Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko M. B. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarimo A. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimu A. P. pri­pa­žino kaltu už tai, kad jis 2017 m. spalio 23 d., 15.05 val., kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, vairavo automobilį ir lenkė kitą transporto priemonę Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) kelio ženklo 325 „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Nutarime nurodyta, jog tokiais veiksmais asmuo pažeidė KET 8 punktą, 1 priedo 3 skyriaus 325 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą Lie­tuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Už nusižengimo padarymą A. P. paskirta 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.A. P. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir admi­nis­tracinę teiseną nutraukti arba neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti trans­porto priemonės arba minėtą teisę atimti trumpesniam laikotarpiui, nei numatyta ANK 420 straips­nio 1 dalyje. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. sausio 12 d. priėmė nutartį, kuria A. P. skundą tenkino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas sprendė, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog A. P. aplenktas transporto priemonių junginys važiavo didesniu kaip 30 km/h greičiu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pažeidė KET 8 punkto ir draudžiančio kelio ženklo nurodyto 1 priedo 325 punkte reikalavimus bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad A. P. nusižengimo užfiksavimo metu pripažino padarytą nusižengimą. A. P. įvykio vietoje, pareigūnui surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą, nenurodė, jog aplenkta transporto priemonė važiavo mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Šią versiją A. P. pateikė tik 2017 m. lapkričio 3 d., supratęs pasekmes dėl paskirtos nuo­baudos, todėl jo pateikta versija turėtų būti vertinama kaip gynybinė pozicija ir siekis iš­vengti administracinės atsakomybės. Skunde taip pat nurodoma, jog A. P. teigia, kad lenkimo manevrą atliko va­žiuodamas maždaug 40 km/h greičiu. Tuo tarpu policijos pareigūnas, matęs lenkimo mo­men­tą nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo maždaug 50 km/h greičiu. Nors A. P. vairuojamos transporto priemonės ir aplenktų trans­porto priemonių junginio greičiai nebuvo užfiksuoti specialiu greičio matavimo prie­tai­su, tačiau nėra pagrindo netikėti nusižengimą tiesiogiai mačiusio policijos pareigūno paro­dymais. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl ape­lia­cinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje tei­sė­tu­mą ir pagrįstumą. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti adminis­tra­cinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens pa­da­ryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra ad­ministracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pri­pa­žintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pa­grin­džiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais rem­damiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kal­tę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės by­lai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vado­vau­damiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiš­ku­mas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina ir tai, kad teisingo teismo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta medžiaga, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą, nenustatęs A. P. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apelia­cinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo.Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. P. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, išva­žiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir pažeidė kelio ženklo Nr. 325 „lenkti draudžiama“ rei­ka­lavimus. Fakto, kad jis aplenkė priekyje važiavusią transporto priemonę, A. P. neneigia nuo pat nusižengimo tyrimo pradžios. A. P. tiek žodinį, tiek rašytinį paaiškinimą, kad aplenktas transporto priemonių junginys važiavo mažesniu nei 30 km/h greičiu pateikė policijos pareigūnams iki skundžiamo nutarimo surašymo. Skunde nurodoma, kad A. P. nusižengimo užfiksavimo metu pripažino padarytą nusižengimą, jo neginčijo. Atmesdamas šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog A. P. pripažino tik lenkimo faktą, tačiau ne Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo faktą.Skunde taip pat nurodoma, jog A. P. teigia, jog lenkimo manevrą atliko važiuo­damas maždaug 40 km/h greičiu. Tuo tarpu policijos pareigūnas, matęs lenkimo momentą nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo maždaug 50 km/h greičiu. Atmes­damas šiuos skundo argumentus teismas pažymi, jog pareigūnas V. B., užfiksavęs nusižengimą, teismo posėdžio metu nurodė, jog A. P. paaiškino, kad aplenkta transporto priemonė važiavo apie 20 km/h greičiu, tačiau nebuvo pagrindo aiškintis greičio, ka­dan­gi vizualiai matėsi, jog važiavo greičiau. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. B. parodymus, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, jog aplenkto transporto priemonių jun­ginio grei­tis nebuvo fiksuotas specialiu greičio matavimo prietaisu, minėtoje atkarpoje leistinas greitis 50 km/h, pareigūnas greitį nustatė vizualiai, nenaudodamas techninių priemonių, būdamas prie­šinga kryptimi važiuojančioje transporto priemonėje bei apie pusės kilometro atstumu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad parei­gū­nas, nesinaudodamas techninėmis priemonėmis, net ir turėdamas pakankamą darbo patirtį, negali tiksliai nustatyti automobilio greičio. Nagrinėjamu atveju matyti, kad visos transporto priemonės, buvusios netoli įvykio vietos, važiavo nedideliu greičiu, skirtumas tarp transporto priemonių grei­čio nebuvo didelis, todėl, akivaizdu, kad be specialių technikos priemonių neįmanoma nustatyti, kokiu greičiu važiavo transporto priemonės. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra neginčijamai konstatuota jam in­kri­minuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Esant šioje byloje nustatytoms aplinkybėms pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad admi­nis­tra­cinėn atsakomybėn traukiamo as­mens kaltę turi įrodyti protokolą surašiusi institucija, o visos abejonės vertinamos admi­nistracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tinkamam bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino ad­ministracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei administracinėn atsakomybėn trau­kia­mo asmens skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar nai­kinti institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straips­nio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarimą ad­ministracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos ko­misariato viršininko M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.