnę negu rinkos kaina. Todėl teigti, jog šis sandoris buvo itin naudingas bendrovei, nėra jokio pagrindo. Be to, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2019 m. vasario 19 d. sutartimi perleistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas už daug žemesnę negu rinkos kaina, o perleistas buvo įmonei, kuri priklauso ir kuriai vadovauja suinteresuoto asmens M. T. brolis R. T., susiklosčiusi situacija atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
50. Taip pat pabrėžtina, jog nemokumo administratorius patvirtino, kad už 2019 m. vasario 19 d. sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą buvo atsiskaityta tik iš dalies (faktiškai pervesta tik 40 000 Eur). Be to, nemokumo administratorius nustatė, jog UAB „Neries investicijų valdymas“ 2019 m. vasario 13 d. atliko 40 000 Eur įmoką (už perkamas patalpas) į BUAB „Korlena“ banko sąskaitą, ir tą pačią dieną (2019 m. vasario 13 d.) BUAB „Korlena“ atliko 22 000 Eur pavedimą atgal į UAB „Neries investicijų valdymas“, pavedimo paskirtį įvardindama kaip „paskola“. VĮ „Registro centras“ duomenyse atspindėta, kad už šį turtą nėra pilnai atsiskaityta su UAB „Korlena“. Nepaisant to, M. T. 2020 m. liepos 17 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ 2020 m. sausio 2 d. pakvitavimą, kuriame nurodė, kad UAB „Neries investicijų valdymas“ pilnai atsiskaitė su UAB „Korlena“. Šis pakvitavimas buvo pateiktas tada, kai jau buvo įsiteisėjusi nutartis dėl UAB „Korlena“ bankroto bylos iškėlimo, net kai vadovo (M. T.) įgaliojimai jau buvo pasibaigę. Patikrinęs visas BUAB „Korlena“ bankų sąskaitas, nemokumo administratorius jokių atsiskaitymų pagal šią sutartį nenustatė.
51. Byloje nustatyta, jog tarp UAB ‚Korlena“ ir UAB „Lemonto investicijų valdymas“ 2017 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartis, kuria UAB „Korlena“, atstovaujama K. V., paskolino UAB „Lemonto investicijų valdymas“ 295 000 Eur. Būtent šios paskolos sutarties sudarymo metu UAB „Lemontų investicijų valdymas“ vadovu ir akcininku buvo M. B., o visomis jo akcijomis savo nuožiūra disponavo įgaliojimo pagrindu L. T. (M. T. tėvas). Pagal šią paskolos sutartį įvykdymas nebuvo užtikrintas (jokių garantijų, įkeitimų, laidavimų ir pan.). Paskolos sutarties grąžinimo terminas suėjo 2020 m. birželio 20 d. UAB „Lemonto investicijų valdymas“ įsipareigojimas grąžinti paskolą pagal minėtą sutartį iki šiol taip pat nėra įvykdytas.
52. 2018 m. balandžio 3 d. UAB „Korlena“, atstovaujama K. V., paskolino UAB „Antarija“ 90 000 Eur. Byloje yra duomenys, jog šios sutarties sudarymo metu tiek UAB „Korlena“, tiek UAB „Antarija“ vadovu buvo K. V., akcininku – M. T., abiejų bendrovių akcininkai –T. šeima (tėvas, motina ir vaikai). Paskolos sutarties grąžinimo terminas suėjo 2020 m. birželio 20 d., bet įsipareigojimas grąžinti paskolą pagal minėtą sutartį iki šiol taip pat nėra įvykdytas. Pagal šią paskolos sutartį įvykdymas nebuvo užtikrintas (jokių garantijų, įkeitimų, laidavimų ir pan.). UAB „Antarija“ (šiuo metu bankrutavusi) jau nuo 2017 m. turėjo finansinių sunkumų (įsiskolinimas VMI fiksuotas nuo 2017 m.), taigi faktiškai pinigai be jokių garantijų buvo perduoti prasiskolinusiai įmonei.
53. UAB „Korlena“, atstovaujama K. V., su MB „Revita Group“ sudarė 2018 m. balandžio 3 d. paskolos sutartį, kuria paskolino MB „Revita Group“ 30 000 Eur. Paskolos sutarties grąžinimo terminas suėjo 2020 m. birželio 20 d., bet įsipareigojimas grąžinti paskolą pagal minėtą sutartį iki šiol nėra įvykdytas. MB „Revita Group“ vienintelis dalininkas ir vadovas visą laikotarpį yra M. T.. Pagal šią paskolos sutartį įvykdymas iš esmės nebuvo užtikrintas (jokių garantijų, įkeitimų, laidavimų ir pan.).
54. Nemokumo administratorius byloje yra pateikęs duomenis, jog 2018 m. balandžio 5 d. grynųjų pinigų išėmimo kvitu K. V. pasiėmė grynais pinigais iš UAB „Korlena“ sąskaitos 99 600 Eur; 2018 m. balandžio 6 d. grynųjų pinigų išėmimo kvitu K. V. pasiėmė grynais pinigais iš UAB „Korlena“ sąskaitos dar 98 552,80 Eur. Šie įrodymai patvirtina, kad buvę įmonės vadovai: K. V. bei M. T. veikė tokiu būdu, jog iš įmonės būtų išimtos lėšos ir išvengiant įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Iš viso per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. sausio 3 d. be jokių papildomų garantijų paskolintos ir išimtos grynais sumos – viso 1 695 152,80 Eur įmonės lėšos, kai įmonės nemokumo momentas nustatytas 2018 m. gruodžio 31 d. Todėl galima daryti išvadą, jog tokių sandorių sudarymas sąlygojo UAB „Korlena“ privedimą prie bankroto tyčia, kad neliktų turto, į kurį UAB „Korlena“ kreditoriai galėtų nukreipti savo išieškojimus.
55. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog byloje nustatytas ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymis.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio
56. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu tuo atveju, kai nustatoma, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930 (1) straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
57. Sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia sąmoningą blogą įmonės valdymą ir gali būti teisiniu pagrindu bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau tokiai teisinei išvadai turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.
58. CK 6.930(1) straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930 (1) straipsnio 2 dalis).
59. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).
60. Byloje nustatyta, jog 2018 m. gruodžio mėn. BUAB „Korlena“ jau buvo nemoki (bendrą turto vertę sudarė 2 060 313 Eur suma, iš kurios 1 638 755 Eur debitoriniai įsiskolinimai; o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 2 221 223 Eur). Taigi, jau tuo metu pradelsti/mokėtini įmonės įsiskolinimai viršijo įmonės turto vertę. Tačiau nepaisant to, BUAB „Korlena“, vadovaujama M. T., 2018 m. gruodžio 14 d. sudarė paskolos sutartį su Stitching Pro Rata Capital dėl 90 000 Eur paskolos suteikimo. Šia paskolos sutartimi BUAB „Korlena” įkeitė savo paskutinį dar neįkeistą ir neareštuotą turtą - du butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Gavusi paskolą (2018 m. gruodžio 19 d.) BUAB „Korlena“ sudarė paskolos sutartį su M. B.. Nei M. B., nei UAB „Tiltus” paskolos nebuvo apsaugotos hipoteka/įkeitimu. Taip pat jos buvo sudarytos M. T. žinant ir suvokiant, jog įmonė yra nemoki. Pagal paskolos sutartį gautas lėšas įmonė paskolino kitiems asmenims, užuot atsiskaičiusi su savo kreditoriais.
61. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad bendrovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai yra susidariusi už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d., tačiau šis įsiskolinimas nebuvo dengiamas. Taip pat nustatyta, jog nepaisant esant jau suėjusių atsiskaitymų terminų, iš UAB „Korlena“ sąskaitos buvo atliekami mokėjimai tiems asmenims, kurių mokėjimas nebuvo suėjęs BUAB „Korlena“ atžvilgiu, pavyzdžiui, vien tik 2018 m. gruodžio mėnesį iš BUAB „Korlena“ priklausančios sąskaitos, esančios AB „Luminor bank“ (sąskaitos išrašas) buvo atlikti šie pavedimai: 2018 m. gruodžio 20 d. 1224,61 Eur notarų biuras; 2018 m. gruodžio 18 d. 942 Eur UAB „Silberauto”; 2018 m. gruodžio 17 d. 383,02 Eur notaras M. K.; 2018 m. gruodžio 4 d. 50, 82 Eur „Ažuoliukų muzikos mokykla“. Pats M. T. į savo asmeninę sąskaitą iš BUAB „Korlena“ sąskaitos 2018 m. lapkričio-gruodžio mėn. pervedė 4400 Eur.
