- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-919-560/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02956-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- L. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-02-04 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas byloje – įpareigojo ieškovę L. L. netrukdyti atsakovui I. L. naudotis nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini)bei jame esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika ir netrukdyti atlikti nepriklausomą nekilnojamojo turto rinkos vertinimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė teismui prašymą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-02-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad po skundžiamos nutarties priėmimo paaiškėjusios naujos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-08 nutartimi prašymo netenkino. Nurodė, kad ieškovė prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones grindžia atsakovo prieš ją panaudotu fiziniu ir psichologiniu smurtu bei siekiu apsaugoti vaikų interesus gyventi saugioje aplinkoje. Ieškovės nurodyti motyvai dėl atsakovo panaudoto jos atžvilgiu fizinio smurto, pasireiškusio smūgio sudavimu į akių sritį, striukės nuo jos plėšimu, siekiu atimti ieškovės telefoną, pasibaigusio tariamu ieškovės sužalojimu, policijos kvietimu ir ikiteisminio tyrimo pradėjimu atsakovo atžvilgiu tik patvirtina šalių konfliktiškus santykius. Atsakovo atvykimas naktį ir į jam priklausantį gyvenamąjį namą nepagrindžia atsakovo galios demonstravimo ir siekio įbauginti ieškovę. Teigti, kad atsakovui likus gyventi tame pačiame gyvenamajame name, kuriame anksčiau gyveno ir leidus jam naudotis būste esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika, jis kelia įtampą ir baimę ieškovei ir jų vaikams, nėra pagrindo. Teismas darė išvadą, jog ieškovė nepagrindė savo reikalavimo, dėl kurio turėtų būti naikinama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-02-04 nutartis, todėl ieškovės prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė L. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad iš esmės teismas ieškovės prašymo nenagrinėjo, o tik atkartojo Vilniaus apygardos teismo 2019-03-28 nutartyje išdėstytus argumentus. Ieškovės prašymas buvo atmestas formaliai, nesigilinant į jo turinį ir bylos medžiagoje nurodytas aplinkybes bei įrodymus. Konfliktiškoje aplinkoje nepilnamečiams vaikams augti yra nesaugu ir taip nebus užtikrinamos vaikų teisės į saugią aplinką. Teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymus, turėjo pareigą atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus bei teises. Teismas atsakovo interesus iškėlė aukščiau visko, jo teises suabsoliutina ir bet kokį jo elgesį laiko pateisinamu. Atsakovas rūpinasi išimtinai savo interesais, negalvodamas apie nepilnamečių vaikų būseną, jo elgesys nėra adekvatus, jis provokuoja konfliktus ir kelia realią grėsmę nepilnamečių vaikų teisei augti saugioje aplinkoje.
5. Teismas taip pat visiškai nevertino įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovo buvimo namuose vaikai jaučia nuolatinę įtampą ir tai kenkia jų interesams. Gyvenamasis namas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nes jis pastatytas panaudojant asmenines ieškovės lėšas bei kredito, kuris yra ir buvo dengiamas iš ieškovės asmeninių lėšų. Šis klausimas dar bus nagrinėjamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Nutartis yra nemotyvuota, neargumentuota. Palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones pranašumas yra suteikiamas būtent atsakovui, paneigiant ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesus, suvaržant jų teises, sudarant prielaidas ateityje kilti konfliktams. Atsakovas turėtų išnaudoti savo galimybes susirasti normaliai apmokamą darbą, galėtų susirasti būstą ir ten gyventi. Tai, kad atsakovas yra nepilnamečių vaikų tėvas, nereiškia to, kad jo buvimas šalia vaikams nedaro jokios žalos. Teismas, spręsdamas šį teisinį konfliktą, turėjo aiškintis, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitiktų vaikų interesus bei poreikius.
