- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- e2-554-1089/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08168-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- A. U.-K
- Atsakovas
- A. B., J. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U.-K. ieškinį atsakovams A. B. ir J. B. dėl teisės atlikti veiksmus pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė A. U.-K. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovus A. B. ir J. B. per 15 (penkiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovės nurodytam matininkui atlikti pastato–gyvenamojo namo, esančio (duomens neskelbtini), kadastrinius matavimus jų valdomoje ir naudojamoje gyvenamojo namo dalyje, pripažinti ieškovei teisę įregistruoti (pateikti prašymą) atliktus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre, taip pat be atsakovų sutikimo pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre, priteisti iš atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (I t., b. l. 76–80, 82–87). Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią ieškovė ir atsakovai sutarė atlikti tam tikrus rekonstrukcijos darbus ir atsidalinti gyvenamąjį namą (duomens neskelbtini), ir po juo esantį žemės sklypą. Atlikusi jai priklausančios namo dalies kadastrinių duomenų matavimus, ieškovė 2017 metais pateikė juos įregistruoti, kad jai priklausanti namo dalis būtų įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas. Tačiau tai nebuvo atlikta, nes nebuvo pateikta atnaujinta viso gyvenamojo namo kadastro duomenų byla. Atsakovai nepagrįstai neleidžia atlikti jiems priklausančios namo dalies kadastrinių matavimų.
1.2. Pagal uždarosios akcinės bendrovės „KM centras“ rašytinius patvirtinimus, ieškovei tam, kad atsidalintų gyvenamąjį namą, papildomai reiktų priduoti Statybos inspekcijai visą gyvenamąjį namą, pateikiant patvirtintą deklaraciją apie statybos užbaigimą ir gaunant iš Statybos inspekcijos atitinkamą patvirtinimą. Tokiems veiksmams atlikti yra būtini atsakovų sutikimai, tačiau jie atsisako juos duoti.
1.3. Faktiškai tarp ieškovės ir atsakovų ginčas yra kilęs dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo tvarkos, t. y. tik dėl to, kad atsakovai vengia vykdyti taikos sutartyje numatytą susitarimą atsidalinti namą. Ieškovė galėtų atsidalinti jai priklausančią namo dalį atlikusi nurodytus veiksmus, kuriems yra būtinas atsakovų sutikimas. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad namo atidalinimas nėra įmanomas, kol nėra baigta namo rekonstrukcija. Kad šalys galėtų atidalinti namą, naujas statybos leidimas ar leidimas rekonstrukcijos darbams nėra būtinas. Tiek ieškovės, tiek atsakovų namo dalių statybos darbai yra baigti, o viso namo faktinis baigtumas yra 100 procentų. Taigi namo atidalinimas pagal taikos sutartį yra galimas.
Atsiliepimas
1.4. Atsakovų nurodomos aplinkybės, susijusios su civilinėje byloje Nr. 2-452-807/2017 Vilniaus miesto apylinkė teismo priimtu 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, neturi ryšio su šioje byloje pareikštu reikalavimu. Teismas faktiškai pripažino atsakovams teisę ne pabaigti statybos darbus, bet atlikti naujus. Tą patvirtina ir faktas, kad atsakovai naują statybą ketina vykdyti pagal naujus R. R. architektūrinio projektavimo firmos projektinius pasiūlymus, parengtus 2013 metais, o ne ją pabaigti pagal P. B. parengtą rekonstrukcijos projektą, kurio pagrindu 2001 m. rugsėjo 26 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. R01-537. Faktiškai pastatyto gyvenamojo namo statybas galima įteisinti ir pagal statybos leidimą, kurio galiojimas yra pasibaigęs (statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 94.1.2 punktas).
2. Atsakovai A. B. ir J. B. su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo jų netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir paskirti ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 5 000 Eur dydžio baudą, pusę šios sumos priteisiant atsakovams. Savo poziciją atsakovai grindžia remdamiesi tokiais esminiais atsikirtimais (I t., b. l. 51–55, 90–95):
2.1. Kad būtų įvykdytas namo atsidalinimas, pirmiausia turi būti baigti statybos darbai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-452-807/2017 yra pripažinta atsakovų teisė be ieškovės sutikimo pagal R. R. architektūrinio projektavimo firmos parengtus ginčo namo projektinius pasiūlymus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, parengti naują statinio rekonstrukcijos projektą ir jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą. Toje civilinėje byloje pati ieškovė buvo pareiškusi priešieškinį, kad teismas pripažintų jai teisę be atsakovų sutikimo pagal buvusį namo projektą gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos projektavimo sąlygų sąvadą, parengti naują statinio rekonstrukcijos projektą ir jo pagrindą gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Tokiu reikalavimu ieškovė iš esmės pripažino, kad vis tik reikia baigti rekonstrukcijos darbus pagal naują statybą leidžiantį dokumentą. Šioje byloje ieškovė jau teigia priešingą faktą.
2.2. Tam, kad būtų galima deklaruoti statybos užbaigimą, reikia baigti rekonstrukciją, statybos darbus pagal projektą ir galutinai atidalinti objektus bei tik po to atlikti naujų objektų kadastrinius matavimus ir pastaruosius įregistruoti. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą teisė užbaigti namo statybos darbus yra suteikta atsakovams, o ne ieškovei. Kartu nurodytu sprendimu pripažinta, kad taikos sutarčiai įvykdyti yra būtina užbaigti rekonstrukcijos darbus pagal naują statybą leidžiantį dokumentą. Taigi teismas negali išduoti ieškovei leidimo pateikti deklaracijos apie statybos užbaigimą Statybos inspekcijai. Net jei ieškovei būtų suteikta tokia teisė, tai tokios deklaracijos Statybos inspekcija nepatvirtintų, nes ieškovė neturi naujo statybą leidžiančio dokumento.
2.3. Ieškovės pateikti dokumentai neįrodo, kad namo rekonstrukcija yra baigta. Su dubliku ieškovės pateikti 2009 metais atlikti kadastriniai matavimai liko neįregistruoti, nes nebuvo užbaigtos procedūros, kad būtų galima atskirti ieškovės ir atsakovų naudojamas patalpas, atidalinti ginčo namą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad namo rekonstrukcija yra baigta, kas sudarytų pagrindą keisti namo kadastrinius matavimus, vykdyti atskirų turtinių vienetų name formavimą ir registravimą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas, statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, 113 punktas). Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartyje, kuria atmestas ieškovės apeliacinis skundas, konstatuota, kad ieškovei 2001 metais išduotas statybos leidimas yra nebegaliojantis.
2.4. Ieškovė ieškinį pareiškė nesąžiningai ir piktnaudžiaudama teise, nepaisydama jau įsiteisėjusio teismo sprendimo. Dėl to turėtų būti konstatuotas ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir jai paskirta bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
Dėl vieno iš ieškinio reikalavimų atsisakymo ir bylos šioje dalyje nutraukimo.
3. 2019 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė atsisako pirmojo savo reikalavimo – įpareigoti atsakovus A. B. ir J. B. per 15 (penkiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovės nurodytam matininkui atlikti pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomens neskelbtini), kadastrinius matavimus jų valdomoje ir naudojamoje gyvenamojo namo dalyje (2019 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 47 sek. – 2 min. 48 sek.).
4. Ieškovei yra žinomos ir suprantamos ieškinio dalies atsisakymo teisinės pasekmės, apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 294 straipsnio 2 dalyje. Ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir (ar) viešajam interesui. Atsižvelgiant į tai, ieškinio dalies (šio sprendimo 3 punkte nurodyto reikalavimo) atsisakymas priimamas ir šioje dalyje byla nutraukiama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Ar atsakovai A. B. ir J. B. pagrįstai atsisako duoti sutikimą ieškovei A. U.-Kazlauskienei atlikti jos pageidaujamus veiksmus?
5. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomens neskelbtini). Kaip galima spręsti iš procesinių dokumentų turinio ir bylos šalių atstovų paaiškinimų, abi ginčo pusės siekia faktiškai ir teisiškai atsidalinti jiems priklausantį namą. Tokį ketinimą bylos šalys išreiškė ir teisiškai įformino ne tik taikos sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013, bet ir 2003 m. sausio 28 d. pasirašytu Pasidalinimo aktu (I t., b. l. 10).
