- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- e2S-52-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05457-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- M. G., UAB "EKOVEŽA", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-52-425/2020.
Arvydas J. T. proceso Nr. 2-08-3-05457-2018-5.
2020 m. sausio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9854-837/2019 pagal pareiškėjos R. J. prašymą suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Ekoveža“, M. G., antstoliams E. S. ir M. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2019 m. spalio 14 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-227-837/2019 suinteresuotam asmeniui (ieškovei) BUAB „Ekoveža“ priteisto 27 743,76 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir priteistų valstybei, mokėjimą dalimis.
2. Nurodė, kad minėtą sprendimą vykdo antstoliai E. S. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir M. A. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), antstolis E. S. yra areštavęs vienintelį pareiškėjos gyvenamąjį būstą ir vykdomojoje byloje gali būti skelbiamos varžytynės, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti išieškojimą vykdymo procese.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Skundžiama 2019 m. spalio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, be kitų spręstų klausimų, pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir sustabdė išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nurodė, kad antstoliai E. S. ir M. A. vykdo 2019 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-227-837/2019 priteisto 27 743,76 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš pareiškėjos R. J.. Vykdydamas išieškojimą, E. S. jo žinioje esančioje vykdomojoje byloje areštavo pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą. A. E. S. ir M. A. toliau vykdant išieškojimo veiksmus, pareiškėja gali patirti nuostolių, o nesustabdžius priverstinio vykdymo veiksmų nebus užkirstas kelias galimai žalai bei naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o nepanaikinus šios skundžiamos nutarties dalies taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti nustatant, jog antstoliui neleidžiama skelbti atsakovei priklausančio turto varžytynių iki bus išspręstas skolininkės 2019 m. spalio 14 d. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
6. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju be pagrindo yra sustabdyti visi vykdymo veiksmai, nors skolininkė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones to net ir neprašė, kadangi esminis jos reikalavimas – kad nebūtų parduotas jos būstas. Teismui savo iniciatyva sustabdžius visus veiksmus byloje, o taip pat ir išskaitas iš darbo užmokesčio, nepagrįstai pažeidžiami išieškotojo teisės ir teisėti interesai, kadangi bent keletui mėnesių nutrūksta išskaitos iš skolininkės dviejų darboviečių ir skolos išieškojimo procesas, juolab, kad nėra skundžiami kažkokie antstolio veiksmai, o tik teisme pateiktas prašymas išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, o pati skolininkė 2019-10-09 antstoliui E. S. vykdomojoje byloje yra pateikusi prašymą, kad norėtų (sutiktų) aprodyti ekspertui savo butą 2019-11-04, siekiant išsiaiškinti jo vertę. Taigi viso vykdymo proceso stabdymas yra perteklinė teismo taikoma priemonė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Be to, skolininkė teismui pateikė ne visus reikšmingus bylai dokumentus ir tokiais veiksmais klaidina teismą. Šiuo atveju skolininkei be buto priklauso ir 6 arų žemės sklypas su statiniais, esantis vaizdingoje vietoje ir nors nėra atliktas turto vertinimas, šio turto vertė gali siekti nuo 7000 Eur iki 20000 Eur, dėl ko toks turtas, priešingai nei tvirtina skolininkė, nėra menkavertis. Be to, skolininkė teismui neatskleidė duomenų, kad ji dirba ne vienoje darbovietėje, dėl ko jos mėnesinės pajamos yra dvigubai didesnės, nei nurodo, ir siekia apie 1000 – 1200 Eur per mėnesį.
Šalies argumentai
8. Apeliantas pažymi ir tai, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skolininkė nurodo, kad turi būti stabdomas vykdymo procesas parduoti turtą, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus parduotas jos paskutinis gyvenamasis būstas. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, tai ne vienintelis jos gyvenamasis būstas, o be to,
šiuo metu yra paskirta areštuoto turto ekspertizė, siekiant nustatyti jo vertę, todėl artimiausiu metu varžytynių net ir negali būti, kadangi reikalingi atlikti mažiausiai keletas procesinių veiksmų (turto apžiūra, ekspertizės akto parengimas, antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, minimalus 20 dienų terminas po turto įvertinimo ir t.t.), o skaičiuojant terminais, net jei ir skolininkė tyčia nevilkintų vykdymo proceso neleisdama apžiūrėti turto, tai užtruktų mažiausiai keletą mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad artimiausiu metu net ir negalėtų būtu skelbiamos varžytynės, todėl nėra tikslingas tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vykdomojoje byloje.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą pareiškėja prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.
10. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas dalyje arba jų pakeitimas iš esmės pažeistų atsakovės teises, kadangi antstoliai galėtų vykdyti skolos išieškojimą, nelaukiant teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkinamas arba atmetamas prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Tokiu atveju, antstoliai priverstinai nurašytų atsakovės ir taip mažas gaunamas pajamas, atsakovei neliktų pragyvenimui ir vaistams pinigų, pablogėtų sveikatos būklė, kas gali įtakoti atsakovė nedarbingumą bei atitinkamai pajamų ženklų sumažėjimą ar net bedarbystę.
11. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad apelianto nurodomas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, nėra tinkamas ir pritaikytas gyvenimui, dėl ko areštuotas butas yra vienintelis būstas. Be to, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, atsakovė vykdo antstolių nurodymus, bendradarbiauja, teikia antstoliams visą jų prašomą ir būtiną informaciją. Vien tai, kad atsakovė yra pateikusi prašymus vykdymo procese ir kad naudojasi savo procesinėmis teisėmis, negali būti laikoma piktnaudžiavimu ar sąmoningu vilkinimu vykdymo proceso.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytų argumentų.
13. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese yra tiesiogiai susijusi su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015). Taigi pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui pats savaime vykdymo veiksmų nestabdo (CPK 510 straipsnio 8 dalis).
14. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis, tai yra teismas vykdymo veiksmus gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui vykdomojo dokumento realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2, 7, 17 straipsniai).
15. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo nuspręsta sustabdyti išieškojimą nurodytose vykdomosiose bylose siekiant išvengti galimų nuostolių bei naujų teisinių ginčų kilimo. Atskiruoju skundu išieškotojas tvirtina, kad visų vykdymo veiksmų sustabdymas yra neproporcinga ir perteklinė priemonė, o skolininkė nepateikė tikrąją jos turtinę ir materialinę padėtį atskleidžiančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, iš esmės sutinka su atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad visų vykdymo veiksmų sustabdymas yra išimtinė ir išskirtinė priemonė. Tačiau nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui pareiškėja pateikė prašymą išdėstyti priteistą žalą bei kitas priteistas pinigines sumas, kuriame nurodoma, kad tęsiant vykdymo veiksmus pareiškėja gali netekti vienintelės gyvenamosios vietos, o taip pat turinti sveikatos problemų, kurios, atliekant priverstinį išieškojimą, gali paūmėti, kadangi jai neliks piniginių lėšų medikamentų įsigijimui. Tokios pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas vertinti, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų pareiškėja gali patirti nuostolių ir nebus užkirstas kelias žalos ar naujų teisinių ginčų kilimui. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, kad vykdymo veiksmų sustabdymas yra reikalingas, siekiant išvengti didesnės žalos ar nuostolių kilimo.
16. Kita vertus, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2VP-9854-837/2019 priėmė 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria pareiškėjos prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo buvo atmestas, o laikinąsias apsaugos priemones nutarta taikyti iki pastarosios nutarties įsiteisėjimo. Taigi nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos apibrėžtam terminui. Be to, atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su skolininkės turimo turto verte, sveikatos sutrikimais bei gaunamomis pajamomis, yra reikšmingos ir, kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties turinio, buvo įvertintos sprendžiant klausimą dėl skolininkės pareikšto reikalavimo dėl priteistų piniginių sumų išdėstymo pagrįstumo.
17. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.