- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-653-273/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- O. Č.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo T. K. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-199-813/2016 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei O. Č., išvadą teikiančiai institucijai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. K. ieškinyje prašė terminuotai apriboti atsakovės O. Č. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu vienerių metų laikotarpiui; nustatyti nepilnamečio N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu T. K.; priteisti iš atsakovės O. Č. nepilnamečio sūnaus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 150 Eur kas mėnesį, mokant nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovą T. K. paskiriant lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo priėmimo įpareigoti atsakovę O. Č. neišvežti iš Lietuvos mažamečio N. K., gim. (duomenys neskelbtini); iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečio sūnaus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu T. K.; priteisti iš atsakovės O. Č. nepilnamečio sūnaus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąjį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, mokant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovą T. K. paskiriant lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad mažamečio sūnaus interesai yra pažeidžiami ir jam nėra užtikrinta saugi aplinka. Be to, ieškovo žiniomis atsakovė su dabartiniu vyru D. Č. 2016 m. sausio pradžioje rengiasi išvykti gyventi į Didžiąją Britaniją, todėl neuždraudus atsakovei išvežti iš Lietuvos N. K., gim. (duomenys neskelbtini), teismo sprendimo įvykdymas, o taip pat ir visas bylos nagrinėjimo teisme procesas taptų neįmanomas.
Atsakovė O. Č. 2015-12-28 teismo posėdyje prašė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
VTAS atstovė 2015-12-28 teismo posėdyje neprieštaravo ieškovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015-12-29 nutartimi ieškovo T. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, sprendė, kad įrodymų, kurie sudarytų pagrįstą pagrindą iki teismo sprendimo priėmimo staiga keisti dabartinę vaiko N. K. gyvenamąją vietą ir ją laikinai nustatyti kartu su ieškovu T. K., byloje nepakanka. Teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta svarbių aplinkybių, lemiančių būtinybę skubiai, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pakeisti dabartinę vaiko gyvenamąją vietą, nustatytą kartu su atsakove O. Č., bei perkelti vaiką į jam nepažįstamą aplinką. Todėl teismas prašymo nustatyti laikiną N. K. gyvenamąją vietą su ieškovu T. K. netenkino. Teismas nustatė, kad O. Č. augina dar kitą sūnų iš ankstesnės santuokos ir tarp brolių yra susiklostęs itin artimas ryšys. Todėl laikinai nustačius šalių vaiko N. K. gyvenamąją vietą kitur, būtų paminti ne tik šio vaiko, bet ir jo brolio interesai, suardytas socialinis ryšys.
Teismas nurodė, kad ieškovas prašymą uždrausti atsakovei išvežti vaiką į užsienio valstybę grindžia prielaidomis, kad atsakovė su dabartiniu vyru D. Č. 2016 m. sausio pradžioje rengiasi išvykti gyventi į Didžiąją Britaniją, tačiau įrodymų, kad atsakovė tikrai ketina išvykti už Lietuvos Respublikos ribų visam laikui, nepateikė. Teismas darė išvadą, jog taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įpareigoti O. Č. neišvežti iš Lietuvos mažamečio N. K. – nėra pagrindo, dėl ko ieškovo prašymą atmetė.
Netenkinus ieškovo prašymo dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su juo, teismui nebuvo tenkinti ir ieškovo prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui iš atsakovės O. Č. priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas T. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-12-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3719-813/2015 ir išspręsti klausimą iš esmės - pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo nustatyti nepilnamečio sūnaus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu T. K., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės O. Č., a/k (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąjį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 eurų kas mėnesį, mokant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovą, T. K., a/k (duomenys neskelbtini) paskiriant lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; iki teismo sprendimo įpareigoti O. Č., a/k (duomenys neskelbtini) neišvežti iš Lietuvos mažamečio N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vienareikšmiškai patvirtinančias apie sistemingą vaiko teisių pažeidinėjimą, neužtikrinimą vaikui saugios gyvenamosios aplinkos, ko pasėkoje priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą.
2. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovė veda netinkamą gyvenimo būdą - piktnaudžiauja alkoholiu. Ji du kartus bausta pagal LR ATPK (duomenys neskelbtini) t.y. dėl to, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų buvo rasta namuose neblaivi, kai juose buvo mažametis vaikas. Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad 2015 m. gruodžio pradžioje buvo gauta informacija iš atsakovės kaimynų, jog atsakovės gyvenamojoje vietoje yra girtaujama, lankosi pašaliniai asmenys, sklinda triukšmas, vyko konfliktai, ko pasėkoje buvo iškviesta policija, o tai jau trikdo ir kaimynų normalų gyvenimą. Šios aplinkybės priešingai nei pažymėjo pirmosios instancijos teismas rodo sistemingai vedamą netinkamą gyvenimo būdą, girtavimą, o tokioje aplinkoje yra priverstas gyventi ir tai matyti ir mažametis vaikas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Mažamečio vaiko atžvilgiu vartojamas fizinis smurtas. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nėra jokių įrodymų patvirtinančių smurto vartojimą vaiko atžvilgiu, tačiau šie teismo argumentai visiškai nepagrįsti. Tai, kad mažametį vaiką D. Č. mušė diržu pripažino tiek pati atsakovė, tiek ir pats D. Č.. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad tai yra normali vaiko auklėjimo priemonė. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog byloje nebuvo jokių įrodymų patvirtinančių, kad prieš vaiką buvo naudojamas fizinis smurtas. Pažymėtina ir tai, kad tą pačią dieną, kai teismo posėdyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Kauno apskrities VPK Kėdainių r. policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK (duomenys neskelbtini) d., t.y. dėl fizinio smurto mažamečio N. K. atžvilgiu.
4. Atsakovės šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė ir jos nevertino. Pažymėtina, kad atsakovės šeima į minėtąjį sąrašą buvo įtrauktą būtent dėl atsakovės netinkamo gyvenimo būdo, t.y. girtavimo.
5. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą. Pažymėtina, kad teikdama išvadą teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones palaikė, nurodydama, kad vaikui dabartinė aplinka yra nesaugi ir neatitinkanti vaiko interesų. Taip pat specialistė nurodė, kad vaiko tėvas šiuo metu turi galimybes užtikrinti vaikui geresnes ir saugesnes gyvenimo sąlygas. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į institucijos, betarpiškai bendraujančios su atsakovės šeima ir matančia realią situaciją šeimoje, nuomonę.
6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai netaikė ir prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - iki teismo sprendimo įpareigoti O. Č., a/k (duomenys neskelbtini) neišvežti iš Lietuvos mažamečio N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė Lietuvoje nedirba, nesimoko neturi jokio pragyvenimo šaltinio. Tuo tarpu dabartinis jos sutuoktinis daugiau kaip aštuoniolika metu dirba Didžiojoje Britanijoje, ten turi nuolatinę gyvenamąją vietą, į Lietuvą grįžta tik epizodiškai. Pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė ieškovui yra minėjusi, jog po Naujų Metų rengiasi ten išvykti.
Prie atskirojo skundo pridedama Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2015-12-28 užduotis atlikti objektų tyrimą.
Atsiliepimas
Atsakovė O. Č. (K.) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmos instancijos teismo 2015-12-29 nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovas (apeliantas) neįrodė pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, dėl to teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta ir paliktina nepakeista.
2. Atsakovės sūnūs gyvena ir nuo 2014-10-02 yra deklaravę gyvenamąją vietą kartu su atsakove, tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini), tai patvirtina pridedami viešojo registro duomenų išrašai. Atsakovės sutuoktinis yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos 2005-04-04 , tačiau į Lietuvą grįžta 12 kartų per metus savaitei ar dviem, kadangi vienintelis šeimoje dirba ir gali aprūpinti savo šeimą, t.y. atsakovę bei jos abu vaikus. 2016-01-18 apie 16 val. atsakovės ir jos sutuoktinio bute (duomenys neskelbtini), apsilankė VTAT atstovės, apklausė N. K. ir A. B., kurie išreiškė savo norą gyventi su mama, apžiūrėjo jų gyvenimo sąlygas. Į bylą artimiausiu metu bus pateikta VTAT išvada ir/ar atsiliepimas į apelianto atskirąjį skundą, kuriame atsispindės nepriklausoma, nors teismui ir neprivaloma VTAT nuomonė dėl N. K. šeimos aplinkos keitimo reikalingumo.
Šalies argumentai
3. Apeliantas nurodo vieną atvejį, kada 2015-11-10 atsakovei buvo nustatytas girtumas (namuose), kai jis pats, apie tai žinodamas, iškvietė VTAT darbuotojus ir policiją girtumui nustatyti. Kitų įrodymų apie atsakovės girtumą, girtavimą ar „piktnaudžiavimą alkoholiu“, be paties apelianto samprotavimų, byloje nepateikta. Skunde taip pat akcentuojamas ir fizinio smurto vartojimas prieš sūnų, tačiau byloje kol kas nustatyta tiek, kad ieškovas 2015 m. gruodį yra kreipęsis į policiją dėl 2015 m. birželį tariamai vykusio smurtavimo prieš jo sūnų. Atsakovė aiškiai ir logiškai paaiškino teismo posėdyje 2015-12-28, kad šalių sūnus buvo be perspėjimo vienas išėjęs iš namų, palikęs atvykusį į svečius mažametį draugą, taip pat savo mamą (atsakovę) ir jos sutuoktinį namuose, dėl ko tai pastebėję suaugusieji labai sunerimo ir intensyviai ieškojo sūnaus po aplinkines gatves ir kiemus, po ko rado jį žaidžiantį kitame kieme. Taip anksčiau N. nesielgė ir negalėjo atsakovei paaiškinti tokio savo poelgio priežasčių. Apeliantė niekada nėra teigusi, kad prieš vaiką ji ar jos sutuoktinis smurtavo, kad ji ar jos sutuoktinis sukėlė sūnui fizinį skausmą diržu. Apelianto inicijuotas ikiteisminis tyrimas yra pradėtas (net ne prieš atsakovę, o prieš jos sutuoktinį), tačiau jame nėra patikimų duomenų, patvirtinančių tariamai buvusį smurtą prieš šalių sūnų. Teismas teisingai ir pagrįstai atsižvelgė į atsakovės paaiškinimus ir duomenų apie smurto faktą trūkumą. Pažymėtina, kad atsakovė nedelsdama, tą pačią 2015 m. birželio dieną pranešė ieškovui apie įvykusį sūnaus išėjimą iš namų, jo sudrausminimą. Ieškovui tuomet tai nekėlė jokių klausimų, jis pritarė atsakovei ir jos sutuoktiniui. Atsakovės sukurta šeimos aplinka N. K. yra teigiama, jos keisti nėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Ieškovui dar nėra išnykęs teistumas pagal teismo 2012-06-28 nuosprendį, 2015-01-16 nuosprendį su 2015-06-04 nutartimi Kauno apygardos teismo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais ieškovas yra nuteistas už atsakovės daugkartinį sumušimą bei grasinimą nužudyti šalių bendrą sūnų N. K., taip atsakovę terorizuojant tuo tikslu, kad ji grįžtų gyventi su juo, T. K.. Visa tai yra pergyvenęs ir šalių sūnus N., teismo nuosprendyje yra aprašyti ieškovo atliktų nusikalstamų veikų būdai ir aplinkybės, tokie kaip atsakovės sistemingas mušimas, vėlesnis N. pagrobimas ir vežiojimasis automobiliu nežinoma kryptimi dideliu greičiu, grasinant vaikui girdint jai telefonu, kad atsakovė turėtų su sūnumi atsisveikinti. Manytina, kad ieškovo teistumas ir sūnaus pergyventa patirtis negali sudaryti teigiamų sąlygų sūnui nuolat ar laikinai gyventi su ieškovu.
Šalies argumentai
5. Apeliantas taip pat skundžia ir tą teismo nutarties dalį, kuria atmestas jo prašymas uždrausti atsakovei išvežti N. K. iš Lietuvos. Manome, kad teismas priėmė teisingą ir apgalvotą procesinį sprendimą, kadangi nuolatiniam gyvenimui į užsienį atsakovė sūnų išvežti gali tik gavusi ieškovo sutikimą, tai numato šeimos teisės normos (pvz., CK 3.169 str. 2 d.) ir jų taikymo praktika, o jei atsakovė ir pageidautų su vaikais kelias dienas atostogauti užsienyje, tokia jos teisė yra nustatyta LAT 2014-10-24 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-454/2014. Bet kuriuo atveju, atsakovė su sūnumi ar abiem sūnumis išvykti iš Lietuvos neketina.
Prie atsiliepimo taip pat pateikiama 2015-06-04 Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašai apie A. B., O. Č., N. K., D. Č. deklaruotas gyvenamąsias vietas; 2012-06-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-01-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
2016-03-15 teisme gautas atsakovės prašymas/rašytiniai paaiškinimai. Prašoma prijungti naujus rašytinius įrodymus: 1) apelianto atsakovei 2016-02-26 atsiųstų SMS pranešimų atspausdintus tekstus; 2) laikmeną su 2016-02-25, 2016-02-26, 2015-12-29 vaizdo įrašais su N. K.; 3) 2016-02-10 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį; 4) 2016-03-08 Lietuvos sporto universiteto (duomenys neskelbtini) progimnazijos pažymą; 5) 2016-02-19 antstolio A. Š. raginimą; 6) 2015-04-14 antstolio A. Š. patvarkymą; 2011-08-25 (duomenys neskelbtini) socialinės tarnybos JK rašto vertimą; 7)2016-03-02 psichologės konsultacijos aprašą. Nurodo, kad paaiškinimai ir įrodymai yra tiesiogiai susiję su apelianto atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių suformuluotu reikalavimo dalyku ir jį paneigia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2015-12-28 užduotį atlikti objektų tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui pagal LR BK (duomenys neskelbtini).
Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2015-06-04 Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašus apie A. B., O. Č., N. K., D. Č. deklaruotas gyvenamąsias vietas; 2012-06-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-01-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat bylą gavus nagrinėjimui apeliacine tvarka, atsakovė 2016-03-15 (Reg. Nr.E1-10095) pateikė naujus įrodymus: 1) apelianto atsakovei 2016-02-26 atsiųstų SMS pranešimų atspausdintus tekstus; 2) laikmeną su 2016-02-25, 2016-02-26, 2015-12-29 vaizdo įrašais su N. K.; 3) 2016-02-10 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį; 4) 2016-03-08 Lietuvos sporto universiteto (duomenys neskelbtini) progimnazijos pažymą; 5) 2016-02-19 antstolio A. Š. raginimą; 6) 2015-04-14 antstolio A. Š. patvarkymą; 2011-08-25 (duomenys neskelbtini) socialinės tarnybos JK rašto vertimą; 7)2016-03-02 psichologės konsultacijos aprašą.
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto su atskiruoju skundu bei atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl šiuos įrodymus prijungia prie bylos. Atsakovės su 2016-03-15 prašymu (Reg. Nr.E1-10095) pateiktų rašytinių įrodymų apeliacinės instancijos teismas nepriima, nevertina ir dėl jų nepasisako, kadangi jie yra pateikti pirmos instancijos teismui ir galės būti vertinami bylą nagrinėjant iš esmės.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovė veda netinkamą gyvenimo būdą - piktnaudžiauja alkoholiu, ji du kartus bausta pagal LR ATPK (duomenys neskelbtini)., t.y. dėl to, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų buvo rasta namuose neblaivi, kai juose buvo mažametis vaikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti apelianto argumentai nelaikytini pakankamais vertinant pirmos instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Iš Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-11-26 nutarimu O. Č. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (duomenys neskelbtini) numatytą pažeidimą ir jai skirta 20 Eur bauda. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-10-15 nutarimu O. Č. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (duomenys neskelbtini) ir jai paskirtas įspėjimas. Atskirojo skundo nagrinėjimo dienai abu nutarimai yra įsiteisėję. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad minėti atsakovės padaryti teisės pažeidimai yra pavieniai atvejai ir nerodo vaiko teisių pažeidimo sistemiškumo. Apeliantas nei pirmos instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad O. Č. nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, veda asocialų gyvenimo būdą ar turi socialinių įgūdžių stoką ir tai kelia grėsmę nepilnamečiui vaikui. Priešingai, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bei atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų 2015-06-04 Kauno apygardos teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-06-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-01-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apeliantas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. 2012-06-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK (duomenys neskelbtini), ir jam skirtas laisvės apribojimas penkiems mėnesiams. 2015-01-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos BK (duomenys neskelbtini). 2015-06-04 Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistojo T. K. apeliacinis skundas dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nuosprendžio atmestas. Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjusi. Nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad aplinkybių patvirtinančių apie atsakovės sistemingą vaiko teisių pažeidinėjimą, neužtikrinimą vaikui saugios gyvenamosios aplinkos nenustatyta.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad mažamečio vaiko atžvilgiu vartojamas fizinis smurtas, Kauno apskrities VPK Kėdainių r. policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK (duomenys neskelbtini) t.y. dėl fizinio smurto mažamečio N. K. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Iš Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr.2-1625-736/2012 Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-12-10 sprendimu šalių nepilnamečio sūnaus N. K. gyvenamoji vieta nustatyta su O. K. (dabar Č.).Taigi šalių nepilnametis sūnus nuo 2012-12-10 gyvena kartu su atsakove. Byloje nėra duomenų kad atsakovė būtent netinkamai rūpinasi vaiku, nebendrauja su sūnumi, kad vaikas netvarkingas, neugdomas ar panašiai. Apelianto pateikta VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2015-12-28 užduotis atlikti objektų tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui pagal LR BK (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismo vertinimu negali patvirtinti atsakovės netinkamo elgesio šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog esama aplinka vaikui gyvenant su motina yra nesaugi ar nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.
Nors apeliantas ir nurodo, kad atsakovės šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas pareiškėjos O. Č. atstovo advokato D. V. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-12 įsakymą Nr. AD-1-1209 „Dėl Kėdainių miesto seniūnijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos sąrašo papildymo“. Pareiškėjos skundas atskirojo skundo nagrinėjimo dienai nėra išnagrinėtas.
Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas visiškai neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su 2015-12-28 teismo posėdžio garso įrašu, matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau atstovės pateikti paaiškinimai nėra pakankami sprendžiant pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankūs apeliantui, ar kad priėmė apeliantui nepalankią nutartį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas visiškai neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktą išvadą teismo posėdžio metu. Kaip matyti, pirmos instancijos teismas spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsižvelgė į šalių paaiškinimus, įrodymus t. y. priimdamas skundžiamą nutartį įvertino aplinkybių visumą. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas taip pat atsižvelgė ir į vaiko interesus ir pagrįstai nurodė, kad laikinai nustačius šalių vaiko N. K. gyvenamąją vietą kitur, būtų paminti ne tik šio vaiko, bet ir jo brolio interesai, suardytas socialinis ryšys.
Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai netaikė prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - iki teismo sprendimo įpareigoti O. Č., a/k (duomenys neskelbtini) neišvežti iš Lietuvos mažamečio N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas ir nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė Lietuvoje nedirba, nesimoko, neturi jokio pragyvenimo šaltinio, kad pati atsakovė ieškovui yra minėjusi, jog po Naujų Metų rengiasi išvykti iš Lietuvos, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų (CPK 178 str.). Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą yra pateikusi VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašus apie A. B., O. Č., N. K., D. Č. deklaruotas gyvenamąsias vietas. Iš šių išrašų matyti, kad atsakovės ir šalių nepilnamečio sūnaus deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas prašymą uždrausti atsakovei išvežti vaiką į užsienio valstybę grindžia prielaidomis, kad atsakovė su dabartiniu vyru D. Č. 2016 m. sausio pradžioje rengiasi išvykti gyventi į Didžiąją Britaniją, tačiau įrodymų, kad atsakovė tikrai ketina išvykti už Lietuvos Respublikos ribų visam laikui, nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, jog taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įpareigoti O. Č. neišvežti iš Lietuvos mažamečio N. K. – nėra pagrindo, dėl ko teismas pagrįstai ieškovo prašymą atmetė.
Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-12-29 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.