Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (pranešėja) Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, baigęs 8 klases, nevedęs, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas 2005 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnį, BK 182 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 p., paskirta subendrina 11 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 5 punkte, BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. pasikėsino nužudyti du žmones – vieną iš jų artimą giminaitį – savo tėvą, kurių vieną nužudė itin žiauriai, taip pat grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei pagrobė svetimą turtą:

2018 m. gegužės 15 d., apie 12 val. 25 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs, kad I. K. liepė jam po išgertuvių išeiti iš buto, su pertraukomis, apytiksliai per 5 minutes, ne mažiau kaip 11 kartų peiliu dūrė I. K. į įvairias kūno vietas ir padarė daugybinius durtinius-pjautinius krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimus, sužalodamas abu plaučius, kepenis, žarnų pasaitą. Dėl per ilgą laiką suduodamų smūgių peiliu ir taip padarytų daugybinių kūno sužalojimų I. K. jautė didelį fizinį skausmą ir dvasines kančias. Padaryti daugybiniai durtiniai-pjautiniai sužalojimai sukėlė ūmų nukraujavimą į išorę ir į vidų bei sunkų trauminį hemoraginį šoką, dėl to I. K. mirė įvykio vietoje , t. y. taip tyčia itin žiauriai ją nužudė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką M. T. 2018 m. gegužės 15 d., apie 12 val. 25 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir supykęs, kad jo biologinis tėvas A. K. juo nesirūpino ir neišlaikė vaikystėje, turėdamas tikslą nužudyti, 4 kartus dūrė A. K. į pilvą ir krūtinę, dėl to buvo padarytos keturios durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos apatinės dalies dešinėje pusėje priekiniame, šoniniame ir užpakaliniame paviršiuje (dešiniojo šonkaulių lanko ir nugaros srityje) pažeidžiant dešiniojo plaučio apatinę skiltį, diafragmą ir kepenis bei pjautinė žaizda dešinio dilbio vidiniame paviršiuje. A. K. padarytos kiaurinės durtinės-pjautinės krūtinės ląstos ir pilvo žaizdos ir vidaus organų pažeidimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.9.). Tačiau M. T. nenužudė A. K. dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo M. T. valios, nes A. K. aktyviai gynėsi ranka nuo dūrių į krūtinę ir pilvą, stengdamasis išvengti smūgių įbėgo į savo kambarį ir jam laiku buvo iškviesta ir suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.

Be to, 2018 m. gegužės 15 d., apie 12 val. 25 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. T. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žudydamas I. K. ir A. K., turimu rankoje peiliu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą V. B., norėjusiam nutraukti M. T. nusikalstamą veiką ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, 2018 m. gegužės 15 d., apie 12 val. 25 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. T. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė I. K. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kainuojantį 198 eurus, ir PYLDYK SIM kortelę, kainuojančią 5 eurus, iš viso pagrobė turto už 203 eurus.

Teismo medicinos ekspertas G. P. parodė, kad I. K. nebuvo padaryti tokie sužalojimai, dėl kurių nukentėjusioji būtų iš karto praradusi sąmonę. Sąmonę ji prarado dėl nukraujavimo į išorę ir vidų, todėl kurį laiką buvo sąmoninga ir jautė skausmą. Laiką iki sąmonės praradimo galima nustatyti tik preliminariai, remiantis kraujo krešėjimo laiko nustatymo tyrimu. Pagal šį metodą laiko tarpas nuo smūgių sudavimo peiliu iki krešulių susidarymo organizme gali praeiti nuo 4 iki 10 minučių. Atliekant lavono tyrimą kūno ertmėse buvo rastas skystas kraujas su krešuliais. Galima daryti prielaidą, kad po sužalojimo turėjo praeiti apie 10 minučių, kol krešuliai susiformavo, tikėtina, kad tada nukentėjusiąją ištiko mirtis. Visos žaizdos buvo padarytos per valandą. Abejoja, ar per penkias minutes buvo galima padaryti 11 dūrių. Jei sužalojimai buvo padaryti per 5 minutes, tai badyti nukentėjusiąją turėjo labai intensyviai, greitu tempu.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 850/2018(03) nurodyta, kad A. K. padarytos keturios durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos apatinės dalies dešinėje pusėje priekiniame, šoniniame ir užpakaliniame paviršiuje (dešiniojo šonkaulių lanko ir nugaros srityje) pažeidžiant dešiniojo plaučio apatinę skiltį, diafragmą ir kepenis bei pjautinė žaizda dešinio dilbio vidiniame paviršiuje. A. K. padarytos kiaurinės durtinės- pjautinės krūtinės ląstos ir pilvo žaizdos pažeidžiant vidaus organus sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.9.). A. K. 2018-05-15 13.00 val. paimtame kraujyje rasta 2,10 promilės etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (t.1, b. l. 71–72).

Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad pranešimas dėl pagalbos A. K. gautas 2018 m. gegužės 15 d. 12.30 val. (t.1, b. l. 124–125).

Iš Klaipėdos GMP ir Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų matyti, kad 2018 m. gegužės 15 d. I. N. praneša, apie tai, kad prie jos buto buvo priėjęs vyras su durtine žaizda pilve (t.1, b. l. 126–128, 131–134).

2018 m. birželio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas D. A. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), kurį jam atnešė nepažįstamas vaikinas (t. 2, b. l. 52–56). Apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas grąžintas V. B. (t. 2, b. l. 57–62; t.1, b. l. 172).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patikimai įrodyta, kad M. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 5 punktą, BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį. M. T. pasikėsino nužudyti du žmones – vieną iš jų artimą giminaitį – savo tėvą, tačiau itin žiauriai nužudė tik vieną žmogų I. K., o kitas žmogus jo tėvas A. K. sugebėjo išsigelbėti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kankinant ar kitaip itin žiauriai. M. T. veika dėl gyvybės atėmimo būdo pasireiškė ypatingu žiaurumu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po pavartoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus pavartoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2014, 2K-252/2011, 2K-253/2011). Teismų praktikoje pažymima ir tai, kad ypatingo žiaurumo požymio veikoje konstatavimas yra teisinė kategorija, o tai reiškia, kad dėl šio požymio buvimo veikoje sprendžia teismas, atsižvelgęs į visas faktines bylos aplinkybes ir atlikęs įrodymų vertinimą.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta kad nukentėjusiajai I. K. M. T. sudavė daug smūgių peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinę. Teismo medicinos ekspertas specialisto išvadoje konstatavo, kad mirusiosios kūne rasta 11 trauminių kontaktų žymių, kurios padarytos kietu aštriu daiktu, kaip buvo nustatyta – peiliu, šviežios trauminių kontaktų žymės, kurios padarytos kietais smulkiais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, spaudžiant pirštais. Specialisto išvadoje nurodyta ir teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas G. P. parodė, kad nukentėjusioji mirė nukraujavusi, vadinasi, ne iš karto po pirmų smūgių sudavimo, o tai reiškia, kad žudoma ji išgyveno baimės jausmą, tam tikrą laiką kentė nuo skausmų, išgyveno fizines kančias. Med. ekspertas išreiškė nuomonę, kad smurtas turėjo tęstis gerokai ilgiau negu penkias minutes, kaip parodė pats kaltinamasis. Nukentėjusysis V. B. taip pat parodė, kad viskas truko ilgokai, I. iš karto neprarado sąmonės, vos ne verkdama prašė baigti, sakė: „M., nereikia“, bet M. ją vis tiek badė peiliu. Durtinės pjautinės žaizdos kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, kairiajame žaste rodo, kad nukentėjusioji bandė gintis nuo smūgių peiliu, dengėsi ranka, tačiau apsiginti nesugebėjo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad smūgiai buvo pakankamai stiprūs, nes kai kurių žaizdų gylis siekia 13,5–16,5 cm, o žaizdos, iš kurios buvo ištrauktas po nužudymo paliktas peilis, gylis siekia net 17 cm. Šios aplinkybės parodo ne tik smūgių intensyvumą ir stiprumą, bet ir kaltinamojo apibrėžtą tyčią – tokiais veiksmais atimti gyvybę nukentėjusiajai, nes jis suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo ją atimti. Net po to, kai ant grindų gulinti nukentėjusioji jau neberodė gyvybės ženklų, po grasinimų V. B., po pavartoto smurto prieš savo tėvą A. K., kaltinamasis sugrįžo prie gulinčios nukentėjusiosios I. K. ir sudavė jai paskutinį stipriausią smūgį į kairiąją krūtinės ląstos pusę, paliko krūtinėje įsmeigtą peilį ir išėjo iš kambario. Kaltinamojo tyčią atimti nukentėjusiajai gyvybę rodo ir jo grasinimas peiliu V. B. bei trukdymas jam iškviesti I. K. greitąją medicinos pagalbą. Vadinasi, kaltinamasis nenorėjo, kad nukentėjusioji išliktų gyva. Įvertinusi objektyviai nustatytas įvykio aplinkybes, pavartoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankį, smūgių stiprumą, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl I. K. nužudymo kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kvalifikuojantis požymis – nužudė itin žiauriai.

M. T. pasikėsino nužudyti du žmones – vieną iš jų artimą giminaitį – savo tėvą A. K.. Apie sumanymą nužudyti du ar daugiau žmonių liudija byloje ištirtais įrodymais nustatytos įvykio aplinkybės, M. T. atlikti veiksmai ir jo tyčios kryptingumas, t. y. kaltininkas suvokė, jog savo veiksmais kėsinasi į dviejų žmonių gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę dviem ir daugiau žmonių, ir siekia tokių padarinių (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017).

Pagal BK 145 straipsnį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007). Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis M. T. baugino nukentėjusįjį demonstruodamas peilį ir nukreipdamas peilį į nukentėjusįjį, kai tik šis pajudėdavo nuo lovos, norėdamas padėti nukentėjusiajai I. K. ar bent iškviesti greitąją pagalbą. Agresyvūs smurtiniai veiksmai – smūgiavimas peiliu dviem žmonėms ne po vieną kartą ir peilio nukreipimas bei demonstravimas V. B., vertinant juos pagal objektyvų poveikį žmogaus psichikai esant anksčiau nustatytai ir nuosprendyje aprašytai situacijai, pripažinti realiu bauginimu. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, kad M. T. suvokė, kad savo veiksmais kelia nukentėjusiajam V. B. baimę dėl jo gyvybės, ir to norėjo. Todėl šie kaltinamojo veiksmai vertinami kaip nusikalstami ir kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Mobiliojo ryšio telefono vagystė teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Visais atvejais bausmė yra individuali ir skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, o skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tą aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog M. T. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo neabejotinos tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo girtumas patvirtintas kaltinamojo pripažinimu iki nusikaltimo vartojus alkoholį bei nukentėjusiųjų parodymais, pats kaltinamasis negali paaiškinti savo poelgių, tačiau pripažįsta, kad girtumas galėjo turėti įtakos nusikaltimų padarymui.

Kaltinamasis padarė labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes: visiškai beprasmiškai itin žiauriai nužudė žmogų, nesusijusį kraujo giminystės ryšiais, bet artimą jam. Nukentėjusiųjų V. B., A. K. ir L. K. parodymais nustatyta, kad nužudytoji I. K. buvo tas žmogus į kurį kaltinamasis kreipdavosi pagalbos ir kuris padėdavo M. T., grįžusį iš laisvės atėmimo vietos priėmė gyventi, buvo suradusi darbą. Ir nužudymo dieną kaltinamasis atėjo pas nukentėjusiąją norėdamas pasinaudoti jos telefonu, buvo pavalgydintas. Taip pat jis pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą – nužudyti savo artimą giminaitį – tėvą. Kaltinamasis veikė tiesiogine konkretizuota tyčia, aktyviai, šaltakraujiškai vartojo fizinį smurtą prieš jam negalinčius pasipriešinti silpnesnius asmenis, jo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo be jokios konkrečios priežasties, nulemti žemų paskatų. Įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, kad jo padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumo laipsnį yra išskirtinės. Kėsinimosi dalykas buvo dviejų žmonių, vieno iš jų tėvo gyvybė, vienas nusikaltimas buvo pabaigtas, padarytas itin žiauriai ir šiuo nusikaltimu buvo padarytos neatstatomos pasekmės bei ypatinga žala. Taip pat kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, vieną iš jų – grasinimą nužudyti ir grasinimo neįgyvendino tik todėl, kad nukentėjusysis B. B. pakluso jo reikalavimui – nekviesti greitosios medicininės pagalbos sužalotai I. K. ir nepadėti jai.

Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą atsižvelgiama į aplinkybes, pagal kurias sprendžiama, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. M. T. anksčiau yra teistas. 2005 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, be kitų nusikalstamų veikų, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme. Iš laisvės atėmimo vietos kaltinamasis grįžo 2017 m. rugsėjo 22 d., o 2018 m. gegužės 15 d. padarė nusikaltimus, už kuriuos yra teisiamas šiuo nuosprendžiu. Pasikėsinimo nužudyti sunkinančiomis aplinkybėmis ir nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis padarymas nepraėjus metams laiko po bausmės, atliktos už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, rodo išskirtinį kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Grįžęs iš laisvės atėmimo vietos M. T. nesiekė integruotis į visuomenę ir pakeisti savo gyvenimo būdą, nors tokias galimybes turėjo. Jo sesuo L. K. parodė, kad norėjo padėti broliui, buvo suradusi išnuomoti nebrangų butą ir pasiryžusi sumokėti nuomos mokestį, tačiau brolis jos pagalba nepasinaudojo. Nužudytoji I. K. buvo priėmusi M. T. gyventi į savo namus, tačiau kaltinamasis 2017 m. gruodžio 27 d. (t. 2, b. l. 97–98), sukėlė konfliktą, dėl smurto artimoje aplinkoje buvo kviesti policijos pareigūnai. 2017 m. spalio 4 d. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), tačiau dirbo tik tris mėnesius (t. 2, b. l. 56). Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo kaltininko padidintą pavojingumą visuomenei, leidžia daryti išvadą, jog jo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o yra logiška gyvenimo būdo pasekmė.

