- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1037-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02956-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- Y. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui Y. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo Y. L. priešiešikinį ieškovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybino socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kredito unija „Saulėgrąža“, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. L. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui Y. L.(toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuokinio kaltės.
2. Atsakovas Y. L. pateikė priešieškinį ieškovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito santuokinio kaltės.
3. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti laikiną jo bendravimo su sūnumis tvarką, t. y. nustatyti, kad jis kas antrą sekmadienį pasiima sūnus jų gyvenamojoje vietoje nuo 14.00 val. ir grąžina juos iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Nurodė, kad nuo 2018 m. balandžio 1 d. negyvena su ieškove ir nuo to laiko jų santykiai yra itin konfliktiški ir įtempti. Ieškovė piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teisėmis ir nuteikinėja vaikus prieš tėvą, neleidžia su jais matytis, dalyvauti jų auklėjime.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė laikinąją apsaugos priemonę iki bus priimtas teismo sprendimas byloje – nustatė laikiną Y. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. G. L. ir A. J. L. tvarką, t. y. Y. L. kas antrą sekmadienį pasiima sūnus jų gyvenamojoje vietoje nuo 14.00 val. ir grąžina juos iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis) bei šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatytina tokia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kuri atitiks šalių nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrins abiejų tėvų lygias teises ir pareigas vaikams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį ir nustatyti tokią Y. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. G. L. ir A. J. L. tvarką: Y. L. bendrauja su J. G. L. ir A. J. L. kiekvieną trečią einamojo mėnesio sekmadienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, esančioje Gedimino pr. 51, Vilniuje, nuo 15.00 val. iki 17.00 val.
7. Ieškovė nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas labai formaliai, atsižvelgiant į atsakovo teises, bet ignoruojant nepilnamečių vaikų interesus, neinformuojant apie tai ieškovės, išvadą teikiančios institucijos, nors jos dalyvavimas yra būtinas, sprendžiant bet kokius ginčus, susijusius su nepilnamečiais vaikais. Minėtos institucijos išvada buvo gauta jau po nutarties priėmimo. Iš išvados aiškiai matyti, kad nepilnamečių vaikų požiūris ir emocija į atsakovą yra neigiama, nepilnamečiai vaikai su atsakovu nenori gyventi ir bendrauti. Pažymėjo, kad nėra nusistačiusi prieš atsakovo bendravimą su vaikais, tačiau jos manymu, teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką su vaikais, turėjo pareigą būti aktyvus, įvertinti byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad vaikai yra ypatingai prisirišę prie ieškovės, vaikų požiūris į atsakovą yra neigiamas, atsakovo buvimas šalia vaikams kelia stresą, todėl atsakovui bendraujant su nepilnamečiais vaikais turėtų dalyvauti ir ieškovė tam, kad vaikai jaustųsi saugiai. Atsakovo ir vaikų tarpusavio ryšys yra silpnas ir beveik nesusiformavęs. Atsakovo bendravimas su vaikais nedalyvaujant ieškovei yra neracionalus ir vaikų interesų neatitinkantis bendravimo būdas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą.
9. Atsakovas nurodė, kad teismas pats sprendžia ar tikslinga informuoti kitą šalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėjo, kad teismui, iki ginčijamos nutarties priėmimo, situacija jų šeimoje buvo žinoma, jau buvo įvykęs teismo posėdis, išklausytos šalys. Teismas nustatė itin minimalią bendravimo su vaikais. Iš vaiko teisių apsaugos institucijos išvados matyti, kad ieškovė yra nusiteikusi prieš atsakovą, vaikai kalba ne savo, o ieškovės žodžiais – sako, kad nenori, jog tėtis gyventų kartu, tačiau nežino kodėl.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis, kuria buvo išspręstas atsakovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – laikinos jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
13. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo informuoti ją ir vaiko teisių apsaugos instituciją apie pateiktą prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo bei suteikti galimybę pateikti atsiliepimą ir klausimą spręsti tik gavus vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą.
14. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, bendra tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai teismo vertinimu, tai yra būtina) – pranešus.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo būtina apie pateiktą prašymą informuoti atsakovę ir vaiko teisių apsaugos instituciją. CK nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant(CK 3.170 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis). Ieškovės ieškinys teisme gautas 2018 m. gruodžio 31 d., iki ginčijamos nutarties priėmimo vyko trys parengiamieji teismo posėdžiai, bei paskutiniame iš jų pereita į teismo posėdį. Todėl laikytina, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėjo būti išspręstas vadovaujantis byloje esančių duomenų visuma, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas tėvų teises ir pareigas jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
16. Pasisakant dėl klausimo esmės pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie netinkamą tėvo valdžios naudojimą šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tai patvirtina ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. Išvada Nr. 3SD-1763 (toliau – išvada). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena nuo 2018 m. balandžio 1 d. Šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jų santykiai yra itin konfliktiški, o išvadoje nurodyta, kad tėvai į tarpusavio ginčų sprendimą įtraukė savo vaikus.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, vertina, kad nustatyta laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Laikytina, kad dėl tėvų konfliktų, vaikai neturi galimybės kokybiškai bendrauti su tėvais jiems esant kartu, todėl pritaikyta laikinąja apsaugos priemone sudaromos sąlygos vaikams bendrauti su abiem tėvais, užtikrinant ramų laiką kartu.
18. Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes ir įrodymų visetą, padarė teisingas išvadas dėl byloje nustatytų faktų ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovės L. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.