- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-898-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16981-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- A. U.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui A. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo; tretieji asmenys: A. U. – K., J. A. K., J. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo per 6 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris pašalintų savavališkos statybos padarinius. Neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, atsakovas įsipareigojo per 3 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti malkinę ir tvorą, atstatyti gyvenamąjį namą į pradinę padėtį ir sutvarkyti statybvietę.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašo išduoti vykdomąjį raštą, nes atsakovas įvykdė ne visus įsipareigojimus. Atsakovas gavo statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo rekonstravimui. Ieškovė, atlikusi statinio atitikties projektui patikrinimą, nustatė, kad rekonstruotas gyvenamasis namas atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Taikos sutartis nebuvo įvykdyta, nes atsakovas neįteisino bei nenugriovė tvoros, kuri yra valstybiniame žemės sklype.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškovės prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, jog ginčo tvora yra pastatyta valstybiniame žemės sklype, kuri ribojasi su atsakovui ir tretiesiems asmenims bendra daline nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Atsakovas 2018 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilnius miesto skyrių, prašydamas parduoti kitos paskirties valstybinį žemės sklypą ir sumokėjo už tai pradinę įmoką. Kadangi buvo reikalingas bendrasavininkės A. U. – K. sutikimas, prašymo nagrinėjimo procedūros buvo sustabdytos. A. U. – K. iniciavo naujus teisminius ginčus, todėl taikos sutarties vykdymas buvo uždelstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo – atsisakė išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 2 punktu atsakovas įsipareigojo per 6 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris pašalintų savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2009 m. rugsėjo 2 d. savavališkos statybos akte. Taikos sutarties 5 punktu šalys sulygo, jog neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, atsakovas įsipareigojo per 3 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti malkinę ir tvorą, atstatyti gyvenamąjį namą į pradinę padėtį ir sutvarkyti statybvietę, užfiksuotus 2009 m. rugsėjo 2 d. savavališkos statybos akte.
6. Teismas padarė išvadą, kad teismui 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, atsakovas ėmėsi veiksmų, kad įvykdytų taikos sutarties sąlygas. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens A. U.–K. vyko teisminiai procesai, kurie iki šiol nepasibaigę. Dėl to Nacionalinė žemės tarnyba negali užbaigti valstybinės žemės pardavimo procedūrų.
7. Atsakovas didžiąją dalį taikos sutarties 2 punkto reikalavimų įvykdė laiku: įteisino gyvenamąjį namą ir malkinę. Reikalavimo dėl tvoros įteisinimo nėra įvykdęs dėl objektyvių aplinkybių, kurios nagrinėjamoje byloje yra pakankamos išvadai, jog taikos sutarties 2 punkto dalinis neįvykdymas nėra priskirtinas tik atsakovo elgesiui; priešingai – taikos sutarties neįvykdymas yra sąlygotas ir valstybės institucijų veiksmų. Teismas nenustatė atsakovo neveikimo ar nebendradarbiavimo su Nacionaline žemės tarnyba fakto. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis siekė įsigyti valstybinį žemės sklypą, kad įteisintų nelegalios tvoros statybą, sumokėjo įmoką už išperkamą žemę. Teismas sprendė, kad atsakovui turi būti sudaryta galimybė iki galo įvykdyti Taikos sutarties 2 punktą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti ieškovei vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovas sutartinius įsipareigojimus turėjo įvykdyti per 6 mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiama sujungtos civilinės bylos Nr. e2-17598-872/2016 ir Nr. 2-701-807/2016 baigtis. Taikos sutarties sąlygos aiškios, nedviprasmiškos, gali būti vykdomos priverstinai. Atsakovas sutiko su tokiomis sąlygomis, prisiėmė įsipareigojimą jas vykdyti, žinodamas galinčias kilti pasekmes. Atsakovas neįvykdė taikos sutarties dalies – neįteisino ir nustatytu terminu nenugriovė valstybinėje žemėje pastatytos tvoros. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas taikos sutarties dalies nėra įvykdęs dėl objektyvių aplinkybių, taip užkirto kelią ieškovei iniciuoti priverstinį vykdymą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius iš valstybinės žemės. Teismas neargumentavo skundžiamos nutarties pasekmių ir tolimesnių veiksmų galimybės. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą neišaiškino teisių nurodytų CPK 646 straipsnio 3 dalyje, bei neišaiškino kokie kiti tolimesni vykdymo veiksmai galimi šioje situacijoje.
8.2. Skundžiama nutartimi teismas pažeidė viešąjį interesą, nes kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008). Atsakovo savavališkai pastatytas statinys – tvora, kuri stovi valstybinės žemės sklype, pažeidžia ir viešąjį interesą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiama nutartimi teismas užkirtęs kelią tolimesniems vykdymo veiksmams, užkirto kelią neteisėto statinio iš valstybinės žemės pašalinimui.
8.3. Vilniaus miesto apylinkės teismui konstatavus taikos sutarties neįvykdymą, bet nusprendus, kad tai nėra pagrindas vykdomojo rašto išdavimui, sudarė sąlygas atsakovui neteisėtais veiksmais įgyti teisę ir laikyti, kad jo savavališka statyba yra teisėta, o tokie veiksmai yra nesuderinami su teisinės valstybės principais, bei siekiu užtikrinti viešąjį interesą.
8.4. Atsakovui taikos sutartimi buvo suteiktas ilgas laiko tarpas įteisinti savavališką statybą (savavališkos statybos faktas konstatuotas dar 2009 metais), sudarytos visos sąlygos tinkamai, visiškai ir laiku įvykdyti taikos sutartį. Pažeidimų šalinimas yra užsitęsęs, nes net ir pasibaigus taikos sutartimi numatytam terminui savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti, o skundžiama nutartimi teismas suteikia sąlygas ir toliau vilkinti pažeidimų šalinimą.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad taikos sutarties 2 punkto dalinis neįvykdymas nepriskirtinas tik atsakovo elgesiui, nes taikos sutarties neįvykdymą lėmė taip pat ir valstybės institucijų veiksmai. Ginčo tvora pastatyta valstybiniame žemės sklype, kuris ribojasi su atsakovui ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Bendraturtė A. U.–K. prieštaravo, kad atsakovas įsigytų valstybei priklausantį žemės sklypą. Dėl to kilo ginčų teisme.
9.2. Teismas nenustatė atsakovo neveikimo ar nebendradarbiavimo su Nacionaline žemės tarnyba fakto. Terminas įvykdyti taikos sutartį baigėsi, bet CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos automatiškai.
9.3. Teismas išaiškino ieškovei teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 365-369 straipsniuose nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo A. U.–K. atsiliepime prašo tenkinti atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Civilinės bylos Nr. 2-451-807/2017 ir e2-554-1089/2020 nesusiję su savavališkos statybos įteisinimu, todėl neturi įtakos atsakovo veiksmams. Civilinėje byloje Nr. 2-451-807/2017 nagrinėtas klausimas dėl namo rekonstrukcijos, siekiant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas nesprendė dėl tvoros ir malkinės įteisinimo, todėl nagrinėti klausimas neturėjo įtakos taikos sutarties vykdymui. Teismas netenkino atsakovo reikalavimo be trečiojo asmens sutikimo įsigyti valstybinės žemės sklypą. Civilinėje byloje Nr. e2-554-1089/2020 buvo sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens teisės baigti rekonstrukcijos darbus be atsakovo sutikimo. Trečiasis asmuo nekliudė atsakovui įteisinti ir baigti rekonstrukciją. Atidalijus nuosavybę, atsakovas galėtų kreiptis dėl valstybinės žemės pirkimo prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.
10.2. Atsakovas pažeidė taikos sutarties sąlygas, todėl yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Tai, kad atsakovas negavo leidimo įsigyti žemės sklypą, nereiškia, kad jis gali nevykdyti taikos sutarties sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Nacionalinė žemės tarnyba negalėjo priimti sprendimų tol, kol atsakovas neatliko būtinų veiksmų. Taikos sutarties neįvykdymas nesusijęs su jos neveikimu.
10.4. Teismas, konstatavęs taikos sutarties pažeidimą, neturėjo teisės neišduoti vykdomojo rašto. Vykdomasis raštas galėjo būti neišduotas, jei būtų neaiškios taikos sutarties sąlygos arba nebūtų nustatytas taikos sutarties pažeidimas. Nustačius, kad atsakovas neįteisino savavališkos statybos padarinių ir tvoros nenugriovė, taikos sutartis turėjo būti vykdoma priverstine tvarka.
10.5. Atsakovas turėjo įteisinti statybą per šešis mėnesius. Atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuris, todėl galėjo numatyti, kad procesas užtruks ir numatyti ilgesnius terminus, papildomas sąlygas, kurioms esant šešių mėnesių terminas būtų pratęstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, kurioje patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
15. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).
16. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
17. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 2 punkte atsakovas įsipareigojo per šešis mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris pašalintų savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2009 m. rugsėjo 2 d. savavališkos statybos akte. Taikos sutarties 5 punkte šalys susitarė, jog neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, atsakovas per tris mėnesius pašalins savavališkos statybos akte nurodytus savavališkos statybos padarinius – nugriaus malkinę ir tvorą, atstatys gyvenamąjį namą į pradinę padėtį ir sutvarkys statybvietę.
18. Taikos sutartimi nustatytas terminas prievolei įvykdyti baigėsi 2019 m. liepos 19 d. Atsakovas 2018 m. balandžio 11 d. kreipėsi dėl valstybinio žemės sklypo, kuriame yra neteisėtas statinys – tvora, pardavimo. Atsakovas pridėjo 2018 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymo kopiją, kuriuo sumokėtas mokestis už valstybinės žemės sklypo pirkimą. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. gegužės 17 d. rašte „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo“ nurodė, kad valstybinės žemės pardavimo procedūrą sustabdo, kol nebus išspręsti bendraturčių teisminiai ginčai arba nebus pateikti bendraturčių notariškai patvirtinti susitarimai dėl žemės sklypo pirkimo (atsisakymo jį pirkti). Atsakovas 2019 m. liepos 16 d. gavo statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo rekonstravimui, todėl jo rekonstruotas gyvenamasis namas atitiko esminius statinio projekto sprendinius. Ieškovė 2019 m. gruodžio 18 d. surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo, kuriuo nustatė, kad pirmiau nurodyta šalių sudaryta taikos sutartis nebuvo įvykdyta, nes atsakovas neįteisino bei nenugriovė tvoros, kuri yra valstybiniame žemės sklype. Atsakovas 2020 m. vasario 4 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas užbaigti valstybinės žemės pirkimo procedūrą pagal jo 2018 m. balandžio 11 d. prašymą.
19. Nėra šalių ginčo, kad atsakovas įvykdė ne visus taikos sutarties 2 punkte nustatytus įpareigojimus, t. y. atsakovas neįteisino savavališkos statybos – tvoros, esančios valstybinės žemės sklype – ir nepašalino savavališkos statybos padarinių per taikos sutartyje sulygtą terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu ne tik nustatyti faktą, kad taikos sutartis neįvykdyta. Taip pat būtina išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji neįvykdyta. Nustačius, kad šalis nesiėmė jokių veiksmų taikos sutarčiai įvykdyti ar vengė ją vykdyti, vilkino jos vykdymą, kitai šaliai gali būti išduodamas vykdomasis raštas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas ėmėsi veiksmų taikos sutarčiai įvykdyti. Aplinkybės, dėl kurių iki galo neįvykdyta taikos sutartis, sąlygotos ne tik dėl atsakovo, bet ir valstybės institucijų veiksmų. Kilo atsakovo ir trečiojo asmens ginčų dėl nekilnojamojo turto rekonstrukcijos, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Trečiasis asmuo A. U.–K. nesutiko, kad atsakovas įsigytų valstybei priklausantį žemės sklypą. Trečiasis asmuo nurodė, kad, atsidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovas galės kreiptis dėl žemės sklypo pirkimo ir jam nereikės bendraturčių sutikimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad taikos sutarties dalies neįvykdymui turėjo įtakos teisme nagrinėjami trečiojo asmens ir atsakovo ginčai.
20. Nors taikos sutarties įvykdymo terminas yra suėjęs, taikos sutarties sąlygos aiškios, nustatytas taikos sutarties pažeidimas, vykdomojo rašto išdavimo klausimas negali būti sprendžiamas formaliai, neatsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nesivadovaujant teisingumo ir protingumo kriterijais. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija suteikė atsakovui teisę įteisinti nelegalius statinius, atsakovas įvykdė didžiąją taikos sutarties dalį. Likusi taikos sutarties dalis (dėl tvoros, kaip savavališkos statybos, įteisinimo) neįvykdyta dėl objektyvių priežasčių. Dėl to vykdomojo rašto išdavimas ir inicijuotas vykdymo procesas užkirstų atsakovui galimybę atsakovui įvykdyti taikos sutarties 2 punkto įsipareigojimus. Nesant nustatyto atsakovo neveikimo ar vengimo vykdyti taikos sutartį, esant objektyvioms priežastims, dėl kurių neįvykdyta taikos sutartis, užkertant galimybę ją įvykdyti, vykdomojo rašto išdavimas ir priverstinis teismo sprendimo vykdymas būtų neproporcingų teisinių priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu. Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, vykdomojo rašto neišdavimas negali būti vertinamas kaip atsakovo teisė neteisėtais veiksmais įgyti teisę ir laikyti, kad jo savavališka statyba yra teisėta.
21. Šalims išaiškintina, kad teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, jos turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 365–369 straipsniai).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.
23. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovės atskirasis skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį.