- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- AS-1256-556/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00414-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- R. N., J. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius
- Trečiasis asmuo
- V. P., Nemenčinės miškų urėdija Sodininkų bendrija "Girios aidas - 2"
- Advokatai
- Kęstutis Ragaišis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. N. ir J. B. bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. N. ir J. B. bei atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. N. ir J. B. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. P., V. P. teisių perėmėjams A. O. ir I. O.-K., G. P., G. A., valstybės įmonei Nemenčinės miškų urėdijai, sodininkų bendrijai „Girios aidas-2“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos J. B. ir R. N. (toliau – ir pareiškėjos) skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamos: 1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 30-1548 „Dėl sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 1 punktą; 2. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7701 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. P.“ dalį, kuria S. P. grąžinama natūra 0,0265 ha žemės sklypo dalis, esanti žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini); 3. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7702 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. P.“ dalį, kuria V. P. grąžinama natūra 0,0252 ha žemės sklypo dalis, esanti sklype Nr. (duomenys neskelbtini); 4. Panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. A30-732 „Dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo G. P. ir G. A.“. Pareiškėjos taip pat prašė priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7701 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. P.“ dalį, kuria S. P. grąžinama natūra 0,0265 ha žemės sklypo dalis, esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7702 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. P.“ dalį, kuria V. P. grąžinama natūra 0,0252 ha žemės sklypo dalis, esanti sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų kitą skundo dalį teismas tenkino iš dalies – panaikino Administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 30-1548 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 1 punkto dalį dėl 0,0300 ha ploto valstybinės reikšmės miško, esančio 0,0517 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); panaikino Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. A30-732 „Dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo G. P. ir G. A.“ dalį dėl 0,0300 ha dalies valstybinės reikšmės miško, esančio 0,0517 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų prašymo dalį dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjų R. N. ir J. B. skundas patenkintas iš dalies. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestas. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo dalis, kuria panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 30-1548 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 1 punkto dalis dėl 0,0300 ha ploto valstybinės reikšmės miško, esančio 0,0517 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pakeista ir ji išdėstyta taip: „Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 30-1548 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 1 punktą“. Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas priteisė pareiškėjoms R. N. ir J. B. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos po 7,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Nemenčinės miškų urėdijai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 192,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. liepos 30 d. gautas (2015 m. liepos 28 d. išsiųstas) pareiškėjų R. N. ir J. B. prašymas dėl 974,38 Eur proceso išlaidų priteisimo iš atsakovų pareiškėjų naudai. Pareiškėjos, grįsdamos šį prašymą bei remdamosi jau pateiktais mokėjimo dokumentais, prašė nenagrinėti anksčiau pateiktų mokėjimo dokumentų: a) susijusių su apmokėjimu už dokumentų dauginimą (2011 m. balandžio 6 d., 2011 m. balandžio 7 d., 2011 m. gegužės 17 d., išskyrus pareikštinių dokumentų kopijavimą), kadangi jų pagrindimas reikalauja papildomos bylos, kuri šiuo metu yra Šiauliuose, analizės ir atitinkamų išlaidų; b) taip pat nenagrinėti žyminio mokesčio apmokėjimo apeliacinei instancijai pagal 2011 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo dokumentą; c) mokėjimo dokumentų, susijusių su pašto išlaidomis (2011 m. balandžio 13 d., 2011 m. lapkričio 3 d. dokumentai). Pareiškėjų prašymas dėl išlaidų atlyginimo grįstas šiais argumentais ir dokumentais:
1. 2011 m. vasario 15 d. advokato pinigų priėmimo kvitas – 500 litų. Advokatui K. Ragaišiui apmokėta už pareiškėjos J. B. atstovavimą ir teisinę pagalbą Panevėžio apygardos administraciniame teisme dviejuose posėdžiuose, kurių protokolai yra byloje ir kurių bendra trukmė ne mažesnė nei 5 valandos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme advokatui gali būti sumokėta iki 0,15 koeficiento, kurio pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, 2011 metais buvusi 800 litų. Advokatui už ne mažiau kaip 5 atstovavimo teisme valandas galėjo būti mokama iki 600 litų. Prašoma atlyginti suma neviršija maksimalaus galimo dydžio.
2. 2015 m. kovo 19 d. advokato pinigų priėmimo kvitas – 100 eurų. Advokatui K. Ragaišiui apmokėta už pareiškėjos J. B. atstovavimą Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 1 d. Posėdžio protokolas yra byloje, posėdžio trukmė ne trumpesnė nei 4 valandos. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų 8.19 punktu, už vieną atstovavimo valandą teisme advokatui gali būti sumokėta iki 0,1 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių ), kuris 2014 m. ketvirtą ketvirtį buvo 714,50 euro. Todėl advokatui už ne mažiau kaip 3 val. atstovavimą teisme galėjo būti mokama iki 214,25 euro. Prašoma apmokėti 100 eurų suma neviršija maksimalaus leistino dydžio.
Šalies argumentai
3. 2011 m. vasario 11 d. žyminis mokestis už pareiškimą administraciniam teismui – 100 litų. Pareiškėjos šioje administracinėje byloje su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2011 m. vasario 17 d. (pareiškimas yra byloje). Prie pareiškimo pridėtas dokumentas, liudijantis apie žyminio mokesčio įmoką.
4. 2011 m. gegužės 13 d. apmokėjimas antstoliui už veiksmus – 200 litų. Byloje (III t., b. l. 28–30) pateiktas ir pridėtas prie jos antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtinantis ginčijamojoje teritorijoje esantį mišką, o taip pat miško riboženklį. Šiuo dokumentu buvo remiamasi įrodinėjimo procese. Antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą bei protokolo surašymą pagal galiojusius įkainius sumokėta nurodyta suma.