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012). Taigi įvertinus bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, teismų praktiką, nustatytas faktines aplinkybes, vieną atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, išskirtinį nusikalstamų veikų ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą daroma išvada, kad už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, M. T. skirtinas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, o už kitas nusikalstamas veikas skirtinos bausmės didesnės negu atitinkamų straipsnių sankcijų vidurkiai. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalis 1 punktu M. T. pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 4325,86 Eur civilinį ieškinį, kurį pagrindė gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 2, b. l. 66–68). Ieškinys pagrįstas, PSDF biudžetui padaryta žala priteistina iš kaltinamojo (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Nukentėjusioji L. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 41–42), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo dėl motinos mirties patirtą 1207 Eur turtinę žalą ir 30 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro nužudytosios palaidojimo išlaidos ir pateikė šią sumą patvirtinančius rašytinius įrodymus – pinigų, sumokėtų UAB (duomenys neskelbtini), priėmimo kvitą ir PVM sąskaitą faktūrą (t. 3, b. l. 43–44). Taip pat prašė priteisti neturtinę žalą, nurodė, kad dėl neteisėtų M. T. veiksmų neteko brangiausio žmogaus – motinos, patyrė didelį dvasinį skausmą ir sukrėtimą.

Nukentėjusioji V. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 45–46), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo dėl motinos mirties patirtą 30 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl motinos mirties patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, po patirto emocinio šoko negali atsigauti iki šių dienų, mano, kad visą gyvenimą ją persekios liūdnos mintys ir su motinos mirtimi susiję tragiški prisiminimai.

Nukentėjusioji J. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 47–48), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo dėl sesers mirties patirtą 1020 Eur turtinę žalą ir 30 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro paminklo pastatymo ir kapo sutvarkymo išlaidos ir pateikė šią sumą patvirtinančius rašytinius įrodymus – pinigų, sumokėtų UAB (duomenys neskelbtini), priėmimo kvitą ir PVM sąskaitą faktūrą (t. 3, b. l. 49–50). Nurodė, kad dėl sesers mirties patyrė didelį dvasinį skausmą ir sukrėtimą, su seserimi buvo labai artimos, dažnai bendraudavo, šiuo metu jaučiasi labai vieniša ir prislėgta.

Kaltinamasis prašomų priteisti ieškinio sumų neginčijo.

Ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai.

CK 6.291 straipsnis numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybes atėmimu. Nukentėjusiosios I. K. gyvybė buvo atimta nusikalstamais M. T. veiksmais, nukentėjusiųjų turėtos laidojimo išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Prašomų priteisti laidojimo išlaidų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl L. K. ieškinys dėl laidojimo išlaidų priteisimo ir J. R. ieškinys dėl turėtų kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidų tenkinamas visiškai.

Ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini iš dalies. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis; CK 6.251 straipsnio 2 dalis bei CK 6.282 straipsnis). Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai asmenys, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios L. K. ir V. B. yra nužudytosios dukros. Nors dukros yra suaugusios ir gyveno skyrium nuo motinos, santykiai tarp motinos ir dukrų buvo artimi. I. K. rūpinosi dukromis, o dukros rūpinosi motina, dažnai kalbėdavosi telefonu, L. K. ir V. B. atvykdavo atostogauti į Lietuvą ir apsistodavo motinos šeimoje, I. K. vykdavo aplankyti dukrų ir anūkų. Ryšiai tarp motinos ir dukrų buvo nuolatiniai, nukentėjusiosioms motina buvo svarbus ir artimas asmuo, jas siejo glaudūs socialiniai ir emociniai santykiai. I. K. buvo nukentėjusiosios J. R. sesuo. J. R. parodė, kad su seserimi buvo itin artimos, bendraudavo kiekvieną dieną, nužudytoji buvo vienintelis jos šeimoje likęs jai artimas asmuo.

