Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U.-K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. U.-K. ieškinį atsakovams A. B. ir J. B. dėl teisės atlikti veiksmus pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

8. Byloje kilo ginčas dėl leidimo be atsakovų sutikimo ieškovei įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre, pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą Statybos inspekcijai ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

9. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašymą motyvuoja tuo, kad po apeliacinio skundo pateikimo, reaguojant į atsakovų atstovės pateiktus įrodymus dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos į dvibutį gyvenamąjį namą baigimo ir įregistravimo, iškilo būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes į klausimus apeliantė galėtų atsakyti tik žodžiu.

10. Atsakovai su tokiu apeliantės prašymu nesutinka. Nurodo, kad apeliantės prašymas yra nemotyvuotas, prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo dėstomi argumentai nėra labai suprantami, net nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl jis neturi būti tenkinamas.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantės skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį aiškiai išdėstytos visos aplinkybės ir argumentai, pateikti į bylą ir papildomi šalių paaiškinimai, todėl asmeniškai išklausyti apeliantę nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, šis apeliantės prašymas netenkintinas.

Dėl bylos esmės

13. Ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Šalys siekia faktiškai ir teisiškai atsidalinti jiems priklausantį namą. 2003 m. sausio 28 d. pasirašė pasidalinimo aktą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas patvirtino tarp bylos šalių taikos sutartį, kuria be kitų susitarimų, ieškovė ir atsakovai sutarė atlikti tam tikrus rekonstrukcijos darbus bei atsidalinti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po juo esantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) pagal matininko A. L. parengtą 2013-04-16 gyvenamojo namo ir žemės sklypo atidalijimo projektą (schemą). Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino A. B. ir J. B. teisę be A. U.-K. ir J. A. K. sutikimo pagal R. R. architektūrinio projektavimo firmos parengtus namo (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, parengti naują statinio rekonstrukcijos projektą ir jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą statybos rūšiai „nauja statyba“ namui (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimu. Teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatė išimtinės teisės atidalijimo projektą rengti ir namo atidalinimą inicijuoti būtent atsakovams. Ieškovei net ir po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo liko nepanaikinta ir 2013-05-14 nutartimi bei CK 4.80 str. 1 d. nustatyta teisė inicijuoti (reikalauti) šalių gyvenamojo namo atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia galimybė buvo ieškinio pateikimo metu ir yra dabar, nepaisant atsakovams išduoto statybos leidimo, iš esmės reikalingo tik jų savavališkai atliktiems statybos darbams įteisinti. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo sprendžiamas analogiškas šiai bylai klausimas dėl statybos darbų, pradėtų pagal ieškovei 2001 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sodo namo rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą užbaigimo neatliekant statybos darbų ir neišduodant naujo statybos leidimo, todėl sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo ir negalėjo būti naudojamas kaip pagrindžiantis draudimą ieškovei įteisinti jos dar 2001 - 2003 m. atliktus statybos darbus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

15. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017; kt.).

16. Pažymėtina, jog civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjime kaip bylos šalys dalyvavo tiek šioje byloje ieškovė A. U.-K., tiek atsakovai A. B. ir J. B.. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino atsakovams šioje byloje A. B. ir J. B. teisę be ieškovės šioje byloje A. U.-K. ir J. A. K. sutikimo pagal R. R. architektūrinio projektavimo firmos parengtus namo (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, parengti naują statinio rekonstrukcijos projektą ir jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą statybos rūšiai „nauja statyba“ namui (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu teismo sprendimu kaip nepagrįstas atmestas ieškovės šioje byloje pareikštas priešinis reikalavimas pripažinti jai teisę be atsakovų šioje byloje sutikimo pagal S. B. projektą gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos projektavimo sąlygų sąvadą, parengti naują statinio rekonstrukcijos projektą ir jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą statybos rūšiai „nauja statyba“, namui (duomenys neskelbtini).

18. Ieškovė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įrodinėjo, kad namo rekonstrukcija galėtų būti atlikta ir įteisinta P. B. parengto projekto pagrindu, namo statybos darbai gali būti užbaigti (įforminti) pagal 2001 m rugsėjo 26 d išduotą statybos leidimą, t. y. ji įrodinėjo tas aplinkybes, kurias iš naujo įrodinėja šioje byloje pareikštu ieškiniu.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės pareikštų reikalavimų kontekste svarbios tokios civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėtinos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose padarytos išvados dėl bylos šalių pareikštų priešinių reikalavimų pagrįstumo ir faktinių pagrindų, kuriais grįsti reikalavimai: 1) gyvenamojo namo statyba nėra užbaigta, siekiant ją užbaigti, būtina teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektą ir jo pagrindu gauti teisėtą statybą leidžiantį dokumentą; 2) iki 2001 m. rugsėjo 26 d. parengtas S. B. projektas neatitinka nei šiuo metu esančios faktinės namo situacijos, nei galiojančio teisinio reglamentavimo; A. B. ir J. B. pateikti R. R. architektūrinio projektavimo firmos projektiniai pasiūlymai parengti 2013 metais, jie atspindi namo atidalijimo į atskirus objektus sprendimą; S. B. projektas skirtas visam namui ir atidalijimas nesuprojektuotas; 3) namo rekonstrukcija turi būti užbaigta pagal R. R. architektūrinio projektavimo firmos projektinius pasiūlymus; 4) pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktus (redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 2 d.) A. B. ir J. B. privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą.

20. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, jog namo rekonstrukcija ir atidalinimas gali būti užbaigti ir įgyvendinti tik pagal naują rekonstrukcijos projektą. Statybos leidimas atlikti rekonstrukcijos darbus šiuo metu yra išduotas atsakovui A. B., t. y. jis yra statytojas.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės pareikštų reikalavimų kontekste svarbios civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo padarytos išvados dėl bylos šalių pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir faktinių pagrindų. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jų pagrindu atliktą teisinį kvalifikavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines kilusio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto normą, nes pirmesnėje byloje nustatytos aplinkybės atitinka esminius prejudicialumo kriterijus: pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, tie patys faktai (jų dalis) yra įrodinėjimo dalykas abiejose bylose.

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai imasi aktyvių veiksmų rekonstrukcijos darbams atlikti, užbaigti namo atidalinimo procedūrą. Šias aplinkybes patvirtina statybos leidimo išdavimo faktas, taip pat kadastrinių atsakovų namo dalies matavimų atlikimas, statybos darbų rezultato apžiūros organizavimas ir kiti atsakovų veiksmai (II t., b. l. 38–58). Kol nėra baigti statybos darbai pagal atsakovui A. B. išduotą statybos leidimą, namo atidalinimas formaliai negali būti užbaigtas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas, statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, 113 punktas).

23. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių nesutinka, kad ieškovė atliktų veiksmus, dėl kurių atlikimo šioje byloje yra pareikštas ieškinys, nes tokių veiksmų atlikimo sąlygos neatitinka realių bendraturčių interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.72 straipsnio 1 dalis).

24. Pažymėtina, kad dėl 2001-09-26 statybos leidimo galiojimo jau yra pasisakęs teismas įsiteisėjusiu 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas pripažino atsakovams šioje byloje A. B. ir J. B. teisę be ieškovės A. U.-K. ir J. A. K. sutikimo pagal R. R. architektūrinio projektavimo firmos parengtus namo (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, parengti naują statinio rekonstrukcijos projektą ir jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą statybos rūšiai „nauja statyba“, namui (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, kad teismai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatė teisės atidalijimo projektą rengti ir namą atidalinti būtent atsakovams.

25. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl baudos

26. Atsakovai prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skirti 5000 Eur baudą, pusę šios sumos, t. y. 2500 Eur priteisiant atsakovams A. B. ir J. B. Atsakovų įsitikinimu, ieškovės reiškiami reikalavimai yra tik eilinis bandymas sudaryti kliūtis užbaigti rekonstrukciją ir atidalinti gyvenamąjį namą. Ieškinys ir apeliacinis skundas pareikštas nesąžiningai ir piktnaudžiaujant teise, nepaisant jau įsiteisėjusių teismų spendimų.

27. CPK 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai, sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pateikimas ir sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisę kreiptis į teismą užtikrina CPK 1.138 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais. Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – ieškovė, manydama, jog yra pažeidžiamos jos teisės, turi teisę pateikti teismui ieškinį.

30. Ieškovė, teikdama ieškinį, vėliau apeliacinį skundą, įgyvendino CPK 5, 42, 279, 305 straipsniuose įtvirtintą teisę ginti pažeistas teises ir interesus, kurią garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi proceso įstatymo nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsniai). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovės ieškinys ir apeliacinis skundas atmestas, pripažinus ieškinio, skundo argumentus nepagrįstais, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimo teise patvirtinimu. Kiekvienas asmuo laisvai pasirenka savo tikėtinai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis, CPK 5 straipsnis), o pareikštų reikalavimų pagrįstumas yra įvertinamas tik teismui išnagrinėjus ginčą iš esmės.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama apeliacinį skundą, realizavo apeliacijos teisę, kad būtų apgintos tariamai pažeistos jos teisės ar interesai (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė yra nesąžininga, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, minėtomis teisėmis akivaizdžiai naudojosi ne pagal jų paskirtį, todėl nėra pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes toks piktnaudžiavimas nagrinėjamu atveju nėra nustatytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

32. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės A. U.-K. apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

33. Atsakovai prašo iš ieškovės atsakovo A. B. naudai priteisti 500,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jas iš ieškovės priteisia atsakovui A. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. U.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Netenkinti atsakovų A. B. ir J. B. prašymo skirti ieškovei A. U.-K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.