- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1480-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00748-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- L. G., G. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovėms L. G. ir G. G., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Kauno energija“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovių L. G. ir G. G. 897,06 Eur skolą už parduotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., 31,89 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Atsakovės butą valdo nuomos teise, todėl prievolė atsiskaityti už butui suteiktą šilumos energiją kyla atsakovėms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1995 m. kovo 16 d. priklauso Kauno miesto savivaldybei. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė 2012 m. lapkričio 20 d. su atsakove L. G. sudarė neterminuotą buto nuomos sutartį. Atsakovė L. G. bute deklaravo savo gyvenamąją vietą 1992 m. liepos 16 d. Atsakovė G. G. bute savo gyvenamąją vietą deklaravo 1986 m. spalio 20 d. Iš pateikto buto apyvartos žiniaraščio matyti, kad už butui laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. patiektą šilumos energiją susidarė 930,76 Eur skola.
4. Teismas sprendė, kad vien tik nuomos sutarties tarp savininko ir nuomininko sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininko ir šilumos energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės L. G. ar G. G. būtų sudariusios su ieškove šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį ar kitais veiksmais būtų išreiškusios valią tokią sutartį sudaryti. Nuomos sutarties sudarymas, gyvenamosios vietos deklaravimas bute, apsigyvenimas jame, faktinis šilumos energijos vartojimas, kaip veiksmai, patys savaime nesukuria prievolinių santykių tarp šilumos tiekėjo ir nuomininko.
5. Teismas konstatavo, kad, nesant sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Nagrinėjamu atveju šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas tarp ieškovės ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko – trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės – nuo vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos prie šilumos tinklų dienos iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Kauno energija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.
1.2. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas raštu gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio rašytinio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas. Taigi faktinis šilumos energijos vartotojas turi teisinį pagrindą atsakyti už butui patiektą šilumos energiją, jeigu yra sudaręs rašytinę šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį ar buto nuomos sutartyje yra aptarta atsiskaitymo už šilumos energiją prievolė.
1.3. Tarp buto savininko ir atsakovės L. G. buvo sudaryta nuomos sutartis. Nuomos sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuomos sutartyje buvo įtvirtinta atsakovės L. G. ir jos šeimos narės G. G. prievolė atsiskaityti už butui parduotą šilumos energiją. Taigi nuomos sutartyje buvo įtvirtintas konkretus susitarimas, kad atsakovės taps šilumos energijos tiekimo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi (pirkėju). Todėl už ieškovės patiektą šilumos energiją turi atsiskaityti atsakovės.
1.4. Atsakovė G. G. bute gyvena šeimos nario teisėmis, nuomos sutartyje įtvirtinta, kad nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias pareigas, kaip ir nuomininkas, todėl darytina išvada, kad G. G. taip pat turi prievolę atsiskaityti už parduotą šilumos energiją.
7. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-432/2009, 3K-3-280/2009, 3K-3-3/2008, 3K-3-549/2009 ir sprendė, kad už skolą ieškovei turi atsakyti Kauno miesto savivaldybė, t. y. buto savininkas.
2.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno miesto savivaldybė disponuoja didžiuliu skaičiumi nekilnojamojo turto objektų, kurie jau yra išnuomoti arba yra išnuomojami dideliam skaičiui žmonių, ko pasėkoje neturi galimybių kontroliuoti, ar nuomininkai sudaro komunalinių paslaugų sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, kurių taipogi yra ne vienas. Be to, Kauno miesto savivaldybė negali priversti nuomininkų sudaryti sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais, jei šie patys tokios valios neišreiškia ir savo nesąžiningais veiksmais ar neveikimu siekia piktnaudžiauti jiems suteikta socialine parama – būsto suteikimu.
2.3. Ieškovė jau yra reiškusi ieškinį dėl ginčo buto gyventojų įsiskolinimų už ieškovės teiktas paslaugas – civilinėje byloje Nr. e2-3818-151/2016 Kauno apylinkės teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
2.4. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovės nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar esant kitiems CPK nustatytiems pagrindams. Byloje nėra pateikta atsakovių procesinių dokumentų, todėl 2019 m. balandžio 2 d. nutartyje pateiktas teismo siūlymas ieškovei iki 2019 m. balandžio 15 d. pateikti papildomų įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovės L. G. ir G. G. buvo šilumos energijos vartojimo sutarties dalyvės, yra nesuvokiamas. Be to, teismas neargumentavo, kodėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių buvo ignoruotas, nors buvo visi sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos.
2.5. Kadangi atsakovės gyveno ginčo bute, faktiškai naudojosi į šias patalpas tiekiama šilumos energija, laikytina, kad sutartį su ieškove jos sudarė konkliudentiniais veiksmais.
Atsiliepimas
8. Ieškovė AB „Kauno energija“ atsiliepimu į trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
9. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškovės AB „Kauno energija“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, kuris subjektas (buto savininkas ar nuomininkas) turi prievolę atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją, kai nesudaryta šilumos tiekimo sutartis.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1995 m. kovo 16 d. priklauso Kauno miesto savivaldybei. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė 2012 m. lapkričio 20 d. su atsakove L. G. sudarė neterminuotą buto nuomos sutartį. Atsakovė L. G. bute deklaravo savo gyvenamąją vietą 1992 m. liepos 16 d. Atsakovė G. G. bute savo gyvenamąją vietą deklaravo 1986 m. spalio 20 d. Iš pateikto buto apyvartos žiniaraščio matyti, kad už butui laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. patiektą šilumos energiją susidarė 930,76 Eur skola. Vertindamas šias aplinkybes ir taikydamas šilumos tiekimo pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuomos sutarties sudarymas, gyvenamosios vietos deklaravimas bute, apsigyvenimas jame, faktinis šilumos energijos vartojimas, kaip veiksmai, patys savaime nesukuria prievolinių santykių tarp šilumos tiekėjo ir nuomininko, todėl už butui tiektą šilumos energiją privalo sumokėti buto savininkas (trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė).
13. Apeliantės – ieškovė AB „Kauno energija“ ir trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė – nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismas išvada ir nurodo, kad teismas netinkamai aiškino šilumos energijos tiekimą ir atsiskaitymą už ją reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismo praktikos šiuo klausimu.
Žemesnės instancijos teismas
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt. straipsniai), Šilumos ūkio įstatymą, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009; 2009 m. liepos 9 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės L. G. ir G. G. gyvena ginčo bute, jame yra deklaravusios savo gyvenamąją vietą, jos yra faktinės šilumos energijos vartotojos, tačiau nėra sudariusios su ieškove rašytinės šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybė – buto, kuriam ieškovė AB „Kauno energija“ tiekė šilumą, savininkė nuomoja šį butą atsakovei L. G. 2012 m. lapkričio 20 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu. Ši sutartis įregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre (Nekilnojamojo turto registre), todėl gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 6.579 straipsnio 4 dalis). Minėtos sutarties 5.3.1.2, 5.5, 5.6 ir 5.14 punktuose aptarta atsiskaitymo už šilumos energiją tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nuomos sutarties 5.3.1.2 punkte numatyta nuomininko ir jo šeimos narių pareiga, atsižvelgiant į gyvenamosiose patalpose esančią inžinerinę įrangą per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo sudaryti sutartis (susitarimus) su paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir/ar organizacijomis dėl šalto vandens pašildymo ir šiluminės energijos tiekimo; mokėti pagal Sutarties 5.3 punkte nurodytose sutartyse nustatytą tvarką ir atitinkamos seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorių pateiktas sąskaitas mokesčius už vandenį, energiją, dujas, suteiktas komunalines, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugas (Sutarties 5.5 punktas); sumokėti kas mėnesį nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Nuomininkas įsipareigoja mokėti Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo akte, pridedamame prie Sutarties, nurodytą nuomos mokestį, taip pat mokesčius už komunalines paslaugas ir kitas teikiamas paslaugas iki gyvenamųjų patalpų perdavimo nuomotojui dienos (Sutarties 5.6 punktas); laiku sumokėti Sutarties 5.5 ir 5.6 punktuose nurodytus mokesčius (Sutarties 5.14 punktas).
17. Pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.588, 6.589 straipsnius, reglamentuojančius nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, nurodė, kad pareiga sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas atsiranda tiek nuomininkui, tiek sutartyje nurodytiems, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turintiems teisę gyventi jo šeimos nariams, t. y. atsiranda skolininkų daugetas prievolėje, jiems kyla solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Nuomos sutarties 3 punkte numatyta, kad nuomininko šeimos nare sutarties sudarymo metu yra G. G..
18. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės L. G. ir G. G. priėmė ieškovės AB „Kauno energija“ centralizuotai butui tiekiamą šilumos energiją, ja jos realiai (faktiškai) naudojosi, todėl yra pagrindas pripažinti, kad tarp šalių susiklostė faktiniai prievoliniai šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiai (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis). Atsakovės neįrodinėjo, kad joms nebuvo patiektas ieškinyje nurodomas šiluminės energijos kiekis ar kad jos nesinaudojo ieškovės teikiama paslauga. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nors atsakovės ir nėra sudariusios su šilumos tiekėju rašytinės energijos tiekimo sutarties, tačiau šilumos faktinėmis vartotojomis šiuo atveju laikytinos atsakovės L. G. ir G. G. (buto nuomininkė ir jos šeimos narys), kurioms ir tenka pareiga atsiskaityti už tiektą nuomojamam butui šilumos energiją.
19. Sutiktina su apeliantės Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-432/2009, 3K-3-280/2009, 3K-3-3/2008, 3K-3-549/2009, sprendė, jog už skolą ieškovei turi atsakyti Kauno miesto savivaldybė (buto savininkas). Nurodytų kasacinės instancijos teismo bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi nesutampa, kadangi kasacinio teismo nagrinėtose bylose sudaryta nuomos sutartis nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, o šalys sudarant nuomos sutartį nesusitarė dėl atsiskaitymo už šilumos energiją ir kitas teikiamas paslaugas tvarkos. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje yra visiškai kitokios faktinės aplinkybės, t. y. šalys aiškiai susitarė, kad prievolė laiku mokėti mokesčius už komunalines ir kitas teikiamas paslaugas (tame tarpe ir už tiekiamą šilumos energiją) iki gyvenamųjų patalpų perdavimo nuomotojui dienos tenka nuomininkui ir jo šeimos nariams; nuomos sutartis yra įregistruota įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre.
20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, taip pat reikšminga laiko aplinkybę, kad apeliantė Kauno miesto savivaldybė disponuoja didžiuliu skaičiumi nekilnojamojo turto objektų, kurie jau yra išnuomoti arba yra išnuomojami dideliam skaičiui žmonių, ko pasėkoje neturi galimybių kontroliuoti, ar nuomininkai sudaro komunalinių paslaugų sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, kurių taipogi yra ne vienas. Be to, Kauno miesto savivaldybė negali priversti nuomininkų sudaryti sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais, jei šie patys tokios valios neišreiškia (sutarties laisvės principas).
21. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės L. G. ir G. G. jau gana ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų ir neatsiskaito su ieškove AB „Kauno energija“ už tiekiamą šilumos energiją, dėl ko Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu už akių priteisė ieškovei AB „Kauno energija“ solidariai iš atsakovių L. G. ir G. G. 3 693,36 Eur skolą, 133,87 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Apeliantė Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovės nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar esant kitiems CPK nustatytiems pagrindams. Tačiau teismas neargumentavo, kodėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių buvo ignoruotas, nors buvo visi sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos.
23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai) atsakovėms buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovės L. G. ir G. G. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2019 m. balandžio 17 d., 8.10 val. ir pasiūlė ieškovei iki 2019 m. balandžio 15 d. pateikti papildomų įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovės L. G. ir G. G. buvo šilumos energijos vartojimo sutarties dalyvės.
24. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktą teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. Teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių turi būti motyvuotas (CPK 285 straipsnio 4 dalis).
25. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nemotyvavo atsisakymo priimti sprendimą už akių, tačiau 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi pasiūlydamas ieškovei AB „Kauno energija“ pateikti papildomus įrodymus tokiu būdu išreiškė abejones dėl ieškovės nurodytų aplinkybių ir jos pateiktų įrodymų, dėl ko nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas sprendimo už akių, pažeidė procesinės teisės normas.
26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Ieškovė AB „Kauno energija“ ieškinyje prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 21 Eur žyminį mokestį, 36,30 Eur išlaidas už teisines paslaugas, 2,55 Eur duomenų iš Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro gavimo išlaidas. Šios išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, o išlaidos už teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio už ieškinį dydžio, todėl ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių, t. y. po 29,93 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškovė AB „Kauno energija“ sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovei iš atsakovių L. G. ir G. G. lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 10,50 Eur.
30. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo 25,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį ir apeliacinį skundą tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovių L. G. ir G. G., t. y. po 12,64 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) solidariai iš atsakovių L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 897,06 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 6 euro centus) skolą, 31,89 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 89 euro centus) delspinigius ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) iš atsakovių L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 40,43 Eur (keturiasdešimt eurų ir 43 euro centus) bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti valstybei iš atsakovių L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 12,64 Eur (dvylika eurų ir 64 euro centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.