Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo B. I. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 243 straipsnį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, B. I. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, B. I. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinus iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, B. I. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 7, 8, 10 punktais, B. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu ir 72 straipsnio 2, 5 dalimis, B. I. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- draudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus;

- konfiskuotas traktorius „MTZ Belarus-82“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Prokuroro apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl B. I. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje.

7. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, B. I. paskirtų bausmių, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2019). Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019). Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų.

9. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-942/2017, 2K-7-266-511/2018, 2K-379-697/2018 ir kt.). Be to, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad B. I. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikalstamos veikos baigtos, į tai, kad nustatyta B. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į B. I. asmenybę: vedęs, ūkininkauja, du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kad naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus – už vairavimą esant neblaiviam, už vairavimą, kai teisė vairuoti atimta ir kt. Visumos šių aplinkybių pagrindu už B. I. padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas paskyrė griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir BK 243 straipsnio sankcijoje numatytas bausmės rūšis – atitinkamai laisvės atėmimą maksimaliam vienų metų terminui ir didesnę nei vidurkis už baudžiamąjį nusižengimą skiriamą arešto bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tokia veika, kai neblaivus vairuoja traktorių, B. I. nėra atsitiktinė, jis sistemingai ir itin šiurkščiai pažeidinėja transporto priemonių vairavimo taisykles. Taip pat pirmosios instancijos teismas B. I. taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo beveik maksimaliam terminui - 2 metams 6 mėnesiams, paskyrė pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 10 punktuose, paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – maksimaliam penkerių metų terminui uždraudė vairuoti transporto priemones ir konfiskavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonę – traktorių. Taigi, į aplinkybes, itin neigiamai charakterizuojančias nuteistąjį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė parinkdamas B. I. skiriamos bausmės rūšį ir dydį, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo bei baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones – terminus.

11. Vien tai, kad B. I. praeityje buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kad jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, savaime nelaikytina tokiomis aplinkybėmis, kurioms esant jam negali būti taikomas BK 75 straipsnis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymas gali būti taikomas vieną kartą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas B. I. bausmės vykdymą, iš BK 75 straipsnio kylančių formalių reikalavimų nepažeidė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

12. Iš byloje esančio probuojamojo individualaus plano matyti, kad B. I. per probacijos laikotarpį kelis kartus nesilaikė jam skirtų įpareigojimų – nustatytu laiku nebuvo rastas namuose, 2020 m. sausio 23 d. buvo rastas neblaivus. Dėl šių užfiksuotų B. I. padarytų teismo įpareigojimų nesilaikymo faktų nuteistąjį probuojanti institucija teikimu nesikreipė į apylinkės teismą dėl probacijos panaikinimo (Liteko duomenys). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į tai, kad B. I. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamomis veikomis turtinė žala niekam nepadaryta, seniūnijos, kurioje gyvena nuteistasis, charakterizuojamas labai gerai, kaip darbštus asmuo, ūkininkaujantis savo sutuoktinės ūkyje (49 ha žemės, 29 vnt. įvairių galvijų), padedantis finansiškai pagalbos reikalingiems bendruomenės nariams, paslaugus, gerbiamas ir vertinamas, prižiūri ir rūpinasi neįgaliu (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančiu broliu (t. 1, b. l. 149). Pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje žadėjo laikytis jam skirtų įpareigojimų, nebevartoti alkoholio. Nuteistasis pripažino, kad neblaivus vairavo traktorių, taip nevykdė ankstesniu nuosprendžiu jam skirtų įpareigojimų – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nevairuoti transporto priemonės. Taigi, B. I. nesistengė išvengti atsakomybės, ir tai rodo, kad jis suprato savo padarytų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį. Be to, iš bylos matyti, kad neblaivus B. I. traktorių vairavo nedidelį atstumą, nesant intensyviam eismui, po ankstesnio nuteisimo B. I. sistemingai nepažeidinėjo KET reikalavimų (naują administracinį nusižengimą padarė tik 2020-07-11, t. y. tuo pačiu metu, kai padarė naujas nusikalstamas veikas).

13. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo ir kad B. I. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, jo vykdymą atidedant – kartu su teismo paskirtais įpareigojimais šiuo atveju gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistajam nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nes nenutrauks jo pozityvių socialinių ryšių tiek su artimaisiais, tiek su bendruomene.

14. Pažymėtina, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos priemonės, nes netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmenines ir socialines pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo probacijos laikotarpio. Taigi, probacijos taikymo tikslas – užtikrinti probuojamo asmens veiksmingą resocializaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). Pirmosios instancijos teismas, dar kartą atidėdamas B. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, suteikė nuteistajam dar vieną galimybę pasitaisyti, įrodyti, kad jis padarė išvadas ir nori pasikeisti. Be to, B. I. nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas – 2 metai 6 mėnesiai – yra pakankamai ilgas ir per visą šį laikotarpį nuteistasis įpareigotas laikytis teismo skirtų įpareigojimų, nes kitu atveju, t. y. nesilaikius bent vieno iš nuteistajam paskirtų teismo įpareigojimų, padarius naujus administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis privalės šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

15. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas atidėdamas B. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio.