Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. N. ir J. B. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7701 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. P.“ dalį, kuria S. P. (S. P.) grąžinama natūra 0,0265 ha žemės sklypo dalis, esanti žemės sklype Nr. 1 (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7702 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. P.“ dalį, kuria V. P. (V. P.) grąžinama natūra 0,0252 ha žemės sklypo dalis, esanti sklype Nr. 1 (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, nutraukė; pareiškėjų J. B. ir R. N. likusią skundo dalį tenkino iš dalies; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 30-1548 „Dėl sklypų 1–4 (duomenys neskelbtini) g. duomenų nustatymo“ 1 punkto dalį dėl 0,0300 ha ploto valstybinės reikšmės miško, esančio 0,0517 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m.; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. A30-732 „Dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo G. P. ir G. A.“ dalį dėl 0,0300 ha dalies valstybinės reikšmės miško, esančio 0,0517 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m.

2015 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas į pareiškėjų prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo (106–109 b. l.). Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo priteisti pareiškėjoms visų prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjos prašo priteisti atitinkamai 500 litų ir 100 eurų atstovavimo išlaidų už pareiškėjų atstovavimą teismo posėdžiuose. Pareiškėjos nurodo, kad atstovavimo teismo posėdyje išlaidos neviršija teisės aktuose nustatyto rekomenduojamo dydžio, todėl yra priteistinos. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato teismui pareigos kiekvienu atveju taikyti maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius, numatytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, kadangi bylinėjimosi išlaidų dydį lemia kiekvienos konkrečios bylos aplinkybės bei suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumas. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą teisinių paslaugų kompleksiškumą specialių žinių reikalingumą ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; <...>; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Taigi pareiškėjų teiginys, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, savaime nesuponuoja prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Mano, kad ta aplinkybė, jog byla buvo ilgą laiką sustabdyta ar perduodama nagrinėti kitos apygardos administraciniam teismui, nedaro bylos sudėtingesnės. Pažymėjo, kad pareiškėjų atstovams, atstovaujant posėdyje, nereikėjo gilintis į sudėtingus teisinius santykius, spręsti naujo teisinio reguliavimo taikymo ypatybių: nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylose teismų praktika yra nuosekli ir suformuota, todėl jokių naujų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų nebuvo iškelta, atitinkamai teismas turi pagrindą vadovaudamasis proporcingumo principu, mažinti pareiškėjoms priteistinų atstovavimo išlaidų dydį. Mano, kad pareiškėjos nepagrįstai reikalauja priteisti išlaidas, patirtas apmokėjus antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir specialistui už pateiktą išvadą (prašymo 4, 5, 6 punktai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kokios išlaidos yra priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu: pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, o 43-45 straipsniai reglamentuoja ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų paskirstymą tarp proceso šalių ginčo bylose, tais atvejais, kai teismo nutartimi yra paskiriama ekspertizė, specialistui nustatoma pateikti išvadą. Taigi teismų praktikoje pripažįstama teisė į išlaidų specialistui ir antstoliams atlyginimą tik tuo atveju, kai šie veiksmai yra atliekami teismui juos paskyrus atlikti nutartimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-346-858/2015). Pareiškėjos nepateikė įrodymų, kad prašomos priteisti išlaidos susidarė teismo nutartimi pavedus pateikti specialisto išvadą ar antstoliui konstatuoti faktinės aplinkybes, todėl darytina išvada, kad tokios išlaidos pareiškėjoms nepriteistinos. Atkreipė dėmesį į tai, kad prie pareiškėjų prašymo atlyginti išlaidas, susijusias su dokumentų kopijavimu ir išrašų iš Registrų centro pateikimu (prašymo 7-8 punktai), nėra pridėta apmokėjimą už šiuo dokumentus patvirtinančių dokumentų, todėl tai laikytina pagrindu tokių išlaidų nepriteisti. Pareiškėjos prašymo 9, 10, 11 punktais prašo atlyginti kuro išlaidas vykti į teismo posėdžius, taip pat apsigyvenimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžiai vyko pirmoje dienos pusėje. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad teismas priteisia tik būtinas ir pagrįstas išlaidas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-519-858/2015). Pareiškėja J. B., be kita ko, nurodo, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. vyko į teismo procesinio sprendimo paskelbimą Panevėžio apygardos administraciniame teisme ir dėl to patyrė kuro ir apgyvendinimo išlaidų. Atkreipė dėmesį į tai, kad dalyvavimas teismo procesinio sprendimo paskelbime bylos šaliai nėra būtinas, be to, pareiškėjos buvo atstovaujamos kvalifikuotų advokatų, pareiškėjų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl negali sutikti, kad išlaidos apgyvendinimui (atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį buvo galima išvykti iš gyvenamosios vietos anksčiau ir nepirkti apgyvendinimo paslaugų) būtų laikomos būtinomis ir tiesiogiai su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis. Teismui nustačius leistinomis priemonėmis pagrįstų bylinėjimosi išlaidų dydį, ši pareiškėjoms priteisina suma mažintina, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų pareiškėjų reikalavimų santykį. Nagrinėjamu atveju taikytina Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis, kurioje numatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tiek šia Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies nuostata, tiek ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais principais, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tais atvejais, kuomet skundas yra patenkinamas iš dalies, vadovaujamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi skundo reikalavimai, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiškėjo naudai yra priimtas teismo sprendimas, ir atitinkamai nuspręsti, kokia dalis pareiškėjo patirtų teismo išlaidų jam turi būti atlyginta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-298-12; 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-531/2007; 2004 m. birželio 10 d, nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-272/2004 ir kt.). Šioje byloje pareiškėjos pareiškė keturis savarankiškus reikalavimus: a) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 30-1548 „Dėl sklypų 1-4 (duomenys neskelbtini) g. duomenų nustatymo“ 1 punktą, b) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7701 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. P.“ dalį, kuria pil. S. P. grąžinama natūra 0,0265 ha žemės sklypo dalis, esanti žemės sklype Nr. 1 (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, c) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7702 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. P.“ dalį, kuria pil. V. P. grąžinama natūra 0,0252 ha žemės sklypo dalis, esanti žemės sklype Nr. 1 (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, d) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. A30-732 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo G. P. ir G. A.“. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimų Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7701 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui S. P.“ dalies, kuria pil. S. P. grąžinama natūra 0,0265 ha žemės sklypo dalis, esanti žemės sklype Nr. 1 (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 2.4-01-7702 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui V. P.“ dalies, kuria pil. V. P. grąžinama natūra 0,0252 ha žemės sklypo dalis, esanti žemės sklype Nr. 1 (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, nutraukė, o pareiškėjų J. B. ir R. N. likusią skundo dalį tenkino iš dalies: 1) panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 30-1548 „Dėl sklypų 1-4 (duomenys neskelbtini) g. duomenų nustatymo“ 1 punkto dalį dėl 0,0300 ha dalies valstybinės reikšmės miško, esančio 0.0517 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m. (šis pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje pakeistas apeliacinės instancijos teismo ir panaikintas visas ginčo įsakymas); 2) panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. A30-732 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo G. P. ir G. A.“ dalį dėl 0,0300 ha dalies valstybinės reikšmės miško, esančio 0,0517 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m. Taigi, iš keturių pareiškėjų reikalavimų teismas tenkino tik vieną reikalavimą, o kitas reikalavimas buvo tenkintas tik iš dalies. Mano, kad šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nekyla pareiga atlyginti visų pareiškėjų patirtų išlaidų, kurias teismas pripažins pagrįstomis ir būtinomis, kadangi teismas patenkino mažiau nei pusę pareiškėjų reikalavimų, atitinkamai ši suma turėtų būti mažinama sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašo pareiškėjų prašymą spręsti įvertinus atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalis numato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų (redakcija, galiojusi nuo 2004-04-16 iki 2015-03-20) 7 punkte yra numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368, kuriuo nuo 2008-01-01 nustatyta MMA – 800 Lt (231,70 Eur), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972., kuriuo nuo 2014-10-01 nustatyta MMA – 1035 Lt / 300 Eur.

Pareiškėjų prašyme nurodyta, kad advokatui K. Ragaišiui apmokėta už pareiškėjos J. B. atstovavimą Panevėžio apygardos administraciniame teisme dviejuose posėdžiuose 500 Lt (144,81 Eur). Patirtas išlaidas pagrindžia 2011 m. vasario 15 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 585713 (141 b. l., IV tomas), iš kurio matyti, kad E. B. advokatui K. Ragaišiui už atstovavimą J. B. sumokėjo 500 Lt (144,81 Eur). Iš byloje esančio 2011 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio protokolo (64–73 b. l., III tomas) matyti, kad pareiškėjos J. B. atstovas advokatas Kęstutis Ragaišis atstovaudamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. posėdyje (nuo 9.00 val. iki 12.00 val., nuo 13 val. iki 15.20 val.) užtruko 5 val. 20 min., ir 2011 m. rugsėjo 8 d.–16 d. teismo posėdžio protokolo (114–118 b. l., III tomas) matyti, kad J. B. atstovas advokatas Kęstutis Ragaišis atstovaudamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. posėdyje (nuo 13.30 val. iki 14.50 val.) užtruko 1 val. 20 min., t. y. iš viso 6 val. 40 min. Teismo vertinimu, nors už atstovavimą teismo posėdžiuose buvo sumokėta dar prieš teismo posėdžius, tačiau tai teisės į bylinėjimosi išlaidas nepaneigia ir nereiškia, kad išlaidos nebuvo realios. Atsižvelgiant į Rekomendacijų (redakcija, galiojusi nuo 2004-04-16 iki 2015-03-20) 9 punktą, be kita ko, numatantį, kad, jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, ir 8.18 punktą, numatantį, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikytinas 0,15 koeficientas, t. y. 800 Lt (tuo metu buvusi patvirtinta MMA) x 0,15 (koeficientas) x 7 (valandų skaičius) = 840 Lt (243,28 Eur), todėl už pareiškėjos J. B. atstovavimą Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžiuose galėtų būti pareiškėjai J. B. priteistina prašoma 500 Lt (144,81 Eur) suma, jei skundo reikalavimai šioje byloje būtų buvę patenkinti visiškai, kadangi prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir akivaizdžiai mažesnė nei numatyta Rekomendacijose.

Pareiškėjų prašyme nurodyta, kad advokatui K. Ragaišiui apmokėta už pareiškėjos J. B. atstovavimą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. posėdyje. Patirtas išlaidas pagrindžia 2015 m. kovo 19 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 793109 (142 b. l., IV tomas), iš kurio matyti, kad E. B. advokatui K. Ragaišiui už J. B. atstovavimą sumokėjo 100 Eur. Iš byloje esančios 2015 m. balandžio 1 d. informacinės pažymos (173-183 b. l., IV tomas) matyti, kad pareiškėjos J. B. atstovas advokatas Kęstutis Ragaišis atstovaudamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. posėdyje (nuo 9.15 val. iki 12.37 val.) užtruko 3 val. 22 min. Kadangi pareiškėjos J. B. išlaidos dėl jos atstovavimo teismo posėdyje patirtos 2015 m. kovo 19 d. (2015 m. kovo 19 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 793109 (142 b. l., IV tomas), todėl nagrinėjamu atveju taikytinas Rekomendacijų (redakcija, galiojusi nuo 2004-04-16 iki 2015-03-20) 7 punktas, kuris numato, jog rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MMA. Teismo vertinimu, nors už atstovavimą teisme buvo sumokėta dar prieš teismo posėdį, tačiau tai teisės į bylinėjimosi išlaidas nepaneigia ir nereiškia, kad išlaidos nebuvo realios. Atsižvelgiant į Rekomendacijų (redakcija, galiojusi nuo 2004-04-16 iki 2015-03-20) 9 punktą, be kita ko, numatantį, kad, jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, ir 8.18 punktą, numatantį, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikytinas 0,15 koeficientas, t. y. 300 Eur (tuo metu buvusi patvirtinta MMA) x 0,15 (koeficientas) x 3 (valandų skaičius) = 135 Eur, todėl už pareiškėjos J. B. atstovavimą Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdyje galėtų būti pareiškėjai J. B. priteistina prašoma 100 Eur suma, jei skundo reikalavimai šioje byloje būtų buvę patenkinti visiškai, kadangi prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir mažesnė nei numatyta Rekomendacijose.