6. Pareikštu ieškiniu ieškovė teigia siekianti faktiškai realizuoti nurodytą susitarimą ir atidalinti gyvenamąjį namą, t. y. atnaujinti namo kadastro duomenis ir pateikti Statybos inspekcijai deklaraciją apie statybos užbaigimą pagal 2001 m. rugsėjo 26 d. išduotą statybos leidimą bei įregistruoti šią deklaraciją Nekilnojamojo turto registre. Atsikirsdami į ieškovės reikalavimus, atsakovai iš esmės nesutinka su jais, kadangi, jų vertinimu, šiuo metu jie atlieka būtinuosius statybos darbus namui atidalinti ir tą bus galima padaryti tik tada, kai atsakovai baigs rekonstrukcijos darbus pagal jiems išduotą statybos leidimą. Taigi faktiškai ginčas yra kilęs dėl to, ar atsakovai pagrįstai nesutinka duoti sutikimo ieškovei atlikti nurodytus veiksmus remdamiesi tuo, kad jie nesukurs ieškovės nurodomų teisinių pasekmių, bet priešingai – bus kliūtimi užbaigti pradėtus rekonstrukcijos darbus ir atidalinti namą. Nagrinėjama situacija yra netipinė tuo aspektu, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai, kaip jau pasisakyta, turi tą patį interesą. Praktiškai nesutarimas tarp šalių yra kilęs tik dėl to, kokia tvarka nurodytas interesas turėtų būti realizuotas. Taigi bylos esmę apibrėžia patikrinimas, ar ieškovės pasirinktas teisės, kurios atsakovai iš esmės neneigia, įgyvendinimo būdas ir sąlygos atitinka visų namo bendraturčių interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.72 straipsnio 1 dalis).
7. Ieškovės reikalavimų, kuriuos ji toliau palaiko, pagrįstumo teisinis ir faktinis įvertinimas betarpiškai yra susijęs su kitoje tarp tų pačių šalių nagrinėtoje civilinėje byloje spręstais klausimais ir teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis.
8. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-452-897/2017 pripažino atsakovams šioje byloje A. B. ir J. B. teisę be ieškovės šioje byloje A. U.-K. ir Jono A. K. sutikimo pagal R. R. architektūrinio projektavimo firmos parengtus namo (duomens neskelbtini), projektinius pasiūlymus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, parengti naują statinio rekonstrukcijos projektą ir jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą statybos rūšiai „nauja statyba“, namui (duomens neskelbtini), Vilniuje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tuo pačiu teismo sprendimu kaip nepagrįstas atmestas ieškovės šioje byloje pareikštas priešinis reikalavimas pripažinti jai teisę be atsakovų šioje byloje sutikimo pagal S. B. projektą gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos projektavimo sąlygų sąvadą, parengti naują statinio rekonstrukcijos projektą ir jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą statybos rūšiai „nauja statyba“, namui (duomens neskelbtini).
9. Nurodytoje byloje pareikštu ieškiniu atsakovai šioje byloje A. B. ir J. B., be kita ko, įrodinėjo, kad 2001 m. rugsėjo 26 d. išduotas statybos leidimas atlikti ginčo namo rekonstrukcijos darbus pagal P. B. projektą yra nebeaktualus ir namo rekonstrukcijos darbai gali būti užbaigti, o kartu įvykdyta tarp bylos šalių sudaryta taikos sutartis ir namas atidalintas, tik pagal naują statybą leidžiantį dokumentą. O ieškovė A. U.-K.nurodytoje byloje pareikštu priešieškiniu, be kita ko, įrodinėjo, kad namo rekonstrukcija galėtų būti atlikta ir įteisinta P. B. parengto projekto pagrindu. Be to, ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-452-897/2017 įrodinėjo, kad namo statybos darbai gali būti užbaigti (įforminti) pagal 2001 m. rugsėjo 26 d. išduotą statybos leidimą.
10. Taigi civilinėje byloje Nr. 2-452-897/2017, ką pagrįstai akcentuoja atsakovai, vertintos ir nagrinėtos aplinkybės dėl to, ar namo statybos darbai, o kartu ir atidalinimo, gali būti baigti pagal ieškovės ar pagal atsakovų nurodytus projektinius sprendinius. Analizuojant šioje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumą, svarbios tokios civilinėje byloje Nr. 2-452-897/2017 (Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėtinos bylos Nr. 2A-16-212/2019) teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose padarytos išvados dėl bylos šalių pareikštų priešinių reikalavimų pagrįstumo ir faktinių pagrindų, kuriais grįsti reikalavimai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 265 straipsnis):
10.1. gyvenamojo namo statyba nėra užbaigta, siekiant ją užbaigti, būtina teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektą ir jo pagrindu gauti teisėtą statybą leidžiantį dokumentą;
10.2. iki 2001 m. rugsėjo 26 d. parengtas S. B. projektas neatitinka nei šiuo metu esančios faktinės namo situacijos, nei galiojančio teisinio reglamentavimo; A. B. ir J. B. pateikti R. R. architektūrinio projektavimo firmos projektiniai pasiūlymai parengti 2013 metais, jie atspindi namo atidalijimo į atskirus objektus sprendimą; S. B. projektas skirtas visam namui ir atidalijimas nesuprojektuotas (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties 30 punktas);
10.3. namo rekonstrukcija turi būti užbaigta pagal R. R. architektūrinio projektavimo firmos projektinius pasiūlymus;
10.4. pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktus (redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 2 d.) A. B. ir J. B. privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties 29 punktas).
11. Civilinės bylos Nr. 2-452-897/2017 nagrinėjime kaip bylos šalys dalyvavo tiek ieškovė A. U. K., tiek atsakovai A. B. ir J. B.. Nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
12. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata galia taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius padarinius: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Taigi bylos šalys – tarpusavio teisiniuose santykiuose, susijusiuose su namo statybos darbų užbaigimu (jų įforminimu), atidalinimu, nebegali kvestionuoti šio sprendimo 10 punkte nurodytų teismų įsiteisėjusiuose sprendimuose suformuluotų išvadų ir nustatytų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, atskirai nepasisakoma dėl ieškovės argumentų, susijusių su tuo, kad atsakovams A. B. ir J. B. nebuvo būtinas statybos leidimas atlikti taikos sutarties 4 punkte nurodytus darbus. Kartu kaip nepagrįsti atmestini ieškovės teiginiai, kad ji gali užbaigti namo rekonstrukcijos ir atidalinimo darbus atlikusi ieškinyje nurodytus veiksmus, kurių atlikimui prieštarauja atsakovai. Pridurtina, kad Statybos inspekcijos pozicija, išdėstyta 2019 m. spalio 15 d. rašte, negali paneigti aptartų teismų padarytų išvadų dėl naujo statybos leidimo būtinybės, jog būtų užbaigti statybos darbai (II t., b. l. 110, 111). Antra vertus, civilinėje byloje Nr. 2-452-897/2017 iš esmės prieita prie išvados, kad namo atidalinimas negali būti realizuotas ieškovės šioje byloje pareikštame ieškinyje nurodyta tvarka.
13. Taigi civilinėje byloje Nr. 2-452-897/2017 pripažinta, kad namo rekonstrukcija ir atidalinimas gali būti užbaigti ir įgyvendinti tik pagal naują rekonstrukcijos projektą. Statybos leidimas atlikti rekonstrukcijos darbus šiuo metu yra išduotas atsakovui A. B., t. y. jis yra statytojas (II t., b. l. 4, 5). Ginčo byloje dėl to, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo patvirtinta deklaracija apie statybos (rekonstrukcijos) užbaigimą, nėra. Faktą, kad atsakovai imasi aktyvių veiksmų rekonstrukcijos darbams atlikti, o kartu užbaigti namo atidalinimo procedūrą, patvirtina ne tik statybos leidimo išdavimo faktas, bet ir kadastrinių atsakovų namo dalies matavimų atlikimas, statybos darbų rezultato apžiūros organizavimas ir kiti atsakovų veiksmai (II t., b. l. 38–58). Šios aplinkybės paneigia ieškovės poziciją, kad atsakovai delsia įgyvendinti susitarimą dėl namo atsidalinimo. Pritartina atsakovų atsikirtimui, kad, kol nėra baigti statybos darbai pagal atsakovui A. B. išduotą statybos leidimą, namo atidalinimas formaliai negali būti užbaigtas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas, statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, 113 punktas). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovai dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių nesutinka, jog ieškovė atliktų veiksmus, dėl kurių atlikimo šioje byloje yra pareikštas ieškinys, nes tokių veiksmų atlikimo sąlygos neatitinka realių bendraturčių interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.72 straipsnio 1 dalis).
14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, prieitina prie išvados, kad su šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė kreipėsi į teismą, ignoruodama pagrindinius civilinės bylos Nr. 2-452-897/2017 išnagrinėjimo teisinius ir faktinius aspektus. Vien tai, kad ieškovė ir toliau mano, jog turėtų būti taikoma jos minima atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka, nereiškia, kad, vertinant ginčo situaciją, turi būti ignoruojamos įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-452-897/2017 išvados dėl tų pačių faktinių aplinkybių, dėl kurių bylos šalys nesutarė ir šioje byloje. Atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarkos ir jos įgyvendinimo klausimas, kaip jau pasisakyta, buvo vienas iš civilinės bylos Nr. 2-452-897/2017 teisminio nagrinėjimo dalykų. Dėl to, atsižvelgiant į CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, ieškovės pareikšti reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl atsakovų prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
15. Atsakovai prašo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti 5 000 Eur dydžio baudą, pusę šios sumos priteisiant atsakovams. Toks atsakovų prašymas netenkinamas.
16. Vien tik aplinkybė, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, iš dalies ignoruodama civilinės bylos Nr. 2-452-897/2017 išnagrinėjimo teisinį rezultatą ir nurodytoje byloje teismų padarytas išvadas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė, pareikšdama šį ieškinį, veikė nesąžiningai ir piktnaudžiaudama savo teise kreiptis į teismą (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą iš esmės yra absoliuti. Vien tik tai, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir formą, negali būti traktuojama kaip pakankama priežastis taikyti ieškovei atsakovų prašomą procesinio pobūdžio sankciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
18. Atsakovai A. B. ir J. B. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad advokatui už byloje suteiktą teisinę pagalbą (atsiliepimo ir tripliko parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose) sumokėjo 800 Eur. Šių išlaidų atlyginimas, įvertinus procesinę bylos baigtį, taip pat suteiktos teisinės pagalbos apimtį, ginčo pobūdį, atsakovams priteisiamas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovų prašymas priteisti iš ieškovės 80 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą atlyginimą netenkinamas, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovai apmokėjo 2019 m. spalio 17 d. antstolio išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 04168. Tarp bylos šalių gali būti paskirstomos tik faktiškai turėtos, t. y. patirtos, išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė vieno iš ieškinio reikalavimų atsisakė. Taigi formaliai, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, yra aktualios ir CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Ieškovės reikalavimo, susijusio su kadastrinių matavimų atlikimu, atsisakymą lėmė aplinkybė, kad atsakovai atliko jiems priklausančios namo dalies kadastrinius matavimus. Tačiau tokių atsakovų veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip ieškovės reikalavimo pripažinimo ir (ar) jo patenkinimo. Atsakovai nuosekliai akcentavo, kad siekia to paties rezultato kaip ir ieškovė bei nurodė procesiniuose dokumentuose priežastis, kodėl nėra atlikę jiems priklausančios namo dalies kadastrinių matavimų. Vien tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovai – bendradarbiaudami su ieškove (bylos šalims mėginant tarp jų kilusį nesutarimą išspręsti taikiai), tokius veiksmus atliko, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėtų būti nukrypta nuo bendrosios taisyklės – „pralaimėjęs moka“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Priimti ieškovės A. U.-K. reikalavimo įpareigoti atsakovus A. B. ir J. B. per 15 (penkiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovės nurodytam matininkui atlikti pastato–gyvenamojo namo, esančio (duomens neskelbtini), kadastrinius matavimus jų valdomoje ir naudojamoje gyvenamojo namo dalyje atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Priteisti iš ieškovės A. U.-K. atsakovams A. B., J. B. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Netenkinti atsakovų A. B. ir J. B. prašymo skirti ieškovei A. U.-Kazlauskienei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.