Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. K. skundą dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo – išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė Rima Gražienė 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjos skundo (b. l. 4).

2.1. Patvarkyme nurodė, kad vykdomojoje byloje 2019 m. gegužės 15 d. buvo atlikta pareiškėjai priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizė, turtas įvertintas 80 000 Eur. Byloje buvo paskelbtos pirmosios varžytinės, nustatant turto kainą 64 000 Eur. Varžytinės neįvyko, kadangi nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Buvo paskelbtos antros varžytinės, nustatant 48 000 Eur kainą. Antros varžytinės taip pat neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. 2020 m. liepos 10 patvarkymu antstolė nustatė „antro rato“ pirmąsias varžytines, turto kaina paliekant 48 000 Eur. Pažymėjo, kad nors varžytinių pabaiga 2020 m. rugpjūčio 31 d., tačiau kol kas nėra užsiregistravęs nei vienas dalyvis.

2.2. Pažymėjo, kad skolininkės turtas yra įvertintas nepriklausomo eksperto, antstolei nekyla abejonių dėl eksperto nustatytos turto vertės, skolininkė turto ekspertizės akto neskundė. Taip pat, skolininkė nepasinaudojo jai suteikta teise pasiūlyti savo turto pirkėją ir turtą realizuoti už tokią kainą, kurios, jos nuomone, turtas yra vertas.

3. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

4. Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) (b. l. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

6. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad jam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

7. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Rima Gražienė vykdo išieškojimą iš S. K. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ (perėmusios reikalavimo teises iš Luminor Bank AS) naudai, išieškojimą nukreipiant į skolininkės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini)., Kauno raj.

Dėl prašymo panaikinti patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo ir atšaukti paskelbtas varžytines

8. 2020 m. liepos 10 d. patvarkymu antstolė paskelbė pareiškėjos turto pirmąsias varžytines, kadangi neįvykus ankščiau paskelbtoms turto pirmoms ir antroms varžytinėms, išieškotojas nesutiko paimti turtą (vykd. b. l. 166). Pareiškėja prašo panaikinti nurodytą patvarkymą ir paskelbtas varžytines atšaukti.

8.1. Kaip matyti iš 2020 m. liepos 31 d. pranešimo apie paskelbtas pirmąsias varžytines, varžytinių laikas: 2020 07 31 – 2020 08 31. Patikrinus elektroninę varžytinių ir aukcionų sistemą www.evarzytynes.lt nustatyta, kad antstolės paskelbtos varžytinės Nr. 195317 pripažintos neįvykusiomis.

8.2.Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieškinį (šiuo atveju – skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti, remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8.3. Pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjos turto varžytinės yra baigtos, jos paskelbtos neįvykusiomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti patvarkymą dėl antstolės paskelbtų pareiškėjos turto pardavimo varžytinių ir paskelbtų varžytinių atšaukimo yra reikalavimai, kurių patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, kadangi varžytinės yra pasibaigusios. Esant šioms aplinkybėms, civilinė byla dėl pareiškėjos reikalavimų 1 ir 2 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl prašymo paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę

9. Pareiškėjos skundo pagrindiniai argumentai yra tie, kad yra nustatyta per maža pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertė, dėl ko turi būti panaikintas patvarkymas dėl varžytinių paskyrimo, atšauktos antstolės patvarkymu paskelbtos varžytinės ir paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė. Motyvuodama dėl per mažos parduodamo turto vertės pareiškėja nurodė, kad rinkoje parduodamo panašaus nekilnojamojo turto kainos yra žymiai didesnės nei vienašališkai nustatė antstolė. Su nurodytais argumentais teismas negali sutikti.

9.1. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. balandžio 23 d. patvarkymu buvo paskirta pareiškėjos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė (vykd. b. l. 21). Patvarkymas pareiškėjai siųstas el.paštu, pareiškėjai apie paskirtą ekspertizę buvo žinoma, tai patvirtina vykdomojoje byloje esantis pareiškėjos prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo (vykd. b. l. 30). 2019 m. gegužė 15 d. byloje atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, turtas įvertintas 80 000 Eur (vykd. b. l. 36-37). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atmestinas pareiškėjos argumentas, kad antstolė pareiškėjos turtą įvertino pati, nepavedusi turto įvertinti nepriklausomiems turto vertintojams, netinkamai nustatydama turto vertę. Pažymėtina, kad pareiškėja nei skundų, nei prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo ar nušalinimų ekspertui nereiškė (682 straipsnio 1 dalis).

9.2. CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja per nustatytus terminus būtų pateikusi prieštaravimus dėl turto vertės, taip pat teikusi kokius nors prašymus. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Vykdomojoje byloje esantys el. susirašinėjimai patvirtina, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie jos areštuoto turto vertinimą, vertės nustatymą, bei užtikrinta galimybė teikti prieštaravimus, siūlyti savo pirkėją, kuo pareiškėja laiku nepasinaudojo.

9.3. Teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad vykdant išieškojimą iš turto yra labai svarbu tinkamai nustatyti priverstinai realizuojamo turto vertę. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie sudaro pagrindą abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 682 straipsnio 2 dalies turinys suponuoja išvadą, kad motyvuotas prieštaravimas ekspertizės išvadoms galėtų būti duomenys, kurie patvirtintų kitokią rinkos vertę nei nustatyta ekspertizės akte.

9.4. Įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl turto vertės, teismas sprendžia, kad nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie kitokią ginčo turto rinkos vertę nei nustatyta vykdomojoje byloje esančiame UAB ,,Verslavita“ ekspertizės akte. Pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, didesnę įrodomąją vertę turi eksperto pateikta išvada, nei kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikia duomenis iš Nekilnojamojo turto portalų, kuriuose yra pateikiami skelbimai apie galimai panašaus turto pardavimo kainas. Tačiau iš pareiškėjos pateiktų duomenų negalima daryti pagrįstos išvados apie vykdomojoje byloje realizuojamo turto vertę. Pažymėtina, kad skelbimuose yra nurodoma pardavėjų pageidaujama gauti kaina, o ne reali sandorio kaina, kuri, sudarant realų sandorį, gali būti sumažinta. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė - apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Pateikiami nekilnojamojo turto skelbimai negali paneigti ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės ar sukelti antstoliui abejonių dėl šios vertės. Ekspertizės atlikimo metu yra vertinamas konkretus turtas, įvertinamos jo konkrečios savybės ir individualūs privalumai bei trūkumai.

9.5. Teismas konstatuoja, kad vien subjektyvios abejonės ir deklaratyvūs teiginiai apie didesnę turto vertę negali būti laikomi motyvuotu prieštaravimu dėl byloje jau esančios ekspertizės išvados, sudarančiu pagrindą skirti ekspertizę. Be to, pareiškėja nenurodo jokių aplinkybių, kad vykdomojoje byloje pateiktas ekspertizės aktas kelia abejones bei neatitinka įstatymų reikalavimus, todėl nesivadovauti ekspertizės aktu, atliekant pareiškėjos turto vertinimą antstolė neturėjo teisinio pagrindo. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustato ekspertas, turto vertė laikoma eksperto nustatyta vertė. Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas bei niekuo nepagrįstas subjektyvias abejones, darytina išvada, jog antstolė pagrįstai laikė turto vertinimo ekspertizės aktą pagrįstu ir juo vadovaudamasi nustatė turto vertę.

9.6. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjai priklausančio turto įvertinimo klausimas yra išspręstas, skolininkei buvo sudaryta galimybė reikšti nuomonę dėl įkeisto turto vertės nustatymo. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos numato galimybę skolininkui vykdymo procese veikti aktyviai, t. y. teikti prašymus, paaiškinimus, įrodymus (turto vertės nustatymo ataskaitą ir pan.), iki varžytinių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją (CPK 704, 643 straipsniai). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja šiomis teisėmis būtų pasinaudojusi. Tuo atveju, kai skolininkas nevykdo bendradarbiavimo pareigos, antstolis naudojasi jam suteikta diskrecijos teise.

9.7. CPK 718, 722 straipsniai numato, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų nustatytos turto kainos, o antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų nustatytos turto kainos. Atsižvelgiant į tai, bei į turto vertės nustatymo ekspertizės metu nustatytą pareiškėjos turto kainą, antstolė pirmosiose varžytinėse nustatė 64 000 Eur, o antrose varžytinėse nustatė 48 000 Eur pareiškėjos realizuojamo turto kainą. Turtas varžytinėse parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (CPK 431 straipsnio 1 dalis). Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu, turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė. Be to, parduodamo iš varžytynių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytynių – tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003). Teismas pažymi, kad ir realizuojant pareiškėjos turtą nurodytomis kainomis, varžytinės neįvyksta, nes neatsiranda nei vieno pirkėjo. Tai leidžia daryti išvadą, kad parduodamas pareiškėjos turtas nėra realizuojamas už itin žemą kainą, o didesnės kainos nurodymas galimai trukdytų turto pardavimui, ar darytų jį neįmanomą.

9.8. Teismo vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad antstolė pažeidė pareiškėjos teises, teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų vertinamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 176 str. - 179 straipsniai, 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

bylą dėl pareiškėjos S. K. reikalavimų Nr. 1 ir 2 nutraukti.

Atmesti pareiškėjos S. K. skundo reikalavimą Nr. 3 dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.