Pareiškėjos taip pat prašo priteisti sumokėtą 100 Lt (28,96 Eur) žyminį mokestį. Tai, kad buvo sumokėtas žyminis mokestis, patvirtina 2011-02-11 SEB mokėjimo nurodymas (42 b. l., I tomas), iš kurio matyti, jog E. B. už pareiškėjas R. N. ir J. B. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose. Pareiškėjų reikalavimai nepateko į neapmokestinamų skundų kategoriją pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, todėl turėjo būti sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis. Pareiškėjos taip pat nebuvo atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal ABTĮ 41 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjoms R. N. ir J. B. galėtų būti priteistina 100 Lt (28,96 Eur) suma, jei skundo reikalavimai šioje byloje būtų buvę patenkinti visiškai.

Pareiškėjos prašo priteisti 200 Lt už antstolio Ginto Badikonio parengtą 2011 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 40/11/540 (28 b. l., III tomas), 200 Lt už antstolio Ginto Badikonio parengtą 2011 m. rugpjūčio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 40/11/554 (102–108 b. l., III tomas) ir 1000 Lt už 2011 m. gegužės 16 d. specialisto išvadą (31–34 b. l., III tomas). Pareiškėjos prašomas priteisti sumas grindžia 2011 m. gegužės 13 d. antstolio kvitu, serija GRN Nr. 0076012 (145 b. l., IV tomas), SEB banko 2011 m. rugpjūčio 9 d. vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 120 (146 b. l., IV tomas) ir 2011 m. gegužės 16 d. kasos pajamų orderio kvitu, serija Nr. 52 (147 b. l., IV tomas). Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas nutartimi neįpareigojo pareiškėjų pateikti minėtų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ir specialisto išvados, tai pareiškėjos padarė savo iniciatyva. Teismo vertinimu, minėtos pra­šomos atlyginti išlaidos nebuvo būtinos ir vertintinos kaip perteklinės. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant, ar pra­šomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis tei­sėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-457/2009,2010 m. gegužės 28 d. nutartis administraci­nėje byloje Nr. AS525-296/2010). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjų prašymas priteisti 200 Lt už antstolio Ginto Badikonio parengtą 2011 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 40/11/540 (28 b. l., III tomas), 200 Lt už antstolio Ginto Badikonio parengtą 2011 m. rugpjūčio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 40/11/554 (102–108 b. l., III tomas) ir 1000 Lt už 2011 m. gegužės 16 d. specialisto išvadą (31–34 b. l., III tomas) netenkintinas.

Pareiškėjos prašo priteisti 208 Lt už 2011-01-19, 2011-01-20, 2011-01-21 apmokėjimus dėl dokumentų gavimo iš VĮ Registrų centro, kurie buvo pateikti kartu su 2011-02-17 skundu. Pareiškėjos prašomas priteisti sumas grindžia VĮ Registrų centro 2011-01-19 sąskaita Nr. 22256931-1 (151 b. l., IV tomas), 2011-01-19 kvitu (149 b. l., IV tomas), VĮ Registrų centro 2011-01-20 sąskaita Nr. 2230067-2 (154 b. l., IV tomas), 2011-01-20 kvitu (152 b. l., IV tomas), VĮ Registrų centro 2011-01-21 sąskaita Nr. 2230067-3 (157 b. l., IV tomas), 2011-01-21 kvitu (155 b. l., IV tomas). Atsižvelgiant į tai, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismas priskyrė įrodymų gavimo ir pateikimo išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-552/2009), pareiškėjoms R. N. ir J. B. galėtų būti priteistina 208 Lt (60,24 Eur) suma, jei skundo reikalavimai šioje byloje būtų buvę patenkinti visiškai.

