Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kauno energija“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui A. G., trečiasis asmuo byloje Kauno rajono savivaldybės administracija, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-03-29 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. ĮS-587 2 punktu buvo įtvirtintas nurodymas atsakovui sumokėti mokesčius iki Buto perdavimo akto pasirašymo. Nurodytas įsakymas yra galiojantis individualus administracinis aktas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, todėl privalo būti vykdomas. Atsakovas Butą perdavė 2019-04-08 dieną, nuomininko vardu pasirašydamas Buto perdavimo aktą, taip pat, nuomininko vardu pasirašė susitarimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo.

2019-09-27 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje šalys nedalyvavo, apie posėdžio vietą, datą ir laiką buvo informuotos tinkamai. Ieškovo atstovas pateikė pašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl skolos priteisimo.

5. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, reiškiančia, be kita ko, kad buto nuomininkui mirus jo šeimos nariai nepraranda teisės į nuomotą butą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.588, 6.589 straipsnius, reglamentuojančius nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, nurodė, kad pareiga sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas atsiranda tiek nuomininkui, tiek sutartyje nurodytiems, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turintiems teisę gyventi jo šeimos nariams, t. y. atsiranda skolininkų daugetas prievolėje, jiems kyla solidarioji atsakomybė (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1480-230/2019).

CK 6.6 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-02-19 E. G. ir Kauno rajono savivaldybė sudarė Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. GN-33, kurios pagrindu nuomininkui E. G. ir jos šeimos nariams buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 2015-07-01 Susitarime dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo Nr. S-30 (toliau – Susitarimas) 3 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, kad nuomininkui nuomojamo socialinio būsto paskirtis yra jame gyventi nuomininkui ir jo šeimos nariams – vyras A. G., sūnus G. G., duktė L. G. ir anūkė L. R.. Susitarimo 6 punkte įtvirtinta, kad nuomininko šeimos nariai (įskaitant ir buvusius šeimos narius) turi tokias pačias teises pareigas kaip ir nuomininkas. Susitarimo 13 punkte įtvirtinta, kad mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas nuomininkas turi mokėti vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašu patvirtintu Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo.“ Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ aktualios redakcijos 2 punkte nustatyta, kad šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šiluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatytąja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kita vartojimo ar nuomos sutartyse nustatyta tvarka. 2018-10-23 atsakovas užsiregistravo Vilniaus teritorinės Darbo biržos skyriuje. 2019-01-18 atsakovas deklaravo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė nuomininkė E. G. 2019-03-27 atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną su prašymu nuo 2019-03-31 nutraukti socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, butą iškraustys iki 2019-04-08. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl savivaldybės socialinio būsto perėmimo Nr. ĮS-587 2 punkte įtvirtinta: „Nurodyti A. G. mokesčius sumokėti iki būsto perdavimo akto pasirašymo dienos, nesumokėjus mokesčių, skolą išieškoti teismine tvarka.“ 2019-04-08 susitarimu dėl savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo atsakovas ir Kauno rajono savivaldybės atstovas susitarė nuo 2019-04-08 nutraukti 2014-02-19 Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. GN-33. 2019-04-08 Savivaldybės socialinio būsto perdavimo priėmimo aktu Nr. II5-18 nuomininkas A. G. perdavė nuomotojui Kauno rajono savivaldybei socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikdamas prašymą nutraukti Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. GN-33 bei perdavimo-priėmimo aktu perduodamas nuomotas patalpas pripažino nuomos sutartinių santykių egzistavimą, taip pat, ir iš nurodytos sutarties kylančias prievoles. Nors atsakovas ir negyveno fiziškai bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (2019-01-18 deklaravo gyvenamąją vietą kitur), bet butas buvo užimtas bendrais su velione sutuoktine E. G. daiktais. 2019-03-27 prašyme nutraukti socialinio būsto sutartį atsakovas nurodė, kad butą iškraustys iki 2019-04-08. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad 2019-04-08 atsakovas pasirašė Savivaldybės socialinio būsto perdavimo-priėmimo aktą Nr. II5-18 ir pasiėmė kai kuriuos bute buvusius daiktus – elektrinę viryklę, skalbimo mašiną bei velionei sutuoktinei priklausiusį automobilį. Pažymėtina, kad skolos už šilumos energiją susidarymo laikotarpiu socialiniame būste gyveno ir pilnametė atsakovo duktė L. G., kurios prievolė atsiskaityti su ieškovu už šilumos energiją yra solidari su atsakovu. Esant solidariai skolininkų prievolei kreditorius gali reikalauti įvykdyti prievolę bet kokia apimtimi bendrai iš visų skolininkų, kelių skolininkų ar vieno konkretaus skolininko (CK 6.6 str. 4 d.), šiuo konkrečiu atveju kreditorius (ieškovas) reikalauja įvykdyti prievolę, visa apimtimi, iš atsakovo.

Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra 438,72 Eur ir atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu pagal 2014-02-19 Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. GN-33 ir 2015-07-01 Susitarimą dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo Nr. S-30, pagrįstumas. Ištyręs šalių pateiktus įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovas pagrindė savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Ieškovo ir atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo prievolę atsiskaityti su ieškovu pagal 2014-02-19 Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. GN-33 ir 2015-07-01 Susitarimą dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo Nr. S-30 už šilumos energiją, tiektą į butą esantį, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2019-04-08. CK 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų atsisakęs prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų (CPK 178 str.) paneigiančių jo prievolę atlyginti ieškovui 438,72 Eur už pateiktą šilumos energiją į butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 438,72 Eur skolą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl delspinigių.

6. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovui paskaičiavo 5,85 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2019-05-01 (delspinigių norma 0,02 proc.) vadovaudamasis specialiuoju įstatymu – Lietuvos Respublikos įstatymu dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė prievolių laiku ir tinkamai iš atsakovo ieškovui priteistina 5,85 Eur delspinigių.

Dėl procesinių palūkanų.

7. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos 444,57 Eur (438,72 Eur + 5,85 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

8. Ieškovas už teikiamą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo. Taip pat ieškovas nurodė, kad už teisinę advokato pagalbą sumokėjo 36,30 Eur, bei 2,55 Eur už Gyventojų registro ir nekilnojamo turto išrašus, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo. Teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos iš viso 38,85 Eur (36,30 Eur + 2,55 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos. Kadangi atsakovas 2019-07-26 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-2399-12272 buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p.) mokėjimo 100 proc. 15,00 Eur žyminis mokestis ieškovui iš atsakovo nepriteistinas. Taip pat iš atsakovo nepriteistinos 3,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai.

Dėl atsakovo atstovo 2019-09-27 prašymo atidėti posėdį arba atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

9. Tesime 2019-09-27 gautas atsakovo atstovo advokato Aleksandro Doroševo prašymas bylos nagrinėjimą iš esmės atidėti arba atnaujinti. Prašyme nurodo, kad 2019-08-30 nutarties apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį negavo nes negalėjo atsidaryti įkelto failo (kompiuteris rodė prisijungimo klaidą). Tai patvirtina ir vėliau patalpinta e-teismas tinklapyje EPP svarbi informacija, kad nuo 2019-08-29 iki 2019-09-03 buvo trikdžiai EPP sistemoje. Neatsidaręs nusprendė, kad buvo netinkamas įkėlimas ir kad papildomai gaus informaciją. Tačiau sekantį pranešimą apie paskirtą teismo posėdį pamatė tik 2019-09-27, 10:40 val. kai buvo įkelta pažyma, kad pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl iš karto 10:45 val. susisiekė su teisėjo padėjėju ir informavo apie priežastis dėl ko negalėjo dalyvauti teismo posėdyje.

Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nurodo, kad nuo 2019-08-29 iki 2019-09-03 buvo trikdžiai EPP sistemoje. Teismo posėdis vyko 2019-09-27, atsakovo atstovas nedetalizavo, kodėl jis 3 savaites nesidomėjo bylos eiga po trikdžių EPP pašalinimo (CPK 42 str. 5 d.). Nesikreipė į teismą dėl to, kad negalėjo atidaryti dokumento, pasiteirauti koks teismo procesinis dokumentas buvo įkeltas į elektroninę bylą. CPK 228 str. 2 d. nustatyta, kad klausimą dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo teismas turi išspręsti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimų gavimo arba termino atsiliepimams pateikti pasibaigimo dienos. Parengiamasis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarties skirti parengiamąjį posėdį priėmimo dienos. Atsakovo atsiliepimas priimtas 2019-08-26. Taigi akivaizdu, kad po atsakovo atsiliepimo į ieškinį gavimo (2019-08-26) per 14 d. turėjo būti paskirtas parengiamasis posėdis. Teismo vertinimu atsakovo atstovas neįvykdė CPK 42 str. 5 d. numatytos pareigos domėtis bylos eiga, neatvykimo į parengiamąjį posėdį priežastys nėra svarbios.

Atsižvelgiant į tai, kad 2019-09-27 parengiamasis posėdis įvyko, papildomai pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi. Buvo nutarta pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės (CPK 231 str.5 d.). Parengiamajame posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės ir sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2019-10-04, 10.00 val. Dėl nurodytų aplinkybių pagal atsakovo atstovo prašymą bylos nagrinėjimą atidėti nėra pagrindo, nes procesinis sprendimas yra priimamas sprendimų priėmimo kambaryje.

CPK 256 str. nustatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepateikė naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų reikšmingų ištirti bylai. Nurodytos aplinkybės buvo išdėstytos atsakovo atsiliepime į ieškinį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovo atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atidėjimo arba bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo atmestinas.

10. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šios bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 438,72 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis Eur 72 ct) skolos, 5,85 Eur (penkis Eur 85 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos 444,57 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 38,85 Eur (trisdešimt aštuonis Eur Eur 85 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB „Kauno energija“, j. a. k. 235014830, naudai.

Atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovo Aleksandro Doroševo 2019-09-27 prašymą dėl posėdžio atidėjimo arba bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.