Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės Lietuvos draudimas atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ atstovei advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Lietuvos draudimas ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimas ir argumentai

II. Atsakovės atsikirtimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

3. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 10 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu. Žala buvo padaryta trūkus vamzdžiui ir suliejus administracinės paskirties patalpas. Šios avarijos likvidavimo metu buvo atlikti tokie darbai kaip: betoninių grindų betonavimas, grindų hidroizoliacijų įrengimas, drėgmės surinkėjo nuoma 5 paros, vinilinių grindų išardymas, betoninio pagrindo šlifavimas, vinilo grindlenčių danga (pritvirtinant grindjuostėmis), statybinių šiukšlių išvežimas ir kiti darbai. Apdrausto turto savininkui R. V. buvo išmokėta 1 586,89 Eur draudimo išmoka. Įvykio metu namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrojo naudojimo objektų administratore buvo atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Kaunas“.

4. Kilus teisminiam ginčui, atsakovė pateikė į bylą atliktų darbų(duomenys neskelbtini), Kaunas, aktų sąrašą laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2022-05-17, iš kurio matyti atlikti remonto ir priežiūros darbai name. Taip pat, atsakovė pateikė duomenis apie 2020 m. gegužės 26 d. namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime vykusio balsavimo rezultatus, sprendžiant vieną iš klausimų dėl namo bendrųjų vamzdynų, stovų (per butus) pakeitimo gyventojų asmeninėmis lėšomis. Šiam namo administratoriaus siūlymui pritarta nebuvo.

5. Byloje ginčo nėra, jog 2020 m. gruodžio 10 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra ir dėl prašomos priteisti žalos dydžio. Esminis ginčas byloje kyla dėl atsakovės pareigos atlyginti žalą už ieškovės apdrausto draudėjo turto patalpų sugadinimą. Ieškovė teigia, kad atsakovė, būdama minėtų patalpų administratorė, neprižiūrėjo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendro naudojimo objektų. Atsakovė motyvuoja nesutikimą su ieškiniu tuo, kad ji neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių priežastiniu ryšiu su draudėjui kilusia žala, todėl iš jos negali būti priteistas ieškovės nurodytas žalos atlyginimas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnyje numatyta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

7. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

8. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius bei yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Dėl žalos

9. Ieškiniu reikalaujama 1 586,89 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsakovė žalos fakto ir dydžio neginčija. Žalos faktą ir dydį įrodo prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai (nuotraukos, lokalinė sąmata, pranešimas apie žalos atlyginimą, mokėjimo nurodymas, pretenzija). Todėl spręstina, jog žalos faktas ir dydis įrodytas. Ieškovei perėjo teisė reikalauti išmokėtą 1 586,89 Eur sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Dėl neteisėtų veiksmų

10. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė, netinkamai prižiūrėjo draudėjo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendro naudojimo objektus, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai).

11. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, o pagal kasacinio teismo praktiką įrodyti turi tas, kuris teigia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Rungimosi principas civiliniame procese lemia tai, kad įrodyti turi teigiantis patyręs žalą asmuo, o šiuo atveju jo teises perėmęs draudikas (CPK 12 straipsnis).

12. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės iniciatyva 2020 m. gegužės 26 d. buvo organizuotas balsavimas dėl gyvenamojo namo bendrųjų vamzdynų keitimo per butus gyventojų lėšomis, tačiau gyventojai balsavime dalyvavo neaktyviai, vamzdžių keitimui jų butuose nepritarė.