62. Aukščiau nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą. Bendrovė, būdami nemoki ir turėdama įsipareigojimų valstybės biudžetui, toliau vykdė mokėjimus kitiems juridiniams asmenims bei pačiam M. T.. Byloje nėra duomenų, jog atlikti mokėjimai buvo nulemti siekio gaivinti jau faktiškai nemokios bendrovės veiklą, t. y. atsiskaitymai nebuvo susiję su įmonės veiklos tęstinumą lemiančiais kreditoriais ar skirti bendrovės būtinoms paslaugoms, taigi negali būti pateisinami. Pažymėtina, kad dėl tokių veiksmų sumažėjo įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BUAB „Korlena“ veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą būtų apribotos, o vykdant atsiskaitymus buvo nesilaikoma CK 6.930(1) straipsnyje įtvirtintos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, nustatytas ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio
63. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
64. Praktikoje pripažįstama, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
65. Tačiau kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
66. Nagrinėjamu atveju finansinės atskaitomybės dokumentai bankroto administratoriui perduoti nebuvo. Iš visų finansinių įmonės dokumentų atsakovo vadovas M. T. pateikė tik 2018 ir 2019 metų įmonės balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas.
67. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi M. T. buvo paskirta bauda už teismo įpareigojimą perduoti dokumentus ir turtą nevykdymą (civilinė byla Nr.eB2-127-640/2021). Suinteresuotas asmuo dokumentų neperdavimą grindė tuo, jog jie buvo pavogti. Tačiau tokie jo argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Minėtoje nutartyje nurodyta, jog „M. T. teismui nėra pateikęs informacijos apie tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl tariamai dingusių UAB „Korlena“ dokumentų jau yra pradėtas, ar kad būtų nustatyta, jog dokumentai tikrai yra pavogti. Taigi, M. T. atsiliepimo argumentai nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos perduoti dokumentus.“
68. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš LITEKO duomenų nustatyta, jog civilinėje byloje Nr.eB2-374-643/2021 dėl UAB „Antarija“ bankroto buvusiam šios įmonės vadovui M. T. taip pat už teismo įpareigojimą dėl dokumentų neperdavimo buvo paskirtos nuobaudos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d., gegužės 11 d., liepos 20 d. nutartys). Minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi M. T. yra apribotos teisės trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
69. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau-ĮFAĮ) 12 straipsnis nustato: „Įmonės pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas. Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai galėtų palyginti jose pateikiamą informaciją su kitų ataskaitinių laikotarpių bei kitų įmonių pateikiama informacija ir teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, pokyčius. Finansinėse ataskaitose turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių bent vienų finansinių metų atitinkama informacija“. ĮFAĮ 16 str. 9 d. nustato: „Ataskaitinių finansinių metų pradžios finansinių ataskaitų straipsnių sumos turi sutapti su praėjusių finansinių metų pabaigos finansinių ataskaitų atitinkamų straipsnių sumomis“. Kaip žinoma, formuojant uždarosios akcinės bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, balanse ar pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamos atitinkamos grafos, parodančios kiekvienos pozicijos finansinę vertę einamaisiais finansiniais metais (t. y. metais, už kuriuos rengiamas finansinės atskaitomybės dokumentais), taip pat tokia pati vertė praėjusiais finansiniais metais (t. y. vertė praėjusių metų paskutinę kalendorinę dieną). Rengiant finansinės atskaitomybės dokumentus pagal ĮFAĮ įtvirtintus principus, balanso ar pelno (nuostolių) ataskaitos stulpelio apie einamuosius metus duomenys turi visiškai atitikti kitų metų duomenis apie praėjusius metus (arba atvirkščiai -praėjusių metų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenys apie einamuosius metus turi atitikti einamųjų metų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis apie praėjusius metus).