Atsiliepimas
6. Atsakovas I. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad L. L. tendencingai nušviečia faktus. Dienos metu ieškovė su vaikais būna Vilniuje, iš kur grįžta tik apie 19 val. Bandydamas įsikelti į jos namus, atsakovas apie tai ją informavo telefonu ir SMS žinute. Ieškovė inscenizavo situaciją, kad jos ir vaikų nėra namie. Atsakovas nakvojo automobilyje ir sulaukė ryto. Ieškovė, to nesitikėdama, ryte atsikėlusi įjungė šviesas, tuomet atsakovas pasibeldė į namų duris, tačiau ji sukėlė skandalą, isteriškai rėkė, ir savo elgesiu sukėlė vaikams stresą. Buvo iškviesta policija. Atsakovas jos atžvilgiu smurto nenaudojo, tik laikė apglėbęs, kad ieškovė nedaužytų svetimo automobilio. Ieškovė įkando ieškovui į pirštą. Atsakovas brutaliai jėga veržtis į namus niekada nebandė, niekada nedemonstravo jėgos, siekiant įbauginti ieškovę. Ieškovė prisidengia ir manipuliuoja vaikais, kuriuos atsakovas myli ir nori su jais bendrauti, bet jam tai yra neleidžiama. Ieškovė nesuvokia, kad tik ji savo isterišku elgesiu daro žalą vaikams, nuteikinėja juos prieš atsakovą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
8. Minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-02-04 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas byloje – įpareigojo ieškovę L. L. netrukdyti atsakovui I. L. naudotis nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu ir gyvenamuoju namu esančiais (duomenys neskelbtini) bei jame esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika ir netrukdyti atlikti nepriklausomą nekilnojamojo turto rinkos vertinimą. 2019-02-07 ieškovė pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą panaikinti 2019-02-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas šioje byloje. 2019-02-12 ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-02-04 nutarties panaikinimo. Vilniaus regiono teismas 2019-02-13 nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės 2019-02-07 prašymą, nurodė, kad nepasisako dėl prašymo dalies, kuria prašoma panaikinti 2019-02-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi dėl analogiško klausimo ieškovė pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-21 nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-04 nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-28 nutartimi ieškovės atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-13 nutarties dalį, kuria atmestas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir klausimą perdavė pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo. 2019-04-08 Vilniaus regiono apylinkės teismas nutartimi prašymo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Byloje kilo ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardintų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, nes šios dalies 13 punkte yra nurodyta, kad yra taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja CK trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios CPK normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje rūšys: įpareigojimas gyventi skyriumi (1 punktas), įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (2 punktas) ir kt. Taigi, iš CK 3.65 straipsnio turinio matyti, kad jis yra skirtas ne tik užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
10. Laikinosios apsaugos priemonės, kurias pritaikė teismas, yra įpareigojimas ieškovei netrukdyti naudotis nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu ir gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini) bei jame esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika, netrukdyti atlikti nepriklausomą nekilnojamojo turto rinkos vertinimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė atsakovą iš namo išvarė, atėmė raktus, grasino iškviesti policiją, tai yra savavališkai apribojo atsakovo teisę naudotis bendru sutuoktinių turtu bei atlikti turto vertinimą. Apeliantė nurodo, jog pirmos instancijos teismas iškėlė atsakovo interesus aukščiau kitų, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaip tik kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovė atsakovo interesų visiškai nepaisė, išvarė jį iš namų, paliko be gyvenamosios vietos. Siekiant nustatyti šalių turto vertę atsakovui turi būti sudarytos sąlygos leisti atlikti nekilnojamojo turto vertinimą.
11. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo instituto, pažymima, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Šiuo atveju apeliantė nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių, jog byloje esančios aplinkybės pasikeitė ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas yra išnykęs. Apeliantės argumentai, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, iš esmės yra nukreipti į būtinybę taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau tai nėra šios bylos, kuria sprendžiamas esamų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Tačiau iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog dėl tokių šalių santykių yra kaltas tik atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, teigdama, jog paaiškėjo naujos aplinkybės ir siekdama, jog atsakovas negyventų šalims bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, jog nekeltų grėsmės nepilnamečių vaikų teisei augti saugioje aplinkoje, turi teisę iš naujo reikšti prašymą įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi, o ne siekti trukdyti atsakovui naudotis nekilnojamuoju turtu ir atlikti nekilnojamojo turto vertinimą.
12. Pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalies nuostatas, turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeisdamos kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo namas buvo įgytas santuokos metu, t. y. šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iš byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, jog civilinė byla tarp šalių dėl santuokos nutraukimo dar nėra išnagrinėta, turtas nepadalintas, todėl preziumuojama, kad minėtas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir šiuo turtu tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę naudotis bendrai, nepažeisdami vienas kito teisių ir teisėtų interesų. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad turtas yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi, minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog turtas įgytas santuokos metu. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Aplinkybės, jog ieškovė galimai namo statybai naudojo asmenines lėšas bus nagrinėjamos sprendžiant bylą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą.
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos nutartis yra nemotyvuota. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008 ir kt.). Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas motyvavo savo sprendimą atmesti ieškovės prašymą, motyvai nutartyje yra išdėstyti. Tai, kad ieškovei atrodo, jog motyvai nėra pakankami ar išsamūs, nereiškia, jog nutartis yra nemotyvuota. Taip pat teismas pažymi, jog atskirajame skunde dėstoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra paremti Vilniaus apygardos teismo 2019-03-28 nutarties motyvais, nedaro pirmos instancijos nutarties negaliojančia, kadangi abu šie teismai nagrinėjo tą patį ieškovės prašymą, todėl jų pozicija ir nutarties motyvai gali sutapti.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-08 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės L. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.