Pareiškėjos prašo priteisti 36,24 Lt ir 17,50 Lt už dokumentų kopijavimą, kurias patyrė dėl skundo ir prie jo esančių dokumentų kopijavimo visoms procese dalyvaujančios šalims. Patirtas išlaidas pagrindžia 2011-02-15 PVM sąskaita faktūra, serija KCB Nr. 004523, 2011-02-15 kvitas (160 b. l., IV tomas), 2011-02-15 PVM sąskaita faktūra, serija KCB Nr. 004526, 2011-02-15 kvitas (161b. l., IV tomas). Atkreiptinas dėmesys, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismas priskyrė bylos dokumentų kopijavimo išlai­das (2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-283/2010). Teismo vertinimu, pastarosios išlaidos dėl dokumentų kopijavimo buvo būtinos ir neperteklinės (ABTĮ 24 str. 3 d. numato, kad skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis), patirtos išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjoms R. N. ir J. B. galėtų būti priteistina 53,74 Lt (15,56 Eur) suma, jei skundo reikalavimai šioje byloje būtų buvę patenkinti visiškai.

Pareiškėjų prašyme nurodyta, kad pareiškėja J. B. 2012-09-05 patyrė transporto kuro išlaidas – 204,67 Lt. Pareiškėjos patirtas išlaidas pagrindžia UAB „LUKOIL BALTIJA“ 2012-09-05 kvitas Nr. 65917/28 (163 b. l., IV tomas), kuriame nurodyta 204,67 Lt už 40.21 L benzino. Iš bylos medžiagos (66–67 b. l., IV tomas) matyti, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. vyko teismo posėdis Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikos nuostatomis bei įvertinus pareiškėjos automobilio „FORD FOCUS“ variklio darbinį tūrį (P1-1596 cm³) (tai matyti iš pareiškėjos pateikto automobilio registracijos liudijimo (86 b. l., V tomas), sunaudotiną kuro normą pagal variklio darbinį tūrį (100 km ~ 8.31 L benzino), Šiauliai– Vilnius – Šiauliai, atstumą (426 km) bei pateiktuose kvituose esančios kuro kainos vidurkį, darytina išvada, kad pareiškėjos prašoma priteisti transporto išlaidų suma yra nepagrįsta (426 km x 8,31 1/100 km x 5,15 Lt = 182,23 Lt), todėl pareiškėjai J. B. galėtų būti priteistina 182,31 Lt (52,80 Eur), jei skundo reikalavimai šioje byloje būtų buvę patenkinti visiškai.