5. 2011 m. rugpjūčio 9 d. apmokėjimas antstoliui už veiksmus – 200 litų. Byloje (III t., b. l. 102–108) pateiktas ir pridėtas prie jos antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtinantis ginčijamoje teritorijoje esančią inžinerinę įrangą, objektus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta formuojant sklypą ir jie neatžymėti kadastriniame plane. Šiuo dokumentu buvo remiamasi įrodinėjimo procese. Antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą bei protokolo surašymą pagal galiojančius įkainius sumokėta nurodyta suma.
6. 2011 m. gegužės 16 d. apmokėjimas specialistui – 1 000 litų. Byloje (III t., b. l. 31–34) pateikta ir pridėta prie jos kvalifikuoto matininko-eksperto duota specialisto išvada, konstatuojanti netikslumus ir pažeidimus darant ginčijamo sklypo kadastrinius matavimus bei planą, taip pat nenurodant plane faktiškai esančio teritorijoje miško. Dokumentu buvo remiamasi įrodinėjimo procese. Specialistui apmokėta už matavimus sklype, vizualią apžiūrą, dokumentų analizę bei specialisto išvados surašymą.
7. 2011 m. sausio 19 d., 2011 m. sausio 20 d., 2011 m. sausio 21 d. apmokėjimai už dokumentus atitinkamai 68, 68, 72 litai. Ruošiant pirminį pareiškimą administraciniam teismui, valstybinėje įmonėje Registrų centre per kelis kartus gauti reikalingi bylai dokumentai (pažymėjimai, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ir kt.), kurie pridėti prie bylos kartu su 2011 m. vasario 17 d. pareiškimu ir kurie buvo būtini bylos nagrinėjimui. Iš viso valstybės įmonei Registrų centrui sumokėta 208 litai.
8. 2011 m. vasario 15 d. ir 2011 m. vasario 15 d. apmokėjimai už dokumentų kopijavimą atitinkamai 36,24 ir 17,50 litai. Kartu su 2011 m. vasario 17 d. pirminiu pareiškimu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (yra byloje) teismui pateiktos pareiškimo ir dokumentų kopijos visoms procese dalyvaujančioms šalims. Iš viso pateiktos 9 pareiškimų kopijos su 38 lapų priedu kiekvienam komplektui. Apmokėjimui pateikiamos išlaidos šių dokumentų kopijavimui.
9. 2012 m. rugsėjo 5 d. transporto kuro išlaidos – 204,67 litai. Pareiškėja J. B., kaip matyti iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų, kviečiama teismo, pati dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose Panevėžyje, teismo posėdyje Panevėžyje, teismui skelbiant priimtą sprendimą (2011 m. rugsėjo 16 d.), o taip pat viename posėdyje Šiauliuose. J. B. gyvena (duomenys neskelbtini), į teismo posėdžius vyko savarankiškai jai priklausančiu automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilio registracijos pažymėjimo kopija pridedama). Vidutinės šio automobilio degalų sąnaudos 100 kilometrų – 5,9 1 A-95 markės benzino (www.ford.lt). Atstumas Vilnius–Panevėžys – 136 km, atstumas Vilnius–Šiauliai – 213 km. (www.maps.lt). Bendrai dėl minėtų posėdžių nuvažiuota 1 232 km. Remiantis internetiniais duomenimis, 2011–2012 metais markės A-95 benzino mažmeninė kaina niekada nebuvo mažesnė nei 4,5 lito. Vien minėtoms kelionėms kurui išleista ne mažiau kaip 327,10 litų arba 94,73 eurai (1 232 : 100 x 5,9 x 4,5). Apmokėjimui pateikiama mažesnė suma pagal turimą mokėjimo dokumentą.
10. 2011 m. gegužės 26 d. apsigyvenimo išlaidos – 172,64 litai. Kadangi teismo posėdis Panevėžyje 2011 m. gegužės mėnesį, kaip liudija teismo posėdžio protokolas, vyko ryte, pareiškėja J. B. į Panevėžį turėjo vykti išvakarėse ir nakvoti viešbutyje. Apgyvendinimo išlaidos pateikiamos apmokėjimui.
11. 2012 m. rugsėjo 5 d. apgyvendinimo išlaidos – 380 litai. Kadangi teismo posėdis Šiauliuose 2012 m. rugsėjo mėnesį, kaip liudija teismo posėdžio protokolas, vyko ryte, pareiškėja J. B. į Šiaulius turėjo vykti išvakarėse ir nakvoti viešbutyje. Patvirtinantis apgyvendinimo išlaidas dokumentas pateikiamas apmokėjimui. Pareiškėjos prašyme taip pat nurodė, kad pateikti mokėjimo dokumentai patvirtinta, jog dėl administracinio proceso pareiškėjos R. N. ir J. B. turėjo išlaidų ne mažiau kaip 3 019,05 Lt (874,38 eurų) ir 100 Eur, iš viso – 974,38 Eur. Administracinio, o taip pat susijusio su juo civilinio proceso metu buvo patenkinti iš esmės visi pareiškėjų prašymai, išdėstyti jų pirminio kreipimosi į administracinį teismą metu.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko sprendimų atitinkamas dalis bei remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad kai byla baigiama nagrinėti nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, darytina išvada, jog pareiškėjoms bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos priteisimo klausimas nagrinėtinas remiantis šiomis aplinkybėmis. Byloje nėra konstatuota, kad atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos procesinis elgesys nebuvo tinkamas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų prašymo 7, 8, 9, 10, 11 punktuose nurodytos gaunamų dokumentų, jų kopijų tvirtinimo, pareiškėjų kelionės į teismą, apgyvendinimo išlaidos, vadovaujantis teismų praktika, turi būti būtinos ir racionaliai pagrįstos atitinkamais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjų prašyme nurodytos išlaidos už dokumentų kopijavimą nėra pakankamai pagrįstos. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų prašyme nurodytais argumentais, jog išlaidos už advokato teisines paslaugas priteistinos pilna apimtimi, kadangi neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Taip pat akcentavo, kad pareiškėjų pateiktuose advokato pinigų priėmimo kvituose yra nurodytos bendros sumos už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, pažymėjo, kad pareiškėjos nepakankamai pagrindė bylinėjimosi išlaidas, skirtas atlyginti advokatui už atstovavimą teisme. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, prašė mažinti pareiškėjų prašyme nurodytas jų naudai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos priteistinas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo priteisti pareiškėjoms visų prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad pareiškėjos nepagrįstai reikalauja priteisti išlaidas, patirtas apmokėjus antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir specialistui už pateiktą išvadą (prašymo 4, 5, 6 punktai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kokios išlaidos yra priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu: pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, o 43–45 straipsniai reglamentuoja ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų paskirstymą tarp proceso šalių ginčo bylose, tais atvejais, kai teismo nutartimi yra paskiriama ekspertizė, specialistui nustatoma pateikti išvadą. Taigi teismų praktikoje pripažįstama teisė į išlaidų specialistui ir antstoliams atlyginimą tik tuo atveju, kai šie veiksmai yra atliekami teismui juos paskyrus atlikti nutartimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-346-858/2015). Pareiškėjos nepateikė įrodymų, kad prašomos priteisti išlaidos susidarė teismo nutartimi pavedus pateikti specialisto išvadą ar antstoliui konstatuoti faktinės aplinkybes, todėl darytina išvada, kad tokios išlaidos pareiškėjoms nepriteistinos. Atsakovui nekyla pareiga atlyginti visų pareiškėjų patirtų išlaidų, kadangi teismas patenkino mažiau nei pusę pareiškėjų reikalavimų, atitinkamai ši suma turėtų būti mažinama sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
IV.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjų R. N. ir J. B. prašymą tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai J. B. 313,24 Eur teismo išlaidų, o pareiškėjai R. N. – 46,88 Eur teismo išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44–45 str.).
Teismas, spręsdamas bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimą, vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 2, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. kovo 20 d.) 7, 9 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972.
Teismas nurodė, kad iš byloje esančio 2011 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjos J. B. atstovas advokatas Kęstutis Ragaišis atstovaudamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. posėdyje (nuo 9.00 val. iki 12.00 val., nuo 13 val. iki 15.20 val.) užtruko 5 val. 20 min., ir 2011 m. rugsėjo 8 d.–16 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad J. B. atstovas advokatas Kęstutis Ragaišis atstovaudamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. posėdyje (nuo 13.30 val. iki 14.50 val.) užtruko 1 val. 20 min., t. y. iš viso 6 val. 40 min. Teismo vertinimu, už pareiškėjos J. B. atstovavimą Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžiuose galėtų būti pareiškėjai J. B. priteistina prašoma 500 Lt (144,81 Eur) suma, jei skundo reikalavimai šioje byloje būtų buvę patenkinti visiškai, kadangi prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir akivaizdžiai mažesnė nei numatyta Rekomendacijose.
Teismas nurodė, kad iš byloje esančios 2015 m. balandžio 1 d. informacinės pažymos matyti, kad pareiškėjos J. B. atstovas advokatas Kęstutis Ragaišis atstovaudamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. posėdyje (nuo 9.15 val. iki 12.37 val.) užtruko 3 val. 22 min. Už pareiškėjos J. B. atstovavimą Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdyje galėtų būti pareiškėjai priteistina prašoma 100 Eur suma, jei skundo reikalavimai šioje byloje būtų buvę patenkinti visiškai, kadangi prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir mažesnė nei numatyta Rekomendacijose.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjos taip pat prašo priteisti sumokėtą 100 Lt (28,96 Eur) žyminį mokestį. Tai, kad buvo sumokėtas žyminis mokestis, patvirtina 2011 m. vasario 11 d. SEB mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, jog E. B. už pareiškėjas R. N. ir J. B. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Pareiškėjų reikalavimai nepateko į neapmokestinamų skundų kategoriją pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, todėl turėjo būti sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis. Pareiškėjos taip pat nebuvo atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal ABTĮ 41 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjoms R. N. ir J. B. galėtų būti priteistina 100 Lt (28,96 Eur) suma, jei skundo reikalavimai šioje byloje būtų buvę patenkinti visiškai.
Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos prašo priteisti 200 Lt už antstolio G. B. parengtą 2011 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 40/11/540, 200 Lt už antstolio G. B. parengtą 2011 m. rugpjūčio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 40/11/554 ir 1 000 Lt už 2011 m. gegužės 16 d. specialisto išvadą. Pareiškėjos prašomas priteisti sumas grindžia 2011 m. gegužės 13 d. antstolio kvitu, serija GRN Nr. 0076012, SEB banko 2011 m. rugpjūčio 9 d. vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 120 ir 2011 m. gegužės 16 d. kasos pajamų orderio kvitu, serija Nr. 52. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad teismas nutartimi neįpareigojo pareiškėjų pateikti minėtų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ir specialisto išvados, tai pareiškėjos padarė savo iniciatyva. Teismo vertinimu, minėtos prašomos atlyginti išlaidos nebuvo būtinos ir vertintinos kaip perteklinės. Todėl prašymas dėl šių išlaidų netenkintas.
Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos prašo priteisti 208 Lt už apmokėjimus dėl dokumentų gavimo iš valstybės įmonės Registrų centro, kurie buvo pateikti kartu su 2011 m. vasario 17 d. skundu. Atsižvelgdamas į tai, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismas priskyrė įrodymų gavimo ir pateikimo išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-552/2009), pareiškėjoms R. N. ir J. B. galėtų būti priteistina 208 Lt (60,24 Eur) suma, jei skundo reikalavimai šioje byloje būtų buvę patenkinti visiškai. Pareiškėjos prašo priteisti 36,24 Lt ir 17,50 Lt už dokumentų kopijavimą, kurias patyrė dėl skundo ir prie jo esančių dokumentų kopijavimo visoms procese dalyvaujančios šalims. Teismo vertinimu, pastarosios išlaidos dėl dokumentų kopijavimo buvo būtinos ir neperteklinės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjoms galėtų būti priteistina 53,74 Lt (15,56 Eur) suma, jei skundo reikalavimai šioje byloje būtų buvę patenkinti visiškai.
Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. vyko teismo posėdis Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikos nuostatomis bei įvertinus pareiškėjos automobilio „FORD FOCUS“ variklio darbinį tūrį, sunaudotiną kuro normą pagal variklio darbinį tūrį, Šiauliai-Vilnius-Šiauliai atstumą (426 km) bei pateiktuose kvituose esančios kuro kainos vidurkį, padaryta išvada, kad pareiškėjos prašoma priteisti transporto išlaidų suma yra nepagrįsta, todėl pareiškėjai J. B. galėtų būti priteistina 182,31 Lt (52,80 Eur), jei skundo reikalavimai šioje byloje būtų buvę patenkinti visiškai.
Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjų prašyme nurodyta, kad, kai teismo posėdis Panevėžio mieste vyko 2011 m. gegužės mėn. ryte, pareiškėja J. B. į Panevėžį turėjo vykti išvakarėse ir nakvoti viešbutyje, dėl to 2011 m. gegužės 26 d. patyrė apsigyvenimo išlaidų – 172,64 Lt. Patirtas išlaidas pagrindžia 2011 m. gegužės 26 d. sąskaita ir kvitas Nr. 1916/4. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. gegužės 27 d. teismo posėdis vyko Panevėžio apygardos administraciniame teisme nuo 9.00 val. Pareiškėjų prašyme taip pat nurodyta, kad kai teismo posėdis Šiauliuose 2012 m. rugsėjo mėnesį vyko ryte, pareiškėja J. B. į Šiaulius turėjo vykti išvakarėse ir nakvoti viešbutyje, todėl patyrė apsigyvenimo išlaidų – 380 Lt. Patirtas išlaidas pagrindžia 2012 m. rugsėjo 5 d. sąskaita ir kvitas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2012 m. rugsėjo 6 d. vyko teismo posėdis nuo 9.00 val. Nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių išlaidos priteisiamos tik tuomet, jei proceso šalies gyvenamoji vieta yra kitame mieste nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvenamoji vieta (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009), tačiau, teismo vertinimu, prašomos atlyginti išlaidos nebuvo būtinos ir vertintinos kaip perteklinės. Atkreiptas dėmesys, kad sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-457/2009,2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-296/2010). Be to, atstumas tarp Vilniaus ir Panevėžio nėra didelis – 136 km, teismo posėdis Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2011 m. gegužės 27 d. ir Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2012 m. rugsėjo 6 d. vyko nuo 9.00 val., į 2011 m. gegužės 27 d. teismo posėdį Panevėžio apygardos administraciniame teisme ir į 2012 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdį Šiaulių apygardos administraciniame teisme pareiškėja vyko savo transporto priemone. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas priteisti 172,64 Lt ir 380 Lt už apsigyvenimą netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad iš viso pareiškėjai J. B. teismo proceso išlaidų galėtų būti priteistina 349,99 Eur suma, o pareiškėjai R. N. – 52,38 Eur, jei skundo reikalavimai šioje byloje būtų buvę patenkinti visiškai. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžta, kad ABTĮ tiesiogiai nereguliuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tuo atveju, kai administracinė byla yra nutraukiama, išimtis yra tik ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis, numatanti išlaidų atlyginimą, atsisakius skundo, todėl tokiais atvejais sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą reikėtų įvertinti kelto ginčo turinį, procesinius šalių santykius ir jų procesinį elgesį, taip pat įvertinti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla užbaigta nepriėmus sprendimo, bei nustatyti atsakingą dėl bylinėjimosi išlaidų kilimo asmenį, kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-858/2015). Nors byla dėl dviejų reikalavimų (antrojo ir trečiojo) buvo nutraukta (ABTĮ 101 str. 2 p.), tačiau, teismo vertinimu, negalima laikyti, kad teismo sprendimas buvo priimtas atsakovo naudai, kadangi byla nutraukta tuo pagrindu, jog buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taip pat atsakovo sprendimai nebuvo palikti galioti. Be to, teismo nutartimi pirmasis pareiškėjų reikalavimas buvo patenkintas visiškai, o teismo sprendimu ketvirtasis reikalavimas patenkintas tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad buvo patenkinti trys pareiškėjų reikalavimai ir 58 procentai ketvirtojo reikalavimo (prašyta panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. A30-732 „Dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo G. P. ir G. A.“, tačiau panaikinta tik skundžiamo įsakymo dalis dėl 0,0300 ha dalies valstybinės reikšmės miško, esančio 0,0517 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), todėl priteistina išlaidų suma mažintina ir pareiškėjai J. B. priteistina 313,24 Eur teismo išlaidų suma bei pareiškėjai R. N. – 46,88 Eur suma. Įvertinus aukščiau nurodytus skaičiavimus iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistinos teismo išlaidos, iš viso 360,12 Eur. Atkreiptas dėmesys, kad pralaimėjusios šalys įpareigotinos atlyginti išlaidas ne solidariai, o lygiomis dalimis, nes nei ABTĮ, nei CPK nenumato, jog išlaidų atlyginimas gali būti priteisiamas iš kelių asmenų solidariai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-11/2011).
V.
Pareiškėjos R. N. ir J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir priteisti iš atsakovų išlaidas, susijusias su apmokėjimu specialistui, antstoliui bei nakvyne, bendrai 565,52 Eur sumai, priteisti iš atsakovų 14 eurų, sumokėtų kaip žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą.
Pareiškėjos atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas atmetė prašymą priteisti išlaidas, susijusias su jų padarytais 2011 m. gegužės 13 d. ir 2011 m. rugpjūčio 9 d. apmokėjimais antstoliui už veiksmus bendrai 400 Lt sumai ir 2011 m. gegužės 16 d. padarytu apmokėjimu specialistui už išvadą – 1 000 Lt, ir su apgyvendinimo išlaidomis 2011 m. gegužės 26 d. – 172,64 Lt sumai Panevėžyje, bei 2012 m. rugsėjo 5 d. – 380 Lt apgyvendinimo išlaidomis Šiauliuose. Bendra suma 1 952, 64 litai (565,52 eurai). Pabrėžia, jog tiek specialistas, tiek antstolis konkrečius veiksmus atliko dar iki pareiškėjų kreipimosi į teismą (vienu atveju, papildant jau paduotą teismui pareiškimą). Specialisto išvada buvo iš esmės pirmasis dokumentas objektyviai, o ne vien remiantis subjektyvia (nors vėliau patvirtinta teismo) pareiškėjų nuomone apie klaidas sudarant ginčijamą sklypo planą. Antstolio konstatuoti faktai leido teismui objektyviai vertinti faktinę situaciją, o dėl to išvengti galimos išvykos į vietą, esančią Vilniaus mieste (teismo posėdžiai vyko Panevėžyje ir Šiauliuose). Pažymi ir tai, jog atsakovai šiame procese iki pat jo pabaigos ginčijo patį miško buvimą ginčijamame sklype, todėl kalbėti apie perteklinius įrodymus, iš anksto nežinant galutinio teismo sprendimo dėl jų (įrodymų) pakankamumo, nėra logiška. Minėti dokumentai buvo priimti teismo, garsinami teismo posėdžio metu ir naudojami įrodinėjimo procese. Pasisakydamos apie nakvynės išlaidas, pažymi tai, jog ne dėl pareiškėjų užgaidų teismo procesai vyko ne ginčo vietoje Vilniuje, o Panevėžyje bei Šiauliuose. Teismo posėdžiai buvo skiriami anksti ryte. Pareiškėjų nuomone, į juos reikėjo atvykti pasiruošus ir atitinkamai pailsėjus (dėl to ir buvo reikalingas nakvojimas posėdžio išvakarėse teismo buvimo vietoje).
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl išlaidų iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad teisme nebuvo nagrinėjami pareiškėjų pateikti reikalavimai atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, kadangi teismas sprendimo dalimi bylą nutraukė atsižvelgęs, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl teismas pripažindamas, kad buvo patenkinti trys pareiškėjų ir 58 procentai ketvirtojo reikalavimo pažeidė ABTĮ 44 straipsnio reikalavimus. Teigia, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų sumos, turi įvertinti ne tik tai, ar prašoma priteisti suma neviršija maksimalių nustatytų dydžių, bet taip pat ir atsižvelgti į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus. Teismo nutartimi pareiškėjos J. B. naudai priteistos 144,81 Eur atstovavimo išlaidos Panevėžio apygardos administraciniame teisme už J. B. atstovavimą teisme ir 100 Eur atstovavimo išlaidų Šiaulių apygardos administraciniame teisme, tik formaliai atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos maksimali atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta ir akivaizdžiai mažesnė nei numatyta Rekomendacijose. Taip pat nepagrįstai priteisė pareiškėjos J. B. naudai 313,24 Eur iš atsakovų, ir pareiškėjos R. N. naudai – 46,88 Eur iš atsakovų, nes egzistuoja visi pagrindai priteistinai mažinti.