Neturtinė žala nukentėjusiosioms buvo padaryta aktyviais tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo pasikėsinta į didžiausią vertybę – žmogaus gyvybę. I. K. nebuvo susijusi su kaltinamuoju kraujo ryšiais, bet padėdavo M. T., buvo priėmusi jį net gyventi, tai buvo vienas iš artimų asmenų, į kurią kaltinamasis kreipdavosi pagalbos. Dėl tragiškos, žiaurios ir beprasmės netekties nukentėjusiosios artimieji – dukros ir sesuo – patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Nėra pagrindo netikėti jų parodymais, kad po artimo žmogaus netekties joms sunku gyventi, jaučiasi sugniuždytos, negali ramiai miegoti, sunku susikaupti ir negalvoti apie motinos ir sesers mirtį. Nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai pasverti išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį dėl artimo žmogaus mirties. Šie dvasiniai išgyvenimai turi būti atlyginti. Nustatant neturtinės žalos dydį vertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Tačiau neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių, todėl žalą padariusio asmens turtinė padėtis vertintina kaip vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. M. T. neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, jam skirtina laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, todėl vertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai L. K. 20 000 Eur. nukentėjusiajai V. B. 20 000 Eur, o nukentėjusiajai J. R. – 10 000 Eur. Iš M. T. priteistinos advokato atstovavimo išlaidos: 500 Eur L. K., 500 Eur J. R. ir 500 Eur V. B. (t. 3., b. l. 73-76) (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kvapo pėdsakai, 10 vnt. cigarečių nuorūkų, 3 vnt. cigarečių nuorūkų, viena metalinė rožinės spalvos peleninė su joje rastomis 20 vnt. cigarečių nuorūkų, daktiloskopinės plokštelės Nr.1, Nr. 2, kraujo pėdsako ėminys, 4 cigarečių nuorūkos, 2 cigarečių nuorūkos, žiebtuvėlis, mirusiosios I. K. vilkėti drabužiai (marškinėliai, kelnės), I. K. kraujo pavyzdys (1 vokas), abiejų rankų nagų nuokarpos (2 vokai), nuoplovos nuo abiejų plaštakų (2 vokai), peilis, 9 buteliai – perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlį, kaip menkaverčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Iš M. T. paimti kvepalai „Fire Night“ ir 58 euro centai, M. T. drabužiai (palaidinė, kelnes, džemperis), saugomi Klaipėdos aps. VPK KP SNTV 3 sk. tarnybinėse patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nuteistajam arba jo įgaliotam asmeniui.

Skaitmeninės laikmenos CD ir DVD su įvykio vietos apžiūrų nuotraukomis, parodymų patikrinimo vaizdo įrašu, pranešimo GMP ir 112 garso įrašais, pridėti prie bylos, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 297–299 straipsniais, 301–305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, kolegija

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 5 punkte, BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu iki gyvos galvos;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą trylikos metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 3 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, atliekant ją kalėjime.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. spalio 31 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalis 1 punktu M. T. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Priteisti iš M. T.: 4325,86 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai; 1207 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti L. K.; 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti V. B.; 1020 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti J. R..

Priteisti iš M. T. 500 Eur L. K., 500 Eur J. R. ir 500 Eur V. B. advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės tirti ir nagrinėti nusikalstamą veiką, – kvapo pėdsakus, 10 vnt. cigarečių nuorūkų, 3 vnt. cigarečių nuorūkų, vieną peleninę su joje rastomis 20 vnt. cigarečių nuorūkų, daktiloskopines plokšteles Nr.1, Nr. 2, kraujo pėdsako ėminį, 4 cigarečių nuorūkas, 2 cigarečių nuorūkas, žiebtuvėlį, mirusiosios I. K. vilkėtus drabužius (marškinėliai, kelnės), I. K. kraujo pavyzdį (1 vokas), abiejų rankų nagų nuokarpas (2 vokai), nuoplovas nuo abiejų plaštakų (2 vokai), peilį, 9 butelius, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kvepalus „Fire Night“ ir 58 euro centus, M. T. drabužius (palaidinė, kelnės, džemperis), saugomus Klaipėdos aps. VPK KP SNTV 3 sk. tarnybinėse patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam arba jo įgaliotam asmeniui.

Skaitmenines laikmenas CD ir DVD su įvykio vietos apžiūrų nuotraukomis, parodymų patikrinimo vaizdo įrašu, pranešimo GMP ir 112 garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.