Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-10-30 · Civilinė byla Nr. 2S-3053-432/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-30
Bylos Nr.
2S-3053-432/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Pareiškėjas
T. S.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) T. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025-07-14 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotasis asmuo antstolis Andrius Bespalovas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

1. Įsiteisėjusia 2025-03-18 nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį dėl antstolio veiksmų ir nurodė antstoliui išnagrinėti pareiškėjo skundus (šiuo atveju gautus 2024-10-29, 2024-10-30 ir 2024-11-07 vykdomojoje byloje Nr. 0025/08/01109), tačiau antstolis tų skundų nenagrinėja.

2. Pareiškėjas T. S. prašė išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2025-03-18 nutartį. Nurodė, kad antstolis jos nevykdo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

3. Panevėžio apylinkės teismas 2025-07-14 nutartimi atmetė pareiškėjo T. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalauja, kad vykdomasis raštas būtų išduotas dėl antstolio atliekamų priverstinio išieškojimo veiksmų prieš pareiškėją.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog antstolio statusas yra specifinis. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už įstatymo, sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba kai teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų proceso teisės normų pažeidimai, antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Be to už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas (Antstolių įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolio statuso specifiškumas lemia, jog vykdomasis raštas nagrinėjamoje situacijoje neišduotinas, o pareiškėjas turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl galimos antstolio drausminės, baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, jam nevykdant Kauno apygardos teismo 2025-03-18 nutarties, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo esmė.

7. Apeliantas (pareiškėjas) pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025-07-14 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2025-03-18 nutartį.

8. Apeliantas nurodo, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnio nuostatos). Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis), išskyrus atvejus, kai yra pasibaigęs ir neatnaujintas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas (CPK 646 straipsnio 6 dalis).

9. Apelianto vertinimu, nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta, kad antstolis galėtų atsisakyti vykdyti jo paties atžvilgiu priimtą teismo nutartį. Taip pat, vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančios proceso normos nedaro išimties dėl antstolio, nevykdančio skundą dėl jo veiksmų išnagrinėjusio teismo nutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025-06-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-533-450/2025, apžvelgęs teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad „antstolis neturi imuniteto nuo baudų skyrimo CPK atžvilgiu“. Nurodytu atveju teismas nepasiūlė bankroto administratoriui kreiptis į „atitinkamas institucijas“ dėl to, kad antstolis vengė jam perduoti reikalaujamus dokumentus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo ne skirti antstoliui baudą, o tik išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjas mano, kad antstolio veiksmų teisėtumas užtikrintinas ir teismo taikomomis procesinėmis priemonėmis (įskaitant vykdomojo rašto išdavimą); ne vien tik institucijoms antstolių veiklos kontrolę atliekant administraciniais metodais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2025-07-14 nutartis, kuria atmestas pareiškėjo T. S. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, yra teisėta.

12. Pareiškėjas 2025-09-05 teismui pateikė papildomus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie atskirojo skundo.

13. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto naujai pateiktais įrodymais, pažymi, kad pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės, vertinant reikšmingas bylai aplinkybes, todėl naujai pateiktus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis), kaip nesusijusius su apeliacijos dalyku.

15. Vykdymo veiksmus atlieka specialus teisės subjektas – antstolis. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog dėl antstolio specifinio statuso vykdomasis raštas neišduodamas, apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusi nutartis visiems privaloma, o jei antstolis jos nevykdo, pareiškėjas turi galimybę apskųsti jo veiksmus arba reikalauti drausminės atsakomybės.

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

19. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, byloje esančius duomenis, spręstina, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo 2025-07-14 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025-07-14 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas