- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- II-33-1082/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00003-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Rita Dirkė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. L.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. atstovo advokato I. R. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Institucijos 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimu R. L. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 180 eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2020 m. spalio 10 d. 15.53 val. Panevėžio rajone, magistraliniame kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga, 8,05 km, vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pagrindiniu keliu, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę sankryžoje, prieš kurią buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 110 („Šalutinis kelias iš kairės“), tai yra vykdė lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti draudžiama, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 papunkčio reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Institucijos 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą R. L. atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad byloje nėra pakankamai objektyvių R. L. kaltę pagrindžiančių duomenų. Skunde kritikuojamas įrodymų vertinimas, teigiama apie policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų įvykio aplinkybių kritišką vertinimą. Pareiškėjas pažymi, kad pažeidimą fiksavęs pareigūnas informaciją apie pažeidimo padarymo aplinkybes pateikė tik beveik po dviejų mėnesių. Pabrėžiama, kad pareigūnas kasdien fiksuoja daug KET pažeidimų, todėl abejotinas jo aplinkybių tikslus atsiminimas, pateikimas. Nurodo, kad pats pareigūnas tarnybiniame pranešime tik apytiksliai nurodo buvusį lenkimo pradžios manevrą, be to, iš fotonuotraukų matyti, kad fiksuoto lenkimo pradžios momentu nėra jokių kelio ženklų. Pasak pareiškėjo, objektyvi medžiaga nepatvirtina tarnybinio pranešimo turinio ir priešingai – neprieštarauja R. L. paaiškinimams. Pareiškėjas taip pat teigia, kad niekas nepaneigia R. L. nurodytos aplinkybės, kad pradėjus manevrą, lenkiamos transporto priemonės greitis padidėjo. Skunde kritikuojama tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, kad lenkiama transporto priemonė važiavo tokiu pat greičiu, kaip ir kitos priekyje važiavusios transporto priemonės. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame nutarime iškraipomas ir savaip interpretuojamas tarnybinio pranešimo turinys. Pareiškėjas nesutinka su nutarimo teiginiu, kad R. L. galėjo stabdyti ir pradėto lenkimo manevro nebeatlikti, mano, jog tokie teiginiai yra formalūs, nurodyti neįvertinus realios įvykio situacijos. Nurodo, kad įsibėgėjančią sunkiasvorę transporto priemonę, dar daugiau - su didele priekaba, staigiai stabdyti yra pavojinga, nes sunki priekaba inertiškai gali stumti automobilį ir sukelti nuslydimą nuo kelio ar į lenkiamą transporto priemonę. Pareiškėjas mano, jog nutarime nepagrįstai teigiama, kad nebuvo jokių objektyvių kliūčių pasirinkti saugų lenkimo būdą. Skunde pažymima, kad įvykio metu teisingai ir greitai susiorientuoti trukdė kelio ženklinimo ištisine juosta nebuvimas, tai, kad lenkiama transporto priemonė judėjo netolygiu greičiu, bei tai, kad ženklas, žymintis sankryžos zoną, iki sankryžos buvo tik 100 m atstumu.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pastarajame išdėstytu reikalavimu nesutinka, teigia apie skundžiamo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, tinkamą administracinės nuobaudos individualizavimą.
Skundas netenkinamas.
Skundu nesutinkama su R. L. nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kritikuojamas byloje surinktų įrodymų vertinimas, ginčijamos Institucijos padarytos išvados dėl R. L. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo skundo argumentus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad R. L. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai ir skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti skundą ir naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjui inkriminuoto ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojams už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taigi, šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už kelias alternatyvias neteisėtas veikas. Tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti šio straipsnio dalį, pakanka nustatyti vieną iš šio straipsnio dalies normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių. Be to, ši norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma, į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse.
Iš bylos matyti, kad Institucijos nutarimu R. L. buvo nubaustas būtent už tai, kad jis vairuodamas krovininį automobilį vykdė lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti draudžiama – lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę sankryžoje, prieš kurią buvo įrengti kelio ženklai Nr. 110 (Šalutinis kelias iš kairės) ir Nr. 109 (Šalutinis kelias iš dešinės), ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 papunkčio reikalavimus, pagal kurį lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
Nors skunde teigiama apie pakankamų objektyvių R. L. kaltę pagrindžiančių duomenų nebuvimą bei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų įvykio aplinkybių kritišką vertinimą, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo pritarti tokiems skundo teiginiams.
