- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-568-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02956-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- Y. L.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo Y. L. priešieškinį ieškovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas Y. L. kreipėsi į teismą su priešieškiniu ieškovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo. Priešieškinyje pareiškė prašymą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę L. L. netrukdyti atsakovui Y. L. naudotis nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) bei jame esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika, netrukdyti atlikti nepriklausomą nekilnojamojo turto rinkos vertinimą.
2. Ieškovė L. L. prašė netenkinti atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad vaikų gyvenimo sąlygų pablogėjimu matant tarp tėvų tvyrančią įtampą, atsakovo siekį pasinaudoti teise nemokamai pagyventi ieškovei priklausančiame nekilnojamajame turte, papildomomis išlaidomis, kurias patirtų išlaikydama atsakovą, apmokėdama atsakovui tenkančią komunalinių mokesčių dalį, maitinimosi išlaidas. Taip pat, pažymėjo, kad ieškovė niekada nedarė kliūčių atsakovui atlikti nekilnojamojo turto vertinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 vasario 4 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino. Teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę iki bus priimtas teismo sprendimas byloje – įpareigojo ieškovę L. L. netrukdyti atsakovui Y. L. naudotis nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) bei jame esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika ir netrukdyti atlikti nepriklausomą nekilnojamojo turto rinkos vertinimą. Nutartį laido vykdyti skubiai.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs priešieškinyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (buto pirkimo – pardavimo sutartį, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir kt.), sprendė, kad atsakovas tikėtinai (lot. prima facie) pagrindė priešieškinio reikalavimus. Tuo pačiu teismas atkreipė dėmesį, kad preliminarus priešieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra ginčo išsprendimas iš esmės. Priešieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą.
5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai manyti, kad atsakovo buvimas bei naudojimasis jų šeimos nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu ir gyvenamuoju namu bei jame esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika, atneštų ieškovei didelius finansinius nuostolius, darytų žalą vaikų vystymuisi, mąstymui ir emocinei bei psichologinei būklei.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
6.1. Teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi išimtinai atsakovo interesais, visiškai paneigdamas ieškovės bei nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovė teismui buvo pateikusi prašymą bei argumentus, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukels turtinės ir neturtinės žalos ieškovei ir nepilnamečiams vaikams, tačiau teismas į pateiktus argumentus neatsižvelgė ir nutartį priėmė išimtinai atsakovo interesais.
6.2. Atsakovas, remiantis bylos duomenimis, nuomojasi gyvenamąjį būstą, todėl jis turi kur gyventi. Be to, atsakovas turi darbą, gauna pajamas, todėl jis gali užtikrinti savo teises į gyvenamąjį būstą. Atsakovas niekaip neargumentavo, kaip būtų pažeistos jo teisės, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o teismas tokių grėsmių atsakovo teisių pažeidimui nenustatė.
6.3. Po priimtos skundžiamos nutarties priėmimo paaiškėjo naujo aplinkybės, kurios sudaro pagrindą netaikyti atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Naktį iš 2019 m. vasario 6 d. į vasario 7 d. į ieškovės gyvenamojo namo langus pradėjo kažkas belstis, ieškovė pamačiusi nepažįstamą automobilį savo kieme iškvietė policiją. Siekdama policijos pareigūnams telefonu pateikti informaciją apie tai, koks automobilis ten stovėjo, ieškovė išėjo į lauką, kur buvo užpulta, kaip paaiškėjo, atsakovo. Atsakovas ieškovei nieko nesakęs smogė į akių sritį, plėšė nuo jos striukę, siekė atimti ieškovės telefoną, sugriebęs laikė už pečių, dėl ko ieškovė, siekdama ištrūkti iš atsakovo rankų, gindamasi įkando jam į pirštą ir iš išgąsčio rėkdama nubėgo į gyvenamąjį namą. Nuo kilusio triukšmo atsibudo vaikai, kurie labai išsigando pamatę, kas vyksta.
6.4. Atsakovo atvykimas naktį, žinant, kad vaikams ryte reikia anksti keltis į mokyklą, fizinio smurto prieš ieškovę panaudojimas, aiškiai rodo, jog atsakovas elgiasi priešingai nepilnamečių vaikų interesams.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-04 nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
7.1. Ieškovė neteisingai pateikė faktus. Atsakovas, sužinojęs apie priimtą nutartį, norėdamas įsikelti į šalių bendrą namą, paskambino ieškovei telefonu, norėdamas ją informuoti iš anksto. Telefonu ji neatsiliepė, todėl atsakovas parašė ieškovei SMS žinutę. Kadangi (duomenys neskelbtini) kaimas yra gerokai už Trakų m., ir į kaimą nekursuoja maršrutiniai autobusai, atsakovui reikėjo gauti transporto priemonę ten nuvažiuoti. Gavęs draugo automobilį, į (duomenys neskelbtini) kaimą nuvažiavo apie 21.30 val. Atsakovas nutarė palaukti iki ryto automobilyje, ir apie 6 val. ryto, kai name užsidegė šviesos, vėl pasibeldė į namus. L. L., pamačiusi atsakovą, pradėjo rėkti, po to išlėkė iš namų ir bėgo link automobilio, laikydama kažką rankoje. Atsakovas pamanė, kad ji nori apdaužyti jo draugo automobilį, ją sulaikė, tačiau ieškovė ištrūko, kumščiais apdaužė atsakovą, įkando į pirštą, visa tai buvo palydėta garsiais klyksmais. Ji iškvietė policiją, atsakovas taip pat kvietė policiją, kadangi atsakovui buvo trukdoma įeiti į namą.
7.2. Šiuo metu atsakovas dirba UAB „DETAMA“, jo gaunamas atlyginimas, neatskaičius mokesčių – 512 Eur. Ieškovei išvarius atsakovą iš bendrų namų, iš gaunamo atlyginimo atsakovas turi išlaikyti save, t. y. prasimaitinti, patirti išlaidas drabužiams, avalynei, higienos reikmėms, sveikatos priežiūrai, pasirūpinti būstu, teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikas, dengti paskolą kredito unijai „Saulėgrąža“, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Dėl didelių išlaidų atsakovui lieka labai mažai lėšų pragyvenimui, todėl apsistojo Arkivyskupijos Caritas centre, už kurį kas mėnesį atsakovas moka 14,50 Eur, nes normaliam butui ar kambariui nuomoti nebelieka lėšų. 2019 m. kovo mėnesį Caritas priklausančios patalpos bus uždaromos kapitaliniam remontui, ir atsakovas bus priverstas iš ten išsikelti. Dėl atsakovo sunkios turtinės padėties atsakovui paskirtas valstybės finansuojamas advokatas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis turtu.
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 straipsnio) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti, konkreti laikinoji apsaugos priemonė, kurią teismas parenka iš CPK 145 straipsnio ar kitame įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, taikytina tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba tada, kai ji gali padėti išvengti neigiamų padarinių kuriai nors proceso šaliai. Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaiko(-ų), taip pat į vieno sutuoktinio interesus, iki sprendimo priėmimo gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas ir 3 dalis). Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, tai yra, egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.
11. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas su statiniais, esantys Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) įregistruotas ieškovės vardu. Turtas įgytas santuokos metu (2008 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. JK-6041). Pareikštu ieškiniu, be kitų reikalavimų, ieškovė prašo šį turtą priteisti ieškovei. Atsakovas santuokos nutraukimo byloje priešieškiniu, be kitų reikalavimų, prašo 1/3 šio turto priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Taigi, santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas nekilnojamojo turto, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, padalijimo klausimas.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Iš CK 3.65 straipsnio turinio matyti, kad jis yra skirtas ne tik užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
13. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad turtas įgytas santuokoje. Tačiau šis turtas tarp šalių nepadalintas. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taigi, sutuoktiniai turi teisę bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausančiu turtu naudotis lygiomis dalimis. Pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Taigi iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeidžiant kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai yra susiję su prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir pagal pareikštus reikalavimus atsakovo priešieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinti, išskyrus jei ieškovė ieškiniu įrodytų, jog visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas ir pagerintas tik iš asmeninių ieškovės lėšų. Tačiau tai yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas taikyti tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę. Negalėjimas naudotis santuokoje įgytu turtu pažeidžia vieno sutuoktinio teises, sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnis). Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji patirs išlaidų už komunalines paslaugas, kurių atsakovas nekompensuos, yra tik ieškovės samprotavimai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą šalių dėstomos aplinkybės, susijusios su policijos kvietimu ir kaltinimu vienas kitą padarius tam tikrą nusižengimą, patvirtina tik šalių konfliktiškus santykius ir kiekvieno iš sutuoktinių tam tikrų faktų išdėstymą sau naudinga linkme. Tačiau tai nepagrindžia, kad atsakovui likus gyventi tame pačiame būste, kur jis anksčiau gyveno, jis kelia grėsmę ieškovei ir vaikams. Tuo labiau, kad atsakovo pajamos nėra didelės, jis turi įsipareigojimų tiek nepilnamečiams savo vaikams, tiek kitiems asmenims ir ieškovės draudimas gyventi name pažeistų jo teisėtus interesus.
15. Pažymėtina, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neturi būti labiau pripažįstamas vieno asmens interesas, paneigiant kito asmens teisėtus interesus, akivaizdžiai varžant asmens teises labiau negu reikia teisėtam tikslui pasiekti, ar pažeidžiant interesų pusiausvyrą bei socialinio gyvenimo stabilumą. Todėl spręstina, jog pritaikius tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, nebus suvaržytos ieškovės teisės labiau negu reikia teisėtam tikslui pasiekti – užtikrinti atsakovui teisę laikinai, iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame būste ir naudotis jame esančiu turtu.
16. Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.