13. Byloje nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo apgadintas trūkus šildymo sistemos vamzdžiui po minėto buto grindimis. Tai buvo pastebėta, kai vanduo pradėjo bėgti per buto lauko sieną. Vamzdyno trūkimo (pažeidimo) vieta nebuvo akivaizdi, reikėjo jos ieškoti, išdaužyti betonines grindis. Tai nustatyta iš ieškovės atstovės ir byloje apklausto liudytojo (draudėjo) R. V. parodymų. Minėtas liudytojas taip pat paaiškino, kad jo bute įrengta atskira šildymo sistema ir po buto grindimis einantis bendro šildymo vamzdis jo buto nešildo, todėl jo būkle jis nesidomėjo. Tačiau žino, kad namas yra senas, virš 100 metų, todėl ir vamzdynas senas. Kai atvykę atsakovės darbuotojai atidengė vamzdyną, po grindimis buvo drėgmės, reikėjo drėgmės surinkėjo. Sutvarkius vamzdyną, jam teko keisti grindų dangą visoje patalpoje, įskaitant ir koridorių. Kiek žino, namo gyventojų netenkino esamas šildymas, bet apie tai, kad buvo rengiamas susirinkimas spręsti vamzdyno keitimo butuose klausimą, jam nebuvo žinoma.

14. Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe apibrėžtos CK 4. 83 straipsnyje, kuris nustato, jog: buto ir kitų patalpų savininkai turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų; turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendro naudojimo objektams; privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą (1, 2, 5 dalys).

15. Atsakovė, įvykio metu, administravo gyvenamąjį namą Kaune, (duomenys neskelbtini), o jos veikla apibrėžta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, kuriuo patvirtinti (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai) (su pakeitimais). Pagal Nuostatų 3-čią punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinant jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Viena iš administratoriaus funkcijų yra organizuoti namo techninę priežiūrą, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja. Daugiabučio namo būklei įvertinti techninis prižiūrėtojas turi atlikti nuolatinius namo būklės stebėjimus ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) (su pakeitimais) 87.1, 87.1.1 punktai). Atliekant nuolatinius stebėjimus vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai – ne tik konstrukcijos, bet ir bendrosios inžinerinės sistemos, taigi, ir vamzdynai (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkto 2 papunktis).

16. Atsakovės į bylą pateikti aukščiau dokumentai patvirtina, kad atsakovė nuolat ir periodiškai tikrino gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), techninę būklę bei vykdė namo bendro naudojimo objektų remonto darbus. Be to, dar prieš įvykstant įvykiui, t.y. 2020 m. gegužės 26 d., atsakovė organizavo minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl bendro naudojimo objektų savalaikės ir tinkamos priežiūros (namo bendrųjų vamzdynų, stovų butuose keitimo). Atkreiptinas dėmesys, kad balsavimas buvo organizuotas iki minėto draudiminio įvykio 2020 m. gruodžio 10 d., tačiau gyventojai bendrųjų vamzdynų keitimui per butus nepritarė. Iš byloje pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad pastebėjus pratekėjimą, atsakovės darbuotojai ieškovės apdraustame bute atliko vamzdžių pakeitimo darbus. Pratekėjimo vietos nustatymui ir vamzdžių pakeitimui buvo būtina išardyti grindis, kurių atstatymui ieškovė išmokėjo draudimo išmoką. Taigi, atsakovė, būdama namo administratore, reagavo į įvykį ir atliko reikiamus darbus, būtinus avarijai likviduoti. Byloje nepateikta duomenų, kad atlikti darbai buvo pertekliniai ar nereikalingi, ar avarija likviduoti ir pakeisti trūkusį vamzdį buvo galima kitu būdu nei jis buvo pakeistas.

17. Aptarti įrodymai byloje patvirtina, kad vamzdžio trūkimą bute pastebėti nebuvo įmanoma, kadangi vamzdis buvo po grindimis, tad atsakovės darbuotojai, atlikdami periodines patikras, vizualiai negalėjo matyti ir įvertinti konkrečiai ginčo bute esančio vamzdžio stovio, o vandens pratekėjimas pastebėtas tik tada, kai vanduo pradėjo bėgti per namo sieną.

18. Atsakovės darbuotojų patekimas prie bendrojo naudojimo objektų, esančių (įrengtų) gyventojų butuose, yra apsunkintas, nes butai yra kiekvieno gyventojo asmeninė nuosavybė ir administratorė prie tokių bendrojo naudojimo objektų gali patekti ir vykdyti jų priežiūrą (atlikti periodines patikras) tik gyventojo sutikimu (leidimu). Nagrinėjamu atveju po grindimis esančio vamzdžio kritinis stovis galėjo būti nustatytas tik patekus į minėtą butą ir išardžius grindus. Tai reiškia, kad atlikti techninę priežiūrą be ginčo buto savininko valios ir žalos jam padarymo objektyviai buvo neįmanoma. Nesant byloje duomenų, kad minėto buto savininkas kreipėsi į atsakovę, kaip namo administratorę, dėl netinkamos namo priežiūros ar administravimo dėl kokių nors patalpos užliejimų ar vandens pratekėjimų iki ginčo įvykio, atsakovė neturėjo pagrindo abejoti vamzdžio tvarkingumu, juolab, kad iš esmės visi daugiabučio namo gyventojai nepritarė net avarinės būklės vamzdžių keitimui.

19. Nors byloje nėra pateikta duomenų ar įrodymų, kad atsakovė bandė patekti į ginčo butą, siekiant vizualiai įvertinti bendrųjų pastato inžinerinių sistemų būklę, o buto savininkas neleido to daryti, tačiau akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų patekusi į butą ir vizualiai jį apžiūrėjusi, žala vis tiek būtų kilusi, nes vamzdžio kritinis stovis tokiu būdu objektyviai negalėjo būti nustatytas. Vertintina, kad R. V. būtų patyręs žalą, net jeigu ir nebūtų buvę galimo atsakovės neveikimo. Tad tenka konstatuoti, jog tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys civilinėse bylose 2013 m. kovo 14 d. Nr. 3K-3-152/2013, 2013 m. lapkričio 22 d. Nr. 3K-3-612/2013, 2014 m. sausio 6 d. Nr. 3K-3-101/2014, 2017 m. kovo 29 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-608-230/2017, 2016 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1848-796/2016, kt.).

20. Nagrinėjamu atveju, taikant atsakovei, kaip namo administratorei, civilinę atsakomybę susidarytų situacija, kurioje administratorė būtų laikoma atsakinga už visas sugedusias pastato bendrojo naudojo technines įrangas ir jų sugedimo pasėkoje atsiradusias žalas. Tai reikštų, jog administratorei atsakomybė būtų taikoma, neatsižvelgiant į žalos atlyginimui keliamų sąlygų buvimą, nes tokiu atveju nebūtų atsižvelgiama ar gedimas buvo matomas, nuspėjamas, ar gedimas atsirado netikėtai dėl natūralaus nusidėvėjimo, o atsakomybė atsirastų nepaisant administravimo sutarties sąlygų ir kito teisinio reglamentavimo, taigi, iš esmės atsakomybė atsakovei būtų taikoma be kaltės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, labiau tikėtina, kad administravimo pareigas atsakovė vykdė pakankamai rūpestingai, tačiau ji negalėjo kontroliuoti, įtakoti ar pastebėti galinčio atsirasti gedimo.

21. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, R. V. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, daroma išvada, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą R. V. turtui, o ieškovė neįrodė atsakovės, kaip gyvenamojo namo administratorės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp administratorės bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atsiradusios žalos, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

22. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmetami ir išvestiniai reikalavimai dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22.1. Atsakovė byloje turėjo 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą. Teismas, atsižvelgdamas į bylos trukmę, procese atliktus procesinius veiksmus ir pateiktus dokumentus, vertindamas šalių elgesį proceso metu, sprendžia, kad atsakovės patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio (CPK 98, 178 straipsniai). Kadangi ieškovės ieškinys netenkintas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22.2. Valstybė šioje byloje turėjo 8,96 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“, įmonės kodas 305174520, naudai 360,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.