Visų pirma teismas pastebi, kad iš R. L. Institucijai pateiktų savo rašytinių paaiškinimų bei skundo teismui matyti, kad jis neneigia paties administraciniame kaltinime nurodyto lenkimo fakto nurodytoje vietoje, tik pateikia savo versiją dėl lenkimo sąlygų. Pasak R. L., jis lenkimo manevrą pradėjo priešais buvusiam automobiliui važiuojant lėtai ir esant tam visoms galimybėms – priešpriešais nesant kitų atvažiuojančių transporto priemonių, kelio eismo juostoms skiriamoms punktyrine linija ir nesant aiškiai matomų kelio ženklų, draudžiančių lenkimo manevrą. Tačiau jo lenkimo manevrui dėl lenkiamo automobilio greičio padidinimo užtrūkus, jis įvažiavo į kelio zoną, pažymėtą ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, ir tęsdamas manevrą, kitoms transporto priemonėms netrukdydamas, jį baigė. Taigi, iš pastarųjų paaiškinimų seka, kad R. L. pripažįsta atlikęs administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau nurodo aplinkybes, priežastis, jo bei jo atstovo manymu, pateisinančias minėtus jo veiksmus ir paneigiančius jo kaltę. Tačiau teismas su tuo visiškai nesutinka ir pažymi, kad skunde, taip pat ir R. L. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos įvykio aplinkybės neeliminuoja jo kaltės dėl inkriminuojamo nusižengimo.
Nors skunde teismui daug dėmesio skiriama policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, kuriuo be kita ko grindžiama R. L. kaltė, kritiškam vertinimui, teismas pastarąjį tarnybinį pranešimą vertina priešingai Pareiškėjo pateikiamai subjektyviai nuomonei – kaip patikimą R. L. kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo patvirtinantį įrodymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pastebi, kad iš administracinį nusižengimą užfiksavusio policijos pareigūno D. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnas aiškiai matė, kaip pažeidėjo (R. L.) vairuojamas automobilis sankryžoje atliko lenkimo manevrą. Pastarąsias aplinkybes policijos pareigūnas matė iš šono, sėdėdamas tos pačios sankryžos šalutiniame kelyje stovėjusiame automobilyje, esant geram matomumui, bei jas užfiksavo fotoaparatu. Policijos pareigūno D. S. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes dėl pažeidėjo vairuojamo automobilio lenkimo sankryžoje patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, beje, šios policijos pareigūno nurodytos aplinkybės atitinka ir paties R. L. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl lenkimo manevro tęsimo kelio zonoje, pažymėtoje ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“. Gi iš nuotraukų akivaizdžiai matyti administraciniame kaltinime nurodyto R. L. vairuojamo automobilio lenkimas kito automobilio pačioje sankryžoje ties policijos pareigūno automobilio stovėjimo šalutiniame kelyje vieta. Įvertinus šia aplinkybes teigti, kad policijos pareigūnas D. S. klaidingai suvokė nusižengimo padarymo aplinkybes, nėra jokio pagrindo.
Pastebėtina ir tai, kad skunde nenurodyta jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad R. L. iki įvykio būtų pažinojęs administracinį nusižengimą užfiksavusį ir šioje byloje tarnybinį pranešimą surašiusį policijos pareigūną, kad pastarasis būtų dėl ko nors suinteresuotas apkalbėti R. L. nepagrįstai kaltinant administracinio nusižengimo padarymu ar nurodant tam tikras nusižengimo aplinkybes. Tokių duomenų teismas taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, netikėti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, teismas neturi pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės dėl tarnybinio pranešimo surašymo laiko ar pamąstymai apie policijos pareigūno atmintį ir panašias aplinkybes.
Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, teismui abejonių dėl R. L. administraciniame kaltinime nurodyto atlikto draudžiamo lenkimo manevro nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinkant su R. L. inkriminuotu nusižengimu, skunde be kita ko teigiama, kad lenkimo manevras buvo pradėtas nesant ir pastarajam nematant jokių kelio ženklų. Pats R. L. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad įvažiuojantis į kelio zoną, pažymėtą ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, jis pastebėjęs jau pradėjus lenkimo manevrą, būdamas pilnai išvažiavęs į priešpriešinę kelio juostą, bet tęsdamas manevrą, kitoms transporto priemonėms netrukdydamas, jį baigė. Gi teismas pažymi, kad Kelių eismo taisyklių priede „Įspėjamieji kelio ženklai“ 2 dalyje nurodyta, jog kelio ženkle nurodytas įspėjimas apie pavojingą ruožą ne gyvenvietėse prasideda už 150–300, o gyvenvietėse – už 50–100 m nuo įspėjamojo kelio ženklo pastatymo vietos. Šioje byloje nėra duomenų ir Pareiškėjas tokių nepateikė, kad įvykio vietos kelyje nustatyti kelio ženklai galėtų neatitikti teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Teismas pažymi, jog sutinkamai su KET 5 punkto reikalavimais, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Vadovaujantis šiuo ir kitais KET punktais, R. L., vairuodamas transporto priemonę, privalo būti atidus ir stebėti kelio ženklus. Objektyvių aplinkybių, kurios neleistų vairuotojui matyti įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, įspėjančio apie artėjantį pavojingą kelio ruožą, nebuvo. Jis turėjo galimybę ir privalėjo jį pastebėti (pagal paaiškinimą – ir pastebėjo) bei žinoti, kokiu atstumu įspėjamasis ženklas yra statomas ne gyvenvietėje, turėjo įvertinti lenkiamo automobilio važiavimo greitį, įsitikinti, kad atlikdamas lenkimo manevrą nepažeis KET reikalavimų, tačiau to nepadarė ir lenkimo manevrą atliko sankryžoje, kurioje draudžiama lenkti, pažeisdama KET 140.1 punkto reikalavimus. Tai, kad R. L. deklaruoja minėtą įspėjamąjį kelio ženklą pamatęs jau jam pradėjus lenkimo manevrą, ne tik nešalina jo atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą bet ir nemažina jo pavojingumo, kadangi kiekvienas asmuo, vairuodamas transporto priemones, privalo matyti KET nustatytus ženklinimus ir į juos atitinkamai reaguoti. Tai, kad R. L. lenkimo manevrą pradėjo iki minėto ženklo pamatymo bei iki sankryžos pradžios ir galiausiai tęsė tokio lenkimo manevro darymą jau matydamas kelyje artėjančią sankryžą, negali būti vertinama kaip eismo dalyvio atidus, apdairus ir rūpestingas elgesys. Teismas pažymi, kad net jei R. L. ir pradėjo lenkimo manevrą leistinoje vietoje, tai jis turėjo įsitikinti, kad galės kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę baigti lenkti kelio ruože, kuriame lenkti nėra draudžiama. Be to, lenkimo manevras buvo atliekamas sunkiasvore transporto priemone, o tai reiškia, kad eismo dalyvis turi būti ypač atsargus ir rūpestingas kelyje, teisingai įvertinti lenkimo galimybę. Tačiau nagrinėjamu atveju R. L. neįsitikino, kad kelio vietoje lenkti galima, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip atidaus, apdairaus ir rūpestingo eismo dalyvio, kuris laikosi visų būtinų atsargumo priemonių, kaip to reikalauja tiek LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalis, tiek Kelių eismo taisyklių 9 punktas. Skunde teismui bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos R. L. atsargumo priemonės, kurių jis laikėsi kelyje, negali būti vertinamos kaip pakankamos nagrinėjamu atveju. Tokios teismo išvados nepaneigia ir jos nekeičia deklaratyviai, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstos skunde nurodomos aplinkybės apie R. L. lenkiamo automobilio greičio padidinimą ar pavojingumą jo paties vairuojamam automobiliui grįžti atgal į savo krypties eismo juostą. Pastarosios aplinkybės vertintinos kaip subjektyvaus pobūdžio aiškinimas ir gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti administracinę atsakomybę.
Dėl skunde teismui ir R. L. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų, savo veiksmus teisinančių aplinkybių teismas be kita ko pažymi, kad teismų praktikoje yra įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, nepadaryta žala; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą numatyti tam tikri teisiniai padariniai – atsakomybės taikymas. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį - jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Taigi, R. L., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių, būti itin atidus ir rūpestingas, tačiau toks nebuvo, todėl yra pagrįstai nubaustas. Skundą nagrinėjantis teismas pastebi, kad toks sprendimas atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-74-382/2018, Nr. AN2-127-380/2018, Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-115-327/2018, Nr. AN2-78-317/2018 ir kt.).
Teismas be kita ko pažymi, kad byloje esantys duomenys pagrindžia, kad R. L. draudžiamą lenkimą atliko sankryžoje, prieš kurią buvo įrengtas tik kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, o duomenų, kad jo judėjimo kryptimi toje pačioje vietoje būtų buvęs įrengtas ir ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, nėra, todėl iš administracinio kaltinimo kaip perteklinė šalintina aplinkybė dėl pastarojo ženklo Nr. 109 įrengimo. Šis pašalinimas nekeičia nei veiksmų kvalifikavimo, nei administracinės nuobaudos dydžio.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija R. L. parinko minimaliam dydžiui artimą ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą ir minimalų specialiosios teisės atėmimo laikotarpį. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nesilaikyti straipsnio sankcijos ribų, šiuo atveju nenustatyta, todėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas nesvarstytinas. R. L. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apibendrindamas aukščiau išdėstytas nuostatas teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visumos analizė nepalieka abejonių dėl R. L. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame Institucijos nutarime padarytomis išvadomis dėl jo kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu ir konstatuoja, kad pažeidėjo kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo yra tinkamai įrodyta, todėl nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. L. atžvilgiu nėra pagrindo. Šios išvados nepaneigia deklaratyvūs skundo teiginiai apie nusižengimą užfiksavusio policijos pareigūno ar skundžiamą nutarimą priėmusio Institucijos pareigūno pažeidimus, šiems renkant ir vertinant įrodymus, nes teismas to nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 2 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. atstovo advokato I. R. skundo netenkinti.
Iš administracinio kaltinimo pašalinti aplinkybę apie įrengtą kelio ženklą Nr. 109 („Šalutinis kelias iš dešinės“).
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.