70. Analizuojant į bylą pateiktus duomenis, matyti, kad 2019 metų finansinės ataskaitos dokumentų duomenys apie praėjusius (2018) metus neatitinka 2018 metų finansinės ataskaitos dokumentų duomenų apie einamuosius (tuos pačius 2018) metus, nors pagal teisės aktų reikalavimus tokie duomenys privalo sutapti. Lyginant duomenis 2018 m. ir 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitose, matyti, kad šiose ataskaitose pateikiami skirtingi duomenys apie šiuos finansinius rodiklius 2018 m. gruodžio 31 dienai:-pardavimo savikaina (pelno (nuostolių) ataskaitos 2 eilutė);-bendrasis pelnas (nuostoliai) (pelno (nuostolių) ataskaitos 4 eilutės);-bendrosios ir administracinės sąnaudos (pelno (nuostolių) ataskaitos 6 eilutė);-pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (pelno (nuostolių) ataskaitos 13 eilutė);-grynasis pelnas (nuostoliai) (pelno (nuostolių) ataskaitos 15 eilutė). Analogiškai, skiriasi šie duomenis apie bendrovės finansinius rodiklius 2018 m. gruodžio 31 dienai, pateikti 2018 m. ir 2019 m. bendrovės balansuose: -ilgalaikis turtas (balanso A. eilutė);-finansinis turtas (balanso A3 eilutė);-trumpalaikis turtas (balanso B. eilutė);-atsargos (balanso B1 eilutė);-turto iš viso (balanso C eilutė);-nuosavas kapitalas (balanso D. eilutė); -nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) (balanso D5 eilutė);-mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (balanso G. eilutė);-per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (balanso G2 eilutė);-nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso (balanso H. eilutė). Šie neatitikimai kelia pagrįstas abejones į bylą teikiamų duomenų tikslumu ir teisingumu. Sistemiškai vertinant šiuos neatitikimus kartu su kitais suinteresuoto asmens veiksmais (vengimas teikti dokumentus ir vykdyti teismo įpareigojimus), galima konstatuoti, jog M. T. sąmoningai vengė teismui pateikti tikrovę atitinkančius duomenis tam, kad nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir nustatyti tikrojo įmonės nemokumo būklė atsirado momento. Tokiu būdu galima teigti, jog yra nustatytas ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio
71. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas įtvirtina prezumpciją, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu įmonės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Taigi, sprendžiant dėl nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą, įmonę perėjo dirbti įmonės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.
72. Kreditorius pareiškime nurodo, jog tiek M. T., tiek jo brolio R. T., sesers M. T. bei tėvų R. ir L. T. įmonės yra valdomos pagal šią schemą: 1) įmonė atlieka eilę nekilnojamojo turto sandorių; 2) susidaro įsiskolinimas kreditoriams; 3) įmonės turtas ir veikla perkeliami iš pirminės įmonės į kitas T. šeimai priklausančias įmones, atliekami kiti veiksmai, kad įmonės akcijos taptų kuo mažiau vertingos; 4) visos skolos paliekamas pirminei įmonei, kuri bankrutuoja; 5) iškėlus įmonei bankroto bylą, esminiai veiklos dokumentai bankroto administratoriui neperduodami; 6) įmonės bankroto procese sukuriami dokumentai, kuriais fiktyviai siekiama pateisinti turto paėmimo iš bendrovės faktus.
73. Teismų praktikoje, aiškinant aptariamas ĮBĮ nuostatas, nurodoma, kad ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises.
74. Iš kreditoriaus pareiškime nurodytos schemos galima teigti, jog kreditorius nurodo, kad UAB „Korlena“ veikla buvo perkelta į UAB „Žvėryno investiciniai projektai“(pareiškimo 90 punktas). Tačiau vien kreditoriaus nurodytų aplinkybių apie turto perleidimą kitoms įmonėms, nepakanka konstatuoti, jog kreditoriaus nurodomos įmonės perėmė UAB „Korlena“ veiklą bei nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises, kas būtina įrodyti pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
75. Sutiktina su suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytais argumentais, kad įmonės veiklos perkėlimo faktą kreditorius įrodinėja aplinkybėmis, susijusiomis su ne suinteresuotų asmenų byloje veiksmais, o R. ir L. T. prieš daugiau nei 3-5 metus savo valdomų įmonių atžvilgiu atliktais veiksmais. Tačiau šios aplinkybės nepagrindžia ir neįrodo ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas
nutaria:
pripažinti BUAB „Korlena“ bankrotą tyčiniu.
Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.