Pareiškėjų prašyme nurodyta, kad, kai teismo posėdis Panevėžio mieste vyko 2011 m. gegužės mėn. ryte, pareiškėja J. B. į Panevėžį turėjo vykti išvakarėse ir nakvoti viešbutyje, dėl to 2011-05-26 patyrė apsigyvenimo išlaidų — 172,64 Lt. Patirtas išlaidas pagrindžia 2011-05-26 sąskaita (165 b. l., IV tomas) ir kvitas Nr. 1916/4 (164 b. l., IV tomas). Iš bylos medžiagos (64–73 b. l., III tomas) matyti, kad 2011 m. gegužės 27 d. teismo posėdis vyko Panevėžio apygardos administraciniame teisme nuo 9.00 val. Pareiškėjų prašyme taip pat nurodyta, kad kai teismo posėdis Šiauliuose 2012 m. rugsėjo mėnesį vyko ryte, pareiškėja J. B. į Šiaulius turėjo vykti išvakarėse ir nakvoti viešbutyje, todėl patyrė apsigyvenimo išlaidų – 380 Lt. Patirtas išlaidas pagrindžia 2012-09-05 sąskaita (167 b. l., IV tomas) ir kvitas (166 b. l., IV tomas). Iš bylos medžiagos (66–67 b. l., IV tomas) matyti, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2012 m. rugsėjo 6 d. vyko teismo posėdis nuo 9.00 val. Nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių išlaidos priteisiamos tik tuomet, jei proceso šalies gyvenamoji vieta yra kitame mieste nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvenamoji vieta (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009), tačiau, teismo vertinimu, pra­šomos atlyginti išlaidos nebuvo būtinos ir vertintinos kaip perteklinės. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant, ar pra­šomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis tei­sėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-457/2009,2010 m. gegužės 28 d. nutartis administraci­nėje byloje Nr. AS525-296/2010). Be to, atstumas tarp Vilniaus ir Panevėžio nėra didelis – 136 km (http://www.lakd.lt/lt.php/atstumai/526), teismo posėdis Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2011 m. gegužės 27 d. ir Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2012 m. rugsėjo 6 d. vyko nuo 9.00 val., į 2011 m. gegužės 27 d. teismo posėdį Panevėžio apygardos administraciniame teisme ir į 2012 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdį Šiaulių apygardos administraciniame teisme pareiškėja vyko savo transporto priemone. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas priteisti 172,64 Lt ir 380 Lt už apsigyvenimą netenkintinas.

Iš viso pareiškėjai J. B. teismo proceso išlaidų galėtų būti priteistina 349,99 Eur suma, o pareiškėjai R. N. – 52,38 Eur, jei skundo reikalavimai šioje byloje būtų buvę patenkinti visiškai.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžtina, kad ABTĮ tiesiogiai nereguliuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tuo atveju, kai administracinė byla yra nutraukiama, išimtis yra tik ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis, numatanti išlaidų atlyginimą, atsisakius skundo, todėl tokiais atvejais sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą reikėtų įvertinti kelto ginčo turinį, procesinius šalių santykius ir jų procesinį elgesį, taip pat įvertinti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla užbaigta nepriėmus sprendimo, bei nustatyti atsakingą dėl bylinėjimosi išlaidų kilimo asmenį, kitas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-858/2015).

Nors byla dėl dviejų reikalavimų (antrojo ir trečiojo) buvo nutraukta (ABTĮ 101 str. 2 p.), tačiau, teismo vertinimu, negalima laikyti, kad teismo sprendimas buvo priimtas atsakovo naudai, kadangi byla nutraukta tuo pagrindu, jog buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taip pat atsakovo sprendimai nebuvo palikti galioti. Be to, teismo nutartimi pirmasis pareiškėjų reikalavimas buvo patenkintas visiškai, o teismo sprendimu ketvirtasis reikalavimas patenkintas tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad buvo patenkinti trys pareiškėjų reikalavimai ir 58 procentai ketvirtojo reikalavimo (Prašyta panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. A30-732 „Dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo G. P. ir G. A.“, tačiau panaikinta tik skundžiamo įsakymo dalis dėl 0,0300 ha dalies valstybinės reikšmės miško, esančio 0,0517 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m.), todėl priteistina išlaidų suma mažintina ir pareiškėjai J. B. priteistina 313,24 Eur teismo išlaidų suma bei pareiškėjai R. N. – 46,88 Eur suma.

Įvertinus aukščiau nurodytus skaičiavimus iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistinos teismo išlaidos, iš viso 360,12 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pralaimėjusios šalys įpareigotinos atlyginti išlaidas ne solidariai, o lygiomis dalimis, nes nei ABTĮ, nei CPK nenumato, jog išlaidų atlyginimas gali būti priteisiamas iš kelių asmenų solidariai (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2011 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS556-l 1/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsniais, 105–107 straipsniais teisėjų kolegija,

nutaria:

Pareiškėjų R. N. ir J. B. prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai J. B. 313,24 (tris šimtus trylika eurų ir 24 ct) Eur teismo išlaidų.

Priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai R. N. 46,88 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 88 ct) teismo išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.