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais nutarties dalyje dėl atsisakymo priteisti teismo išlaidas – 565,52 Eur, pareiškėjų naudai. Pareiškėjos nenurodo pagrįstų argumentų, kodėl nutarties dalis dėl atsisakymo priteisti jų naudai 565,52 Eur teismo išlaidų yra nepagrįsta ir neteisėta ir turėtų būti panaikinta, taip pat neįrodo, kad, jų manymu, pareiškėjų kreipimasis į teismą ginant ne tik privatų, bet kartu ir viešąjį interesą, automatiškai reiškia teismo išlaidų atlyginimą pareiškėjų naudai iš atsakovų visa apimtimi. Pabrėžia, kad Šiauliuose ir Panevėžyje teismo posėdžiai buvo numatyti 9 val. todėl, manytina, kad viena iš pareiškėjų turėjo pakankamai laiko nuvykti į teismo posėdį tą pačią dieną. Be to, pareiškėjas minėtuose teismo procesuose atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai, todėl pačių pareiškėjų dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktais argumentais, kad pareiškėjų patirtos apsigyvenimo išlaidos yra perteklinės, todėl nepriteistinos. Pareiškėjos taip pat nurodo, kad specialistas ir antstolis konkrečius veiksmus atliko dar iki pareiškėjų kreipimosi į teismą, specialisto ir antstolio parengti dokumentai buvo priimti teismo, garsinami teismo posėdžio metu ir naudojami įrodinėjimo procese. ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad gali būti priteistos pareiškėjo naudai tik šios išlaidos: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos, todėl, pvz., negali būti priteisiamos pareiškėjo išlaidos, susijusios su tyrimo atlikimu iki teismo atitinkamoje institucijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-292/2009). Sprendžiant, ar tam tikros išlaidos, susijusios su teismo procesu, vertinamas tokių išlaidų atsiradimo laikas, taip pat kieno iniciatyva tokios išlaidos atsirado ir pan. Antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Todėl sprendžiant, ar prašomos atlyginti pareiškėjų nurodytos išlaidos, susijusios su apgyvendinimu bei apmokėjimais antstoliui ir specialistui, yra pagrįstos, būtina atsižvelgti į tai, ar nurodytas pareiškėjų išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Pažymi, kad pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. ABTĮ 43–45 straipsniai reglamentuoja ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų paskirstymą tarp proceso šalių tais atvejais, kai teismo nutartimi yra paskiriama ekspertizė, specialistui nustatoma pateikti išvadą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas nutartimi neįpareigojo pareiškėjų pateikti specialisto išvados ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjų nurodytos išlaidos nebuvo būtinos ir nutartimi atsisakė minėtas išlaidas priteisti. Be to, pažymi, kad nors pareiškėjos ir nurodo, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir specialisto išvada buvo naudojami įrodinėjimo procese, teismas bet kokius pateiktus įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi tik teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, turi teisę nuspręsti dėl jų patikimumo, būtinumo ir nustatęs, kad jais grindžiami skundo reikalavimai, jais remtis priimant sprendimą. Nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad jų pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir specialisto išvada laikytini esminiais dokumentais, kuriuose objektyviai nustatytos aplinkybės, jog ginčo sklype yra miško tęsinys. Pažymi, kad tiek Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2561-552/2015 įvertino, kad tam tikri tapatūs pareiškėjų reikalavimai jau buvo išspręsti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2232-450/2014, todėl nagrinėjant bylą buvo pagrįstai atsižvelgiama į įsiteisėjusiu bendrosios kompetencijos teismo procesiniu sprendimu nustatytas šiai administracinei bylai reikšmingas aplinkybes.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus.
Atsakovas nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo šią nutartį naikinti. Pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama teisė į išlaidų specialistui ir antstoliams atlyginimą tik tuo atveju, kai šie veiksmai yra atliekami teismui juos paskyrus atlikti nutartimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d, nutartis administracinėje byloje Nr. AS-346-858/2015). Pirmosios instancijos teismo yra nustatyta, kad prašomos priteisti išlaidos už specialisto išvadą ir antstolio veiksmus, susidarė tik dėl pačių pareiškėjų naudojimosi šiomis įrodinėjimo priemonėmis savo nuožiūra, o ne teismo pavedimu. Tuo labiau, kad pagrindinis įrodymas, iš kurio teismas darė išvadas dėl ginčo esmės, buvo ne specialisto išvada ar antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurių įrodomoji reikšmė abejotina, bet Valstybinės miškų tarnybos pateiktas 2011 m. birželio 13 d. duomenų patikrinimo ginčo teritorijoje aktas Nr. 534. Taigi teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjų prašomos atlyginti išlaidos šia apimtimi nepriteistinos. Teisingai motyvuota ir skundžiamos nutarties dalis, kuria atmetami pareiškėjos prašymai atlyginti kuro išlaidas vykti į teismo posėdžius, taip pat apsigyvenimo išlaidas. Teismas pagrįstai įvertino atstumus nuo pareiškėjos gyvenamosios vietos (miesto) iki miestų, kuriuose vyko teismo posėdžiai, ir pagrįstai konstatavo, kad atstumai nėra tokie dideli, kuomet nebūtų galima per protingą laiką atvykti į teismo posėdžius, neperkant apgyvendinimo paslaugų. Pareiškėja J. B., be kita ko, nurodo, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. vyko į teismo procesinio sprendimo paskelbimą Panevėžio apygardos administraciniame teisme ir dėl to patyrė kuro ir apgyvendinimo išlaidų. Atkreipia dėmesį į tai, kad dalyvavimas teismo procesinio sprendimo paskelbime bylos šaliai nėra būtinas, be to, pareiškėjos buvo atstovaujamos kvalifikuotų advokatų, pareiškėjų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl negalima sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog išlaidos apgyvendinimui būtų laikomos būtinomis ir tiesiogiai su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į proporcingumo principą, paskirstydamas priteistinas išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl ir apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atskirajame skunde nurodomo išlaidų dydžio, tuo atveju, jei pripažintų šias išlaidas pagrįstomis ir būtinomis, turėtų šias išlaidas atitinkamai proporcingai sumažinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Nagrinėjamų atskirųjų skundų dalykas yra Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria pareiškėjų R. N. ir J. B. prašymas dėl išlaidų atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai J. B. priteista 313,24 Eur teismo išlaidų, o pareiškėjai R. N. – 46,88 Eur teismo išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ir pareiškėjos atskiraisiais skundais nesutinka su pareiškėjoms iš atsakovų priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžiu. Atsakovo teigimu, pareiškėjoms buvo priteista per didelė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, o pareiškėjos mano, jog joms teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už antstolių atliktus veiksmus, specialisto išvadą ir apgyvendinimo išlaidų.
Atsakovas papildomai nurodo, kad teisme nebuvo nagrinėjami pareiškėjų pateikti reikalavimai atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, kadangi teismas sprendimo dalimi bylą nutraukė atsižvelgęs, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl teismas pripažindamas, kad buvo patenkinti trys pareiškėjų ir 58 procentai ketvirtojo reikalavimo, pažeidė ABTĮ 44 straipsnio reikalavimus.
Taigi byloje iškeltas klausimas – ar buvo pagrindas spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pareiškėjoms iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, kai administracinės bylos dalis dėl reikalavimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, t. y. dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7701 dalies, kuria S. P. grąžinta natūra 0,0265 ha žemės sklypo dalis, esanti žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7702 dalies, kuria V. P. grąžinta natūra 0,0252 ha žemės sklypo dalis, esanti sklype (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta.
Nustatyta, kad byloje buvo kilęs ginčas dėl dviejų Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimų dalių, kuriomis buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 0,0517 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), Administracijos 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 30-1548 1 punkto, kuriuo nustatyti kitos paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys, ir dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. A30-732, kuriuo minėto žemės sklypo savininkams buvo perduotos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartyje šioje byloje, įvertinęs tai, kad iš esmės tapatūs pareiškėjų reikalavimai, t. y. dėl dviejų Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimų dalių, buvo išspręsti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2232-450/2014, sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu bylą šioje dalyje nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėti veiksmai buvo nustatyti kitoje civilinėje byloje iškeltoje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro ieškinį inter alia dėl dviejų Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimų dalių, kurios buvo ginčijamos ir pareiškėjų šioje byloje, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos nepatyrė išlaidų ir dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisines pasekmes pareiškėjoms sukėlė ir jų skundžiami Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės. Atsakovas atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeisdamas pareiškėjų teises bei teisėtus interesus ir dėl to pareiškėjos turėjo kreiptis teisminės gynybos.
Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas byloje iš esmės buvo priimtas pareiškėjų naudai, todėl jos įgijo teisę į išlaidų atlyginimą iš abiejų atsakovų (ABTĮ 44 str. 1, 2, 6 d.).
Kaip matyti iš atsakovo atskirojo skundo, jis nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria pareiškėjos J. B. naudai priteistos 144,81 Eur atstovavimo išlaidų Panevėžio apygardos administraciniame teisme ir 100 Eur atstovavimo išlaidų Šiaulių apygardos administraciniame teisme, tik formaliai atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos maksimali atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta ir akivaizdžiai mažesnė nei numatyta Rekomendacijose.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus teismo išlaidų dydžius ir vadovaujasi Rekomendacijose numatytais kriterijais.
Pareiškėjų prašyme nurodytas atstovavimo išlaidas advokatui K. Ragaišiui už pareiškėjos J. B. atstovavimą Panevėžio apygardos administraciniame teisme (teismo posėdžiai iš viso užtruko 6 val. 40 min.) pagrindžia 2011 m. vasario 15 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 585713, iš kurio matyti, kad E. B. advokatui K. Ragaišiui už atstovavimą J. B. sumokėjo 500 Lt (144,81 Eur). Taip pat patirtas išlaidas už pareiškėjos J. B. atstovavimą Šiaulių apygardos administraciniame teisme (teismo posėdis užtruko 3 val. 22 min.) patvirtina 2015 m. kovo 19 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 793109, iš kurio matyti, kad E. B. advokatui K. Ragaišiui už J. B. atstovavimą sumokėjo 100 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Rekomendacijų 7, 8.18, 9 punktais, konstatavo, kad pareiškėjai J. B. galėtų būti priteistos prašomos 500 Lt (144,81 Eur) ir 100 Eur sumos. Šios sumos pirmosios instancijos teismo sumažintos tik atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį. Teisėjų kolegija sutinka, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo suma laikytina protinga ir teisinga, jos nėra pagrindo dar daugiau mažinti.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedetalizuoja kitų pareiškėjoms iš atsakovo priteistų sumų, šios sumos pagrįstos ir neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių, teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo atskirasis skundas atmestinas.
Kaip minėta, pareiškėjos atskiruoju skunda nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria joms nepriteistos apgyvendinimo išlaidos, išlaidos už antstolių atliktus veiksmus, specialisto išvadą.
Pareiškėjos prašo priteisti 200 Lt už antstolio G. B. parengtą 2011 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 40/11/540 (III t., b. l. 28), 200 Lt už antstolio G. B. parengtą 2011 m. rugpjūčio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 40/11/554 (III t., b. l. 102–108) ir 1 000 Lt už 2011 m. gegužės 16 d. specialisto išvadą (III t., 31–34 b. l.). Pareiškėjų prašomas priteisti išlaidas patvirtina 2011 m. gegužės 13 d. antstolio kvitas, serija GRN Nr. 0076012, SEB banko 2011 m. rugpjūčio 9 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 120 ir 2011 m. gegužės 16 d. kasos pajamų orderis kvitas, serija Nr. 52.
ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis inter alia numato, kad šalis, kurios naudai yra priimtas procesinis sprendimas, turi teisę į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. ABTĮ 43 straipsnio 1 dalis numato, kokios išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies ir ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies sisteminiu aiškinimu, darytina išvada, kad ABTĮ suteikia teisę asmeniui atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir ne tik tas, kurios yra įvardintos ABTĮ 43 straipsnio 1 dalyje. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Tačiau pažymėtina, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi būti įvertinos visos bylai reikšmingos aplinkybės, bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad, kai yra byloje pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo šalis patyrė išlaidas ir sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigą, lėmusią poreikį kreiptis į atitinkamų žinių turinčius asmenis dėl tam tikrų išvadų pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo turėjo tam tikras žinias atitinkamu klausimu, ar protingas, rūpestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą, būtų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panašiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su papildomų įrodymų gavimu, neturėtų būti vien tik atsižvelgiama į tai, ar teismas priimdamas sprendimą jais rėmėsi, kadangi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi tik teismas vertindamas į bylą pateiktus įrodymus turi teisę nuspręsti dėl jų patikimumo, būtinumo ir nustatęs, kad jais grindžiami skundo reikalavimai, jais remtis priimant sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-398/2012).
Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos, patirtos dėl specialisto išvados, antstolių atliktų veiksmų, gali būti priskirtos prie kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tokią teisėjų kolegijos išvadą lemia tai, kad ABTĮ 53 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso šalys inter alia turi teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus. Pareiškėjų teigimu, minėti įrodymai buvo reikalingi įrodinėjant skundo dalyką ir pagrindą, savo reikalavimų pagrįstumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjų nurodytus argumentus, į tai, kad pareiškėjos, pasinaudodamos ABTĮ įtvirtinta teise teikti įrodymus byloje ir siekdamas konkrečiais įrodymais pagrįsti savo teiginius, pateikė antstolio G. B. parengtą 2011 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 40/11/540, antstolio G. B. parengtą 2011 m. rugpjūčio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 40/11/554 ir 2011 m. gegužės 16 d. specialisto išvadą, daro išvadą, kad šios bylinėjimosi išlaidos gali būti priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir atlygintos ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šias išlaidas pareiškėjos patyrė nepagrįstai ar nepagrįstai išlaidavo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, į tai, kad įvardintos išlaidos buvo realiai patirtos, nesant įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog šios išlaidos yra neproporcingai didelės, nurodo, kad 400 Lt išlaidos už antstolio atliktus veiksmus ir 1 000 Lt už specialisto išvadą (1 000 + 400 ? 1 400 Lt (atitinkamai 405,47 Eur)) priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų jų skundo reikalavimų daliai.
Pareiškėjų prašyme nurodyta, kad, kai teismo posėdis Panevėžio mieste vyko 2011 m. gegužės mėn. ryte, pareiškėja J. B. į Panevėžį turėjo vykti išvakarėse ir nakvoti viešbutyje, dėl to 2011 m. gegužės 26 d. patyrė apsigyvenimo išlaidų – 172,64 Lt. Pareiškėjos J. B. patirtas išlaidas patvirtina 2011 m. gegužės 26 d. sąskaita (IV t., b. l. 165) ir kvitas Nr. 1916/4 (IV t., b. l. 164). Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. gegužės 27 d. teismo posėdis vyko Panevėžio apygardos administraciniame teisme nuo 9.00 val. Pareiškėjų prašyme taip pat nurodyta, kad kai teismo posėdis vyko Šiauliuose 2012 m. rugsėjo mėnesį ryte, pareiškėja J. B. į Šiaulius turėjo vykti išvakarėse ir nakvoti viešbutyje, todėl patyrė 380 Lt apsigyvenimo išlaidų, kurias pagrindžia 2012 m. rugsėjo 5 d. sąskaita (IV t., b. l. 167) ir kvitas (IV t., b. l. 166). Bylos duomenys patvirtina, kad teismo posėdis vyko 2012 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme nuo 9.00 val.
Bylos duomenimis nustačius, kad pareiškėjos J. B. gyvenamoji vieta yra kitame mieste, negu kur vyko teisminis procesas, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjos J. B. dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su jos apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jos gyvenamoji vieta, pareiškėjos reikalavimas apmokėti apsigyvenimo išlaidas (172,64 Lt + 380 Lt = 552,64 Lt (atitinkamai 160,06 Eur)) yra pagrįstas. Todėl, remiantis ABTĮ 44 straipsniu, pareiškėja J. B. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų jos skundo reikalavimų daliai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai J. B. galėtų būti priteista 712,78 Eur išlaidų, o pareiškėjai R. N. – 255,11 Eur išlaidų, tačiau priteistinos teismo išlaidų atlyginimo sumos mažintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. pareiškėjai J. B. iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina iš viso 637,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. po 318,97 Eur iš kiekvieno atsakovo atskirai, o pareiškėjai R. N. – 228,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. po 114,16 Eur iš kiekvieno atsakovo atskirai.
Taigi pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.
Pareiškėjos prašo priteisti iš atsakovų 14 eurų, sumokėtų kaip žyminį mokestį už šį atskirąjį skundą. 2015 m. rugsėjo 5 d. vietinis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėta 14 Eur už atskirąjį skundą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai. Todėl šiuo atveju 14 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą neturėjo būti mokamas. Taigi pareiškėjoms grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.). Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija (ABTĮ 42 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atskirąjį skundą atmesti.
Pareiškėjų R. N. ir J. B. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties rezoliucinę dalį pakeisti ir išdėstyti ją taip:
„Pareiškėjų R. N. ir J. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.
Pareiškėjai J. B. priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas: iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 318,97 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų ir 97 ct) ir iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 318,97 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų ir 97 ct).
Pareiškėjai R. N. priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas: iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 114,16 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų ir 16 ct) ir iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 114,16 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų ir 16 ct).“
Grąžinti pareiškėjoms R. N. ir J. B. 2015 m. rugsėjo 5 d. sumokėtą 14 Eur (keturiolika eurų) žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.